86e23c3d-fa3d-49da-98f2-e6d45280925e · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civiline byla Nr                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-15-633/2014Procesinių sprendimų kategorijos – 35.4; 40.2; 99.5      (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014-02-28,Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A.

V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Gesolita“ atstovui advokatui R. M., atsakovės uždaros akcinės bendrovės „Balmepa ir ko“ atstovams advokatui A. J. ir E. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Gesolita“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Balmepa ir ko“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, irn u s t a t ė :

IeÅ¡kovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau, - BUAB) „Gesolita“ Å¡ioje byloje teismÄ prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovės uždaros akcinės bendrovės (toliau, - UAB) „Balmepa ir ko“ 3741,74 Lt skolos už prekes, 856,37 Lt palÅ«kanų, 6 proc. metines kompensacines palÅ«kanas už priteisiamÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė BUAB „Gesolita“ ieÅ¡kinyje nurodė bei teismo posėdyje per atstovÄ paaiÅ¡kino, kad 2011-02-10 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1470-264/2011 jai, ieÅ¡kovei, iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau, - bankroto administratorius).

IeÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai buvo iÅ¡saugoti ir perduoti bankroto administratoriui ne visi. Pagal perduotÄ apskaitos dalį bankroto administratorius nustatė, jog 2008-2009 m. laikotarpyje ieÅ¡kovė turėjo abipusių prekybinių santykių su atsakove, Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė pardavė ir perdavė atsakovei prekių už 5798,99 Lt bendrÄ sumÄ (4 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros), už Å¡ias prekes atsakovė 2008-06-10 sumokėjo 1000 Lt, be to 2010-12-09 triÅ¡aliu abiejų ginčo Å¡alių ir E. B. firmos „Balmepa“ susitarimu atsakovei buvo užskaityta 857,25 Lt dalis skolos ieÅ¡kovei, dėl pastarosios buvusio įsiskolinimo E. B. firmai „Balmepa“, todėl ieÅ¡kovė laiko, jog atsakovės neapmokėtas ir kitaip teisėtai nepanaikintas įsiskolinimas ieÅ¡kovei sudaro reikalaujamÄ 3941,74 Lt sumÄ (5798,99-1000-857,25).

Ieškovė taip pat laikosi nuomonės, kad atsakovės vienašališkai surašyti 2008-06-27 ir 2009-09-10 „Tarpusavio skolų užskaitymo aktai“ (skolų įsikaitymo aktai, toliau, - ginčo įskaitymai) dėl jų vienašališkumo neatitinka Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 6.131 str. reikalavimų formai ir turiniui, yra negaliojantys, todėl reikalaujamos įvykdyti natūra atsakovo piniginės prievolės atsakovei negali panaikinti. Be to, ieškovės vertinimu, ginčo įskaitymų išviso nebuvę, nes tai įrodantis 2013-02-25 atsakovės atstovo ir vadovo E. B. vardu ieškovei atsiųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nieko nepasisako dėl to kad būtų įvykdęs ginčo įskaitymus, ir atvirkščiai, siūlo atlikti abiejų ginčo šalių bei E. B. firmos „Balmepa“ tarpusavio skolų suderinimus, nurodydama, jog pati ieškovė yra skolinga tiek atsakovei, nei paminėtam trečiajam asmeniui, nors 2010-12-09 vienašališkai pasirašytame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsakovė pažymėjusi, kad ieškovė jai nesanti skolinga (kaip ir ji pastarajai).

Pretenzijas dėl skolos ir jos sumokėjimo atsakovei jos, ieÅ¡kovės, atstovė sutarties pagrindu MB „Finansų valdymo biuras“ pareiÅ¡kė 2013-02-19, į pastarÄ jÄ ir buvo atsakyta aptartu atsakovės elektroniniu laiÅ¡ku. Su buvusiu ieÅ¡kovės vadovu ir savininku A. R. nei bankroto administratorė, nei jos atstovė pagal sutartį nesiaiÅ¡kinę, ar įmonei buvo atsiųsti ar kitaip pateiktiginčo įskaitymų aktai, ar aplamai buvo žinoma apie ginčo įskaitymus, ar tokie buvo atvaizduoti neiÅ¡likusiuose įmonės apskaitos dokumentuose, jų registruose, - joms ir taip buvę aiÅ¡ku, jog ginčo įskaitymai esÄ fiktyvÅ«s. Atsakovė UAB „Balmepa ir ko“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir per atstovus teisme paaiÅ¡kino, jog su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinkanti ir praÅ¡anti jį atmesti, nes reikalaujama priteisti piniginė prievolė yra pasibaigusi jos Å¡alių bendru žodiniu susitarimu atliktais ir atsakovės aktais įformintais ginčo įskaitymais.

