86e795a1-9bab-47fa-9a20-5eb7627da0fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-189/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00950-2013-6                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;

      (S)                                                                                                                                                   21.4.1.4 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius   Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1083-480/2014 pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovams Z. S., P. S., G. S. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia bei turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe; trečiasis asmuo – S. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovė J.

S. pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties ir perdavimo - priėmimo akto dalis dėl sandorio šalies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad nekilnojamojo turto – buto su priklausiniu (garažu), esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra buvę sutuoktiniai ieškovė J. S. ir atsakovas G. S.. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad 2009 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties ir perdavimo - priėmimo akto pagrindu įgytas butas su priklausiniu – garažu, esantys Nemakščių g. 3-19, Kaune, yra bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių J.

S. ir G. S. nuosavybė.            IeÅ¡kovė nurodė, kad 2004 metų pavasarį iÅ¡vyko laikinai gyventi ir dirbti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , kur tuo metu jau buvo apsistojęs jos sutuoktinis atsakovas G. S.. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino su sutuoktiniu iÅ¡vykę į užsienio valstybę siekdami užsidirbti ir susitaupyti pinigų bÅ«sto Lietuvoje pirkimui. IeÅ¡kovė nurodė pirmuosius trejus metus dirbusi gėlių fabrike ir vidutiniÅ¡kai uždirbdavusi apie 1 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – svarai) per mėnesį, vėliau 4 metus dirbo kitame fabrike ir uždirbdavo apie 1 200 svarų per mėnesį, 2007-2011 metais laisvu nuo darbo laiku prižiÅ«rėjo draugės vaikÄ ir gaudavo dar apie 240 svarų per mėnesį.

Dirbo ir jos buvęs sutuoktinis – atsakovas G. S.. Å eima gyveno taupiai, neleido pinigų pramogoms, nevažiavo atostogauti, gyveno viename kambarėlyje. 2009 metų pradžioje nusprendė įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini), o kadangi tuo metu neturėjo galimybės skubiai grįžti į LietuvÄ , todėl sutuoktinis susitarė su pusbroliu (trečiuoju asmeniu byloje) S. S., kad butÄ Å¡is nupirks savo vardu, o sutuoktiniams sugrįžus į LietuvÄ , perraÅ¡ys jį tikriesiems buto pirkėjams – ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui.

Visais buto pirkimo reikalais rÅ«pinosi ieÅ¡kovės sutuoktinis, kuriuo ieÅ¡kovė visiÅ¡kai pasitikėjo. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009 metų vasario mėnesį pervedė sutaupytus 15 000 svarų į sutuoktinio nurodytÄ atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ banke (sutuoktinis tuo metu buvo iÅ¡vykęs į Å kotijÄ ), taip pat ir sutuoktinis pervedė apie 70 000 svarų. 2009 - 2010 metų laikotarpiu sutuoktiniai pirko baldus Anglijoje ir juos vežė į Lietuvoje nupirktÄ butÄ . IeÅ¡kovė nurodė, jog po buto įsigijimo kiekvienÄ vasarÄ , grįžus į LietuvÄ , visa Å¡eima apsistodavo Å¡iame bute.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog santuokos nutraukimo byloje minėto sandorio neginčijo ir neprašė pripažinti butÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kadangi atsakovas G. S. žadėjo grÄ Å¾inti jos sumokėtus pinigus, jeigu ji nereikÅ¡ pretenzijų į šį butÄ .            Atsakovas G. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir pusbrolio S. S. nuo mažų dienų buvo susiklostę draugiÅ¡ki santykiai, jie pasitikėjo vienas kitu. Tarpusavio susitarimu S. S. savo sukauptas lėšas patikėdavo G.

S., o Å¡is jas įneÅ¡davo į atskirÄ G. S. vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Didžiojoje Britanijoje dėl palankesnių bankinių palÅ«kanų. Taip pat nurodė, jog gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove neturėjo santaupų, todėl pusbrolis jam paskolino 40 000 Lt (11 584,80 Eur) atsiskaityti už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ bei apmokėti už teisinę pagalbÄ sprendžiant teisinius ginčus, taip pat paskolino 20 000 Lt (5 792,40 Eur) už įsigytÄ garaÅ¾Ä . 2008 metų pabaigoje prasidėjus Didžiosios Britanijos valiutos kurso nuosmukiui, S. S. nusprendė investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje, susirado parduodamÄ (ginčo) butÄ Â ir todėl paprašė grÄ Å¾inti tiek jo investuotas, tiek paskolintas lėšas.

Atsakovas tvirtino pusbrolio reikalavimÄ Ä¯vykdęs ir jo lėšas pervedęs į S. S. motinos – atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ . Atsakovo teigimu, 15 000 svarų, kurie buvo skirti pusbrolio suteiktai paskolai grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovė pervedė ne iÅ¡ savo santaupų. Å ios lėšos tÄ pačiÄ dienÄ (pervedimo atlikimo dienÄ ) grynais buvo įneÅ¡tos į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ . Atsakovas paaiÅ¡kino su ieÅ¡kove ginčo turto pirkime nedalyvavęs bei Å¡iam turtui įsigyti lėšų neturėjęs, kadangi gyvenant Didžiojoje Britanijoje bendrai su ieÅ¡kove galėjo sutaupyti tik po 200-300 svarų per mėnesį.

PaaiÅ¡kino, kad atvykęs su Å¡eima į LietuvÄ atostogų, apsistodavo ginčo bute, tačiau tik dėl draugiÅ¡kų jį ir tetÄ bei pusbrolį siejusių santykių.        Atsakovė Z. S. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ginčo butÄ iÅ¡sirinko ir derybas su pardavėjais vedė jos sÅ«nus trečiasis asmuo S. S., kurio papraÅ¡yta, sutiko, jog butas bÅ«tų nupirktas jos ir sutuoktinio P. S. vardu. Pasak atsakovės, atsakovo G. S. pervestas lėšas ji iÅ¡grynino ir perdavė sÅ«nui S. S..

        Trečiasis asmuo S. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad 2002 - 2009 metų laikotarpiu savo lėšas (santaupas) laikė pusbrolio G. S. banko sÄ skaitoje dėl geresnių taupymo sÄ lygų, o 2009 metais prasidėjus svaro nuosmukiui nusprendė tas lėšas investuoti į kitÄ sritį, todėl paprašė G. S. patikėtas santaupas ir 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumÄ , skirtÄ paskolos grÄ Å¾inimui, pervesti į mamos Z. S. sÄ skaitÄ . Å ios lėšos buvo panaudotos ginčo butui pirkti.

Trečiasis asmuo nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu dar nebuvo apsisprendęs dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvoje, čia jautėsi nesaugus, todėl tėvų paprašė, kad butas būtų nupirktas jų vardu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės J. S. atsakovų Z. S., G. S. ir trečiojo asmens S. S. naudai šių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

          Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neneigė nedalyvavusi ginčo turto paieÅ¡koje, apžiÅ«roje, derybose dėl sandorio, teigdama, jog tuo užsiėmė sutuoktinis atsakovas G. S.. Be to, teismas akcentavo, jog pastarasis neigė savo dalyvavimÄ buto pirkime, kaip ir tai, jog jis prašė atsakovės Z. S. ar trečiojo asmens S. S. savo vardu įsigyti ginčo turtÄ . Teismas pritarė atsakovo argumentams, jog nebuvo kliūčių ginčo turtÄ Ä¯sigyti savo vardu – turėjo galimybę atvykti į LietuvÄ ir sudaryti sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas sandoris iÅ¡ tiesų yra apsimestinis, tačiau Z. S. buvo ne ieÅ¡kovės J. S. ir G. S., o trečiojo asmens (savo sÅ«naus) S. S. statytinė. Teismas pažymėjo, jog buto pardavėjų nepavyko rasti ir apklausti dėl ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstais ir iÅ¡samiais laikė S. S. paaiÅ¡kinimus dėl ginčo turto įsigijimo aplinkybių, tikrųjų apsimestinio sandorio sudarymo tikslų bei finansinių galimybių.

Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog trečiasis asmuo S. S. buvo finansiÅ¡kai pajėgesnis įsigyti ginčo turtÄ nei J. S. ir G. S.. Teismas ieÅ¡kovės argumentus ir skaičiavimus dėl galimybės sutaupyti ginčijamo sandorio sudarymui reikalingas lėšas laikė nepagrįstais ir hipotetiniais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos pervesta 15 000 svarų suma nebuvo ieÅ¡kovės santaupos, skirtos buto įsigijimui.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė tik iÅ¡ dalies pagrindė Didžiojoje Britanijoje iki ginčijamo sandorio sudarymo gautas pajamas, tikėtinai nurodė sutuoktinio gautas pajamas, negalėjo tiksliai nurodyti sutuoktinio pervestos į Z. S. sÄ skaitÄ lėšų sumos, nepateikė duomenų, pagrįstų skaičiavimais ir įrodymais, apie Å¡eimos iÅ¡laidas 2004-2009 metais, nenurodė ir negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kokių lėšų santuokos metu buvo įgytas žemės sklypas ir garažas, nepaneigė G.

