Legislator Case Law & Legislation
86dffb43-7ec1-4c07-8f71-bdcc5777e1be AI generated

86dffb43-7ec1-4c07-8f71-bdcc5777e1be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 86dffb43-7ec1-4c07-8f71-bdcc5777e1be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovė praturtėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų jam sutikus ir žemės sklypų pirkėjui sumokėjus nepagrįstai praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ; atsakovės praturtėjimÄ atitinka ieÅ¡kovo turto sumažėjimas, t. y. ieÅ¡kovas negavo visos sumos, numatytos pirkimo - pardavimo sutartyje (atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita);

Legislator headnote

AI generated

86dffb43-7ec1-4c07-8f71-bdcc5777e1be · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Å iuo atveju ieÅ¡kovas patyrė tiesioginius finansinius nuostolius 1646,43 Eur. ReikalavimÄ priteisti be pagrindo įgytas lėšas ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad atsakovė, nepagrįstai kreipdamasi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti skolÄ už nesumokėtÄ bendrijos nario mokestį, neteisėtai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių (avanso grÄ Å¾inimo, baudų, netesybų mokėjimo), ieÅ¡kovas buvo priverstas parduoti jam priklausančius žemės sklypus už mažesnę nei buvo sutartÄ kainÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-745-1019/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06735-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2., (S) 2.6.10.2.4.2. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė, sekretoriaujant Jolantai Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. T., ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Å imkevičienei, atsakovės Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotai atstovei G. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

T. ieÅ¡kinį atsakovei Sodininkų bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas D. T. praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2267,98 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2020-10-19 atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

T. 1313,93 Eur skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 332,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. 2021-01-13 Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovo vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovo vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Abu žemės sklypai yra atsakovei priklausančioje teritorijoje. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad bendrijos nariu tapti nepageidauja. Tada pirmininkas V. U. paklausė, ar ieÅ¡kovas pageidauja įsivesti vandentiekį ir ar sutinka prisidėti prie bendrojo gerbÅ«vio darbų – gatvių ir vandens bokÅ¡to tvarkymo. IeÅ¡kovas pageidavo įsivesti vandentiekį ir sumokėjo 500 Lt už prisijungimÄ prie vandentiekio, 500 Lt bendrojo gerbÅ«vio tvarkymui. IeÅ¡kovui buvo pateikti tuÅ¡ti pinigų priėmimo kvitai, paaiÅ¡kinus, kad „vėliau juos supildys taip, kaip reikia“, ant kurių jis pasirašė. 2009 m. ar 2010 m. ieÅ¡kovas taip pat yra vienÄ kartÄ mokėjęs 700 Lt (gatvės, tvorų ir vandentiekio siurblio remontui).

Ir tÄ kartÄ ieÅ¡kovui buvo pateiktas tuščias pinigų priėmimo kvitas. Jokių sÄ skaitų, kasos orderių ar bet kokių kitų dokumentų atsakovė ieÅ¡kovui nepateikė. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nuo pat sklypų įsigijimo (duomenys neskelbtini) m., Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui niekada nėra iÅ¡raÅ¡iusi jokių sÄ skaitų, kasos kvitų, nėra pateikusi jokių pažymų apie įsiskolinimus, jokių finansinių ar kitokių pretenzijų. 2020 m. pavasarį ieÅ¡kovas pradėjo vykdyti žemės sklypų tvarkymo darbus, o liepos mėn. – kadastrinius matavimus.

