2026-02-11 Nr. AB-3333-3-61-3-04844-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-417-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04844-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č., R. S. (teisių ir pareigų perėmėja – A. S.), A. S., P. K., J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M., L. I., A. V., V. J.-K., M. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. A256-311/23(2.15.2.48E-STR), 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. A256-374/23(2.15.2.48E-STR) ir 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. A256-407/23(2.15.2.48E-STR) (toliau – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų teiktus prašymus Nr. E688-96/23; E688-91/23; E688-97/23; E688-88/23; E688-95/23; E688-89/23; E688-117/23; E688-90/23; E688-119/23; E688-108/23; E688-109/23; E688-110/23; E688-107/23; E688-114/23; E688-112/23; E688-115/23 (toliau – ir Prašymai); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad pateikė prašymus Administracijai dėl pažymų apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties patalpas, išdavimo, o Administracija atsisakė išduoti prašomas pažymas motyvuodama tuo, jog patalpos neatitinka Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išraše nurodytos paskirties.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad įsigijo patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), ir tapo Patalpų bendrasavininkais. Pareiškėjai 2023 m. kovo 3 d., 24 d. ir 27 d. kreipėsi į atsakovą su prašymais išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties Patalpas, Sprendimais buvo atsisakyta išduoti pažymas nurodant, jog patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas). Pareiškėjų vertinimu, Sprendimuose nedetalizuota kokius teisės aktus pažeidžia pareiškėjai, nenurodytas bet koks teisės aktų pažeidimas, vadovaujamasi tik subjektyviu Patalpų vertinimu, atsakovas nurodo nekilnojamojo turto prekybos interneto puslapius, kuriuose rado Patalpų nuotraukas ir be papildomos analizės priėmė Sprendimus, kurie tiesiogiai suvaržė pareiškėjų teises, t. y. teisę atsidalinti bendrosios nuosavybės teise valdomas Patalpas.

4. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas prašymų išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį stadijoje neturėjo teisės spręsti dėl Patalpų paskirties ar įpareigoti pareiškėjų pakeisti Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas Sprendimuose nenustatė neatitikimų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR) 120 punktui, pareiškėjų parengtiems dokumentams, Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ar kitiems įstatymams. Pareiškėjai teigė, kad Sprendimuose nebuvo nustatyta, jog naujai formuojamas patalpas (atidalintas Patalpų dalis) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos, todėl, siekiant ir toliau naujai formuojamas patalpas naudoti pagal esamą jų paskirtį, nereikia keisti viso pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties, nes pastato paskirtis sutampa su Patalpų paskirtimi (gamybos).

5. Pareiškėjų vertinimu, atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo, nuosavybės teisių į ginčo Patalpas nepagrįstai sprendžia už Patalpų bendrasavininkus kaip šios Patalpos turėtų būti naudojamos ir į kokią paskirtį jos turėtų būti keičiamos. Pareiškėjai nurodė, kad prašymuose ir prie jų pridėtose schemose jas rengę projektuotojai pagrindė poreikį atsidalinti pareiškėjams priklausančias Patalpų dalis, pareiškėjai pagrindė išlikusį poreikį naujai suformuotas patalpas naudoti pagal esamą paskirtį – gamybos. Parengtose schemose buvo nurodoma, jog schema numatoma atidalinti kūrybinių dirbtuvių patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kartu buvo nurodoma jog atidalinamą turtinį vienetą sudaro viena patalpa su bendro naudojimo patalpomis, visoms atidalijamoms patalpoms numatyta naudotis bendrais sanitariniais mazgais projektuojamais bendrojo naudojimo patalpose – koridoriuje, dėl atidalijimo buvo pateikiami visų Patalpų bendraturčių rašytiniai sutikimai, schemoje paaiškinta, jog po patalpų atidalijimo likusi turtinio vieneto dalis bus naudojama pagal esamą paskirtį – gamybos ir bendraturčiai naudos Patalpas pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas sprendė, jog formuojamuose turtiniuose vienetuose neva buvo atvaizduotos tokios patalpos, kuriose vėliau būtų galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas ir rėmėsi ne schemose esama informacija, o skelbimų portalo duomenimis, kuris nėra susijęs su pareiškėjų prašymais, o siekiant atsidalinti nuosavybę, kitokiu būdu suformuoti Patalpų dalių nėra galimybės. Pareiškėjų teigimu, atsakovo nepagrįsti veiksmai, trukdymas bendrasavininkams įgyvendinti Patalpų atidalijimą sukelią žalą, nes neatidalintomis Patalpų dalimis nėra galimybės naudotis taip, kaip buvo planuota, kai kurie bendrasavininkai turi prisiėmę tam tikrų įsipareigojimų, kurių neįvykdžius laiku teks mokėti baudas, mažėja ir neatidalinto turto vertė, tai sukelia nuostolius.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai siekia konkretaus tikslo – Patalpų atidalijimo, reikalaudami iš atsakovo išduoti jiems pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo atidalinti patalpas pastate, kuris pagal aktualius NTR ir kadastro duomenis yra gamybos paskirties. Statinys (pastatas) stovi sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jo patalpos yra gamybinės paskirties, jų bendras plotas siekia net 4 915,69 kv. m, norima padalinti į daug mažesnes, vidutiniškai apie 20–30 kv. m dydžio, patalpas – tariamas kūrybines dirbtuves.

