86e4e7c1-a99a-49b2-9555-c514f5bba7ee · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1640-661/2018 Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26021-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.28.1.; 2.6.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m lapkričio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) D. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

V. (D. V.) ir D. R. (D. R.) dėl iÅ¡laidų priteisimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas UAB „Jurisdictus“ prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. V. ir D. R. 2499,12 EUR iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 2,34 EUR skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2001 m. gegužės 4 d. tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo sudaryta sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo (toliau – Sutartis), kuria UAB „Sauda“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei saugojimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius.

Teigė, kad 2014 m. balandžio 2 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio pagrindu transporto priemonė BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telėje. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 10 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 23-55 prie 2012 m. rugsėjo 7 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11/6 UAB „Sauda“ perleido ieÅ¡kovui turėtÄ reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidas už transporto priemonės BMW 318, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . IeÅ¡kovo teigimu, pagal Sutartimi sulygtus įkainius už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki skolos perdavimo ieÅ¡kovui dienos, t. y. 2017-02-10, susidarė 2499,12 EUR iÅ¡laidų suma, kuria ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų.

2. Atsakovas D. R. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius 2014 m. spalio 2 d. priėmė nutarimÄ Nr. AV2-1153, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ atsakovo D. R. atžvilgiu, kadangi jis pažeidimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė. Pažymėjo, kad transporto priemonę BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas atsakovas D.

V., jam perdavė nepilnametis D. A.. Atsakovo vertinimu, transporto priemonės valdytojas yra tik toks asmuo, kuris turi teisėtÄ pagrindÄ valdyti transporto priemonę. Atsakovui minėtÄ transporto priemonę davė nepilnametis D. A., o ne automobilio savininkas D. V., todėl jis teisėto pagrindo valdyti minėtÄ automobilį neturėjo. Atsakovas per trejus metus, kai transporto priemonė buvo saugoma UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telėje, nebuvo gavęs nei vieno praneÅ¡imo ar raginimo padengti susidariusį įsiskolinimÄ už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , o tai patvirtina, jog jis nebuvo laikomas transporto priemonės valdytoju.

Pažymėjo, kad pats UAB „Sauda“, kurio reikalavimus perėmė ieÅ¡kovas, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, todėl susidarė nemažo dydžio įsiskolinimas, apie kurį atsakovas sužinojo tik gavęs praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisių perleidimÄ . Atsakovo vertinimu, bÅ«tent transporto priemonės BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t. y. atsakovas D. V., turėtų atlyginti ieÅ¡kovui minėto automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. R. (D. R.) ir D. V. (D. V.) ieÅ¡kovui UAB „Jurisdictus“ 1249,56 EUR iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 2,34 EUR skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 1251,90 EUR (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 90 centų), 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1251,90 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis 28 EUR (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Teismas konstatavo , kad atsakovas D. R., bÅ«damas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo atsakovui D. V. priklausančiÄ transporto priemonę, BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , todėl minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telėje ir UAB „Sauda“ patyrė priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų. Tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje yra nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovai turi pareigÄ atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Apeliantas (atsakovas) D. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimÄ apelianto D. R. atžvilgiu ir priimti naujÄ sprendimÄ : priteisti solidariai iÅ¡ apeliantų D. R. ir D. V., ieÅ¡kovo UAB „Jurisdictus naudai 603,58 EUR iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 2,34 EUR skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso - 605,92 EUR, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (605,92 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusioje dalyje Vilniaus teismo apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

6. Apeliantas skundÄ grindžia tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendime nurodė, jog Apeliantas turi atlyginti priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas, tačiau atsižvelgiant į saugojimo aikÅ¡telės UAB „Sauda“ nerÅ«pestingumÄ , neatidumÄ ir neveikimÄ , suma sumažintina 50 proc. Apelianto manymu pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė visų bylos faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į jo nurodytus teisinius argumentus bei kasacinio teismo praktikÄ , nemotyvavo priteistino iÅ¡laidų dydžio ir todėl netinkamai paskaičiavo IeÅ¡kovui priteistinÄ iÅ¡laidų sumÄ .

