86e6f4c7-69eb-419d-bfbc-a5eb2f8a2365 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=3987B042-9403-40C9-BA85-9DCEF640BFFE">Nr. I-6563-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-8730-244/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03282-2016-7                     Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-5). Skunde nurodė, jog jam, laikotarpiu nuo 2016-03-30 iki 2016-08-09, nebuvo užtikrinta teisė į įstatymuose numatytÄ , minimaliÄ , tenkančiÄ vienam asmeniui įkalinimo įstaigoje, ploto normÄ , kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėję, apipeliję, purvinos, grindų bÅ«klė avarinė.

PareiÅ¡kėjas taip pat žalÄ kildino iÅ¡ to, jog buvo neprieinamas langas, nurodė, nuo jo sklido smarvė dėl Å¡iukÅ¡lių, kurios kaupėsi ant palangės iÅ¡ lauko pusės, taip pat pareiÅ¡kėjui trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos. Nurodė jog spintelė, kurioje pareiÅ¡kėjas laikė maistÄ , kabėjo virÅ¡ radiatoriaus, todėl pareiÅ¡kėjo maistas džiÅ«davo. Kameroje buvo mažas stalas bei dvi kėdės, todėl pareiÅ¡kėjui trÅ«kdavo vietos atsisėsti prie stalo pavalgyti. Taip pat pareiÅ¡kėjo netenkino, jog jam neiÅ¡duodavo priemonių indams plauti, iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, skustukų bei dantų pastos bÅ«davo per mažai.

Sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas. Nurodė, jog iÅ¡duoti čiužiniai buvo papeliję, juose kaupėsi parazitai. PareiÅ¡kėjo manymu, jam buvo iÅ¡duodamas per mažo kaloringumo maistas. Taip pat vienos valandos pasivaikščioti pareiÅ¡kėjui bÅ«davo per mažai. LukiÅ¡kių TI-K yra ribojamas elektros naudojimas, todėl naktį iÅ¡sivirti arbatos pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė. Dėl pastato konstrukcijoje esančio asbesto jis jautėsi nesaugiai, pareiÅ¡kėjo manymu, tai žaloja jo sveikatÄ .

Nurodė jog pareigÅ«nai jam grasino. PareiÅ¡kėjui dėl nurodytų priežasčių sutriko sveikata, kas lėmė jo prastÄ savijautÄ . PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Eur ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,68 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ (b. l. 9-16).

Nurodė, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Pažymėjo, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji yra tinkamai supažindinami su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei įspėjami už minėtų teisės aktų nesilaikymÄ . Nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus.

Atsakovės atstovo nuomone, kalinamieji, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas perpildytoje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo kamerose, neužtikrinant jam privatumo ir higienos normų reikalavimų. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz.,EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.250 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog kamerose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta įstatymuose.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Ä® bylÄ atsakovės atstovo pateikti duomenys (b. l. 9-10) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-03-30 iki 2016-08-09 kamerose Nr. 112, 362, 105, 332, 328, 114, 124, 108, 323. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių TI-K teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 1 parÄ . Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint LukiÅ¡kių TI-K 1 parÄ nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog kamerose trÅ«ko baldų, dėl to jam yra tekę valgyti ne prie stalo. Kameroje įrengta spintelė virÅ¡ radiatoriaus, todėl pareiÅ¡kėjo maistas džiÅ«davo.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nedidelėse kamerose nėra galimybės įrengti daugiau baldų. Teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo įrengti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas vienÄ parÄ buvo kartu su dar 3 asmenimis kameroje, teismas pripažįsta, kad jam, atsižvelgiant į maÅ¾Ä stalo dydį ir kėdžių skaičių, galimai vienÄ parÄ nebuvo sudaryta galimybė valgyti sėdint prie stalo.Dėl skunde nurodytų aplinkybių, kad kamerose buvo prastas dieninis apÅ¡vietimas, neÅ¡varÅ«s, neprieinami langai, prasta ventiliacija, kaupėsi drėgmė.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios higienos normos taikomos projektuotiems naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.10 punktÄ , tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti įrengtas natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. NatÅ«ralus apÅ¡vietimo koeficientas kamerų tipo patalpoms nereglamentuotas, bendra dirbtinė kameros apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

LukiÅ¡kių TI-K pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (toliau ir - patikrinimo aktai) bei foto lenteles, iÅ¡ kurių matyti, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui (b.l. 23-43), byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, todėl atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjui kalinimo metu užtikrino tinkamÄ kamerų vėdinimÄ , taip iÅ¡ dalies sumažinant galimÄ drėgmės kaupimÄ si jose. Todėl teismas atmeta pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl nevarstomų, neprieinamų neÅ¡varių langų (kamerose esantiems langams atsidarant yra galimybė ir juos iÅ¡valyti).Byloje vertintini Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktai bei foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dalyje kamerų buvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sÄ lygos (b. l. 23, 24-25, 26, 31-32), tačiau, taip pat matyti, jog dalyje kamerų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamos sÄ lygos į kalinimÄ higienos normas atitinkančiose kamerose, todėl bÅ«davo atsakovės atstovui nustatomas terminas per kurį jis turi paÅ¡alinti nustatytus higienos normos pažeidimus (b. l. 27-28, 29, 33-34, 36-37, 42-43).