S. ir S. S. paaiÅ¡kinimų dėl paskolos suteikimo bei S. S. sukauptų lėšų saugojimo. Teismas akcentavo, jog ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio pervestų lėšų nevisiÅ¡kai pakako ginčo butui įsigyti, tačiau ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kas sumokėjo kainos skirtumÄ ir padengė sandorio sudarymo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas svarbia laikė aplinkybę, jog ieÅ¡kovė su sutuoktiniu po ginčijamo sandorio sudarymo buvo grįžę į LietuvÄ , tačiau nerealizavo siekio perraÅ¡yti butÄ savo vardu.

Teismas pažymėjo, jog trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, butas įsigytas lėšų investavimo tikslu, todėl ieÅ¡kovės Å¡eimos apsigyvenimo ginčo bute atvejai nepatvirtina, kad butas buvo įsigytas pačios ieÅ¡kovės ir jos buvusio sutuoktinio. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė jos nurodytų aplinkybių dėl baldų įsigijimo ginčo buto apstatymui nepagrindė įrodymais, o klausimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu bei buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ieÅ¡kovė nekėlė iÅ¡tuokos byloje.

Teismas akcentavo aplinkybę, kad ieÅ¡kovė tik 2013 metų rugpjūčio mėnesį reiÅ¡kė pretenzijas dėl 15 000 svarų. Teismas nesivadovavo liudytojų paaiÅ¡kinimais, kadangi jie prieÅ¡taravo kitiems bylos duomenims, be to, apklausti liudytojai yra ieÅ¡kovei artimi asmenys. Teismas aiÅ¡kino, jog ir atsakovus bei trečiÄ jį asmenį sieja artimi, giminyste paremti santykiai, tačiau jų sutampančius paaiÅ¡kinimus pagrindžia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, nevertino iÅ¡vestinio reikalavimo dėl ginčo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog finansiÅ¡kai labiau pajėgus 2009 metais įsigyti ginčo butÄ buvo trečiasis asmuo S. S., nei J.

S. ir G. S.. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji su sutuoktiniu į DidžiÄ jÄ BritanijÄ iÅ¡vyko siekdami sutaupyti pinigų nuosavam bÅ«stui įsigyti. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė per ketverius metus uždirbo iki 198 632 Lt (57 527,80 Eur). Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo G. S. pajamos buvo minimalios. Apklaustas posėdyje atsakovas neneigė kartais nelegaliai dirbęs vairuotoju. Kadangi jis yra jaunas ir sveikas žmogus, manytina, kad jis uždirbo tiek pat, kiek ir ieÅ¡kovė arba net daugiau.

Teismas nevertino ieÅ¡kovės taupomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų. S. S. deklaracijų duomenys patvirtina, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu neuždirbo daugiau nei ieÅ¡kovė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, paremtų skaičiavimais ir įrodymais apie Å¡eimos iÅ¡laidas, kad negalėjo paaiÅ¡kinti, už kokias lėšas buvo įsigytas kitas nekilnojamasis turtas, ir nepaneigė atsakovo paaiÅ¡kinimų dėl S. S. suteiktos paskolos. Atsakovų versija dėl 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskolos nepagrįsta įrodymais.

Paskolos sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei perkėlė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl paskolos suteikimo ir grÄ Å¾inimo bei dėl S. S. atsakovui perduotų lėšų saugojimo (įneÅ¡imo į sÄ skaitÄ ) įrodinėjimo (aplinkybių paneigimo) naÅ¡tÄ . Atsakovas neįrodė S. S. lėšų investavimo fakto, nenurodė banko sÄ skaitos, kurioje buvo laikomos lėšos (su palÅ«kanomis), nenurodė kokie investavimo instrumentai buvo naudoti.

Atsakovo pateikta banko pažyma patvirtina, kad atsakovas galėjo pateikti Å¡ios sÄ skaitos duomenis už ginčo sandorio sudarymo laikotarpį. Atsakovo argumentai dėl neatskleisto atstovavimo prieÅ¡tarauja Investavimo paslaugų direktyvai. Byloje neįrodytos nei Å¡ių lėšų perdavimo atsakovui, nei įneÅ¡imo į sÄ skaitÄ aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų apklausos duomenimis. Teismas nenurodė, kokiems konkrečiai įrodymams prieÅ¡tarauja liudytojų parodymai.

Liudytojai patvirtino, jog ieÅ¡kovė su sutuoktiniu į DidžiÄ jÄ BritanijÄ iÅ¡vyko turėdami tikslÄ sutaupyti lėšų butui, ieÅ¡kojo buto. Teismas nevertino aplinkybės, kad butÄ interneto skelbimuose sudaro ieÅ¡kovė su sutuoktiniu, nevertino atsakovės Z. S. teiginių, jog lėšas buto iÅ¡laikymui siuntė ir G. S.. Neįrodyta, jog derybas dėl buto įsigijimo vedė iÅ¡imtinai trečiasis asmuo S. S.. Vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoryje ieÅ¡kovė ir atsakovas G.

S. yra tikrieji buto pirkėjai.                                     Atsakovai G. S., Z. S., P. S. ir trečiasis asmuo S. S. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovė turto padalijimo klausimus iÅ¡sprendė santuokos nutraukimo byloje, todėl teismas pagrįstai vertino aplinkybę, jog nurodytoje byloje ieÅ¡kovės buvo patvirtinta, kad turtas padalintas teisingai.

Teismas pagrįstai nustatė, kad Jurgitos ir G. S. Å¡eima niekada nebuvo finansiÅ¡kai pajėgi įsigyti savo lėšomis ginčo butÄ . Atsakovų pateikti duomenys patvirtina, kad G. S., įvertinus jo bedarbystės laikotarpius, gaudavo tik minimalias pajamas. Pažymėjo, jog G. S. neneigė taupymo fakto, tačiau teigė, jog santaupų pakako tik paskolai atiduoti, bet ne didelės vertės bÅ«stui įsigyti. G. S. pervestos Z. S. lėšos nėra bendroji jungtinė nuosavybė, jos negali bÅ«ti laikomos užgyventu turtu.

Å ios lėšos atsakovo buvo tik valdomos, jos įgytos teisėtoje S. S. veikloje ir buvo patikėtos G. S. investuoti. Patikėtos lėšos buvo laikytos atsakovo vardu atidarytoje sÄ skaitoje HSBC banke ir trečiajam asmeniui grÄ Å¾intos dėl svaro kurso pokyčių, Å¡iam siekiant investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje. Nurodė, kad ginčijamÄ sandorį derino ir sudarė Z. S. kartu su sÅ«numi S. S. ir tai paneigia aplinkybę, kad Z. S. veikė kaip statytinė. Ä®gytÄ turtÄ valdė Z. S. savo nuožiÅ«ra, apmokėdavo jo valdymo iÅ¡laidas.

Akcentavo aplinkybę, jog ieškovė visuomet žinojo ginčo lėšų kilmę, todėl nei santuokos nutraukimo procese, nei vėliau nekėlė klausimo dėl šių lėšų.         IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl apsimestinio sandorio sudarymo ir ginčo esmės             Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio normų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ .

Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo Å¡alys.          Nagrinėjamu atveju apeliantė ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus grindžia 2009 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties, kuria R.

K. ir E. K. pardavė atsakovams Z. S. ir P. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – garažu, 2009 m. vasario 20 d. perdavimo - priėmimo akto, kuriuo atsakovai Z. S. ir P. S. iÅ¡ pardavėjų priėmė šį turtÄ , neatitiktimi tikriesiems Å¡io teisinio santykio subjektams. Minėta, jog tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog atsakovai Z.