Atsakovė mananti, jog ginčo įskaitymai buvo įforminti (aktais) tinkamai, formos ir turinio trÅ«kumų nesÄ , - CK 6.131 straipsnyje nustatytas privalomas sÄ lygas jie atitiko, todėl nuo jų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymo momentų yra galiojantys, sukelia teisines pasekmes ne tik atsakovei, bet ir ieÅ¡kovei, jos bankroto administratoriui. Atlikus paskutinįjį, jau triÅ¡alį, 2010-12-09 skolų įskaitymÄ , tarp ginčo Å¡alių prieÅ¡inių įsiskolinimų nelikę jokių, tai fiksuota atsakovės suraÅ¡ytais ir ieÅ¡kovei derinimui iÅ¡ karto iÅ¡siųstais 2008-06-27, 2009-09-11 ir 2010-12-09 Tarpusavio atsiskaitymų (skolų likučių) suderinimo aktais, prieÅ¡taravimų kuriems ieÅ¡kovė iki Å¡io ginčo teisme pradėjimo nepareiÅ¡kė, jokių ginčų nebuvo.

Ginčo įskaitymų pagal iÅ¡ankstinį prievolės Å¡alių žodinį susitarimÄ faktus, taip pat tinkamÄ praneÅ¡imÄ abiem atvejais ieÅ¡kovei apie tokius, tarpusavio įsiskolinimų (skolų likučių) suderinimo aktų jai pateikimÄ derinimui patvirtina ieÅ¡kovės buvusio vadovo ir savininko A. R. 2013-04-11 raÅ¡ytinį patvirtinimas (praneÅ¡imas), taip pat jo paliudijimas teisme. Atsakovės nuomone, ginčo įskaitymų atlikimas, jų ir tarpusavio skolų likučių suderinimo aktų suraÅ¡ymas kartÄ metuose, tris metus iÅ¡ eilės, abipusių prekybinių verslo santykių vykdymo eigoje ( ne po jų pasibaigimo) visiÅ¡kai atitiko ir gerÄ verslo praktikÄ , kas tik patvirtina, jog ginčo įskaitymai ne fiktyvÅ«s, o realiai padaryti.

Kai tik bankroto administratoriaus sutartinė atstovė pareiÅ¡kė jai, atsakovei, pretenzijÄ dėl tariamos skolos (2013-02-19), ji, ieÅ¡kovė, iÅ¡ karto atsikirto ginčo įskaitymais, apie juos pranešė ir teikė jų aktus pirmiausiai atstovei (2013-02-25, 2013-02-26 ir 2013-03-16), po to ir pačiam bankroto administratoriui (2013-05-02). Elektroninį 2013-02-25 laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovei raÅ¡iusi atsakovės buhalterė, direktoriaus vardas ir pavardė siunčiamame laiÅ¡ke užraÅ¡omi programiÅ¡kai, buhalterė turėjo teisę vykdyti tokius susiraÅ¡inėjimus ir pasiraÅ¡yti skolų suderinimo ar jų įskaitymo aktus, Å¡iuo atveju buhalterė pasiÅ«lė atlikti tarpusavio buvusių atsiskaitymų suderinimus, o ne pakartotinį skolų įskaitymÄ , kaip nepagrįstai laiÅ¡ko tekstÄ interpretuoja ieÅ¡kovė. 2010-12-09 triÅ¡aliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09 (trečiasis įskaitymas) atsakovės skolos ieÅ¡kovei buvo įskaityta daugiau nei faktiÅ¡kai jos buvę dėl sÄ skaitybos klaidos ir apskaitos programinės įrangos trÅ«kumų, - faktinė atsakovės skola ieÅ¡kovei 2010-12-09 buvusi 486,73 Lt, o kadangi dėl klaidos atsakovės sÄ skaityboje (nepagrįsto dvigubo tos pačios prekės užpajamavimo) ji čia nepagrįstai buvo atvaizduota 370,52 Lt didesne, triÅ¡aliame įskaitymo akte ir buvo per klaidÄ nurodyta 857,25 Lt suma (486,73+370,52).Liudytojas A.