Kai ieÅ¡kovas 2020-10-28 pats asmeniÅ¡kai kreipėsi į Bendrijos buhalterę dėl pažymos apie atsiskaitymÄ , tik 2020-11-01 jam buvo pateikta menamos skolos suma – 1646,43 Eur ir jos detalizacija. Atsakovė, neinformavusi ieÅ¡kovo, pradėjo teisinį „skolos“ iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . Atsakovė, pažeisdama galiojančius įstatymus, nenorėjo ieÅ¡kovui iÅ¡duoti pažymos apie atsiskaitymÄ už prievoles bendrijai. Daugiau kaip (duomenys neskelbtini) m. atsakovė nereiÅ¡kė jokių oficialių finansinių ar kitokių pretenzijų, nerašė jokių sÄ skaitų ar niekaip kitaip neieÅ¡kojo ir net nebandė iÅ¡ieÅ¡koti jokių galimų ar menamų sumų iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Ir tik tuomet, kai ieÅ¡kovui prireikė Bendrijos pirmininkės paraÅ¡o ir pažymos, staiga ir netikėtai atsirado finansinės pretenzijos ir reikalavimai. Atsakovė ieÅ¡kinyje, pateiktame Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams, teigė, kad ieÅ¡kovas yra Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, nors Å¡io teiginio pagrindimui nebuvo pateikusi jokių įrodymų. Sodininkų bendrijos nariu tampama tik savanoriÅ¡kai pateikus pareiÅ¡kimÄ Ä¯stoti į BendrijÄ . Atsakovės pateikto ieÅ¡kinio priede pateiktame (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) yra nurodoma 400 Lt, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas už prisijungimÄ prie požeminio vandentiekio įrangos sumokėjo 500 Lt.

Kadangi prie vandentiekio gali prisijungti bet kuris asmuo, turintis Bendrijos teritorijoje ar greta žemės sklypÄ ir pageidaujantis prisijungti prie vandentiekio, todėl ir pinigų priėmimo kvitas parodo, kad pinigus sumokėjo žemės savininkas, pageidaujantis prisijungti prie vandentiekio, o ne Bendrijos narys. Taip pat pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) yra tik ieÅ¡kovo paraÅ¡as, o visas kvitas užpildytas visai kito asmens raÅ¡ysena. Atsakovės pateikto ieÅ¡kinio priede 2006 m. spalio mėn. pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkreti data ir apskritai nėra pinigų mokėtojo paraÅ¡o.

Tai akivaizdžiai demonstruoja ne tik aplaidų ir netinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ , bet ir akivaizdų neteisėtÄ oficialių finansinių dokumentų klastojimÄ . Atsakovės pateikto ieÅ¡kinio priede 2008-03-16 pinigų priėmimo kvite (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matosi, kad ne tik visas kasos kvitas yra supildytas vieno asmens raÅ¡ysena, bet net ir ieÅ¡kovo paraÅ¡as yra akivaizdžiai suklastotas. IeÅ¡kovas niekada nėra rašęs jokio praÅ¡ymo įstoti į BendrijÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas sudarė savo turimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovo teigimu, S/B „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė sÄ moningai ir tikslingai kėlė dirbtines kliÅ«tis bei ėmėsi visų įmanomų, net ir neteisėtų veiksmų, kad pakenktų ieÅ¡kovui įvykdyti savo prievolę pagal preliminariÄ pirkimo - pardavimo sutartį. Matininkė jau (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. buvo užbaigusi visus bÅ«tinuosius kadastrinių matavimų darbus ir ieÅ¡kovas po preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo bÅ«tų galėjęs nedelsiant vykdyti pardavimo sandorį, jeigu nebÅ«tų sukliudę kenkėjiÅ¡ki atsakovės veiksmai.

IeÅ¡kovui teko sugaiÅ¡ti beveik du mėnesius, kol atsakovė iÅ¡davė pažymÄ apie atsiskaitymÄ . 2020-11-13 įsiterpus ieÅ¡kovo advokatui ir paruoÅ¡us bei teisiniais argumentais pagrindus teisėtÄ reikalavimÄ , ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duota pažyma, kurioje buvo nurodyta 1646,43 Eur skola. Parduodant ieÅ¡kovui priklausančius žemės sklypus tarpininkavo Nekilnojamojo turto (toliau - NT) agentÅ«ra. NT agentei pradėjus tartis su (duomenys neskelbtini) notarais, vienas po kito, notarai, pradėjo atsisakinėti tvirtinti NT pirkimo - pardavimo sandorį, nes atsakovės iÅ¡duotoje pažymoje buvo nurodyta skola.