7. Apeliantas neginčija fakto, jog jis buvo automobilio valdytojas. 8. 2014 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius priėmė nutarimÄ Nr. AV2-1153 („Nutarimas“), kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ Apelianto atžvilgiu, kadangi jis pažeidimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė.

9. Nutarime buvo nurodyta, jog pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovui D. V., automobilį Apeliantui perdavė nėjo savininkas, o kitas nepilnametis asmuo - D. A.. Nutarimu nutarta automobili gražinti teisėtam savininkui, su nutarimu supažindinti suinteresuotus asmenis. Nutarimas per 20 d. nebuvo apskustas, todėl įsiteisėjo.

10. ATPK 288 str. (redakcija 2017-07-01 - 2014-10-03) numatė, jog nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimÄ . Apelianto manymu, automobilis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas atsakovui D. V., apie tai buvo (turėjo bÅ«ti) informuoti visi suinteresuoti asmenys, inter alia, atsakovas D. V., saugojimo aikÅ¡telė UAB „Sauda“, kurioje automobilis buvo saugomas nuo 2014 m. balandžio 2 d., kitos institucijos. BÅ«tent Å¡ie asmenys turėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės grÄ Å¾inimo.

Apeliantas, kuriam tuo metu buvo 16 m. neturėjo imtis jokių veiksmų dėl transporto priemonės grÄ Å¾inimo, kadangi Nutarimas aiÅ¡kiai numatė, jog automobilis grÄ Å¾inamas ne jam, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukiama. Taigi Apeliantas negali bÅ«ti atsakingas už saugojimo aikÅ¡telės UAB „Sauda“ atsakovo D. V. ir kitų institucijų neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ ir neveikimÄ , bei dėl to susidariusias papildomas iÅ¡laidas po 2014 m. spalio 2 d. Nutarimo įsiteisėjimo dienos.

11. Pažymėtina, jog Ieškovas visiškai nepagrįstai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2499,12 EUR išlaidų, paskaičiuotų nuo automobilio priverstinio nuvežimo, t. y. 2014 m. balandžio 2 d., iki reikalavimo teisės perleidimo ieškovui dienos, t. y. 2017 m. vasario 10 d.

12. Pagal UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto policijos komisariato 2001 m. gegužės 4 d. sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ matyti, jog už transporto priemonės nuvežimÄ imamas 258,96 Lt mokestis, už transporto priemonės saugojimo pirmÄ mėnesį imamas 15 Lt mokestis už kiekvienÄ parÄ , ir po 240 Lt per mėnesį už kiekvienÄ sekantį mėnesį.

13. Taigi Atsakovai solidariai gali bÅ«ti atsakingi tik už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. spalio 22 d. kuomet įsiteisėjo Nutarimas grÄ Å¾inti automobilį teisėtam jo savininkui, t.y. atsakovui D. V.. IÅ¡laidos už šį laikotarpį sudaro 258,96 Lt + (30 d. x 15 Lt) + (5 mėn. x 240 Lt) + (22 d. x 8 Lt) = 2084,96 Lt (603,85 EUR).

14. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei CK 6.253 str. 1 ir 5 d., IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ iÅ¡laidų sumÄ sumažino 50 proc. t.y. iki 1249,56 EUR, tačiau Apelianto vertinimu, nurodyta suma dėl aukščiau nurodytų argumentų mažintina iki 603,58 EUR.

15. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Apelianto nurodytÄ aplinkybę, jog UAB „Sauda“ ir UAB „Trade Grupp“ (dabartinis pavadinimas UAB „Jurisdictus“) dar 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo sudarę reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 11/6, pagal kuriÄ visi reikalavimai kylantys iÅ¡ 2001 m. gegužės 4 d. sutarties su Vilniaus miesto vyriausiuoju policijos komisariatu buvo perleidžiami UAB „Jurisdictus“, t.y. IeÅ¡kovui.

16. UAB „Jurisdictus“ pagrindinė veikla yra teisinių paslaugų teikimas bei skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. BÅ«tent minėtos sutarties pagrindu IeÅ¡kovui ir buvo perleista reikalavimo teisė į ApeliantÄ , tačiau tas buvo padaryta tik 2017 m. vasario 10 d., į ApeliantÄ pirmÄ kartÄ kreiptasi 2017 m. gegužės 30 d. reikalaujant per 5 d. sumokėti visÄ 2499,12 EUR skolÄ .