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovės atstovas nustatytus pažeidimus paÅ¡alindavo, taip užtikrindamas kaliniams higienos normų laikymÄ si (b. l. 30, 35, 38). Vertinant patikrinimo aktuose užfiksuotas tardymo izoliatoriuje esančias gyvenimo sÄ lygas, ir jų atitikimÄ higienos normoms, matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinama teisė į kalinimÄ higienos normas atitinkančiose kamerose.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog sanitarinis mazgas buvo įrengtas neužtikrinant privatumo.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimas nereglamentuotas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti: sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Pareiškėjas skunde nurodė, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusios kameros, todėl jam nebuvo užtikrintas tinkamas privatumas.Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog sanitarinis mazgas yra įrengtas tinkamai, kadangi sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusios kameros 150 cm. aukščio pertvara.Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo pilnai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Å¡iuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Kaip minėta, iÅ¡ atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sÄ lygų bloginimui.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas pripažįsta, jog visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2016-03-30 iki 2016-08-09) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių jog nakties metu negalėjo iÅ¡sivirti arbatos, kadangi nakties metu yra atjungiama elektra.Teisės aktai įpareigoja pataisos įstaigas griežtai reglamentuoti nuteistųjų elgesį visÄ parÄ , dienotvarkėje nustatant darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtÄ laikÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 117 straipsnio 1 dalis).

Teisės aktai elektros tiekimo į kameras konkrečiai ir detaliai nereguliuoja, todėl turi bÅ«ti remiamasi bendraisiais teisės pagrindais. Teismo vertinimu, tokiu elektros tiekimo apribojimu (nakties metu elektros tiekimas ribojamas) yra siekiama pozityvių tikslų: užtikrinti režimÄ kalinimo įstaigoje, saugoti ir užtikrinti kitų asmenų teisę į poilsį; tokia priemonė bendrÄ ja prasme yra objektyviai pateisinama ir proporcinga siekiamiems tikslams užtikrinti, tačiau iÅ¡imtys iÅ¡ bendros tvarkos gali ir turi bÅ«ti taikomos, jeigu toks elektros tiekimas yra bÅ«tinas asmeniui siekiant įgyvendinti, užtikrinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamas teises.

Asmuo tokiais atvejais turi teisę kreiptis į įkalinimo įstaigÄ , nurodydamas aplinkybes dėl elektros tiekimo kameroje, kuris įkalinimo įstaigos dienotvarkėje numatytu metu yra traktuojamas kaip nepertraukiamam miegui skirtas laikas, o atsakovės atstovas, remdamasis jam suteikta inter alia diskrecijos teise, turi pareigÄ Ä¯vertinti tokį pateiktÄ praÅ¡ymÄ . Tačiau byloje nėra duomenų jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į atsakovės atstovÄ su praÅ¡ymu dėl galimybės naudotis elektros prietaisais nakties metu, o Å¡is bÅ«tų pareiÅ¡kėjui į praÅ¡ymÄ neatsakęs, todėl atsakovės atstovės taikomas elektros tiekimo ribojimas nakties metu nelaikytinas neteisėtu.

Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016-08-11 administracinė byla Nr. A-2280-520/2016).Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog pastato konstrukcijose yra pavojingos medžiagos – asbesto.Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam yra žinoma, kad Lukiškių TI-K pastate yra nuodingos cheminės medžiagos asbesto. Pareiškėjas dėl to jaučiasi nesaugiai dėl savo sveikatos. Lukiškių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose nėra asbesto, šiferio lakštais padengti tik I, III korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai.

Å iferio lakÅ¡tai nelaužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijoje tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinka neiÅ¡siskiriami ir sveikatai yra nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui Nr. 1163, pagal kurio 3.1 punktÄ nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus kitose objektuose.

Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nedraudžiami. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose šiferio stogeliai mechaniškai nepažeisti.Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jog išduodamas minkštasis inventorius buvo nešvarus, pilnas parazitų.Higienos normos HN 134:2015 nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais. Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 p.).