IeÅ¡kovas net kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas leidimo sandoriui, sumokėjo atsakovės nurodytÄ 1646,43 Eur sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ kaip garantinį užstatÄ , bet net ir tai nepadėjo. Visais savo veiksmais atsakovė pateikė ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ pirkėjÄ , jo Å¡eimos narius, prieÅ¡ NT agentės darbo kolektyvÄ bei prieÅ¡ visÄ eilę (duomenys neskelbtini) notarų biurų kolektyvų, kaip piktybinį skolininkÄ ir savo įsipareigojimų nevykdantį asmenį. Tam, kad iÅ¡vengtų didesnės žalos (baudos pirkėjui – 2000 Eur ir baudos NT agentei – 750-1500 Eur), ieÅ¡kovas su pirkėju (duomenys neskelbtini) sudarė ir pasirašė preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties priedÄ Nr. 1, pagal kurį pirkėjas įsipareigojo sumokėti atsakovei 1646,43 Eur sumÄ už ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo Å¡ia suma sumažinti (duomenys neskelbtini) preliminarioje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytÄ NT kainÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovas patyrė tiesioginius finansinius nuostolius 1646,43 Eur. ReikalavimÄ priteisti be pagrindo įgytas lėšas ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad atsakovė, nepagrįstai kreipdamasi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti skolÄ už nesumokėtÄ bendrijos nario mokestį, neteisėtai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. Siekdamas iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių (avanso grÄ Å¾inimo, baudų, netesybų mokėjimo), ieÅ¡kovas buvo priverstas parduoti jam priklausančius žemės sklypus už mažesnę nei buvo sutartÄ kainÄ .

Atsakovė praturtėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų, jam sutikus ir žemės sklypų pirkėjui sumokėjus nepagrįstai praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ; atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt., t. y. ieÅ¡kovas nėra ir niekada nebuvo S/B “(duomenys neskelbtini)” bendrijos narys). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negavo ir negalėjo disponuoti (duomenys neskelbtini) preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 49 000 Eur suma ir patyrė finansinę žalÄ , kurios vertė yra lygi Lietuvos Banko skelbiamų 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. vartojimo paskolų gyventojams palÅ«kanų normai.

Remiantis Å¡iais skaičiavimais, ieÅ¡kovas 2020 m. lapkričio mėn. patyrė 316,55 Eur, o 2020 m. gruodžio mėn. 305 Eur nuostolius, iÅ¡ viso 621,55 Eur. IeÅ¡kovas taip pat patyrė ir moralinę žalÄ . (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ pirkėjÄ , jo Å¡eimos narius, prieÅ¡ NT agentės darbo kolektyvÄ bei prieÅ¡ visÄ eilę (duomenys neskelbtini) notarų biurų kolektyvų, kaip piktybinį skolininkÄ ir savo įsipareigojimų nevykdantį asmenį. Tokiais atsakovės veiksmais ieÅ¡kovui padaryta didelė ir ilgalaikė neturtinė žala.

Kadangi atsakovė nėra didelė finansinė korporacija, realiÄ neturtinės žalos sumÄ ieÅ¡kovas mažina ir praÅ¡ys simboliÅ¡kai priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur, kurie bus skiriami labdarai. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nesutiko su ieÅ¡kiniu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė nuo žemės sklypų įsigijimo laikė ieÅ¡kovÄ Bendrijos nariu ir skaičiavo nario mokesčius bei kitas įmokas, taikomas atsakovės nariams. IeÅ¡kovas iki 2010 m. mokėjo Å¡iuos mokesčius ir įmokas grynaisiais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus.

IeÅ¡kovui nuo 2011 m. neatsiskaitant su atsakove, atsakovė 2020-10-19 padavė ieÅ¡kinį dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo Kauno miesto apylinkės teismui. Atsakovė sutinka, kad teisės aktai bei dokumentai reikalauja, jog stojant į BendrijÄ asmuo pateiktų raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , tačiau pažymi, kad Å¡is faktas niekaip neapriboja atsakovės galimybės įrodinėti ieÅ¡kovo narystę Bendrijoje kitais įrodymais. (duomenys neskelbtini) Bendrijos narių susirinkime iÅ¡rinkus naujÄ valdybÄ ir valdybos pirmininkę V.