17. UAB „Sauda“ yra savo srities profesionalas, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo standartai, lygiai taip ir ieÅ¡kovas UAB „Jurisdictus“ yra savo srities profesionalas, kuriam neabejotinai buvo žinomi visi reikalavimai laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 7 d.

18. Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog Å¡iuo ieÅ¡kiniu buvo bandoma nepagrįstai praturtėti, o pirmosios instancijos teismui nors ir sumažinus praÅ¡omÄ priteisti sumÄ 50 proc. ji vis vien laikytina nepagrįstai didele ir todėl turėtų bÅ«ti sumažinta (CK 1.5 str.).

19. IeÅ¡kovas UAB „Jurisdictus“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nurodo Å¡iuos argumentus: 19.1. ieÅ¡kovas posėdžio metu pateikė įrodymus bei akcentavo, jog Pirminis kreditorius UAB „Sauda“ buvo kreipęsis į policijos įstaigÄ su praÅ¡ymu nurodyti transporto priemonių, kurių niekas neatsiima, savininkus ir valdytojus sÄ raÅ¡Ä . Policijos įstaiga 2015-11-10 raÅ¡tu Nr. 10- S-280140 pateikė informacijÄ , jog transporto priemonės savininkas yra Povilas A.

P., o valdytojas (vairuotojas) nežinomas. Akivaizdu, jog reikalavimas surasti transporto priemonės valdytojÄ (vairuotojÄ ) ir informuoti jį apie tai, kad maÅ¡ina vis dar saugoma aikÅ¡telėje, kai policijos įstaiga nurodė, kad toks asmuo nežinomas, buvo ženkliai apsunkintas, juo labiau, kad priverstinio nuvežimo akte toks asmuo taip pat nenurodytas. 19.2. UAB „Sauda“ sudarė sutartį su antstolių kontora, kad galėtų surasti transporto priemonės savininkÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė policijos ir antstolių kontoros susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog policija pateikė sutarties skanuotÄ variantÄ .

Kaip matyti, buvo atlikti veiksmai dėl transporto priemonės savininko ir valdytojo nustatymo, tačiau tokie veiksmai buvo teismo įvertinti kaip nepakankami. 19.3. Atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad bÅ«tent pačių atsakovų elgesys sÄ lygojo, jog juos surasti buvo itin sudėtinga. IÅ¡ bylos duomenų, matyti, jog transporto priemonė buvo perleista tris kartus, tačiau nei karto duomenys apie pasikeitusį savininkÄ /valdytojÄ nebuvo pateikti VÄ® „Regitra“. 19.4. Atsakovai D. V. ir D. R. turėjo įstatyminę pareigÄ pasirÅ«pinti, kad ginčo automobilis bÅ«tų atsiimtas iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės nepaisant sprendimų administracinės teisės pažeidimo byloje.

Atsakovo argumentas, kad jis neturėjo (ir neturi) pareigos atsiimti automobilio, nes pažeidimo metu buvo nepilnametis ir neturėjo teisės vairuoti automobilio neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama Apelianto naudai, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų lengvinama jo teisinė padėtis, prieÅ¡ tuos, kurie pažeidžia kelių eismo taisykles turėdami specialiÄ teisę vairuoti transporto priemones. 19.5. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka ir su Apelianto argumentu, kad Apeliantas negali bÅ«ti atsakingas už saugotojo ar atsakovo D. V. neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ , ir neveikimÄ .

Jau minėta, jog Apeliantas turi tokiÄ pačiÄ pareigÄ rÅ«pintis transporto priemonės atsiėmimu iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės kaip ir kitas bylos atsakovas. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas gynėsi argumentu, kad nežinojo, jog transporto priemonė saugoma aikÅ¡telėje, todėl neigė savo pareigÄ atsiskaityti, dabar atsakovas sutinka apmokėti bent dalį saugojimo iÅ¡laidų. Nepaisant to, kad atsakovas po teismo sprendimo pripažino pareigÄ apmokėti dalį iÅ¡laidų, tačiau vis tiek nesiima jokiu veiksmu, kad transporto priemonė bÅ«tu paimta ir saugojimo aikÅ¡telės. Tokie Apelianto veiksmai negali bÅ«ti laikomi nei protingi, nei sÄ Å¾iningi.