S. ir P. S. (ieÅ¡kovės sutuoktinio atsakovo G. S. giminaičiai ir trečiojo asmens S. S. tėvai) yra statytiniai, kurių dalyvavimas ginčijamo sandorio sudaryme (dėl nekilnojamojo turto įgijimo) buvo reikalingas pridengiant tikrÄ sias sandorio Å¡alis (tikruosius pirkėjus) ieÅ¡kovę bei atsakovÄ G. S. (sandorio sudarymo metu jie buvo sutuoktiniai). IeÅ¡kovės pozicijos esmę sudaro aplinkybė, jog ginčijamame sandoryje dėl buto su priklausiniu įgijimo tikrieji pirkėjai buvo Jurgita ir G. S.. IeÅ¡kovė nurodė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu tikrųjų pirkėjų nebuvo Lietuvoje, todėl statytinių buvo papraÅ¡yta nupirkti turtÄ Å¡ių vardu, tam tikslui ieÅ¡kovė su sutuoktiniu prieÅ¡ pat ginčijamo sandorio sudarymÄ iÅ¡ užsienio valstybėje veikiančio banko pervedė lėšas atsakovei Z.

S., kuriomis buvo atsiskaityta su buto pardavėjais. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, pripažinus negaliojančiu sandorį jo dalyje dėl pirkėjų, ieÅ¡kovė prašė ginčo turto pirkėjais pripažinti ieÅ¡kovę bei jos sutuoktinį G. S. bei šį turtÄ pripažinti jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.

Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip gali bÅ«ti atskleista tikroji Å¡alių valia (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).          Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant, ar ginčijamas pirkimo - pardavimo sandoris laikytinas apsimestiniu dėl sandorio subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarties sudarymo (sÄ lygų), įgijo teises bei atliko pareigas pagal sutartį, konstatuoti ginčo turto pardavėjų ir pirkėjų, nurodytų sutartyje, susitarimus sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikruosius pirkėjus ir kt.

Kolegija pažymi, jog iÅ¡samus Å¡ių aplinkybių įvertinimas reikalauja nustatyti ne tik vidinę ginčijamo sandorio Å¡alių valiÄ , buvusiÄ sandorio sudarymo metu, bet ir analizuoti ginčijamo sandorio vykdymo eigÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Dėl finansinių galimybių įsigyti ginčo turtÄ vertinimo          Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus duomenis ir paaiÅ¡kinimus, nustatė, jog trečiasis asmuo S. S. buvo finansiÅ¡kai pajėgesnis nei ieÅ¡kovės Å¡eima įsigyti ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės argumentus ir skaičiavimus dėl galimybės sutaupyti ginčijamo sandorio sudarymui reikalingas lėšas pripažino nepagrįstais ir hipotetiniais. Teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nepateikė skaičiavimų ir objektyvių duomenų apie Å¡eimos patirtas iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas tarpusavyje vertino tiek ieÅ¡kovės Å¡eimos, tiek trečiojo asmens S. S. finansines galimybes įsigyti ginčo turtÄ ir priėjo prie iÅ¡vados, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu gautas pajamas tokias galimybes turėjo tik trečiasis asmuo.

Apeliantė nesutinka su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis. Apeliantės teigimu, teismui nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti objektyvÅ«s duomenys turėjo lemti padarymÄ labiau tikėtinos iÅ¡vados, jog ginčo butÄ Ä¯sigyti buvo pajėgÅ«s ieÅ¡kovė su sutuoktiniu. Teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinį įrodymų vertinimÄ , Å¡iuos apeliantės argumentus laiko iÅ¡ esmės pagrįstais.          Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010;2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

         IÅ¡ ginčijamos nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, jog sandorio kaina sudarė 290 000 Lt (83 989,81 Eur) sumÄ . Tiek atsakovo G. S. ir trečiojo asmens S. S. teigimu, tiek Å¡ių asmenų pozicijai iÅ¡ esmės pritarusio pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė ir atsakovas G. S. tokios sumos negalėjo sutaupyti. Pasak atsakovo G. S., ieÅ¡kovės pajamos nebuvo didelės, o įvertinus pakankamai dažnus ir ilgus atsakovo bedarbystės laikotarpius, jo paties pajamos buvo minimalios.

Atsakovo aiÅ¡kinimu, bendros Å¡eimos pajamos leisdavo sutaupyti ne didesnę nei 200-300 svarų sumÄ per mėnesį, o Å¡ios santaupos buvo iÅ¡leidžiamos atostogoms Lietuvoje. Teisėjų kolegija tokį atsakovo G. S. pateiktÄ ginčo laikotarpiu ieÅ¡kovės Å¡eimos gautų pajamų masto pagrindimÄ vertina kaip pernelyg pesimistiÅ¡kÄ bei subjektyvų, o teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės galimos sukaupti santaupų sumos – kaip nepagrįstÄ . Å ioje apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalyje lyginant ieÅ¡kovės Å¡eimos ir trečiojo asmens finansinius pajėgumus įsigyti ginčo turtÄ , aktualus yra 2004-2009 metų laikotarpis, t. y. laikas nuo momento, kuomet atsakovas G.

S. iÅ¡vyko dirbti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , iki to momento, kada buvo sudaromas ginčijamas sandoris. IeÅ¡kovės pateikti objektyvaus turinio duomenys: taupomosios ir einamosios sÄ skaitų, atidarytų Didžiosios Britanijos banke, iÅ¡raÅ¡ai, darbovietės pažyma apie ieÅ¡kovės darbo laikotarpį, jai mokėtÄ vidutinį valandinį darbo užmokestį, darbo savaitės trukmę, informacija apie ieÅ¡kovės nuo 2004 metų gauto kassavaitinio darbo užmokesčio dydį; Å¡ių duomenų pagrindu ieÅ¡kovės atlikti paskaičiavimai apie iÅ¡ tokių pajamų sutaupytas lėšas leidžia sutikti su apeliantės argumentais, jog ginčui aktualiu laikotarpiu vien ieÅ¡kovės uždirbtų lėšų suma galėjo siekti 198 632 Lt (57 527,80 Eur).

Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ieÅ¡kovės einamosios ir taupomosios sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, pastebi, kad jie nepagrindžia viso nurodyto ginčui aktualaus laikotarpio pajamų, kad nėra iÅ¡samių duomenų apie lėšų judėjimÄ sÄ skaitose ir sukauptas ar iÅ¡grynintas sumas nuo ieÅ¡kovės atvykimo į užsienio valstybę, taip pat nėra duomenų apie taupomojoje sÄ skaitoje buvusių lėšų likutį jas pervedant į atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ . Kita vertus, teismo žinioje esančių sÄ skaitų (iÅ¡rašų) duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė be gautų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos, kurios buvo pervedamos į jos einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , turėjo ir kitos rÅ«Å¡ies pajamų.

Kaip matyti iÅ¡ taupomosios sÄ skaitos iÅ¡rašų, ieÅ¡kovė tiek įvairaus dydžio grynųjų pinigų įnaÅ¡ais, tiek reguliariai gaunamais pavedimais nuolat kaupė santaupas. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog sukaupus reikÅ¡mingesnes lėšų sumas, santaupos bÅ«davo iÅ¡gryninamos. Pavyzdžiui, ieÅ¡kovė 2007 m. gegužės mėnesį į taupomÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯nešė 8 000 svarų, per pusmetį pavedimais iÅ¡ einamosios sÄ skaitos padidino santaupų sumÄ iki 8 600 svarų sumos, iÅ¡ kurios iÅ¡gryninus 5 000 svarų, netrukus vėl įnešė grynaisiais 4 000 svarų; iki 2008 metų spalio mėnesio pavedimais iÅ¡ einamosios sÄ skaitos padidinusi santaupų sumÄ iki 8 915 svarų, iÅ¡grynino 8 800 svarų ir vėliau Å¡ioje sÄ skaitoje kaupė santaupas pervesdama 100-200 svarų sumas iÅ¡ einamosios sÄ skaitos.

Nors ieÅ¡kovės vardu atidarytų banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovė iÅ¡ darbinės veiklos pajamų viena bÅ«tų sukaupusi ginčo turtui įsigyti reikalingÄ santaupų sumÄ , tačiau sudaro pakankamÄ pagrindÄ pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog ieÅ¡kovė su sutuoktiniu atvyko į užsienio valstybę turėdami tikslÄ sukaupti reikÅ¡mingÄ lėšų sumÄ , jog tas tikslas buvo nuosekliai realizuojamas – lėšos buvo kaupiamos tiek banko taupomojoje sÄ skaitoje, tiek gaunamų grynųjų pinigų pavidalu.

Analizuoti duomenys patvirtina, jog apeliantė gaudavo reguliarias pajamas, jas kaupė tiek sÄ skaitose, tiek grynųjų piniginių lėšų pavidalu. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama analizuojamai apeliantės pozicijai, akcentuoja aplinkybę, jog Å¡ioje sprendimo dalyje įvertinti duomenys pagrindžia tik ieÅ¡kovės pajamas ir kartu jos galimybes sutaupyti ginčo turtui įsigyti reikalingas lėšas. Todėl bÅ«tina vertinti ir ieÅ¡kovės sutuoktinio – atsakovo G. S. finansines galimybes.

Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovo atsikirtimais grindžiamos aplinkybės, esÄ jis dirbo epizodiÅ¡kai, o įvertinus bedarbystės laikotarpius – jo pajamos laikytinos tiek minimaliomis, jog apskritai negalėtų užtikrinti santaupų sukaupimo. Pirmiausia pažymėtina, kad tam tikrus duomenis apie Didžiojoje Britanijoje oficialiai gautas pajamas pirmosios instancijos teismui pateikė pats atsakovas. Akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atsikirsdamas į ieÅ¡kinio argumentus dėl tikėtinai gautų pajamų, jis nebuvo suinteresuotas objektyviu ir visiÅ¡ku Å¡ios aplinkybės nustatymu.

Aplinkybės (kaip nurodoma pačių ginčo Å¡alių), jog dirbti į DidžiÄ jÄ BritanijÄ pirmasis atvyko atsakovas G. S., o sutuoktinė (ieÅ¡kovė) atvyko vėliau (dar vėliau – ir su nepilnamečiu vaiku), nepagrindžia atsakovo pozicijos dėl gaunamų pajamų ir galimybių sutaupyti. Analizuojama persikėlimo į užsienio valstybę seka leidžia manyti, jog ieÅ¡kovė dirbti atvyko sutuoktiniui jau įsitvirtinus užsienio valstybėje bei jos darbo rinkoje. LogiÅ¡ko ir atsakingo elgesio standartui prieÅ¡tarautų toks modelis, kuomet atsakovas, neturėdamas stabilių pajamų ir aiÅ¡kių perspektyvų tiek užtikrinti normalias Å¡eimos pragyvenimo sÄ lygas, tiek galimybes užsidirbti, siÅ«lytų į užsienio valstybę persikelti sutuoktinei su nepilnamečiu vaiku.

Kita vertus, atsižvelgiant į teismo analizuotus atsakovo oficialių pajamų dydžius, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog atsakovo gaunamos pajamos buvo minimalios. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovo gauto darbo užmokesčio dydžio, tiek atsakovui mokėtos darbo ieškančio asmens pašalpos, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovas gaudavo taip pat reguliarias pajamas. Atsakovas neneigė ieškovės teiginių, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jis buvo jaunas, sveikas bei aktyvus darbo rinkos dalyvis.

Teismo 2014 m. gegužės 5 d. posėdžio metu atsakovas pripažino, kad oficialios bedarbystės laikotarpiais jis uždarbiavęs nelegaliai (dirbo atsitiktinius darbus, vežė antikvarinius baldus, juos taisė ir pan.). Todėl vertintina, jog atsakovas, nors tam tikrais laikotarpiais ir neturėdamas oficialaus darbo, iÅ¡ nurodytos veiklos gaudavo pajamų, be to, jam buvo mokama darbo ieÅ¡kančio asmens paÅ¡alpa. Tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, jog ginčui aktualiu laikotarpiu jos Å¡eima gyveno minimalius poreikius tenkinančiame bÅ«ste, vertėsi taupiai, vengė nebÅ«tinų iÅ¡laidų, nepramogavo ir neatostogavo.

Å ių argumentų iÅ¡ esmės neneigė ir atsakovas G. S.. IÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ieÅ¡kovės Å¡eima bÅ«tų turėjusi didesnių (nekasdienių buitinių) iÅ¡laidų ar įsigijusi brangesnio turto. Ä®vertinusi apeliantės pateiktus duomenis, pagrindžiančius jos gautas pajamas, lėšų judėjimÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitose ir galimybes taupyti lėšas, byloje nustatytus duomenis dėl atsakovo G. S. darbinių ir kitų galimų pajamų, teisėjų kolegija prieina prie iÅ¡vados, jog yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įsigyti Å¡io sandorio objektÄ .

       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo vertinimu, trečiasis asmuo S. S. buvo finansiÅ¡kai pajėgesnis, lyginant su ieÅ¡kovės Å¡eima, įsigyti ginčo turtÄ . Teismas pritarė tiek trečiojo asmens, tiek atsakovo G. S. analogiÅ¡kiems teiginiams dėl trečiojo asmens finansinės padėties. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs S. S. pateiktas metines pajamų deklaracijas, pagal kurias Å¡is deklaravo 2004 metais turėjęs 7 000 Lt (2 027,34 Eur) pajamų, 2005 metais – 66 953 Lt (19 390,64 Eur), 2006 metais – 32 500 Lt (9 412,65 Eur), 2007 metais – 68 064 Lt (19 712,70 Eur), 2008 metais – 93 100 Lt (26 963,62 Eur) (t. 2, b. l. 91-105), taip pat aplinkybę, jog Å¡is asmuo 2002 m. gegužės 8 d. duomenimis asmeninėje sÄ skaitoje turėjo 3 007,21 Eur santaupų (t. 2, b. l. 52-57).

Deklaracijose nurodytas pajamas trečiasis asmuo teigė gavęs atlikdamas statybos darbus pagal verslo liudijimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos trečiojo asmens bendros pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ (267 617 Lt) nesiekia ginčo sandorio vertės, nors jai yra artimos. Tačiau kolegija negali daryti iÅ¡vados, jog jos esmingai skiriasi nuo ieÅ¡kovės nurodytų ir faktiniais duomenimis pagrįstų pajamų, gautų Didžiojoje Britanijoje. O pritarus ieÅ¡kovės pozicijai, jog atsakovas G.

S. taip pat turėjo sistemingas (tiek oficialias, tiek ir neoficialias) pajamas, manytina, jog ieÅ¡kovės Å¡eimos bendros pajamos galėjo dvigubai virÅ¡yti trečiojo asmens pajamas. Trečiasis asmuo teigė užsidirbęs ir bÅ«damas Airijoje (iki statybų verslo Lietuvoje pradžios), tačiau trečiojo asmens pateikti duomenys pagrindžia tik 3 007,21 Eur santaupų turėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie jos Å¡eimos iÅ¡laidas 2004-2009 metų laikotarpiu.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su Å¡ia aplinkybe, tačiau pastebi, jog minėtas iÅ¡laidų faktorius nebuvo analizuojamas trečiojo asmens finansinio pajėgumo vertinimo kontekste. Tai yra, teismas nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su trečiojo asmens Å¡eimynine padėtimi, ginčui aktualiu laikotarpiu turėtais finansiniais įsipareigojimais ar veiklos pagal verslo liudijimÄ pelningumu. Neabejotina, kad statybos procese sukuriami produktai (daiktai) reikalauja atitinkamų sÄ naudų (kaÅ¡tų).

Vien ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo deklaravo gavęs pirmiau nurodyto dydžio pajamas, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog visos Å¡ios lėšos galėjo bÅ«ti skirtos ginčo turtui įsigyti. Pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas atsakovų ir trečiojo asmens pareiÅ¡kimas, esÄ tuo pačiu ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovui G. S. dar buvo suteikta paskola žemės sklypui ir garažui įsigyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog asmens teikiama deklaracija neatitinka oficialiajam įrodymui keliamų sÄ lygų viseto.

Todėl Å¡is dokumentas vertintinas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į Å¡iuose įrodymuose esančiÄ informacijÄ , Å¡ios informacijos pakankamumÄ , jos gavimo bÅ«dÄ , prieÅ¡taravimų nebuvimÄ ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010). Todėl tiek trečiojo asmens S. S. argumentai dėl jo geros finansinės padėties, tiek atsakovo G. S. itin pesimistinis savo Å¡eimos finansinio pajėgumo vertinimas, grindžiami pajamų deklaracijomis, t. y. duomenimis, kurių Å¡altiniai yra patys deklaruojantieji, turėjo bÅ«ti vertinami kartu su kitais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė pasistatęs gyvenamÄ jį namÄ , kuriame gyvena, tačiau liko neįvertinos aplinkybės, ar Å¡is namas buvo statomas ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir sudarytas ginčijamas sandoris). Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija prieina iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu trečiojo asmens S. S. finansinė padėtis buvo žymiai geresnė už ieÅ¡kovės Å¡eimos padėtį, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos Å¡eima galėjo uždirbti ir sutaupyti ginčo turtui įsigyti reikalingÄ pinigų sumÄ .

Dėl paskolos suteikimo ir jos grÄ Å¾inimo bei trečiojo asmens lėšų investavimo aplinkybių            IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. vasario 11 d. į atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ , esančiÄ â€žSwedbank“, AB ieÅ¡kovė (apeliantė) J. S. pervedė 15 000 svarų, o 2009 m. vasario 12 d. atsakovas G. S. pervedė 57 000 svarų (t. 1, b. l. 92). Apeliantė tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Å¡ios trečiojo asmens S. S. motinai atsakovei Z.