Atsakovas nurodė, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog esamos negyvenamos paskirties patalpos faktiškai yra dalinamos bei pardavinėjamos ir bus (jau yra) naudojamos kaip butai (loftai), skirti žmonių nuolatiniam gyvenimui, nors šis pastatas nėra skirtas ir pritaikytas šiam tikslui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjams bendrai priklausančių patalpų padalinimas į naujus atskirus turtinius vienetus reikštų neteisėtą faktinį gamybinės patalpų paskirties pakeitimą į gyvenamąją, nesilaikant gyvenamosios paskirties patalpų įrengimui teisės aktais keliamų reikalavimų (atskirti (įrengti naują) inžinerinę sistemą, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimus ir pan.), o Administracija gali išduoti sutikimą patalpų padalinimui į atskirus turtinius vienetus tik tuo atveju, jeigu naujai suformuotos patalpos bus naudojamas pagal iki padalinimo buvusią paskirtį, kaip tai nustatyta teisės aktų normose.

Atsakovas teigė, kad patalpų atidalijimo schemose, teiktose atsakovui, kaip pagrindinis šios inicijuotos procedūros tikslas buvo nurodytos tik formalios priežastys, neįvardijama, jog dabartinė patalpų valdymo forma bendraturčiams faktiškai trukdytų patalpas naudoti pagal dabartinę jų paskirtį. Atsakovas paaiškino, kad atsisakyta išduoti pažymas buvo būtent dėl to, jog atsakovas nustatė, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti (nebus) naudojamos pagal paskirtį, todėl siūlytina pakeisti statinio (-ių) paskirtį arba pateikti duomenis, kurie išsklaidytų abejones dėl siekiamų atidalinti patalpų (ne)naudojimo pagal nustatytą paskirtį.

Atsakovas nurodė, kad nėra ir jokio pareiškėjų teisių pažeidimo, susijusio su jų turima teise įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnyje įtvirtintą teisę reikalauti atidalinti bendrasavininkio dalį iš bendrosios nuosavybės ar tinkamai naudotis nuosavybe priklausančiu turtu. Atsakovas teigė, kad vertinant pareiškėjų pateiktus dokumentus, kurių pagrindų prašyta išduoti pažymas, buvo taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas, buvo vertinama faktinė pastato (Patalpų) paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius.

Atsakovo teigimu, bylos duomenys įrodo, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis po jo atnaujinimo (projekto „Žuvėdra“ įgyvendinimo) faktiškai neatitinka įregistruotos statinio paskirties, nes pastate esančios gamybos paskirties patalpos, jas atidalijant ir atliekant remonto darbus, performuojamos į gyvenamąsias, dėl šios priežasties atsakovas negali pateikti patvirtinimo – išduoti pažymas, kad pareiškėjų naujai suformuotos patalpos yra tinkamos naudoti pagal įregistruotą paskirtį.

8. Pareiškėjai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo išvados yra pagrįstos tik prielaidomis, jog pareiškėjai naujai suformuotas patalpas ateityje naudos kaip gyvenamąsias, skundžiamuose sprendimuose nėra pateikta jokių konkrečių duomenų (faktinių aplinkybių), kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjai formuojamuose turtiniuose vienetuose siekia įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, schemose matyti, jog prašomos atidalinti patalpos į atskirus turtinius vienetus neatitinka gyvenamosios paskirties patalpų ir jų nėra ketinama naudoti gyvenimui, iš jų nėra formuojami butai, kiekviename pastato aukšte yra suformuoti bendri sanitariniai mazgai ir kriauklė, bendri koridoriai, todėl šių patalpų nėra ketinama naudoti ir (ar) parduoti kitiems asmenims kaip butų, o suformavus naujas patalpas, tiek Patalpos, tiek ir pastatas toliau bus naudojami ta pačia paskirtimi, kaip ir prieš Patalpų padalinimą t. y. gamybos paskirčiai. Pareiškėjų teigimu, atsakovas skundžiamuose Sprendimuose nenustatė jokių neatitikimų STR 120 punktui.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č., R. S., A. S., P. K., J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. L. I., A. V., V. J.-K., M. K. skundą patenkino, t. y. panaikino Administracijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. A256-311/23(2.15.2.48E-STR), 2023 m. kovo 27 m. sprendimą Nr. A256-374/23(2.15.2.48E-STR) ir 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. A256-407/23(2.15.2.48E-STR), įpareigojo atsakovą Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus Nr. E688-96/23, E688-91/23, E688-97/23, E688-88/23, E688-95/23, E688-89/23, E688-117/23, E688-90/23, E688-119/23, E688-108/23, E688-109/23, E688-110/23, E688-107/23, E688-114/23, E688-112/23 ir E688-115/23. Taip pat priteisė pareiškėjams R. M. ir A. M. 22,50 Eur, T. B. ir D. B. 22,50 Eur, Y. C. ir G. Č. (G. Č.) 22,50 Eur, R. S. ir A. S. 22,50 Eur, J. N. ir P. N. 22,50 Eur, S. A. ir O. A. 22,50 Eur, V. K. ir V. K. 22,50 Eur, S. M. ir L. M. (L. M.) 22,50 Eur, V. J.-K. ir M. K. 22,50 Eur, pareiškėjams R. B., E. M., N. S., P. K. (P. K.), T. Ž., L. I., A. V. – po 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Administracijos.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 24 d. ir 2023 m. kovo 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydami išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį atidalijant gamybinės paskirties Patalpas (pareiškėjų prašymai Nr. E688-96/23; E688-91/23; E688-97/23; E688-88/23; E688-95/23; E688-89/23; E688-117/23; E688-90/23; E688-119/23; E688-108/23; E688-109/23; E688-110/23; E688-107/23; E688-114/23; E688-112/23; E688-115/23), o 2023 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. A256-311/23(2.15.2.48E-STR), 2023 m. kovo 27 m. sprendimu Nr. A256-374/23(2.15.2.48E-STR) ir 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. A256-407/23(2.15.2.48E-STR) atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjams pažymas apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudotis pagal paskirtį, atsakovas skundžiamuose Sprendimuose nurodė, jog Administracijos Statybos reglamentavimo skyrius (toliau – ir Skyrius), atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, mano, jog patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas).