R. teismo posėdyje patvirtino, jog bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu ir savininku nuo pat įmonės įkÅ«rimo iki 2011.02 mėn. turėjo abipusius prekybinius santykius su atsakove. Per šį laikÄ tarpusavio skolos buvo derinamos ir atlikti prieÅ¡inių skolų įskaitymai ne vienÄ kartÄ , tame tarpe ir 2008, 2009 bei 2010 metais (triÅ¡alis). Liudytojas patvirtino, kad visi Å¡ie trys pastarieji įskaitymai atsakovės buvo atlikti prieÅ¡ tai abiem pusėms žodžiu dėl to sutarus, atsakovė po to atsiuntė atsakovei įskaitymų ir skolų likučių suderinimo aktus, jis tikrai juos buvo gavęs, ar atvaizdavo savo įmonės apskaitoje, negalintis prisiminti.

Jis taip pat negalintis pasakyti, kur Å¡ie aktai galėjo pasidėti, - bankroto administratoriui jie nebuvo perduoti, nes jis jų, kaip ir dalies kitų dokumentų, nerado, jie matyt pasimetė, nes jis dėl susidėjusių aplinkybių buvo praradęs ir daugiau įmonės apskaitos dokumentų ir jų registrų, dėl ko buvo nuteistas teismo (už aplaidų apskaitos tvarkymo organizavimÄ ). Su aktais susipažino, jie turėjo bÅ«ti teisingi, nes kitaip bÅ«tų atsakovei pareiÅ¡kęs pretenzijas, o Å¡iuo atveju tokių nebuvę. 2013-04-11 praneÅ¡imÄ apie ginčo įskaitymų aplinkybes parašė jis, viskas kas jame pasakyta yra tiesa, kÄ patvirtinantis ir teisme.

Jam tuo laiku ieÅ¡kovės vadovas E. B. pasakęs apie bankroto administratoriaus pareikÅ¡tas nepagrįstas pretenzijas dėl jau įskaitytos skolos, o jo paties, A. R., kaip įskaitymų laiku buvusio įmonės savininko ir vadovo, apie tai bankroto administratorius ar jo atstovai neklausę, - bÅ«tų patvirtinęs.Teismas, posėdyje iÅ¡klausęs abiejų ginčo Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus, apklausęs liudytojÄ , iÅ¡tyręs Å¡alių dispozityviai į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, - prekių pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kasos pajamų kvitÄ , ginčo ir triÅ¡alio įskaitymų ir skolų suderinimo aktus, Å¡alių (jų atstovų) susiraÅ¡inėjimo reguliuojant ginÄÄ medžiagÄ (pretenzijos, elektroninis laiÅ¡kas, praÅ¡ymas, siųstų ir neįteiktų laiÅ¡kų vokai), raÅ¡ytinį atsakovės paaiÅ¡kinimÄ dėl sÄ skaitybos klaidos ir prekių pajamavimo aktÄ , sprendžia nustatęs tokias juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines ginčo bylos aplinkybes :2008-2009 m. m. laikotarpiu ieÅ¡kovė pardavė prekių atsakovei už 5798,99 Lt (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros GES Nr. Nr. 2008120, 2008157, 2008178 ir 2008187, - b. l. 7-10), atsakovė už jas sumokėjo 1000 Lt 2008-06-10 (b. l. 11), todėl neapmokėta dalis liko, - 4798,99 Lt.Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė pardavė prekių ieÅ¡kovei už 4312,26 Lt (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros BI Nr. Nr. 00315, 00305, 00270, 00259, 00194, - b. l. 41-45), ieÅ¡kovė už Å¡ias prekes nė kiek nesumokėjo, todėl įsiskolino, - 4312,26 Lt.Å ias aplinkybes abi ginčo Å¡alys tiek parengiamuosiuose, tiek teismo posėdžiuose visiÅ¡kai pripažino, ginčo dėl jų nėra, todėl teismo laikomos patikimai nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 187 str. 1 ir 2 d. d.2010-12-09 TriÅ¡aliu tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu Nr. 2010-12-09 buvo įformintas atsakovės skolos, suma - 857,25 Lt, ieÅ¡kovei užskaitymas (įskaitymas) už tokiÄ dalį pastarosios skolos trečiajam asmeniui, - E. B. firmai „Balmepa (b. l. 16).