S. pervestos lėšos priklausė ieÅ¡kovės ir atsakovo G. S. Å¡eimai. Apeliantės teigimu, už Å¡ias lėšas trečiasis asmuo S. S. savo vardu turėjo nupirkti ieÅ¡kovės ir atsakovo G. S. iÅ¡sirinktÄ ginčo butÄ . Atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo S. S. Å¡iuos apeliantės teiginius neigė. Nurodė, kad pervestos lėšos ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai nepriklausė: 15 000 svarų suma buvo skirta trečiojo asmens suteiktos atsakovui G. S. 60 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimui, o 57 000 svarų suma priklausė trečiajam asmeniui S. S., kuri jo praÅ¡ymu investavimo tikslais buvo saugoma atsakovo G.

S. vardu atidarytoje sÄ skaitoje Didžiosios Britanijos banke. Nurodė, jog už suteiktÄ paskolÄ atsakovas G. S. (gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove) įsigijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad Å¡io turto įgijimo metu atsakovas G. S. su sutuoktine neturėjo sandoriams sudaryti reikalingų lėšų. Atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, krentant svaro kursui, trečiasis asmuo nusprendė užsienio banko sÄ skaitoje esančias lėšas investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje, todėl pareikalavo atsakovo G.

S. sugrÄ Å¾inti tiek investuotas lėšas, tiek paskolos sumÄ , pervedant į nurodytÄ trečiojo asmens motinos atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ . Apeliantė bylos nagrinėjimo metu neigė ne tik atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį siejusius paskolos teisinius santykius, bet ir aplinkybę, jog atsakovas G. S. ginčui aktualiu laikotarpiu patikėjimo teise valdė pusbroliui (trečiajam asmeniui S. S.) priklausančias lėšas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo asmens aiÅ¡kinimu dėl ginčo lėšų pervedimo aplinkybių.

Teismas akcentavo, jog ieÅ¡kovė negalėjo nurodyti Å¡altinio lėšų, už kurias buvo nupirktas garažas ir dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutikdama, apeliantė nurodė, kad atsakovo ir trečiojo asmens versija dėl paskolos suteikimo ir lėšų investavimo nepagrįsta objektyviais (raÅ¡ytiniais) įrodymais, o teismas be pagrindo Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo (neigimo) pareigÄ perkėlė ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

        Teisėjų kolegija pirmiausia vertina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas ir apeliacinio skundo argumentus dėl 60 000 Lt (17 377,20 Eur) dydžio paskolos suteikimo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ (CK 6.871 straipsnio 1 dalis) fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 600 eurų. Apeliantė pagrįstai akcentuoja, jog tokios formos sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta.              Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka.

Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, bÅ«tinas ne tik Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; kt.).

CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; kt.).

Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad raÅ¡ytinės sandorių formos reikalavimas ir draudimas remtis liudytojų parodymais šį reikalavimÄ pažeidus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) įstatyme nustatyti tam, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose sukurtų daugiau stabilumo, sumažintų ginčų tikimybę bei palengvintų kilusių ginčų sprendimÄ , o ne tam, kad pasunkintų civilinę apyvartÄ ir įrodinėjimo procesÄ . RaÅ¡ytiniai įrodymai paprastai laikomi aiÅ¡kesni ir patikimesni nei kitos įrodinėjimo priemonės, jie yra atsparÅ«s laiko poveikiui, skirtingai nei liudytojų parodymai, kuriems neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ tiek laiko veiksnys, tiek liudytojo požiÅ«ris į aplinkybes, apie kurias jis duoda parodymus.

Dėl raÅ¡ytinių įrodymų privalumų, lyginant su liudytojų parodymais, kai kurios aplinkybės, tarp jų – ir sandorio, sudaryto nesilaikius privalomos raÅ¡ytinės formos, sudarymo ar įvykdymo faktas (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), negali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sÄ lyga – jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo S. S. nebuvo sudarę raÅ¡ytinės 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskolos sutarties, tačiau, jų nuomone, Å¡is sandorio (be kita ko, jau įvykdyto) trÅ«kumas nedraudžia sutarties sudarymÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais. Kolegija pažymi, jog toks argumentas iÅ¡ esmės atitinka paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju jis nėra aktualus, kadangi atsakovai Å¡ia įrodinėjimo priemone (liudytojų parodymais) paskolos sudarymo ir įvykdymo faktų neįrodinėjo.

Pažymėtina, jog paskolos sutarties Å¡alių, kurios, kaip minėta, suinteresuotos Å¡ios bylos baigtimi, subjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti sutapatinami su liudytojų parodymais, kuriems taikytinas objektyvumo kriterijus. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste paskolos sudarymo fakto nustatymas remiantis vien suinteresuotų Å¡alių paaiÅ¡kinimais (kad ir sutampančiais tarpusavyje), prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡alys nepateikė kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių paskolos sutarties sudarymÄ ir įvykdymÄ .

Todėl ši atsakovo G. S. pateikta aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad tariama 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskola buvo suteikta žemės sklypui ir garažui, esantiems (duomenys neskelbtini), pirkti. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo akcentavo aplinkybę, jog ieškovė negalėjo nurodyti (pagrįsti) lėšų, skirtų šiam turtui įsigyti, šaltinio. Atsakovas nepateikė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo - pardavimo sutarties.

Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovas teismo posėdyje nurodė dėl Å¡io turto (sklypo) bylinėjęsis su giminaičiais, o 40 000 Lt (11 584,80 Eur) suma buvo iÅ¡leista bylinėjimosi ir teisinių formalumų tvarkymo iÅ¡laidoms. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas G. S. objektyviais duomenimis nepagrindė nei tų iÅ¡laidų realumo, nei tos aplinkybės, kad tokios iÅ¡laidos, be kita ko, ir garažui įsigyti, padengtos skolintomis lėšomis ir juolab skolintomis trečiojo asmens.

Todėl kolegija konstatuoja, kad atsakovas G. S. neįrodė ne tik paskolos suteikimo fakto, bet ir galimo jos panaudojimo aplinkybių. Vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima nedeklaravo santaupų, atsižvelgiant į tai, kad buvo pagrįstas tik garažo įsigijimo už 20 000 Lt (5 792,40 Eur) faktas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡is turtas įsigytas iÅ¡ trečiojo asmens skolintomis lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo žemės sklypo rinkos vertę, buvusiÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo metu, kadangi, nesant objektyvių įrodymų, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog buvo patirtos iÅ¡laidos, lygios sklypo rinkos vertei.

Kita vertus, žemės sklypo dalį ir garaÅ¾Ä atsakovas G. S. įsigijo 2006 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais, kuomet, kaip nustatyta, jau gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas G. S. neįrodė, kad 15 000 svarų suma, ieÅ¡kovės J. S. 2009 m. vasario 11 d. pervesta į atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ , buvo skirta trečiojo asmens S. S. suteiktos atsakovui G. S. 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskolos grÄ Å¾inimui (CPK 178 straipsnis).

Kolegija pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo ieÅ¡kovei perkėlė paskolos suteikimo, panaudojimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybių įrodinėjimo (neigimo) pareigÄ . Pripažinus neįrodytomis aplinkybes dėl 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paskolos suteikimo, nėra pagrindo pritarti atsakovo G. S. ir trečiojo asmens S. S. argumentams, esÄ 15 000 svarų mokėjimo pavedimas buvo skirtas Å¡iai paskolai grÄ Å¾inti, o tokiu atveju teisinės reikÅ¡mės netenka ir tie argumentai, kuriais siekiama pagrįsti aplinkybę, jog pervestos lėšos nepriklausė ieÅ¡kovei bei jos sutuoktiniui.

        Kaip minėta, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas G. S. 2009 m. vasario 12 d. į atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ pervedė 57 000 svarų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis, pritarė atsakovo G. S. ir trečiojo asmens S. S. argumentams, kad Å¡ios lėšos nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui ir jo pavedimu buvo saugomos atsakovo G. S. vardu Didžiosios Britanijos banke atidarytoje sÄ skaitoje. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniam teismui pateiktame atsiliepime Å¡ių asmenų nurodyta, jog trečiasis asmuo Lietuvoje vykdytame statybų versle uždirbtas lėšas investavimo tikslais perdavė pusbroliui G.