11. Teismas pažymėjo, kad skundžiamuose Sprendimuose atsisakoma išduoti pažymas apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad skundžiamuose Sprendimuose, kurių turinys yra beveik identiškas, pateiktos atsakovo išvados, jog pagal pateiktus prašymus formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos patalpos, kuriose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, o vertinant sprendinius planinė struktūra turi atitikti numatomą paskirtį, kad neliktų galimybės parduoti kaip gyvenamąsias patalpas ir (ar) butus, kas yra viena iš priežasčių neišduoti prašomos pažymos, taip pat padaryta išvada, jog atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, iš esmės patalpos, kaip priklausinys galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas).

12. Teismo vertinimu, tokios išvados yra prielaidomis pagrįsti motyvai, manant, kad pareiškėjai naujai suformuotas patalpas ateityje naudos kaip gyvenamąsias. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pažymi, jog neketina atidalintų Patalpų naudoti gyvenimui ar kitai paskirčiai, iš jų nėra formuojami butai, o tik siekia atsidalinti jiems priklausančių Patalpų dalis, tam, jog galėtų suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus ir atitinkamai jais disponuoti.

13. Teismas pažymėjo, kad Sprendimuose atsakovas nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837 patvirtintas Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisykles, kurias siūloma taikyti vertinant statybos projektų architektūrinius ir urbanistinius sprendinius, rengiant projektinių pasiūlymų rengimo užduotis bei tvirtinant projektinių pasiūlymų sprendinius, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 41 protokoliniu nutarimu patvirtintų taisyklių 13 punktą, tačiau nurodytas teisinis pagrindas iš esmės įtvirtina bendrą principą, kad vertinamas turinys, o ne forma. Teismas sprendė, kad ginčo situacijoje atsakovas turėjo remtis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas vykdė būtent STR 119–121 punktuose numatytą procedūrą (pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimą).

15. Teismas aptarė STR 120 ir 121 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad atsakovas sprendė, jog formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos tokios patalpos, kuriose vėliau būtų galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas, nepaisant to, Sprendimuose nėra pateikta jokių konkrečių duomenų (faktinių aplinkybių), kurie leistų daryti tokią išvadą. Teismas pažymėjo, kad taip pat atsakovas rėmėsi skelbimų portalo duomenimis, tačiau šie duomenys nėra susieti su pareiškėjų prašymais, t. y. nėra duomenų, kad nurodytuose skelbimuose būtų nurodytos tos pačios patalpos kaip ir pareiškėjų prašymuose.

16. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimuose nepagrindė savo išvados, jog naujai formuojamų patalpų (atidalintų Patalpų dalių) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos. Teismas sutiko su atsakovu, kad jo siekiamas tikslas – užtikrinti, jog galiausiais patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį ir kad ateityje nekiltų daugybiniai ginčai dėl patalpų naudojimo ir (ar) įsigijimo, yra legitimus (siektinas), nepaisant to, šiuo atveju pasirinkta priemonė – atsisakyti išduoti pažymą atidalijimui ir taip užkirsti kelią savininkams atsidalyti turtą, nenustačius, kad naujai formuojamos patalpos negalėtų būti naudojamos pagal įregistruotą paskirtį – buvo neproporcinga priemonė.

17. Teismas pažymėjo, jog iš Sprendimų turinio individuali administracinio sprendimo priėmimo argumentacija pareiškėjams iš tiesų negalėjo būti žinoma, aiškūs Sprendimų motyvai taip pat nėra nurodyti kitame dokumente, į kurį galėtų būti pateikiama nuoroda skundžiamuose aktuose.

18. Teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas pateikė papildomus įrodymus – viešai matomas interneto nuorodas į skelbimus, pagal kuriuos gamybinės patalpos (duomenys neskelbtini) yra (buvo) parduodamos (nuomojamos) kaip butai (loftai), kurios, atsakovo nuomone, pagrindžia, jog pareiškėjai siekia neteisėto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo, nes minėtos patalpos, nepaisant to, jog yra gamybinės paskirties, buvo ir yra naudojamos kaip butai (loftai). Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendimo motyvai turi būti pačiame sprendime, o ne pateikiami teisminio nagrinėjimo metu, o aptarti atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – interneto nuorodos į patalpų skelbimus – nėra susieti su pareiškėjų prašymuose nurodytomis patalpomis.