Ginčo dėl Å¡io įskaitymo fakto ir sandorio teisėtumo byloje nėra.Bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (2013-11-22) teismo įpareigojimu atlikto papildomo patikrinimo atsakovės apskaitoje metu paaiÅ¡kėjo, jog 2008-10-07 pajamuodama iÅ¡ ieÅ¡kovės nupirktÄ metalinį tinklÄ 150x150 (nom. Nr. 186, 100 kv. m.), atsakovė per apsirikimÄ , nepagrįstai užpajamavo jo dvigubÄ kiekį, t.y. 200 kv. m., dėl ko atsakovės apskaitoje buvo nepagrįstai atvaizduota jos 370,52 Lt (628+113,04):2) skola ieÅ¡kovei (2008-10-07 PVM sÄ skaita faktÅ«ra GES Nr. 2008178, 2008-10-07 pajamavimo aktas Nr. 2008178, - b. l. 114 ir 115).

Å ios sÄ skaitybos klaidos fakto ieÅ¡kovė neginčijo, abejoti tokia aplinkybe teismui nėra pagrindo. Tokiu bÅ«du dėl aptartos klaidos atsakovės apskaitoje jos skola ieÅ¡kovei buvo atvaizduota ne 4798,99 Lt, kaip turėtų bÅ«ti, o 5169,51 Lt (4798,99+370,52). Dėl to 2010-12-09 TriÅ¡aliame tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akte Nr. 2010-12-09, kurio ieÅ¡kovė neginčija, faktiÅ¡kai įskaitoma suma, kaip atsakovės skolos likutis ieÅ¡kovei, turėtų bÅ«ti ne 857,25 Lt, kaip užraÅ¡yta, o 486,73 Lt (857,25-370,52).

Tokiu bÅ«du, įvertinus sÄ skaitybos klaidÄ atsakovės apskaitoje ir atitinkamai pakoregavus jos faktinę skolÄ ieÅ¡kovei, pastaroji be ginčo įskaitymų nustatoma taip : 4798,99-486,73=4312,26 Lt. 2013-02-19 bankroto administratoriaus sutartimi įgaliota MB „Finansų valdymo biuras“ pateikė atsakovei pretenzijÄ B-30219-03 sumokėti ieÅ¡kovei 4798,99 Lt skolÄ (b. l. 13). 2013-02-25 elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė pareiÅ¡kė, kad pati ieÅ¡kovė yra skolinga (skolos pagrindas ir suma nenurodyta) ir iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad reikėtų atlikti skolų suderinimus (b. l. 15).

Be to, atsakovė2013-02-25, 2013-02-26 ir 2013-03-16, - ieÅ¡kovės vardu pretenzijÄ pareiÅ¡kusiai MB „Finansų valdymo biuras“, 2013-05-02, - bankroto administratoriui, bei 2013-06-26 – bylÄ nagrinėjančiam teismui, pateikė jos vadovo E. B. pasiraÅ¡ytus ir patvirtintus įmonės antspaudu 2008-06-27 ir 2009-09-10 ginčo įskaitymų aktus, taip pat 2008-06-27, 2009-09-11 ir 2010-12-09 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (b. l. 35-40, 46 ir 47, 49, 71-73, 76-78). Ginčo įskaitymais 2008-06-27 įskaityta 740 Lt skolos ir 2009-09-10, - 3572,26 Lt, kas bendroje sumoje sudaro : 740+3572,26=4312,26 Lt, - tai tiksliai atitinka teismo aukščiau pakoreguotÄ dėl sÄ skaitybos atsakovės apskaitoje klaidos faktinę Å¡ios skolÄ ieÅ¡kovei (žr. aukščiau).

Atitinkamai atsiskaitymų suderinimo aktuose po pirmojo įskaitymo fiksuota 299,98 Lt atsakovės skolos ieÅ¡kovei likutis, po antrojo, - 857,25 Lt (neįvertinus vėliau paaiÅ¡kėjusios sÄ skaitybos klaidos), po trečiojo (kai buvo atliktas triÅ¡alis užskaitymas), - 0,00 Lt (įmonės viena kitai skolų neturi).             IeÅ¡kovė laiko ginčo įskaitymų aktus negaliojančiais, pačius įskaitymus fiktyviais, dėl to byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas, todėl toliau teismas pasisakys dėl to, ar byloje įrodyti patys įskaitymų atlikimo faktai, ar ginčo įskaitymai atlikti teisėtai ir yra galiojantys bei ar atitinkamai yra galiojanti ieÅ¡kovės reikalavimo teisė.Teismo iÅ¡vados dėl faktų, ginčui spręsti taikytina teisė ir sprendimo teisniai argumentai.