S., o Å¡is sutiko neatlygintinai (tarsi atsilygindamas už anksčiau suteiktÄ 60 000 Lt beprocentę paskolÄ ) savo vardu atidarytoje atskiroje sÄ skaitoje saugoti pusbrolio asmeniÅ¡kai jam perduotas lėšas. Jie tvirtino, kad tokiu bÅ«du per eilę kartų G. S. buvo perduota bendra 55 000 svarų suma, be to, per lėšų saugojimo laikotarpį susidarė 2 000 svarų palÅ«kanų suma. Pasak atsakovo ir trečiojo asmens, kurių pozicijos nuoseklumÄ akcentavo pirmosios instancijos teismas, ėmus smukti svaro kursui, trečiasis asmuo apsisprendė santaupas (atsakovui patikėtas lėšas bei grÄ Å¾intinos 60 000 Lt paskolos lėšas) investuoti į ginčo butÄ , todėl jo reikalavimu tiek santaupos, tiek paskolai grÄ Å¾inti skirtos lėšos buvo pervestos į Z.

S. sÄ skaitÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė Å¡ių paaiÅ¡kinimų nepaneigė. Apeliantė su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutiko, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė aptariamos aplinkybės įrodinėjimo pareigÄ , kadangi atsakovas turėjo įrodyti trečiojo asmens santaupų perdavimo atsakovui ir jų investavimo aplinkybes. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka.Teisėjų kolegija pastebi, jog aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nebuvo sudarę raÅ¡ytinės sutarties dėl lėšų investavimo ar saugojimo.

Apeliantė pagrįstai nurodo, jog argumentai dėl susitarimo investuoti trečiojo asmens lėšas grindžiami tik atsakovo G. S. ir trečiojo asmens S. S. paaiÅ¡kinimais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tÅ«kstantis penki Å¡imtai eurų, iÅ¡skyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi ir Å¡iuo atveju sandoris dėl lėšų tvarkymo (investavimo, perdavimo patikėjimo teise, saugojimo ir pan.) turėjo bÅ«ti sudaromas raÅ¡ytine forma.

Atsakovas G. S. jau nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pateikė teismui 2014 m. kovo 25 d. datuojamÄ patikėjimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino tarpusavio sutartinius santykius dėl ginčo lėšų investavimo (t. 2, b. l. 55). Atsakovo ir trečiojo asmens teigimu, Å¡is dokumentas esÄ patvirtina formos trÅ«kumus turinčios (sudarytos ne raÅ¡ytine forma) patikėjimo sutarties sudarymo faktÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pažymėtina, jog CK 1.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Å¡alies, turinčios teisę sandorį nuginčyti, teisė tokį sandorį patvirtinti.

Patvirtinusi sandorį Å¡alis netenka teisės jį ginčyti. Remdamiesi Å¡ia norma, atsakovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo eigoje sudarytu patvirtinimu pareiÅ¡kė apie juos siejusius sutartinius santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.79 straipsnis reglamentuoja nuginčijamų sandorių patvirtinimÄ . Nuginčijamais sandoriais pažeidžiamos teisės, kuriomis disponuoja atitinkami asmenys, todėl jų galiojimas priklauso nuo Å¡ių asmenų valios: jie gali tokius sandorius patvirtinti, gali kreiptis į teismÄ dėl jų pripažinimo negaliojančiais.

Esant teisme tokiam ginčui, prieÅ¡inga Å¡alis savo atsikirtimus gali grįsti tuo, kad kita Å¡alis ginčijamÄ sandorį patvirtino. Tiek nuginčyti, tiek pripažinti sandorį galima tik tada, kai jis sudarytas. Nagrinėjamu atveju reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu (jį nuginčyti) niekas nereiÅ¡kė. Byloje sprendžiamas ginčas, ar Å¡alis (atsakovÄ ir trečiÄ jį asmenį) siejo patikėjimo teisiniai santykiai dėl trečiajam asmeniui priklausančių lėšų investavimo.

Minėta, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tokio sandorio sudarymÄ apskritai. Nesant sandorio, kurį galima nuginčyti ar patvirtinti (taigi ir Å¡ioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams) CK 1.79 straipsnio normos netaikytinos.         Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad ginčo lėšos – 57 000 svarų priklausė atsakovui G. S. (tuo metu buvusiam santuokoje su apeliante). Nepateikus privalomos raÅ¡ytinės sutarties, nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių sprendžiamam klausimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas ir trečiasis asmuo (kad trečiasis asmuo ginčo lėšas perdavė atsakovui investuoti, kad pastarasis Å¡ias lėšas periodiÅ¡kai ir sistemingai įneÅ¡davo į atskirÄ savo vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Didžiosios Britanijos banke).

Ä®rodymais nepagrįstas Å¡iam tikslui realizuoti atidarytos atskiros banko sÄ skaitos buvimas ginčui aktualiu laikotarpiu, lėšų judėjimas Å¡ioje sÄ skaitoje, ginčo sumos pervedimo aplinkybės. Nepagrįstas ir Å¡ių asmenų deklaruojamas trečiojo asmens lėšų saugojimo atsakovo vardu atidarytoje sÄ skaitoje tikslas (jog trečiasis asmuo negalėjo savo vardu atidaryti sÄ skaitos, jog už indėlius buvo mokamos didesnės palÅ«kanos nei Lietuvoje ir pan.). Objektyviais duomenimis neparemtas ir teiginys, jog dalį pervestų lėšų sudarė gautos banko palÅ«kanos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡vardintų aplinkybių įrodinėjimo (pagrindimo) pareiga tenka atsakovui, kadangi jis Å¡ias aplinkybes įvardijo kaip savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindÄ . Kolegija neturi pagrindo palankiai vertinti atsakovo pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ HSBC banko iÅ¡duotÄ pažymÄ . Kolegija, įvertinusi pažymos turinį, priėjo iÅ¡vados, jog Å¡is dokumentas nepagrindžia atsakovo ir trečiojo asmens pasirinktos versijos ginantis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

PrieÅ¡ingai, Å¡i pažyma galėtų patvirtinti, kad trečiojo asmens ir atsakovo teiginiams pagrįsti bÅ«tini duomenys nėra iÅ¡likę. Visgi, nevertinant nurodytos aplinkybės, įžvelgiami ir kiti raÅ¡ytinio įrodymo trÅ«kumai: iÅ¡ pažymos (atsakymo) teksto gali bÅ«ti tik nuspėjamas atsakovo bankui pateikto paklausimo turinys – nėra aiÅ¡ku, kokios konkrečiai informacijos buvo praÅ¡oma. Be to, įvertinus banko raÅ¡to turinį, kur nurodoma, jog bankas kliento duomenis privalo saugoti Å¡eÅ¡is metus, nenustatytos kliÅ«tys atitinkama forma patvirtinti kitus reikÅ¡mingus duomenis (pvz., sÄ skaitos (sÄ skaitų) egzistavimÄ , jų paskirtį ir teisinį statusÄ (ar buvo atidaryta taupomoji sÄ skaita) ir pan.).

Vertinant atsakovo ir trečiojo asmens versijos argumentus, esÄ lėšos (grynaisiais pinigais) buvo perduodamos asmeniÅ¡kai atsakovui, kuris jas įneÅ¡davo į banko sÄ skaitÄ , neatmestina kitų raÅ¡ytinių įrodymų (kvitų ar kitokių lėšų įneÅ¡imÄ Ä¯ sÄ skaitÄ patvirtinančių dokumentų) egzistavimo galimybė. Ä®vertinus reikÅ¡tÄ argumentÄ , jog lėšos sÄ skaitoje buvo sukauptos per eilę operacijų, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas finansines operacijos atlikdavo su svetimais (trečiojo asmens) pinigais, neįtikina bent jau fragmentinio tokių raÅ¡ytinių įrodymų neiÅ¡saugojimo aplinkybė.

HSBC banko pažymos analizė preliminariai patvirtina, kad atsakovas neturi galimybės gauti informacijos iÅ¡ banko už laikotarpį iki 2008 metų vasario mėnesio. Taigi atsakovas negalėtų iÅ¡ dalies pagrįsti lėšų kaupimo (sutaupymo) aplinkybių. Tačiau laikotarpis, už kurį esÄ negalima pateikti banko informacijos, neapima viso ginčui aktualaus laikotarpio. Minėta, kad ginčo lėšos atsakovei Z. S. pervestos ir ginčijamas sandoris sudarytas 2009 metų vasario mėnesį, todėl banko pažymos turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo galimybės pateikti banko sÄ skaitos (sÄ skaitų) duomenis už laikotarpį nuo 2008 metų vasario mėnesio iki 2009 metų vasario mėnesio, kas aptariamu atveju bÅ«tų itin reikÅ¡minga ginčo Å¡aliai įrodinėjant sÄ skaitos (sÄ skaitų) egzistavimo, lėšų laipsniÅ¡ko ir nuoseklaus kaupimo, santaupų sumos likučio ginčijamo sandorio sudarymo metu, sukauptų palÅ«kanų aplinkybes ir pan.

