Legislator Case Law & Legislation
86e31a4e-49c3-4675-84f7-03fb13159bdc AI generated

86e31a4e-49c3-4675-84f7-03fb13159bdc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 86e31a4e-49c3-4675-84f7-03fb13159bdc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Ministerija) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius (toliau - Ministras) vilkino ir nepateikė visos prašomos informacijos apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 29 straipsnio naujos redakcijos autorius;

Legislator headnote

AI generated

86e31a4e-49c3-4675-84f7-03fb13159bdc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: IÅ¡ atsakovės atsakymų neaiÅ¡ku, kurios konkrečios grupės projektas buvo pateiktas Seimui kaip galutinis, pareiÅ¡kėjui nepateikti patys projektų variantai. Atsakovės atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas save sureikÅ¡mina, nes įstatymus priima Seimas. Ministerija įstatymų projektus teikia ne tiesiogiai Seimui, o per Vyriaiusybę ir ten projektai praeina dar vienÄ â€žfiltrÄ â€œ.Skundas netenkintinas. IVFaktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad A.

Keywords

AI generated
requests for information lack of prosecutorial standing inaction of public prosecutor minister of justice public information access journalist access to files
AI generated
39a1d073-c124-4aee-8d42-a6b741f349fa
Administracinės bylos Nr.
6fad2d42-0384-42ee-ba3b-71f959675751
atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei R.
492d0afc-63a0-4a0e-bcca-f5e4afdf5a24
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
ed0357b0-86c6-4b37-97a9-0d12c7cb01dd
Teikimas Nr. T-97-1060/2017Teisminio proceso Nr. 1-34-3-00011-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.6; 2.5.7 (S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 20 d.PrienaiPrienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato praÅ¡ymÄ dėl komisariate saugomų daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimo tikslingumo.Teismasnustatė:baudžiamosios bylos Nr. 1-15-06/04 ((ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ra 2003 m. spalio 6 d.
41b83a32-b70b-483d-b8ed-f0fd692cedbf
 Civilinė byla Nr. e2-1285-490/2017 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00812-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.6.1. (S) JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 26 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė,vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtÄ ja dalimi, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui S. T. (S. T.), tretiesiems asmenims K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1038-121/2013Bylos proceso Nr.3-61-3-02483-2012-5                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38, 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   Vilnius,                                                                                                            2013 m. sausio 28 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko, Nijolės ŽalnieriÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., atsakovės atstovui RamÅ«nui Valatkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:IpareiÅ¡kėjas A.

B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Ministerija) ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius (toliau - Ministras) vilkino ir nepateikė visos prašomos informacijos apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 29 straipsnio naujos redakcijos autorius;

2) įpareigoti MinisterijÄ ir MinistrÄ Remigijų Å imaÅ¡ių pateikti jam praÅ¡omÄ visÄ informacijÄ apie BK 29 straipsnio naujos redakcijos autorius, kurie atleido nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, padariusius sunkų kÅ«no sužalojimÄ , sulaikant nusikaltimÄ padariusį asmenį.PaaiÅ¡kina, kad 2012-07-20 jis kreipėsi į MinisterijÄ dėl jos kompetencijai priklausančios informacijos, susijusios su BK 29 straipsnio naujos redakcijos autoryste, gavimo. Ministerija 2012-08-22 raÅ¡te Nr. (1.23)7R-6020 nesuteikė jam konkrečios praÅ¡omos informacijos ir vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Tada pareiÅ¡kėjas 2012-08-27 skundu kreipėsi į MinistrÄ , praÅ¡ydamas nutraukti neteisėtus veiksmus ir pateikti praÅ¡omÄ informacijÄ . LR teisingumo viceministras T. Vaitkevičius (toliau -Viceministras) 2012-09-12 raÅ¡te Nr. 91.2307R-6448 pateikė dalį praÅ¡omos informacijos, nurodydamas, kad dėl visos informacijos pareiÅ¡kėjas kreiptųsi į Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, tokiais veiksmais buvo vilkinama jam pateikti visÄ praÅ¡omÄ informacijÄ , kadangi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-07-30 raÅ¡te Nr. S-2012-6234 nurodė, kad galutinę BK 29 straipsnio redakcijÄ parengė Ministerija.