19. Teismas sprendė, kad Sprendimai yra neteisėti, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (tolia – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą administracinį sprendimą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti.

20. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turi pateikti jo priimtame administraciniame sprendime konkrečius motyvus ir argumentaciją, t. y. pareigą priimti atitinkamai sprendimą, kuris atitiktų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus.

21. Teismas, patenkinęs skundą, pareiškėjams iš atsakovo proporcingai priteisė sumokėtą žyminį mokestį – 360 Eur.

III. 22. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

23. Atsakovas pažymi, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Patalpos yra išimtinai gamybinės paskirties, o iš pareiškėjų pateiktos schemos turinio matyti, kad pareiškėjai, būdami šio pastato Patalpų bendraturčiais, pateikę atskirus prašymus dėl Patalpų padalinimo ir naujų patalpų formavimo, siekia padalinti esamas gamybines Patalpas į naujus turtinius vienetus su atskirais kambariais ir sanitariniais mazgais, t. y. matyti, kad gamybines patalpas, kurių bendras plotas net 4 915,69 kv. m, norima padalinti į daug mažesnes, vidutiniškai apie 20–30 kv. m dydžio patalpas – tariamas dirbtuves, tačiau iš viešai prieinamos gausios informacijos, kuri buvo patekta ir pirmosios instancijos teismui, aiškiai matyti, kad esamos negyvenamosios paskirties Patalpos faktiškai yra dalinamos ir pardavinėjamos bei bus (jau yra) naudojamos kaip butai (loftai), skirti žmonių nuolatiniam gyvenimui, nors šis pastatas nėra skirtas ir pritaikytas šiam tikslui.

24. Atsakovo nuomone, pareiškėjams bendrai priklausančių Patalpų padalinimas į naujus atskirus turtinius vienetus reikštų neteisėtą faktinį gamybinės patalpų paskirties pakeitimą į gyvenamąją, nesilaikant gyvenamosios paskirties patalpų įrengimui teisės aktais keliamų reikalavimų (atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimus ir pan.), o Administracija gali išduoti sutikimą Patalpų padalinimui į atskirus turtinius vienetus tik tuo atveju, jeigu naujai suformuotos patalpos bus naudojamas pagal iki padalinimo buvusią paskirtį, kaip tai nustatyta teisės aktų normose.

25. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Patalpų atidalijimo schemose, teiktose atsakovui, kaip pagrindinis šios inicijuotos procedūros tikslas yra pateikiamos tik formalios priežastys, tačiau nei schemose, nei pareiškėjų skunde neįvardijama, jog dabartinė patalpų valdymo forma bendraturčiams faktiškai trukdyti patalpas naudoti pagal dabartinę jų paskirtį.

26. Atsakovas nurodo, kad iš jo Sprendimų aiškiai matyti, jog atsisakyta pareiškėjams išduoti pažymas buvo būtent dėl to, kad atsakovas nustatė, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti (nebus) naudojamos pagal paskirtį, todėl būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį arba pateikti duomenis, kurie išsklaidytų abejones dėl siekiamų atidalinti patalų (ne)naudojimo pagal nustatytą paskirtį.

27. Atsakovas pažymi, kad gamybines patalpas siekiama padalinti į gamybine prasme išimtinai mažas atskiras erdves, t. y. 20–30 kv. m patalpas, o tai kelia pagrįstas abejones, jog tokiose Patalpose bus galima atlikti kokius nors gamybos darbus, iš prie schemų pridėtų dokumentų, pagrindžiančių kokiems konkrečiai asmenims bendrąja nuosavybe priklauso patalpos, galima spręsti, kad Patalpas didžiąja dalimi yra įgiję ne juridiniai asmenys (ūkio subjektai), o fiziniai asmenys, įskaitant šeimas (sutuoktiniai kartu), todėl tokios Patalpos, tikėtina, bus ir yra naudojamos ilgalaikiam apsigyvenimui, o ne tam tikros ūkio veiklos vykdymui. Be to, schemose deklaruojama, kad Patalpų atidalijimo būtinybė siejama su bendraturčių galimybe atskirai atsiskaityti už sunaudotą elektros, vandens ir šilumos energiją, tačiau pačioje schemoje ir skunde tuo pačiu nurodoma, jog Patalpoms bus priskirtas bendrojo naudojimo sanitarinis mazgas, taigi, schemoje deklaruojamas atidalijimo tikslas visiškai neatitinka tariamo Patalpų atidalijimo būdo. Tikrasis pareiškėjų atidalijimo tikslas, kuris dėl to ir siejamas su galimybe atskirai atsiskaityti už komunalines paslaugas, aiškiai yra šių Patalpų pavertinimas atskirais turto vienetais tam, kad jos įgytų faktinį gyvenamosios patalpos – buto (lofto) statusą, be kita ko, kiekviena Patalpa tuo tikslu turėtų ir atskirus sanitarinius mazgus (vonios kambarius), tačiau pareiškėjai tai siekia atlikti neįgyvendinę visų reikiamų teisinių ir techninių procedūrų, t. y. nepakeitę statinio paskirties.

28. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai nėra paneigę aplinkybės, jog atsakovas Sprendimais atsisakydamas išduoti pažymas apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, būtų neteisingai pritaikęs STR 121 punktą.