Å iuo atveju aplinkybės, susijusius su pervestų 57 000 svarų kilme ir jų nuosavybe, kurias savo atsikirtimų pagrindu nurodė atsakovas G. S., buvo neįrodytos. Vien tai, jog atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ių aplinkybių sutampa, o ieÅ¡kovė tų paaiÅ¡kinimų esÄ nepaneigė, nesudaro pagrindo jų (aplinkybių) pripažinti įrodytomis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo ir trečiojo asmens iÅ¡keltų aplinkybių paneigimo pareigÄ perkėlė ieÅ¡kovei.

          Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas G. S. neįrodė, kad lėšos, pervestos į atsakovės Z. S. sÄ skaitÄ , nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui S. S. (57 000 svarų – kaip investavimo tikslu atsakovui patikėtos lėšos, 15 000 svarų – kaip paskolos grÄ Å¾inimui skirtos lėšos).        Dėl Å¡alių valios įsigyti ginčo turtÄ Ä¯gyvendinimo ir to turto savininkų teisių ir pareigų vykdymo           AiÅ¡kinant CK 6.193 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004 ir kt.).

Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010; kt.).

AiÅ¡kinant sutarties, iÅ¡ kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius Å¡alių veiksmus sutartį sudarant ir jÄ vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).        Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamo pirkimo - pardavimo sandorio apsimestinumÄ dėl sandorio Å¡alies paneigia Å¡ios aplinkybės: ieÅ¡kovės argumentų nepripažino atsakovas G.

S.; ieškovė negalėjo pagrįsti lėšų, už kurias buvo nupirktas garažas ir žemės sklypas, šaltinio; ieškovė nepakankamai pagrindė savo ir sutuoktinio pajamas bei išlaidas gyvenant Didžiojoje Britanijoje ginčui aktualiu laikotarpiu; ieškovė neįrodė buto apstatymo baldais aplinkybių; fragmentinio apsistojimo bute faktas nepagrindžia, kad butas iš tiesų priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui, o liudytojų – ieškovei artimų asmenų parodymai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neįvertino atsakovės Z. S. paaiškinimų, kad surinktų įrodymų visuma leidžia nuspręsti dėl apsimestinio sandorio fakto. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.        Pirmosios instancijos teismas, net ir atmesdamas ieškinį, visgi konstatavo sandorio apsimestinumo požymius. Teismas nusprendė, kad ginčo sandoris sudarytas per statytinę – atsakovę Z.

S., dengiant tikrÄ jį pirkėjÄ trečiÄ jį asmenį S. S., bet ne ieÅ¡kovę ir jos sutuoktinį. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė Z. S. ginčo sandoryje dalyvavo kaip statytinė. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliacinio skundo dėl Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžiančių motyvų (dėl atsakovės Z. S. vaidmens ginčo sandoryje) neteikė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartyje buto pirkėjais įvardijami Z. S. ir jos sutuoktinis P. S., teisėjų kolegija aptariamÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ papildo argumentu, jog statytiniai ginčo sandoryje yra abu sutuoktiniai – atsakovai Z.

S. ir P. S.. Nesant atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinio skundo dėl teismo sprendime išdėstytų motyvų ar išvadų, teisėjų kolegija pakartotinai nevertina jų argumentų, jog ginčo buto įsigijimu buvo realizuotas bendras trečiojo asmens S. S. ir jo tėvų siekis investuoti turėtas lėšas. Kita vertus, tokia pozicija būtų nepagrįsta vien todėl, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė Z. S. aiškiai pripažino nesanti nei buto savininkė, nei faktinė bendrasavininkė kartu su savo sūnumi.

Ji paaiÅ¡kino, kad jos dalyvavimas ginčo sandoryje tebuvo formalus, apribotas trečiojo asmens praÅ¡ymų iÅ¡gryninti pervestas lėšas ir nuvykti pas notarÄ . Todėl aptariamu atveju konstatavus sandorio apsimestinumo faktÄ , pasireiÅ¡kusį per statytinio dalyvavimÄ sandoryje, bÅ«tina nustatyti tikrÄ jÄ ginčo sandorio Å¡alį – turto pirkėjÄ (pirkėjus).            Ankstesnėje sprendimo dalyje teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentais tiek dėl ieÅ¡kovės Å¡eimos finansinio pajėgumo įsigyti turtÄ ginčijamu sandoriu, tiek dėl ieÅ¡kovės bei jos sutuoktinio pervestų Z.

S. lėšų kilmės ir nuosavybės (pervestos lėšos nepriklausė trečiajam asmeniui). Kolegijos įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės, vertinant ginčijamo sandorio apsimestinumo požymius (tikrųjų pirkėjų prasme), yra esminės. Itin reikÅ¡minga aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis atsakovas G. S. prieÅ¡ ginčijamo sandorio sudarymÄ pervedė atsakovei Z. S. lėšas, kurios buvo panaudotos atsiskaitant pagal ginčijamÄ sutartį. Pažymėtina, jog Å¡alys neginčija aplinkybės, kad už perkamÄ turtÄ buvo atsiskaityta bÅ«tent ieÅ¡kovės ir atsakovo pervestomis lėšomis.

IÅ¡ atsakovės Z. S. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad visos ieÅ¡kovės ir atsakovo G. S. pervestos lėšos buvo panaudotos atsiskaitant už ginčo sandoriu perkamÄ butÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog ieÅ¡kovė negalėjusi paaiÅ¡kinti, kokiomis lėšomis buvo sumokėtas skirtumas tarp sutartyje nurodytos buto kainos ir pervestų lėšų (skirtumas apie 13 000 Lt). Kolegija konstatuoja, jog šį skirtumÄ sudaro kainos dalis, pardavėjams sumokėta iki ginčijamo sandorio sudarymo (avansinės įmokos).

Kartu pažymėtina, jog Å¡ios kainos dalies sumokėjimo aplinkybių nepaaiÅ¡kino ir nepagrindė trečiasis asmuo S. S., vertinantis save tikruoju pirkėju. Tai, kad Å¡ios aplinkybės, kaip ir kitų klausimų, susijusių su Å¡eimos finansiniais reikalais (pvz., tikslios atsakovo G. S. pervestų lėšų sumos ar tikrųjų atsakovo pajamų) ieÅ¡kovė negalėjo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti, patvirtina ne vien pasyvų ieÅ¡kovės vaidmenį įsigyjant ginčo turtÄ , o iÅ¡ esmės nusako ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eiminio gyvenimo ypatumus (pvz., pasiskirstymÄ Å¡eimos narių pareigomis, perdėtÄ pasitikėjimÄ sutuoktiniu ir pan).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios galimybės nustatyti asmenis (pirkėjus), dalyvavusius derantis dėl ginčijamo sandorio sudarymo, kadangi bylos nagrinėjimo eigoje nepavyko nustatyti Å¡io turto pardavėjų buvimo vietos. Tačiau Å¡iuo atveju egzistuoja kitos faktinės aplinkybės, įgalinančios ieÅ¡kovę ir atsakovÄ G. S. pripažinti tikraisiais turto pirkėjais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo akcentavo, jog ieÅ¡kovės argumentų dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių nepripažino atsakovas G.

S.. Kolegija ankstesnėje sprendimo dalyje jau minėjo, kad ieškovės ir atsakovo reiškiamų pozicijų skirtumai nulemti jų priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jie (pozicijų skirtumai) vertintini tik byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Todėl nagrinėjamu atveju lemiamos įtakos neturi subjektyvaus pobūdžio atsakovo teiginiai, neigiant aplinkybes dėl ginčo buto, kaip šeimos būsto, įsigijimo poreikio, buto paieškos, derybų su pardavėjais ir pan.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu negalėjo betarpiÅ¡kai dalyvauti tiek derybose dėl galimo sandorio, tiek sudarant sandorį, kadangi tuo metu gyveno ir dirbo užsienio valstybėje. Teisinės reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui neturi hipotetinis atsakovo teiginys, jog jis turėjęs galimybę atvykti sudaryti ginčijamÄ sandorį. Atsakovas G. S. ir trečiasis asmuo S. S. bylos nagrinėjimo metu akcentavo nuo vaikystės labai artimus, giliu tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, kuriuos esÄ patvirtina didelių piniginių sumų skolinimas be skolos dokumentų.