S., tokio raÅ¡ytinio praÅ¡ymo ankstesnis atsakovės valdybos pirmininkas V. U. naujajai valdybai neperdavė. Atsakovė pateikė į bylÄ dėl skolos priteisimo pinigų priėmimo kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, kuriose užfiksuoti grynųjų pinigų priėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo faktai. Visuose kvituose, iÅ¡skyrus vienÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nurodoma, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo gautos sumos yra nario mokestis. Kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta suma buvo gauta už vandentiekio įrangÄ .

Visuose kvituose, iÅ¡skyrus vienÄ (Nr. (duomenys neskelbtini)), yra ieÅ¡kovo paraÅ¡ai, kas liudija, jog ieÅ¡kovas patvirtino tiek pinigų perdavimo faktÄ , tiek ir mokėjimo paskirtį. Minėti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas sistemingai mokėjo lėšas Bendrijos naudai. Papildomai į bylÄ pateiktos Bendrijos 2004 m. liepos mėn., 2006 m. spalio mėn., 2008 m. kovo mėn., 2010 m. rugsėjo mėn. pajamų žiniaraščių kopijos patvirtina, kad ieÅ¡kovo įmokėtos sumos buvo įtrauktos į apskaitÄ kaip nario mokestis.

IeÅ¡kovas kvestionuoja atsakovės į bylÄ dėl skolos priteisimo pateiktų pinigų priėmimo kvitų teisėtumÄ . Pinigų priėmimo ir pinigų iÅ¡mokėjimo kvitų naudojimo, iÅ¡raÅ¡ymo ir apskaitos taisyklių 13 punkte, patvirtintų 2002-10-30 LR finansų ministro įsakymu Nr. 340 (Å¡iai bylai aktualios redakcijos, galiojusios 2003-06-19 – 2005-08-31 bei 2005-09-01 – 2012-10-27), kliento vardas, pavardė ir paraÅ¡as įvardinami kaip privalomi kvito rekvizitai, tačiau jokių reikalavimų dėl visų jų įraÅ¡ymo kliento ranka nėra.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13, 14 straipsniai (taikytina (2003-12-18 - 2007-06-20 galiojusi redakcija) apskritai neįtvirtina numerio kaip privalomo apskaitos dokumento rekvizito, juo labiau nenustato reikalavimų apskaitos dokumento numeriams ir jų sekai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ne tik nepateikė savo teiginių apie tuščių blankų pasiraÅ¡ymÄ Ä¯rodymų, bet ir nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų skatinti ne tik buvusį Bendrijos valdybos pirmininkÄ V. U., bet ir du buvusius (duomenys neskelbtini) L.

K. ir I. Č. nurodyti neteisingÄ ieÅ¡kovo mokėjimų paskirtį tiek kvituose, tiek žiniaraščiuose, kadangi jokios naudos dėl to nei minėti asmenys, nei Bendrija negavo ir negalėjo gauti. IeÅ¡kovas apie įsiskolinimÄ atsakovei buvo ne vienÄ kartÄ informuotas, asmeniÅ¡kai reagavo į informacijÄ , taigi, žinojo apie tai jau 2017 m. 2016-10-18 atsakovė iÅ¡siuntė informacijÄ apie skolÄ , nurodydama skolos sumÄ , ieÅ¡kovo el. paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieÅ¡kovas buvo pateikęs Bendrijai kaip savo kontaktÄ .

Atsakovė jokio atsakymo nesulaukė. 2017-02-03 atsakovė dviem elektroniniais laiÅ¡kais vėl pateikė ieÅ¡kovui informacijÄ apie įsiskolinimo sumas už kiekvienÄ iÅ¡ žemės sklypų. (duomenys neskelbtini) m. atsakovė pradėjo bendradarbiauti su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrove UAB „Sergel“. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėn. UAB „Sergel“ susisiekė su ieÅ¡kovu. Renkant narių stojamuosius įnaÅ¡us ar narių mokesčius specialÅ«s apskaitos dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, sÄ skaitos faktÅ«ros) neiÅ¡raÅ¡omi.