29. Atsakovas pažymi, kad teisinis reguliavimas pareiškėjus įpareigoja pateikti atsakovui duomenis, leidžiančius įsitikinti (nustatyti), jog nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, tačiau pareiškėjų pateikti duomenys tokios išvados padaryti neleido.

30. Atsakovas pažymi, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina Patalpų ir skelbimuose nurodytos informacijos sąsajas, o projekto „Žuvėdra“ įgyvendintojas (statytojas) viešai deklaravo, jog Patalpos yra butai (loftai), t. y. nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios nebuvo jokio kito tikslo, tik kaip gamybinės patalpas išparduoti kaip loftus, nekeičiant negyvenamų Patalpų paskirties, neįrengiant gyvenamosioms patalpoms reikalingos infrastruktūros.

31. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, o pareiškėjai į bylą neteikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl gamybinių Patalpų faktinio naudojimo kaip butų, dėl schemos sprendinių (pasirinkto atidalinamų patalpų dydžio, galimybių tokio dydžio patalpose vykdyti „gamybinę“ veiklą, sanitarinių mazgų atskyrimo ir pan.). Atsakovo teigimu, teismas nesiėmė veiksmų ginti viešąjį interesą atitinkantį tikslą, kad būtų užtikrinta, jog patalpos būtų naudojamos pagal paskirtį ir, kad ateityje nekiltų ginčai, be to, kitoje faktinėmis aplinkybės panašioje byloje buvo priimtas kardinaliai kitoks sprendimas (2024 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1673-631/2024).

32. Atsakovas nurodo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir teismas to neįvertino. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai skunde akcentuoja tik savo nuosavybės teises ir asmeninį interesą atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, tačiau ignoruoja pareigas, įskaitant bendrąsias – veikti sąžiningai, laikantis protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju buvo taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas, o teisės aktuose nustatytas statinių skirstymas gyvenamuosius ir negyvenamuosius nėra formalus, tuo yra siekiama kiekvienam statiniui ir jo naudotojams (statytojams) nustatyti tam tikrus saugaus ir efektyvaus naudojimo reikalavimus. Atsakovui tik formaliai įvertinus pareiškėjų pateiktas Patalpų atidalijimo schemas, ko iš esmės siekiama skundu, kiltų prielaidos kilti neigiamiems padariniams dėl faktinio Patalpų naudojimo ne pagal paskirtį įteisinimo. Bylos duomenys įrodo, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis po jo atnaujinimo (projekto „Žuvėdra“ įgyvendinimo) faktiškai neatitinka įregistruotos statinio paskirties, nes pastate esančios gamybos paskirties Patalpos, jas atidalijant ir atliekant remonto darbus, performuojamos į gyvenamąsias, dėl šios priežasties atsakovas negali pateikti patvirtinimo – išduoti pažymas, kad pareiškėjų naujai suformuotos patalpos yra tinkamos naudoti pagal įregistruotą paskirtį.

33. Atsakovo vertinimu, Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, yra motyvuoti, juose aiškiai išdėstytas teisinis pagrindas, o pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir bendruosius teisės principus (sąžiningumas, teisingumas ir pan.), kadangi pareiškėjai siekia itin siauro teisės aktų aiškinimo (neva užtenka, kad teoriškai Patalpos galėtų būti naudojamos kaip gamybinės ir ateityje, nors faktiškai yra naudojamos kaip butai), ieško teisės aktų spragų, tai sudaro galimybes ir toliau negyvenamos paskirties Patalpas naudoti kaip butus.

34. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Pareiškėjai nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas Sprendimuose nepagrindė savo išvados, jog naujai formuojamų patalpų (atidalintų Patalpų dalių) nebus galimybių naudoti pagal esamą jų paskirtį – gamybos, o atsakovas nepagrindė įrodymais, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti arba nebus naudojamos pagal jų paskirtį. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė rašytinių įrodymų, jog Patalpos yra pardavinėjamos / arba nuomojamos, todėl atsakovo, kuris netgi faktiškai neapžiūrėjo siekiamų atidalinti patalpų, teiginiai apie įrengiamas ginčo patalpas kaip butus, yra niekuo nepagrįsti ir daromi vien prielaidų pagrindu. Pareiškėjai nurodo, kad pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog Patalpos galės būti naudojamos pagal esamą jų paskirtį, o atsakovas neįrodė Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai tvirtina, kad įgyvendino STR keliamus reikalavimus, kuriems esant išduodamos pažymos dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį, o atsakovas be teisinio pagrindo atsisakė išduoti pareiškėjams pažymas dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas nepaneigė esminio Sprendimų neteisėtumo pagrindo, t. y. Sprendimuose nenurodyti motyvai, kuriais remiantis atsakovas atsisakė išduoti pažymas ir vertino, jog naujai suformuotos patalpos negalės būti naudojamos pagal paskirtį, atsakovas Sprendimų motyvus pateikė tik bylos nagrinėjimo metu, Sprendimai yra nemotyvuoti, todėl yra neteisėti, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pareiškėjai tvirtina, kad atsakovo teiginiai, jog statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis po jo atnaujinimo (projekto „Žuvėdra“ įgyvendinimo) faktiškai neatitinka įregistruotos statinio paskirties, yra nepagrįsti įrodymais bei išeina už bylos nagrinėjimo ribų.