Todėl, įvertinus deklaruotas (faktiÅ¡kai – tariamas) skuboto paskolos ir investuotų lėšų grÄ Å¾inimo aplinkybes, teisėjų kolegijos neįtikina atsakovo G. S. iÅ¡sakyti teiginiai, kad Å¡iam atsakovui apie trečiojo asmens įsigytÄ butÄ tapę žinoma tik po ginčo sandorio sudarymo, trečiajam asmeniui papraÅ¡ius pargabenti baldus. Kolegijos vertinimu, esminės įtakos neturi atsakovų ir trečiojo asmens argumentai dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo G. S. tiesioginio nedalyvavimo derantis dėl sutarties ir jÄ sudarant.

Å alys patvirtino, kad po ginčijamos sutarties sudarymo butas buvo apstatytas atsakovo G. S. iÅ¡ užsienio atvežtais baldais, tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo nepagrindė savo teiginių, jog tie baldai buvo nupirkti trečiajam asmeniui ir už jo lėšas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra tikrieji buto pirkėjai, patvirtina neginčijami ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio apsigyvenimo (apsistojimo) ginčo bute faktai. Å alys neginčija, kad laikinai grįžusi į LietuvÄ ieÅ¡kovės Å¡eima apsigyvendavo ginčo bute.

Po ginčijamo sandorio sudarymo butas buvo apstatytas ieÅ¡kovės Å¡eimos įsigytais baldais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti A. V., V. V., L. B. patvirtino, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas G. S. iki ginčijamo sandorio sudarymo deklaravo ketinantys įsigyti butÄ , jo ieÅ¡koję, o vėliau tvirtino įsigiję (ginčo) butÄ , tačiau nekalbėję apie sandorio sudarymÄ per statytinį. Liudytojams buvo pasakoma, kad butÄ nusipirko ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima. Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojams apie įsigytÄ turtÄ kalbėjo ne vien ieÅ¡kovė, tačiau ir atsakovas G.

S.. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog liudytojams buvo perteikta tik subjektyvi ieÅ¡kovės nuomonė ar net sÄ moningai iÅ¡kraipyta informacija. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojų paaiÅ¡kinimais. Suprantama teismo abejonė dėl liudytojų galimo subjektyvumo, tačiau ta aplinkybė, jog jų paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems faktiniams bylos duomenims, nesudarė kliūčių vadovautis Å¡iais liudytojų parodymais.

Reikia sutikti su apeliacinio skundo pastaba, jog teismas nenurodė, kokiems raÅ¡ytiniams įrodymams prieÅ¡tarauja liudytojų paaiÅ¡kinimai. Tiek į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (t. 3, b. l. 3-7), tiek liudytojų parodymai, jog visi jie ieÅ¡kovės Å¡eimos kvietimu svečiavosi ginčo bute, patvirtina, kad butas buvo laikomas Å¡eimos bÅ«stu, juo rÅ«pintasi kaip nuosavu turtu. Svarbi yra ir ta aplinkybė, jog atsakovas G. S. pripažino likęs gyventi ginčo bute po santuokos su ieÅ¡kove nutraukimo. IÅ¡ atsakovės Z.

S. paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje nustatyta, kad už butui teikiamas paslaugas pinigų duodavo trečiasis asmuo, tačiau pinigų bÅ«damas užsienyje atsiųsdavo ir atsakovas G. S., kuris dabar taip pat moka už Å¡ias paslaugas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas G. S. realizuoja savo, kaip buto savininko, teises ir pareigas. Kaip minėta, trečiasis asmuo S. S. deklaravo ginčo turtÄ Ä¯sigijęs investavimo tikslais. Nurodė, kad po buto įsigijimo leido ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimai jų atostogų metu apsigyventi Å¡iame bute, kad įrengė butÄ , kad bute niekas kitas negyveno, kad trečiasis asmuo savo lėšomis mokėdavo už butui teikiamas paslaugas, o Å¡iuo metu bute gyvena atsakovas.

Ä®vertinus aplinkybę, kad ginčo butas įsigytas dar prieÅ¡ Å¡eÅ¡is metus, tačiau trečiasis asmuo neatliko veiksmų, kurie patvirtintų jo siekį ne vien tik patirti iÅ¡laidas (iÅ¡laikant butÄ ), bet gauti realios ekonominės grÄ Å¾os, teisėjų kolegija trečiojo asmens įvardintÄ komercinį tikslÄ vertina kaip deklaratyvų bei nepagrįstÄ jokiais faktiniais duomenimis.              Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos iÅ¡tyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tai reiÅ¡kia, kad nereikalaujama visiÅ¡ko teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procese atlikta pirmosios instancijos teismo vertinamųjų iÅ¡vadų kontrolė ir naujas įrodymų vertinimas įgalina daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijama nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas per statytinius – atsakovus Z. S. ir P. S., siekiant pridengti tikruosius pirkėjus – J. S. ir G. S. (CK 1.87 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija CK 1. 87 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir pripažįsta negaliojančia 2009 m. vasario 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties bei perdavimo - priėmimo akto ( kaip iÅ¡vestinio susijusio sandorio), dalis dėl sutarties Å¡alies (pirkėjų) ir nustato, kad pirkėjai pagal Å¡iuos sandorius yra J.

S. ir G. S..            IÅ¡ pridėtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2995-214/2012 pagal pareiÅ¡kėjų J. S. ir G. S. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu duomenų nustatyta, kad J. S. ir G. S. santuokÄ sudarė 2001 m. rugsėjo 29 d. Santuoka nutraukta Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimu. IÅ¡ tos bylos duomenų nenustatytas vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sudarymo faktas. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas G. S., praÅ¡ydamas atmesti ieÅ¡kinį, nenurodė savarankiÅ¡kų argumentų dėl ginčo turto nuosavybės režimo nustatymo. Todėl, įvertinusi aplinkybę, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2009 m. vasario 20 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčijamu sandoriu įgytas turtas J.

S. ir G. S. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.           Apibendrinant, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčijamo sandorio teisėtumÄ , netinkamai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir įvertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl Å¡ios priežasties Å¡io teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo visiÅ¡kai tenkinami ieÅ¡kinio reikalavimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų          Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir nauju sprendimu yra tenkinamas ieÅ¡kinys, todėl sprendžiama dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei atlyginimo. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso patyrė 4 990,23 Lt (1 445,27 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 1 600 Lt (463,39 Eur) žyminis mokestis už ieÅ¡kinį, 390,23 Lt (113,02 Eur) iÅ¡laidos dokumentų vertimui, 1 500 Lt (434,43 Eur) teisinės pagalbos iÅ¡laidos ir 1 500 Lt (434,43 Eur) už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 36, t. 3, b. l. 28, 29, 109).

Teisėjų kolegija Å¡ias iÅ¡laidas pripažįsta bÅ«tinomis, pagrįstomis ir protingomis, todėl jas priteisia lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų (po 481,76 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo). Trečiojo asmens atsakovų pusėje S. S. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė J.

S. buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ mokėjimo, o jos ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, pagal paminėtÄ teisinį reguliavimÄ iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 2 220 Eur žyminio mokesčio (po 740 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo).            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :          Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

          IeÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį patenkinti.           Pripažinti 2009 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. 1999-4010-6018:0007, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausinio - garažo (bokso), unikalus Nr. 4400-0643-2975:4337, pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-358) ir Å¡io turto 2009 m. vasario 20 d. perdavimo - priėmimo nuosavybėn aktÄ (notarinio registro Nr. 2-361) apsimestiniais sandoriais.         Pripažinti negaliojančiomis 2009 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. 1999-4010-6018:0007, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausinio - garažo (bokso), unikalus Nr. 4400-0643-2975:4337, pirkimo - pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2-358) ir Å¡io turto 2009 m. vasario 20 d. perdavimo - priėmimo nuosavybėn akto (notarinio registro Nr. 2-361) dalis dėl sandorio šalies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra J.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)             Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. 1999-4010-6018:0007, esantis (duomenys neskelbtini), ir priklausinys - garažas (boksas), unikalus Nr. 4400-0643-2975:4337, yra bendroji jungtinė J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.          Priteisti iš atsakovų G. S., Z. S. ir P. S. lygiomis dalimis 1 445,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 481,76 Eur iš kiekvieno) ieškovės J.

S. naudai.             Priteisti iš atsakovų G. S., Z. S. ir P. S. lygiomis dalimis 2 220 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 740 Eur iš kiekvieno) valstybės naudai. Teisėjai                                                                                                                  Virginija Čekanauskaitė           Danguolė Martinavičienė                                                 Gintaras Pečiulis