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.). Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (43 p.). PareiÅ¡kėjas skunde neginčijo fakto, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti patalynės, apatinių rÅ«bų ar rankÅ¡luosčių, o iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog nė vieno patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad kamerose bÅ«tų supeliję, neÅ¡varÅ«s čiužiniai ar neÅ¡vari patalynė, duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dėl to kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas nėra, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog kamerose buvo neÅ¡varÅ«s, supeliję čiužiniai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog čiužiniuose veisėsi parazitai. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų, t.y. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, jog nė vienu atveju nebuvo nustatyta, jog kamerose bÅ«tų parazitų, be to, atsakovės atstovas pateikė duomenis iÅ¡ kurių matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp LukiÅ¡kių TI-K ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (vėliau pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), o vėliau – su UAB „Dezinfa“, buvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys ir nuolat atliekami buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbai, patalpų priežiÅ«ra (b. l. 17-19).

Å ie duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad LukiÅ¡kių TI-K veisėsi buitiniai parazitai.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog maistas buvo nepakankamai kaloringas.Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai.

Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Iki šio įsakymo priėmimo galiojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraščiai.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog tiekiamas maistas buvo nepakankamai kaloringas. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2298 kcal. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K maisto energetinė vertė buvo tik 1300–1500 kcal., tačiau kokiu bÅ«du nustatė Å¡iuos duomenis nepaaiÅ¡kino ir jų nepagrindė. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-12-19 tyrimų protokolÄ Nr. 9749Ch (b. l. 61), kuriame nurodyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinys – 2,380 kg, 100 g. energetinė vertė – 120 kcal, todėl bendra asmeniui tenkančio maisto davinio energetinė vertė – 2856 kcal.

Tai atitinka nustatytus reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl per mažo maisto kaloringumo atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl higienos priemonių iÅ¡davimo (dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus) bei priemonių indams plauti.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas įstaigoje vyrams muilas (100 gr), tualetinis popierius (1 rulonas) iÅ¡duodamas kartÄ per mėnesį.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml) ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt). PareiÅ¡kėjas neneigė, jog jam minėtos higienos priemonės buvo iÅ¡duodamos, jo netenkino iÅ¡duodamų priemonių kiekiai, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl didesnio kiekio higieninių priemonių iÅ¡davimo, taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudarytos sÄ lygos turėti savo higienos priemonių, todėl nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl higienos priemonių iÅ¡davimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis“ normas, kalinimo įstaigai nepriklauso iÅ¡duoti asmenims priemonių indams plauti. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių jog Å¡viesa kameroje Å¡viesdavo visÄ parÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje visÄ parÄ Å¡vietė dirbtinis apÅ¡vietimas.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015 dirbtinio apšvietimo intensyvumas nakties metu nereglamentuojamas. Iš byloje surinktų duomenų ir teisinio reglamentavimo, naktinio apšvietimo įrengimas kameroje higienos normos reikalavimams neprieštarauja.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl naktinio apÅ¡vietimo iÅ¡jungimo, o LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų neatsižvelgusi į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ar į jį neatsakiusi, todėl nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu dėl kameroje įrengto naktinio apÅ¡vietimo, pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, jog pareigÅ«nai netinkamai elgėsi su juo, jam grasino.Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nors ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio, tačiau skunde konkrečių netinkamo pareigÅ«nų elgesio su juo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos ginčo laikotarpiu.Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti jog pareiÅ¡kėjui dėl prastų gyvenimo sÄ lygų bÅ«tų kilusios sveikatos problemos. Byloje nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Todėl teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjui dėl nurodytų nepatogumų negalėjo kilti tokio lygio iÅ¡gyvenimai, kokius jis nurodo skunde. Neturtinės žalos priteisimas.Ä®vertinus aukščiau nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui, vienÄ parÄ nebuvo užtikrinta teisė į minimaliÄ , kameroje vienam asmeniui tenkančiÄ , ploto normÄ , visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2016-03-30 iki 2016-08-09) nebuvo užtikrinama pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat nustatyti smulkÅ«s higienos normos pažeidimai, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ (įtariamasis, kaltinamasis), todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

Ä®vertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, trukmę, byloje nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ bei informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu raÅ¡tu bÅ«tų skundęsis LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 80 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Dėl bylinėjimo iÅ¡laidų priteisimo.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr. pvz.

LVAT 2011-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). LVAT, spręsdamas klausimus, susijusius su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, ne kartÄ pažymėjo, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Atlyginimo tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 1,68 Eur sumÄ .Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo-izoliatoriaus 80 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Atsakovės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Liudmila Zaborovska