36. Atsakovas Administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 išnagrinėjo ginčą dėl tų pačių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo į atskirus turtinius vienetus ir atsakovo sprendimų, kuriais atsisakyta išduoti pažymas apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus, panaikinimo, kuriuo minėtos bylos pareiškėjų skundas buvo atmestas. Atsakovas nurodo, kad atsakovo sprendimų turinys (motyvai) abiejose bylose yra iš esmės tapatūs, vienintelis skirtumas yra tas, kad vienoje byloje sprendimus skundė vieni minėtų patalpų savininkai (jų atstovai), o kitoje kiti. Atsakovas prašo užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos taikymą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos 2023 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. A256-311/23(2.15.2.48E-STR), 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. A256-374/23(2.15.2.48E-STR) ir 2023 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. A256-407/23(2.15.2.48E-STR), kuriais atsisakyta išduoti pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį, pagrįstumo ir teisėtumo, bei pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti jų prašymus pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino, įvertinęs, kad Sprendimuose padarytos išvados yra pagrįstos prielaidomis; atsakovas turi priimti sprendimą, kuris atitiktų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus.

39. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šiuo atveju buvo taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas, o teisės aktuose nustatytas statinių skirstymas į gyvenamuosius ir negyvenamuosius nėra formalus, tuo yra siekiama kiekvienam statiniui ir jo naudotojams (statytojams) nustatyti tam tikrus saugaus ir efektyvaus naudojimo reikalavimus.

40. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ginčo patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), yra negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos), kurios bendras plotas – 4 915,69 kv. m, pagrindinis plotas – 4 030,47 kv. m, šios patalpos atitinkamos dalys priklauso daugiau nei 130 asmenų. Pareiškėjai 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. kovo 24 d. ir 2023 m. kovo 27 d. kreipėsi į Administraciją, prašydami išduoti pažymą apie naujai suformuotų patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį, atidalijant gamybinės paskirties Patalpas (pareiškėjų prašymai Nr. E688-96/23; E688-91/23; E688-97/23; E688-88/23; E688-95/23; E688-89/23; E688-117/23; E688-90/23; E688-119/23; E688-108/23; E688-109/23; E688-110/23; E688-107/23; E688-114/23; E688-112/23; E688-115/23).

41. Atsakovas skundžiamais 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 27 d. ir 2023 m. kovo 31 d. Sprendimais atsisakė išduoti pareiškėjams pažymas apie naujai suformuotą nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudotis pagal paskirtį. Atsakovas Sprendimuose atkreipė dėmesį į tai, kad pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše Nr. 44/344866 nurodyta, jog įregistruota negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos, kurios paskirtis – gamybos. Išanalizavus prašymą, kuriame matoma, jog formuojamuose turtiniuose vienetuose buvo atvaizduotos patalpos, kuriose vėliau galima įrengti sanitarinių mazgų, virtuvių, gyvenamųjų patalpų zonas (pateikiama nuoroda į lofto (1 kambario buto) skelbimą). Vertinant sprendinius, planinė struktūra turi atitikti numatomą paskirtį, kad neliktų galimybės parduoti gyvenamąsias patalpas ir (ar) butus, kas yra viena iš priežasčių neišduoti pažymos. Atsakovas informavo, kad, vertinant projektus, taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas. Atsižvelgęs į pateiktus dokumentus, atsakovas sprendė, kad iš esmės patalpos, kaip priklausinys, galbūt nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (jų funkcionavimas atskirai po vieną nėra tinkamas).

42. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, be pareiškėjų S. A. ir O. A., visi kiti pareiškėjai buvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Birželio plėtros administratorius“ skundą dėl Administracijos sprendimų, kuriais taip pat atsisakyta išduoti pažymą dėl tų pačių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, pagrįstumo. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.). Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2025 (toliau – ir išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutartis), pateikti išaiškinimai dėl ginčui spręsti taikytino teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo, taip pat nustatyti faktai, kurie visiems pareiškėjams, išskyrus S. A. ir O. A., yra prejudiciniai (ABTĮ 57 str. 2 d.), o pastarųjų pareiškėjų atžvilgiu išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutartis vertintina kaip įrodymas (ABTĮ 57 str. 1 ).

43. Reglamento 113 punktas nustato, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose šio Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Pagal Reglamento 114 punktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtį inter alia (be kita ko) sudaro aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos) (Reglamento 114.3 p.), statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija (Reglamento 114.4 p.), naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai (Reglamento 114.5 p.). Reglamento 119 punkte įtvirtinta, kad, parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą (t. y. vieną iš viešojo administravimo subjektų, išvardytų Statybos įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio statinių naudojimo priežiūrą, 1 dalyje; Reglamento 1.3 p.), pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad, nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).

44. Vadovaujantis Reglamento 120 punktu (2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija), Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus Reglamento 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai.

Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. Pagal Reglamento 121 punkto pirmąjį sakinį, jei patikrinus Reglamento 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą.

Pagal to paties punkto antrąjį sakinį, jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus.

Pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos šiame skyriuje nustatyta tvarka iš naujo. Nurodytuose Reglamento punktuose nustatytos procedūros, inter alia atliekamos Reglamento 118.1 punkte, kuris taikytinas ginčo situacijai, nustatytu atveju, t. y. padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis.