BÅ«tent Apeliantas valdė transporto priemonę pažeidimo padarymo dienÄ , taigi bÅ«tent jis geriausiai žino, kam tokia transporto priemonė turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normÄ bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo D. R. (D. R.) pareigos solidariai su transporto priemonės BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku atsakovu D. V. atlyginti minėto automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Atsakovo D. R. (D. R.) teigimu, jis neturėtų bÅ«ti laikomas teisėtu automobilio valdytoju, kadangi įvykio metu jis buvo nepilnametis, minėtÄ transporto priemonę jam davė ne D. V., o nepilnametis D. A., t. y. nebuvo teisėto pagrindo valdyti transporto priemonę.

22. Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties Å¡alių teises ir pareigas. Å ios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne jÄ sudariusiai Å¡aliai (arba ne tik jÄ sudariusiai Å¡aliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo iÅ¡laidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios vieÅ¡osios teisės normos pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (CK 6.830 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Taigi, ginčo atveju tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip pasauga (CK 6.830 straipsnis), iÅ¡ kurios kyla ir transporto priemonės savininko (atsakovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ .

23. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.“ 24. Atsižvelgiant į tai, kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. balandžio 2 d. Apeliantas būdamas nepilnametis (15 m.) vairavo transporto priemonę BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo priverstinai nuvežta ir saugoma UAB „Sauda" aikštelėje.

26. Konstatuotina, kad ginčo teisinių santykių ypatumai ieÅ¡kovas (pradinis kreditorius) automobilį saugojo ne savo iniciatyva, o vykdydamas Sutartį dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo, kuri sudaryta siekiant užtikrinti tiek atsakovų, tiek vieÅ¡uosius interesus (saugų eismÄ ). Nagrinėjant byloje kilusį ginÄÄ svarbu įvertinti, kad Sutartimi dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo ieÅ¡kovas (pradinis kreditorius) įsipareigojo priverstinai nuvežtas transporto priemones saugoti savo aikÅ¡telėse (Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo 4.2 punktas), grÄ Å¾inti transporto priemonę savininkui ar jo įgaliotam asmeniui (Sutarties 4.3 punktas), atsakyti už transporto priemonių praradimÄ , trÅ«kumÄ ar sugadinimÄ (Sutarties 5 punktas);

Sutartyje Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui nenustatyta pareigos mokėti transporto priemonių nuvežimo, saugojimo ar iÅ¡saugojimo iÅ¡laidų (Sutarties 6 punktas), susitariant, jog už priverstinį transporto priemonių nuvežimÄ ir saugojimÄ apmokės transporto priemonių savininkai (Sutarties 4.4 ir 4.5 punktai). Å ios Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo nuostatos turi bÅ«ti vertinamos kartu su vieÅ¡ojoje teisėje įtvirtintomis transporto priemonių savininkų ar valdytojų pareigomis.

27. Ä®vykio metu galiojusio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti ir vykdyti eismo dalyvių pareigas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, vykdyti policijos, muitinės ir kitų reguliuotojų nurodymus dėl eismo tvarkos. Tais atvejais, kai transporto priemonės valdytojas nesilaiko nurodytų įpareigojimų, jam gali kilti tiek administracinė atsakomybė, tiek turtinė prievolė atlyginti savo veiksmais ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ .

28. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant SEAKÄ® 33 straipsnio 1 ir 6 dalis, darytina iÅ¡vada, jog pareiga transporto priemonės savininkui atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu, nėra tiesiogiai siejama su jo nubaudimu administracine tvarka pagal ATPK ar ANK reikalavimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti 33 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nustatyta solidari tiek transporto priemonės savininko, tiek ir jos valdytojo atsakomybė, nors pagal ATPK gali bÅ«ti nustatyta tik vieno iÅ¡ jų kaltė.