CPK 178 straipsnyje (įrodinėjimo pareiga) yra imperatyviai nustatyta kiekvienai ginčo Å¡aliai procesinė pareiga įrodinėti ir įrodyti leistinomis procese įrodinėjimo priemonėmis aplinkybes, kaip faktus, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal tokį teisinį reguliavimÄ pareiga įrodyti tenka tam, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia ar bent jau nepripažįsta. Kaip teismo jau pasisakyta aukščiau, aplinkybes, kuriomis byloje remiasi ieÅ¡kovė, tai yra, kad : ginčo laikotarpiu (2008-2009 m. m.) ji pardavė ir perdavė atsakovei prekių už 5798,99 Lt, kad atsakovė už jas sumokėjo 1000 Lt bei 486,73 Lt suma (po patikslinimo dėl klaidos atsakovės sÄ skaityboje) buvo užskaityta (2010-12-09) už ieÅ¡kovės skolÄ E. B. firmai „Balmepa“, todėl atsakovės įsiskolinimo ieÅ¡kovei likutis iki ginčo įskaitymų buvo 4312,26 Lt, - atsakovė teisme leistinai pripažino, teismas įvertino Å¡alių pripažįstamais faktais, todėl papildomo įrodinėjimo jos nereikalauja (CPK 182 str. 5 p.).

Tuo pačiu juridiniu pagrindu nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovė, tai yra, kad ginčo laikotarpiu ji pardavė ir perdavė ieškovei prekių už 4312,26 Lt, už kurias ieškovė nesumokėjo, todėl jos pačios įsiskolinimas atsakovei iki ginčo įskaitymų buvo 4312,26 Lt.Ginčo įskaitymų faktų ir jų teisėtumo bei pagrįstumo įrodinėjimo našta byloje tenka atsakovei, nes būtent ji remiasi ginčų įskaitymų aplinkybėmis.

Atsakovė jas byloje įrodinėjo savo paaiškinimais (per atstovus), liudytojo A. R. parodymais teismui, šio asmens rašytiniais paaiškinimais (2013-04-11 pranešimas), ginčo įskaitymų ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais.Byloje kilo ginčas dėl pastarųjų atsakovės įrodymų vertinimo, jų leistinumo, patikimumo ir pakankamumo. Įrodymų vertinimo taisyklės įstatymų leidėjo yra reglamentuotos CPK 185 str. 1 dalyje, o jų vykdymo (įrodinėjimo) tikslai įtvirtinti CPK 176 str. 1 dalyje.

Teismas sprendžia, jog aukščiau iÅ¡vardintos įrodinėjimo priemonės, kurias byloje panaudojo atsakovė (Å¡alies paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, jo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai atsakovei iki bylos pradėjimo teisme, ginčo įskaitymų ir skolų suderinimo aktai), atitinka įrodymams civiliniame procese keliamus sÄ sajumo ir leistinumo kriterijus, įtvirtintus CPK 177 str. 1, 2 ir 3 dalyse, taip pat 197 str. 1 d., teismo vertinimu, minėti praneÅ¡imas ir aktai, kaip privatÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 str. 1 d.), neturi nei turinio, nei valios trÅ«kumų, tai, kad aktai pasiraÅ¡yti tik vienos atsakovės, savaime nedaro jų neatitinkančiais CPK 197 str. 1 d. kriterijų ir dėl to negaliojančiais, kadangi įstatymas (CK 6.130 ir 6.131 str. str., LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas) Å¡iuo atveju nekelia reikalavimų, kad tokie aktai turi bÅ«ti bÅ«tinai pasiraÅ¡yti abiejų prievolės Å¡alių (ir kreditoriaus, ir skolininko).