PareiÅ¡kėjo manymu, informacijos nepateikimas yra susijęs su baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 „sufabrikavimu“, kadangi BK 29 straipsnio naujos redakcijos autoriai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis (policijos pareigÅ«nus), pareiÅ¡kėjui 2001-06-08 sulaikymo metu padariusius sunkų kÅ«no sužalojimÄ . Generalinė prokuratÅ«ra ir minėto straipsnio autoriai siekė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu „sufabrikuoti“ baudžiamÄ jÄ bylÄ , kad negrÄ Å¾intų kaip kyÅ¡ių iÅ¡sidalinto pareiÅ¡kėjo ir jo artimųjų turto, tame tarpe dailininko K.

Å . paveikslų originalų ir antikvarinių dirbinių ir daiktų. Tuo tikslu Seime buvo pakeista ir BK 95 straipsnio redakcija, siekiant, kad nesueitų senaties terminas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nusikaltėliai Seime, Generalinėje prokuratÅ«roje ir visų instancijų teismuose organizuotai vykdė Å¡antaÅ¾Ä , neteisėtai ir nusikalstamai neskyrė techninių ekonominių ekspertizių, kad pareiÅ¡kėjui galėtų „sufabrikuoti“ apkaltinamÄ jį nuosprendį (b.l.1).IIAtsakovė Ministerija atsiliepimu praÅ¡o skundÄ kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kina, kad Ministerijos 2012 m. rugsėjo 12 d. raÅ¡tu Nr.(1.23)7R-6448 pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1997 m. birželio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 367 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektui rengti sudarymo" (toliau – Potvarkis Nr. 367).

Sudarytos darbo grupės nariais buvo V. P., A. A., A. D., A. D., J. N., V. P.. Potvarkis Nr. 367 Ministro Pirmininko 1998 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 23 buvo pakeistas. Po pakeitimų pasikeitė ir darbo grupės narių sudėtis: V. P., A. A., V. B., A. K., J. N., V. P., V. R.. Išsiskyrus nuomonėms, buvo parengti du alternatyvūs BK projektai. Vienas jų vadinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) projektu, kitas - Vyriausybės projektu, kuris buvo pateiktas Vyriausybei (1999 m. lapkričio 10 d. pritarta Vyriausybės nutarimu Nr. 1265), o vėliau - Seimui.

LAT projektas taip pat buvo pateiktas Seimui, jį kaip alternatyvÄ užregistravo Seimo narys A. Sakalas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau - TTK) sudarė darbo grupę Vyriausybės pateiktam projektui tobulinti (jis buvo laikomas pagrindiniu projektu), o į alternatyvaus (LAT) projekto nuostatas buvo atsižvelgta papildomai. Taip pat minėtame raÅ¡te buvo nurodyta, kad Ministerija neturi informacijos apie atskirų straipsnių autorius ar jų iniciatorius. Nesant informacijos, pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta kreiptis į TTK dėl iÅ¡samesnės informacijos gavimo.Atsakovė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 5 str. 1 dalimi, 3 d. 1 punktu, 22 str. 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Nr. AS-525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartimi Nr. AS-146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi Nr. AS-822-172/2010, 2010 spalio 22 d. nutartimi Nr. AS-l43-560/2010) ir teigia, kad, kai skundžiamas aktas ar veiksmas aiÅ¡kiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu.

Å iuo atveju neaiÅ¡ku, kokias pareiÅ¡kėjo teises apgins praÅ¡oma informacija ir kaip pasikeis jo teisių ir pareigų apimtis (b.l. 47-48).IIIPareiÅ¡kėjas, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, jog jam konkrečios įstatymo pataisų autorių pavardės reikalingos tam, kad jis galėtų tęsti savo teisių gynybÄ prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ . Jo tikslas – nustatyti grupuotę, veikusiÄ policijoje, prokuratÅ«rose, teismuose ir dariusiÄ Ä¯takÄ . Å ių asmenų „dėka“ pataisos buvo priimtos turint tikslÄ jas pritaikyti bÅ«tent pareiÅ¡kėjui.

IÅ¡ atsakovės atsakymų neaiÅ¡ku, kurios konkrečios grupės projektas buvo pateiktas Seimui kaip galutinis, pareiÅ¡kėjui nepateikti patys projektų variantai. Atsakovės atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas save sureikÅ¡mina, nes įstatymus priima Seimas. Ministerija įstatymų projektus teikia ne tiesiogiai Seimui, o per Vyriaiusybę ir ten projektai praeina dar vienÄ â€žfiltrÄ â€œ.Skundas netenkintinas. IVFaktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad A.