45. Įvertinusi Reglamento 121 punkto pirmajame sakinyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, jog pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama tik esant visoms šiame punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. inter alia įsitikinus, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties.

Reglamento 120 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo lingvistinė konstrukcija – žodžių junginys „turi patikrinti“ – ir 121 punkto formuluotė „jei patikrinus Reglamento 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma“ suponuoja, jog aptariamą procedūrą vykdantiems kompetentingų viešojo administravimo subjektų įgaliotiems valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams yra nustatyta teisinė pareiga patikrinti minėtų kumuliatyvių sąlygų egzistavimą, t. y. atlikti išsamų ir visapusišką patikrinimą, siekiant įsitikinti, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) realiai galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, o tai apima patikrinimą, ar yra numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, taip pat pareigą nustatyti, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų nereikia keisti statinio (-ių) paskirties.

Šiuo tikslu formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama ir kartu su prašymu dėl pažymos išdavimo turi būti pateikiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, o jos svarbi viena iš sudėtinių dalių greta naujų patalpų planų su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos ir patalpų bendrieji rodikliai, yra aiškinamasis raštas, kartu su schema taip pat turi būti pateikti ir rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai.

Be to, Reglamento 120 punkte nustatyta pareiga įgaliotam valstybės tarnautojui ar kitam darbuotojui tikrinant galimybę naujai suformuotas patalpas (statinius) naudoti pagal iki jų suformavimo įregistruotą paskirtį inter alia patikrinti, ar yra išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, lemia ir tai, jog tinkamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus įrengimas pagal Reglamento nuostatas taip pat iš esmės yra siejamas su galimybe naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punkte (2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. D1-103 redakcija) įtvirtinta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis šiame punkte pateikta 30 lentele „Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius“, pagal kurią stovėjimo vietų skaičius gamybos paskirties ir kitos paskirties pastatuose gali reikšmingai skirtis.

46. Išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. birželio 23 d. nutartyje, pasisakydama dėl šių Reglamento nuostatų aiškinimo, konstatavo, kad prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį nagrinėjimo procedūra skirta užtikrinti, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) ir toliau bus naudojamos pagal iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo (šiuo atveju – patalpų padalijimo) nustatytą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą (tą pačią) paskirtį. Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį teisinė reikšmė ir šio administracinio akto sukeliami teisiniai padariniai lemia, jog sprendimas išduoti ar neišduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį negali būti grindžiamas formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų nuostatoms įvertinimu. Aptariamos procedūros paskirtis – nustatyti tikrąją reikalų padėtį užtikrinant turiningųjų šią administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslų įgyvendinimą, t. y. nagrinėjant prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią administracinę procedūrą vykdantys kompetentingi subjektai (jų įgalioti valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai) turi įvertinti, ar faktiškai numatomas patalpos (-ų) ar statinių naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu asmuo kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant atitinkamų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio patalpų naudojimo, kas iš esmės prieštarautų šią procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslams (išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutarties 25 p.).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimas, kad patalpos (-ų) ar statiniai bus naudojami arba siekiama juos naudoti ne pagal paskirtį, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) paskirtis, vadovaujantis gero viešojo administravimo, taip pat bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais bei draudimu piktnaudžiauti teise, yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl pažymos išdavimo. Patalpos (-ų) ar statinių naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas ar statinius pagal konkrečią jų paskirtį, vadovaujantis aktualiomis Reglamento nuostatomis, turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo, todėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui, vykdančiam aptariamą procedūrą, įvertinus faktinių aplinkybių visumą ir pripažinus, kad pareiškėjo tikslai neatitinka deklaruojamųjų – tokia pažyma neišduodama. Priešingas vertinimas nebūtų suderinamas ir su viešojo administravimo subjektų veikloje taikomu atsakomybės už priimtus sprendimus principu, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VAĮ 3 str. 1 p.) (išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutarties 26 p.).

48. Išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. birželio 23 d. nutartyje atkreipė dėmesį, kad iš šioje byloje esančios pareiškėjo pirmą kartą dėl ginčo patalpos parengtos ir atsakovui kartu su Prašymu Nr. 1 pateiktos schemos „Gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos Nr. 102 padalinimo schema į atskirus 218 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą“ (Komisijos byla, I t., b. l. 53–200; II t., b. l. 1–194) (toliau – ir Schema Nr.

1) matyti, jog buvo prašoma išduoti pažymą apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį padalijant ginčo patalpas į 218 turtinių vienetų. Schemoje Nr. 1 didžioji dalis patalpų buvo suplanuotos su atskirais sanitariniais mazgais ir atskira apskaita, taip pat aiškinamajame rašte numatytas virtuvių įrengimas, atitinkamai nurodyta, jog rengiant schemą vadovautasi gyvenamiesiems pastatams taikomais statybos techniniais reglamentais (Komisijos byla, I t., b. l. 59–68, 73–75, 106–110). Prie Schemos Nr. 1 pridėti ginčo patalpų bendrasavininkų sutikimai, kurie išduoti, be kita ko, šių patalpų paskirties keitimui, įskaitant patalpų įrengimą ir pritaikymą apgyvendinimui, taip pat UAB „Birželio plėtros administratorius“ suteikti įgaliojimai jų (bendrasavininkų) vardu inter alia atlikti ginčo patalpų paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kitus veiksmus (Komisijos byla, I t., b. l. 162–200;

II t., b. l. 1–194). Vėliau buvo pateiktas prašymas nutraukti administracinės paslaugos suteikimą pagal Prašymą Nr. 1 dėl 218 naujų patalpų suformavimo (Komisijos byla, II t., b. l. 195) ir UAB „Birželio plėtros administratorius“ teikė atsakovui naujus prašymus (Prašymai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4), prie kurių pridėtose schemose „Gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos Nr. 102 padalinimo schema į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą“ (Komisijos byla, II t., b. l. 200;

III t., b. l. 1–200; IV t., b. l. 1–146; toliau – ir Schema Nr.