Taigi, aptartus rašytinius įrodymus pripažinti negaliojančiais ir atmesti ieškovės nurodytais motyvais (leistinumo ir patikimumo kriterijai) nėra pagrindo. Teismas pažymi, jog negali sutikti su ieškovės argumentu, kad atsakovės iniciatyva teismo byloje apklausto liudytojo A. R. parodymai yra nepatikimi dėl blogų jo santykių su bankroto administratoriumi, ir atvirkščiai, pakankamai gerų su atsakovės vadovu E. B.. Tiesos dėlei reikalinga pabrėžti, jog liudytojas ne tik buvo ieškovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau iki šiol tebėra vienintelis jos savininkas, taigi jo materialaus turinio interesas yra ne didinti įmonės (tam tikra apimtimi, dėl ribotos civilinės atsakomybės, tolygu ir savo) skolų, tame tarpe atsakovei, dydį ir (ar) mažinti įmonės turimų galiojančių reikalavimo teisių apimtį, o atvirkščiai.

Kitaip tariant, liudytojo materialaus turinio suinteresuotumas bylos baigtimi yra ieškovės, o ne atsakovės pusėje ir to nenuneigia faktinė jo pažintis su atsakovės vadovu, juolab, kad nėra duomenų, jog ši pažintis būtų artima, pagrįsta tarkime giminyste, svainyste ar pan. Taigi, šiuo požiūriu teismas liudytojo parodymus vertina pakankamai patikimais, patikrintais teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, patvirtintais kt. aukščiau jau aptartais faktiniais duomenimis, todėl teisingais, juos, kaip įrodymų rūšį, atmesti ieškovo nurodytais motyvais pagrindo nėra.Dėl ieškovės ginčijamų atsakovės įrodymų ir jų pakankamumo vertinimo.

CPK 185 straipsnyje įstatymo leidėjo numatyta, kad teismas įvertina nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo Å¡alių, trečiųjų asmenų Å¡iuo atveju dispozityviai (savo nuožiÅ«ra) įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Civiliniame procese įrodinėjimo specifika yra tame, kad bylÄ nagrinėjantis teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esamų įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei atvirkščiai jo nebuvus, - taikomas tikimybių pusiausvyros principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009-04-28 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009 ir kt.).

CPK 176 straipsnio nuostatos dėl įrodymų pakankamumo teismų praktikoje aiÅ¡kinamos tokiu bÅ«du, kad Å¡is klausimas sprendžiamas vadovaujantis tuo pačiu minėtu tikimybių balansu, o tai reiÅ¡kia, jog įstatymu nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, - iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu bylos duomenys leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, ypač bylose, kur nesama vieÅ¡ojo intereso ir Å¡alys, kiti proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir teikti įrodymus savo argumentams pagrįsti, naudojasi dispozityviai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 1999-03-17 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999 ir kt.).

Teismas Å¡ios bylos faktinėje situacijoje sprendžia, jog byloje esamų faktinių duomenų, nustatytų atsakovės raÅ¡ytinių (atsiliepime į ieÅ¡kinį) ir žodinių (teisme per atstovus) paaiÅ¡kinimų, liudytojo A. R. parodymų, jo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ikiteisminiame ginčo reguliavime, dokumentų (ginčo įskaitymų ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų) visuma, pakanka tam, kad padaryti teisiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina, kad atsakovė tikrovėje (faktiÅ¡kai) atliko ginčo įskaitymus ir tai padarė bÅ«tent dokumentuose (aktuose) nurodytu laiku.

Tai patvirtina ne tik aukščiau paminėti bylos faktiniai duomenys, tačiau tiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad, žinodama apie bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimÄ , kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė E. B. firma „Balmepa“, tačiau nepareiÅ¡kė atsakovė, kurios vadovu yra tas pats E. B. (b. l. 83), - tai akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog atsakovės sÄ skaityboje jokių ieÅ¡kovės skolų atsakovei bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo dienÄ nebuvo, tolygu, kad jos buvo panaikintos (įskaitytos) ginčo įskaitymais, nes kitokių pagrindų ieÅ¡kovės prievolėms pasibaigti pagal ginčo Å¡alių pripažintas aplinkybes tiesiog nebuvę.