B. 2012-07-20 pareiÅ¡kimu kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydamas suteikti jam informacijos dėl BK 29 straipsnio pakeitimo aplinkybių, nurodant Seimo narį ar jų grupę, ar kitus, turinčius įstatymų leidybos teisę asmenis, kurie buvo minėtos BK 29 straispnio redakcijos pakeitimo iniciatoriais ir autoriais, kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡ių duomenų neranda internete (b.l. 2).Ministerija į pareiÅ¡kimÄ atsakė 2012-08-22 raÅ¡tu Nr. (1.23)7R-6020, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvo priimta nauja BK redakcija.

BÅ«tinybė priimti naujus susistemintus įstatymų rinkinius iÅ¡kilo tada, kai atsirado poreikis keisti ne tik atskirus įstatymus, bet taip pat ir nusikalstamumo kontrolės koncepcijÄ , požiÅ«rį į baudžiamÄ jÄ teisę bei baudžiamÄ jÄ politikÄ . Ä®vertinus tai, BK projektui rengti buvo sudaryta darbo grupė iÅ¡ Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos teisės universiteto (LTU), kai kurių kitų mokslo institucijų, taip pat Vidaus reikalų ministerijos ir Generalinės prokuratÅ«ros atstovų.

Naujos redakcijos BK Seimas priėmė 2000 m. rugsėjo 26 d., BK įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Nuo pat priėmimo dienos BK 29 straipsnis, kuriame reglamentuojama asmens, padariusio nusikalstama veikÄ , sulaikymo institutas - baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, nebuvo keistas. FormalÅ«s pakeitimai, lyginant BK 29 straipsnį su prieÅ¡ tai galiojusios BK redakcijos 14 straipsnio tekstu, atsirado priėmus naujos redakcijos BK. Ministerija taip pat nurodė, kad Å¡is atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas ABTÄ® nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b.l. 3).A.

B. 2012-08-27 su skundu kreipėsi į MinistrÄ , nurodydamas, kad 2012-08-22 raÅ¡tu Nr. (1.23)-7R-6020 atsiraÅ¡inėjama ir nenurodytos konkrečios BK 29 straipsnio redakcijos autorių ir iniciatorių pavardės, buvo vilkinama pateikti praÅ¡omÄ konkretų atsakymÄ . Todėl pakartotinai prašė suteikti informacijos apie BK 29 straipsnio naujos redakcijos autorius ir iniciatorius (b.l. 4).Viceministras į A. B. 2012-08-27 skundÄ atsakė 2012-09-12 raÅ¡tu Nr. (1.23)7R-6448, kad Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1997 m. birželio 26 d. priėmė potvarkį Nr. 367 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektui rengti sudarymo".

Sudarytos darbo grupės nariais buvo V. P. - darbo grupės vadovas (Lietuvos policijos akademijos Baudžiamosios teisės katedros vedėjas), A. A. (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas valstybės ir teisės klausimais), A. D. (Teisės instituto direktorius), A. D. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros docentė), J. N. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vyresnysis asistentas), V. P. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas). Ministro Pirmininko 1998 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 23 buvo pakeista darbo grupės narių sudėtis:

V. P. - darbo grupės vadovas (LAT teisėjas, Lietuvos teisės akademijos profesorius), A. A. (Respublikos Prezidento patarėjas referentas), V. B. (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus vyriausiasis prokuroras), A. K. (Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas), J. N. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vyresnysis asistentas), V. P. (VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros vedėjas), V. R. (Vidaus reikalų ministerijos Valdymo departamento Vystymo skyriaus patarėjas).

Minėtoje darbo grupėje iÅ¡siskyrus nuomonėms, buvo parengti du alternatyvÅ«s BK projektai. Vienas jų vadinamas LAT projektu, kitas - Vyriausybės projektu, kuris teisingumo ministro teikimu buvo pateiktas Vyriausybei (1999 m. lapkričio 10 d. pritarta Vyriausybės nutarimu Nr. 1265), o vėliau - Seimui. LAT projektas taip pat buvo pateiktas Seimui, jį kaip alternatyvÄ užregistravo A. Sakalas. TTK sudarė darbo grupę Vyriausybės projektui tobulinti (jis buvo laikomas pagrindiniu projektu), o į alternatyvaus (LAT) projekto nuostatas buvo atsižvelgta papildomai.

Atsižvelgus į tai, dėl konkrečių projekto pakeitimų Seime pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta kreiptis tiesiogiai į TTK. Minėtai darbo grupei buvo pavesta parengti naujos redakcijos BK, t.y. vientisÄ , susistemintÄ teisės aktÄ , dėl kurio atskirų straipsnių autorių ar iniciatorių identifikavimo Ministerija informacijos neturi. Kaip jau minėta 2012 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡te Nr. (1.23.) 7R-6020, naujos redakcijos BK Seimas priėmė 2000 m. rugsėjo 26 d., jis įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.