Taip pat ir SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje vienu iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo pagrindu yra nurodytas transporto priemonės valdytojo daromas KET pažeidimas, tuo tarpu 6 dalyje išlaidų atlyginimo pareiga yra priskiriama solidariai valdytojui ir savininkui. Šiuo atveju įstatyme yra įtvirtinta formuluotė „pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus“, taigi nėra kategoriškos nuostatos, jog priverstinio nuvežimo teisėtumas yra siejamas tik griežtai su administracinio teisės pažeidimo konstatavimu ATPK ar ANK nustatyta tvarka.

29. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į vieÅ¡ojoje teisėje nustatytÄ reguliavimÄ , pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali bÅ«ti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

D. v. V. S. IÄ® „Pietvė“, bylos Nr. 3K-3-327/2011). Ta aplinkybė, kad Å¡i nutartis priimta įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatai, nepaÅ¡alina galimybės joje suformuluotais iÅ¡aiÅ¡kinimais remtis nagrinėjamoje byloje, nes apeliantas valdyto automobilio priverstinio nuvežimo metu vieÅ¡osios teisės normose buvo įtvirtintos pareigos ir reikalavimai transporto priemonės valdytojui užtikrinti saugų eismÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) D.

R., bÅ«damas nepilnametis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo atsakovui D. V. priklausančiÄ transporto priemonę, BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydamas kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , todėl minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas UAB „Sauda“ saugojimo aikÅ¡telėje ir UAB „Sauda“ patyrė priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų. Tarp atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje yra nustatytos visos atsakovų, tame tarpe ir apelianto civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovai, tame tarpe ir apeliantas, turi pareigÄ atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Taigi, konstatuotina, jog vadovaujantis tuo, kas nurodyta, pripažintina, kad Sutarties dėl priverstinio nuvežimo ir saugojimo pagrindu atsirado ne tik pasaugos santykiai tarp atsakovo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo (apelianto) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimÄ , taip pat teisė Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis reikalauti grÄ Å¾inti transporto priemonę.

30. Pažymėtina, kad Å«kio subjektas, turintis teisę vykdyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Å«kinę-komercinę veiklÄ , taip pat turi teisę imti už tai atlyginimÄ , o priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo pareiga – šį atlyginimÄ sumokėti, yra imperatyviai reglamentuota SEAKÄ® 33 straipsnio 6 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

31. Teismas laiko nepagrįstu apelianto argumentÄ , kad jis negali bÅ«ti atsakingas už saugotojo ar atsakovo D. V. neatidumÄ , nerÅ«pestingumÄ , ir neveikimÄ . Jau minėta, jog Apeliantas turi tokiÄ pačiÄ pareigÄ rÅ«pintis transporto priemonės atsiėmimu iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės kaip ir kitas bylos atsakovas. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad nežinojo, jog transporto priemonė saugoma aikÅ¡telėje ir neigė savo pareigÄ atsiskaityti, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės sutinka apmokėti bent dalį saugojimo iÅ¡laidų. Nepaisant to, kad atsakovas po teismo sprendimo pripažino pareigÄ apmokėti dalį iÅ¡laidų, tačiau vis tiek nesiima jokiu veiksmų, kad transporto priemonė bÅ«tu paimta ir saugojimo aikÅ¡telės. Tokie Apelianto veiksmai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningi.

32. Apelianto argumentas, kad saugojimo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo transporto priemonės nuvežimo dienos (2014-04-02) iki nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (2014-10-22) yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. SEAKÄ® 33 str. 6 d. numato, jog iÅ¡laidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti iÅ¡laidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais bÅ«dais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telės. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2013-12-20 d. nutarime byloje Nr. 30/2011 pasisakė, kad iÅ¡laidos, susijusios su priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimu, turi bÅ«ti atlygintos už visÄ jos saugojimo laikotarpį.

33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, jog pačių atsakovų elgesys sÄ lygojo, jog juos surasti buvo itin sudėtinga. 2001-05-25 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 75.1 punktas numato, jog Ä®registruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai) arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas. IÅ¡ bylos duomenų, matyti, jog transporto priemonė buvo perleista tris kartus, tačiau nei karto duomenys apie pasikeitusį savininkÄ /valdytojÄ nebuvo pateikti VÄ® „Regitra“.

34. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

35. Kiti apelianto skundo argumentai iÅ¡ esmės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a :

Apelianto D. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Alvydas Barkauskas