Aplinkybė, kad 2013-02-25 elektroniniame laiÅ¡ke atsakovės buhalterė ieÅ¡kovės sutartimi įgaliotam atstovui parašė, jog ieÅ¡kovė vis dar skolinga ir atsakovei, laikytina klaida, juolab, kad kartu minima neginčijama ieÅ¡kovės kreditorė E. B. firma „Balmepa“, tai nereiÅ¡kia, kad nebuvę ginčo įskaitymų, be to, nemažiau svarbu ir aplinkybė, kad nuo ginčo įskaitymų iki aptariamo laiÅ¡ko buvo praėję atitinkamai daugiau nei 3 ir 4 metai, todėl suklydimas teismo vertinimu labai tikėtinas ir dėl to, be to, vadovo pareiÅ¡kimu, kuris nėra paneigtas byloje, laiÅ¡ko raÅ¡ymo metu dar nebuvo atlikta patikrinimo sÄ skaityboje, - atsakymas atstovui paraÅ¡ytas labai trumpai iÅ¡ atminties.

IeÅ¡kovo versijÄ dėl ginčo įskaitymų aktų fiktyvumo remiantis aptariamu laiÅ¡ku, teismo vertinimu, paneigia Å¡alių neginčijama ir dokumentu (b. l.

77) byloje nustatyta aplinkybė, jog tÄ pačiÄ laiÅ¡ko suraÅ¡ymo dienÄ , - 2013-02-25, atsakovė siunčia atsakymÄ ieÅ¡kovės atstovui ir paÅ¡tu, pridėdama tuos pačius ginčo įskaitymų aktus, taigi, pastarieji egzistavo.Toliau belieka nuspręsti, ar ginčo įskaitymai yra teisėti, pagrįsti ir galiojantys, - turėjo įstatyme numatytÄ pagrindÄ , buvo atlikti pagal įstatymo nustatytas taisykles ir nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Tiek civilinės teisės doktrinoje, tiek Å¡alies kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 6.130 ir 6.131 str. str. normas, nuosekliai laikomasi praktikos, kad įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo (panaikinimo) pagrindas, turi atitikti tokias sÄ lygas :

a) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. būti vienu metu viena kitos kreditoriumi ir skolininku, b) šalių reikalavimai turi būti priešiniai, tai yra jos turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne kokiam tai trečiajam asmeniui, c) priešiniai šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai (šiuo atveju priešinės piniginės skolos už parduotas ir perduotas prekes), d) abu priešiniai reikalavimai turi galioti (nebūti pasibaigę), e) jie abu turi būti vykdytini, f) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010, 2010-02-01 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010 ir kt.).

Akivaizdu, jog Å¡ias sÄ lygas ginčo įskaitymai visiÅ¡kai atitiko, tai teisme pripažino ir pati ieÅ¡kovė, todėl toks faktas teismo sprendžiamas nustatytu (CPK 187 str. 2 d.), o patys ginčo įskaitymai atlikti teisėtu įstatyme nustatytu pagrindu. Ä®skaitymo atlikimo tvarka (procedÅ«ra) yra sureguliuota CK 6.131 straipsnyje, aiÅ¡kindamas jame įtvirtintas normas ir formuodamas vienodÄ praktikÄ , Å¡alies kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog dėl to, kad įstatymo leidėjas nėra imperatyviai įvardinęs, nurodęs visų vienaÅ¡alio pareiÅ¡kimo ar abiejų prievolės Å¡alių susitarimo dėl įskaitymo, praneÅ¡imo kitai prievolės Å¡aliai įskaitymo vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu atveju bÅ«dų ar formų ir detalesnės to tvarkos, prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka bent vienos Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuota kita prievolės Å¡alis.

Tokiu atveju teismas turi patikrinti, ar Å¡alis yra padariusi pareiÅ¡kimÄ dėl prievolės įskaitymo ir ar ji apie tai kitÄ prievolės Å¡alį informavo. Abipusis (bendras) prievolės Å¡alių susitarimas (dviÅ¡alis sandoris), ar vienos iÅ¡ Å¡alių vienaÅ¡aliÅ¡kas pareiÅ¡kimas dėl įskaitymo (vienaÅ¡alis sandoris) gali bÅ«ti sudaroma (valia iÅ¡reiÅ¡kiama) tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu, tiek konkliudentiniais veiksmais ar kitokia įstatymui neprieÅ¡taraujančia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma, taip pat ir praneÅ¡ama antrai prievolės Å¡aliai vienaÅ¡alio sandorio atveju be tokia įskaitančios Å¡alies laisvai pasirenkama forma (žodžiu, raÅ¡tu, tiesiogiai, įgaliotam atstovui, per atstovÄ ir pan.), - Å¡iuo atveju svarbu tik tai, kad kita Å¡alis sužinotų apie įskaitymÄ ir todėl galėtų pasitikrinti įskaitymo pagrįstumÄ pagal savo apskaitÄ bei jį užginčyti tuo atveju, jeigu pagrįstai manytų, kad jis neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-21 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010, 2005-11-14 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005 ir kt.).