Seimas įstatymus priima kaip įstatymus leidžianti institucija, o ne pavieniai Seimo nariai. Apie atskirų Seimo narių suinteresuotumÄ dėl konkrečių BK straipsnių Ministerija informacijos taip pat neturi. Nurodė, kad Å¡is atsakymas gali bÅ«ti skundžiamas ABTÄ® tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. (b.l.5). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-07-30 raÅ¡tu Nr. S-2012-6234 informavo A. B., kad 1961 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos SSR baudžiamasis kodeksas (toliau - senasis BK) galiojo iki 2003 m. gegužės 5 d.

Å io kodekso 14(2) straipsnis „Asmens, padariusio nusikaltimÄ , sulaikymas", galiojęs paskutinėje senojo BK redakcijoje, skelbė, kad „Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veiksmai, kai vejantis, sustabdant, neleidžiant iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimÄ padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas ar apysunkis kÅ«no sužalojimas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį tyčinį nužudymÄ , - sunkus kÅ«no sužalojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti.

Atremiant nusikaltimÄ padariusio asmens pasiprieÅ¡inimÄ , jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos bÅ«tinajai ginčiai". 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968 buvo priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - naujasis BK), įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d. Naujojo BK 29 straipsnis „Asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , sulaikymas", kuris nuo priėmimo iki Å¡ios dienos nebuvo keistas, skelbia, kad „Asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam iÅ¡vengti sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ arba sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, - sunkų sveikatos sutrikdymÄ , jeigu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Asmens, atremiančio nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens pasiprieÅ¡inimÄ , veikai taikomos Å¡io kodekso 28 straipsnyje nustatytos bÅ«tinosios ginties taisyklės". Naujasis BK buvo priimtas Seime sujungus du alternatyvius projektus. PirmÄ jį (Nr. P-2143) pateikė Vyriausybė, o parengė Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, o galutinę redakcijÄ - Ministerija. Jo 31 straipsnis „Padariusio nusikalstamÄ veikÄ asmens sulaikymas" skambėjo taip: „Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį ar pasikėsinusį padaryti tyčinį nužudymÄ - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima sulaikyti.

Atremiant nusikaltimÄ padariusiojo asmens pasiprieÅ¡inimÄ taikomos taisyklės nustatytos bÅ«tinajai ginčiai". AntrÄ jį, alternatyvųjį projektÄ (Nr. P-2143A) pateikė Seimo narys A. Sakalas, parengė darbo grupė, sudaryta Ministro Pirmininko potvarkiu. Å io projekto 31 straipsnis „Padariusio nusikalstamÄ veikÄ asmens sulaikymas" skambėjo taip: „Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant iÅ¡trÅ«kti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimÄ padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje tyčia pasikėsinusį į kito žmogaus gyvybę - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitai negalima buvo sulaikyti.

Atremiant nusikaltimÄ padariusiojo asmens pasiprieÅ¡inimÄ jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos bÅ«tinajai ginčiai". Kaip matyti, tiek abu naujojo BK projektai, tiek įsigaliojęs naujasis BK labai panaÅ¡iai reguliuoja padariusio nusikalstamÄ veikÄ asmens sulaikymÄ (b.l. 6).Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-08-28 raÅ¡tu Nr. S-2012-6631 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad senojo BK 49 straipsnyje patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai buvo diferencijuoti atsižvelgiant į atskiras nusikaltimų rūšis ar sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ .

Ilgiausias senaties terminas buvo 10 metų. Naujajame BK keitėsi ir senaties terminų reglamentavimas - ilgiausias senaties terminas siekė 15 metų. Seimo nariai Virginijus MartiÅ¡auskas ir Gintaras Å ileikis 2002-10-03 ir 2003-03-05 įregistravo neįsigaliojusio BK 95 straipsnio pataisas (projekto Nr. IXP-1925 ir IXP-1925(2)) ir siÅ«lė apskritai panaikinti senaties terminus visiems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams. Å ios pataisos Seime buvo atmestos 2003-07-01 svarstymo plenariniame posėdyje metu. Dar prieÅ¡ 2000-09-26 priimto BK įsigaliojimÄ , 2003-04-10 įstatymu Nr. IX-1495, BK 95 straipsnis buvo pakeistas ir visi senaties terminai pailginti - nustatytas 20 metų ilgiausias senaties terminas.