2. Komisijos byla, IV t., b. l. 151–200; V t., b. l. 1–200; VI t., b. l. 1–104; toliau – ir Schema Nr.

3. Komisijos byla, VI t., b. l. 109–200; VII t., b. l. 1–200; VIII t., b. l. 1–48; toliau – ir Schema Nr.

4) nebeliko ankstesnėje Schemoje Nr. 1 pavaizduotų atskirų sanitarinių mazgų naujai formuojamose patalpose, o buvo pavaizduoti bendri sanitariniai mazgai, esama automobilių stovėjimo aikštelė ir veja. Tačiau ir šių vėliau pateiktų Schemų Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 aiškinamuosiuose raštuose, be kita ko, nurodyta, kad naujai padalinamose patalpose įrengiami sanitariniai mazgai ir atskira apskaita, taip pat numatytas virtuvių įrengimas, atitinkamai rengiant schemas vadovautasi gyvenamiesiems pastatams taikomais statybos techniniais reglamentais (Komisijos byla, III t., b. l. 15–17;

IV t., b. l. 166–168; VI t., b. l. 124–126). Be to, prie Schemų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 pridėti bendrasavininkų sutikimai, kurie išduoti, be kita ko, patalpų paskirties keitimui, įskaitant patalpų įrengimą ir pritaikymą apgyvendinimui, taip pat UAB „Birželio plėtros administratorius“ suteikti įgaliojimai jų (bendrasavininkų) vardu inter alia atlikti ginčo patalpų paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kitus veiksmus (Komisijos byla, III t., b. l. 106–200; IV t., b. l. 1–146; V t., b. l. 57–200;

VI t., b. l. 1–104; VII t., b. l. 1–200; VIII t., b. l. 1–48). Šiame kontekste pastebėtina, kad aplinkybė, jog naujai pateiktose schemose suplanuotose patalpose nebėra anksčiau Schemoje Nr. 1 pavaizduotų atskirų sanitarinių mazgų, taip pat nėra pavaizduojamos virtuvės, niekaip nepaneigia galimybės tokias patalpas įrengti. Juolab, kad šių naujai formuojamų patalpų išdėstymas iš esmės nesikeitė, o UAB „Birželio plėtros administratorius“ apeliaciniame skunde patvirtina, jog ginčo patalpų dalių atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leistų bendrasavininkams vykdyti atskirą komunalinių paslaugų tiekimą bei apskaitą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutarties 29 p.).

49. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, turėdamas teisėtą siekį ir įgyvendindamas jam vykdant aptariamą administracinę procedūrą tenkančią teisinę pareigą išsamiai bei visapusiškai patikrinti (įsitikinti), ar naujai suformuotos patalpos galės toliau būti naudojamos pagal iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo nustatytą (įregistruotą) paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ar faktiškai numatomas šių patalpų naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu pareiškėjai kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio (neatitiksiančio) patalpų naudojimo ir dėl schemoje numatytų pertvarkymų nereikia keisti naujai formuojamų nekilnojamojo turto kadastro objektų paskirties, iš viešai prieinamų šaltinių papildomai surinko duomenis, inter alia apie ginčo patalpų, būtent kaip gyvenamosios paskirties loftų, vystymą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjai iš esmės niekaip nepagrindė, jog ginčo patalpos po Reglamento 118 punkte numatytų veiksmų atlikimo galės būti naudojamos pagal nurodytą paskirtį ir nėra būtina keisti statinio paskirtį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai realiai siekė arba šiuo metu siekia naudoti ginčo patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. kaip gamybos, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjams prašomas pažymas.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinusi ginčijamų atsakovo sprendimų turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad juose yra nurodyti pagrindiniai tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, o pareiškėjai galėjo suprasti jų pasekmes ir efektyviai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami Sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų. Pažymėtina, kad nesant pagrindo pripažinti, jog ginčijami Sprendimai yra naikintini kaip neteisėti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti Prašymus.

52. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas netinkamai aiškinus ir taikius ginčo teisinius reglamentuojančias materialios teisės normas, yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundas atmetamas.

53. Kadangi šiuo atveju galutinis teismo sprendimas nėra priimamas pareiškėjų naudai, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų R. M., A. M., R. B., T. B., D. B., E. M., N. S., Y. C., G. Č. (G. Č.), A. S., P. K. (P. K.), J. N., P. N., S. A., O. A., T. Ž., V. K., V. K., S. M., L. M. (L. M.), L. I., A. V., V. J.-K., M. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Iveta Pelienė

Veslava Ruskan