Tai, kad Å¡ios bylos atveju ginčo įskaitymai buvo sudaryti abipusiais žodiniais prievolės Å¡alių susitarimais, o po to, kad tinkamai tai atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, papildomai sudubliuoti vienaÅ¡aliÅ¡kai vienos atsakovės suraÅ¡ytais aktais, kurie buvo iÅ¡ karto iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei ir jos gauti (jai žinomi), įstatymo keliamų reikalavimų procedÅ«roms nepažeidžia. Kita vertus aplinkybė, kad buvusiam ieÅ¡kovės vadovui ir savininkui dėl nusikalstamo aplaidumo neiÅ¡saugojus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir bankroto administratoriui jų perdavus tik dalį, tarp pastarųjų nebuvo ginčo įskaitymų aktų, nenuneigia patvirtinimų apie jų faktinį gavimÄ pas ieÅ¡kovę A.

R. 2013-04-11 raštu bei jo parodymais teisme, kadangi pastarieji du dokumentai galėjo būti tarp tos dalies ieškovės dokumentų, kurie buvo prarasti, bankroto administratoriui neperduoti ir nėra išlikę, - taip panašioje savo esme situacijoje buvo spręsta ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-05 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-282/2003). Žodinis ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl ginčo įskaitymų atlikimo ir ginčo įskaitymų aktai, kaip sandoriai, nėra pripažinti negaliojančiais, teismas taip pat nenustatė faktinio pagrindo juos pripažinti tokiais savo iniciatyva ex officio, todėl jie pripažįstami galiojančiais ir sukeliančiais teisines pasekmes tiek ieškovei, tiek atsakovei.

Apibendrindamas padarytas aukščiau iÅ¡vadas, teismas sprendžia, jog atsakovo piniginės prievolės ieÅ¡kovei yra visiÅ¡kai pasibaigusios nuo ginčo įskaitymų momento, atitinkamai 2008-06-27 ir 2009-09-10, panaikinant atsakovės prievoles kartu buvo panaikinta ir ieÅ¡kovės reikalavimo teisė, kuriÄ buvo siekta įgyvendinti Å¡ioje byloje. Pripažinus, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamame teisiniame santykyje neturi galiojančios reikalavimo teisės, nagrinėjamas jos ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Å alys byloje pareiÅ¡kė reikalavimus viena kitai atlyginti patirtas bylos procese bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas, netenkintinas ir iÅ¡vestinis jos reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Atsakovė bylos duomenimis patyrė 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, sumokėdama advokatui už atstovavimÄ teisme (2014-02-10 atstovavimo sutartis, 2014-02-17 sÄ skaita faktÅ«ra Nr. AJ 0096 ir 2014-02-18 pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 605863). Atstovavimo teisme trukmė buvo beveik 4 val., advokatas turėjo atvykti ir grįžti į savo nuolatinę darbo vietÄ Vilniuje, t.y. patirti iÅ¡laidas kelionėms, ginčas byloje yra iÅ¡ sudėtingesnių, todėl teismo vertinimu patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra protingos ir teisingos, nevirÅ¡ija Teisingumo ministro ir advokatų tarybos pirmininko įsakymais patvirtintų rekomendacijų, todėl jų atlyginimo suma nemažintina ir priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str. 1 d.).Bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei Å¡ioje byloje sudaro : 23,17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 143,94 Lt žyminio mokesčio.

Kadangi ieškinys visiškai atmetamas, o ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo (atlyginimo) valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p., šios bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 2 ir 4 d. d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270, 301 ir 307 str. str., teismasn u s p r e n d ė : Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Gesolita“, kodas – 300046997, buveinės adresas – J.

Brundzos g. 1, Prienų m., administruojamos bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įmonės kodas – 235238440, buveinės adresas – Jonavos g. 16a, Kauno m., sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų (600 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Balmepa ir ko“, kodas – 300145059, buveinės adresas – PilviÅ¡kių g. 21, VilkaviÅ¡kio m., sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB DnB, banko kodas – 40100, jas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                   A. V.