Å iuos pakeitimus parengė LAT sudaryta darbo grupė, užregistravo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Raimondas Å ukys. Seimo narys Jurgis Razma 2003-11-25 registravo BK 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektÄ Nr. IXP-3048, kuriuo siÅ«lė ilginti senaties terminus kai kurių kategorijų nusikaltimams. Å is projektas 2005-03-22 buvo atmestas Seimo nutarimu Nr. X-141. 2010-06-15 įstatymu Nr. XI-901 senaties terminai buvo dar kartÄ pailginti - nustatytas 30 metų maksimalus senaties terminas. Sprendimas ilginti senaties terminus buvo priimtas svarstant įstatymo projektÄ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (b.l. 7).VTeisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi dėl jo praÅ¡ytos informacijos nepilnumo, neiÅ¡samumo.

Å ios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas Nr. X-383 (toliau - Ä®statymas), kurio 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkÄ ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informacijÄ asmenims.

Ä®statymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiÅ¡kėjams informacijÄ . Atsisakyti suteikti informacijÄ galima Å¡io įstatymo nustatyta tvarka. Ä®statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad įstaigos, teikdamos informacijÄ , vadovaujasi inter alia informacijos iÅ¡samumo principu, reiÅ¡kiančiu, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo praÅ¡ymo turinį atitinkanti informacija.              Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, todėl ginčo atvejui netaikytinos atsakovės nurodytos LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AS-525-540-08, 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. AS-146-391-09, 2010 m. spalio 22 d. nutartis Nr. AS-143-560/2010, kuriose Å¡is teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali bÅ«ti vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas teisme gina savo subjektinę teisę gauti iÅ¡samiÄ informacijÄ praÅ¡omu klausimu ir teigia, kad jis tokios (pilnos, iÅ¡samios) informacijos negavo. Tokio pobÅ«džio byla gali ir turi bÅ«ti nagrinėjama administraciniame teisme.Kolegijos nuomone, atsakovės ir jos pareigÅ«nų pareiÅ¡kėjui duoti atsakymai (Ministerijos 2012-08-22 raÅ¡tas Nr. (1.23)7R-6020 bei viceministro pasiraÅ¡ytas 2012-09-12 raÅ¡tas Nr. (1.23)7R-6448) turi bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡samÅ«s, detaliai nurodantys visÄ BK 29 ir 95 straipsnių pakeitimo istorijÄ .

Ä®vertinus dar ir pareiÅ¡kėjui Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2012-07-30 raÅ¡tu Nr. S-2012-6234 bei 2012-08-28 raÅ¡tu Nr. S-2012-6631 suteiktÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjui iÅ¡ esmės yra pateiktos visos arba beveik visos naujojo BK 29 ir 95 straipsnių autorių pavardė. Antra vertus, kolegija pabrėžia, kad įstatymai, kurių galutinę redakcijÄ priima Seimas, visuomet yra kolektyvinio įstatymleidybos darbo rezultatas, įgaliotai institucijai (Å¡iuo atveju – Teisingumo ministerijai) įstatymo projektÄ per Vyriausybę pateikus Seimui, į šį projektÄ praktiÅ¡kai kiekvienas Seimo narys gali teikti savo pataisas ar prieÅ¡tarauti visam įstatymui ar atskiroms jo teisės normoms, todėl visiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, koks konkrečai asmuo parašė (redagavo) vienÄ ar kitÄ Ä¯statymo dalį, sakinį ar pan.

Å iuo konkrečiu atveju kaip tik ir matyti, kad Seimui buvo teikiami du alternatyvÅ«s projektai ir galutinė BK redakcija galėjo bÅ«ti Å¡ių dviejų projektų kompiliacija. Priimto įstatymo, jo pakeitimo turinys yra reikÅ¡mingas ne autorystės, o tuo aspektu, kad jį įstatymų nustatyta tvarka, t.y. praėjus visas procedÅ«ras, priėmė Seimas; įstatymÄ kaip teisėtÄ , t.y. atitinkantį KonstitucijÄ , pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Ar įstatymas (jo dalis, teisės norma) atitinka KonstitucijÄ vertina ir Konstitucinis teismas.

Todėl pareiÅ¡kėjo dar detalesnis žinojimas, koks konkretus asmuo (petrauskas ar ivanauskas) parašė (keitė, redagavo) BK 29 ir 95 straipsnius, nepakeistų situacijos, kad jie tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo pritaikyti, buvo galiojantys ir teisėti.                   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Egidija Puzinskaitė                                                                  Henrikas Sadauskas                                                                                                                                               Nijolė Žalnieriūnienė