Atsakovė yra įsitikinusi, kad Å¡ioje byloje esantys įrodymai pagrindžia atsakovės pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas buvo atsakovės narys ir privalėjo mokėti nario mokesčius ir kitas įmokas. IeÅ¡kovo teiginiai ir reikalavimai dėl palÅ«kanų atlyginimo yra absoliučiai nepagrįsti. BÅ«tinas nepagrįsto praturtėjimo požymis, vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, yra tas, kad skolininkas (Å¡iuo atveju – atsakovė) turi bÅ«ti realiai gavęs turtÄ . Å iuo atveju atsakovė nėra gavusi ieÅ¡kovo nurodytos palÅ«kanų sumos – 621,55 Eur, jos nesutaupė ar kitaip neįgijo naudos, kadangi 49 000 Eur sumÄ pagal pagrindinę Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį turėjo gauti ir gavo ieÅ¡kovas, o ne atsakovė.

IeÅ¡kovo reikalaujama suma yra ne kas kita, o negautos pajamos. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Å iuo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovas bÅ«tent ir veikė tokiu bÅ«du: jis pats sudarė su bÅ«simu žemės sklypų įgijėju J. T. tiek (duomenys neskelbtini) preliminariÄ Å½emės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė iki (duomenys neskelbtini) sudaryti Žemės sklypų pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ir preliminariosios sutarties (duomenys neskelbtini) PriedÄ Nr. 1, kuriuo su pirkėju susitarė, kad pastarasis sumoka atsakovei 1646,43 Eur „menamos“ skolos, ir tokia pačia suma yra mažinamas pirkėjo J.

T. ieÅ¡kovui mokėtina žemės sklypų kaina. IeÅ¡kovas tokiais savo veiksmais didina teismų sistemos apkrovÄ , kadangi, turėdamas galimybę iÅ¡spręsti įsiskolinimo teisėtumo ir kitus susijusius klausimus atsakovės inicijuotame teismo procese, jis leido baigti minėtÄ procesÄ , o vėliau pakartotinai kreipėsi į teismÄ , siekdamas iÅ¡vengti pasekmių, kurias pats savo veiksmais ir sukÅ«rė. Atsakovės praturtėjimas niekaip negali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų jo dalykinės reputacijos nukentėjimÄ , sumenkinimÄ , paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas dublike nurodė, kad pajamų žiniaraščiai nėra griežtos apskaitos dokumentai, todėl galėjo bÅ«ti užpildyti ar perraÅ¡yti bet kuriuo atsakovei patogiu laikotarpiu ir bÅ«du, kad ir prieÅ¡ raÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Ä® bylÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo jie pateikti nebuvo. 2004-07-17 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) numeris yra mažesnis negu 2004-07-16 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vėlesnės datos dokumento eilės numeris yra pirmesnis už ankstesnės datos dokumento numerį, tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 ir 14 straipsnių reikalavimams.

Ieškovas yra nurodęs ir kitus pinigų priėmimo kvitų trūkumus, t. y., kad kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkreti data ir apskritai nėra pinigų mokėtojo parašo, kvite Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad net ir ieškovo parašas yra akivaizdžiai suklastotas, o kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta konkreti data, matomi akivaizdūs įrašų taisymai be tai patvirtinančio įrašo ir privalomo parašo, taip pat nurodomas apmokėjimas už neva 2009 m. ir 2011 m., bet praleidžiami 2010 m.

Atsakovė pripažino, kad nors kvitai turi trūkumų, tačiau atitinkamuose apskaitos žiniaraščiuose visos minėtos sumos tvarkingai įrašytos nario mokesčių skiltyje. Nesant bendrijos nariu, ieškovui lieka prievolė tik sumokėti už teikiamas paslaugas bendrijoje. Ieškovas niekada nebuvo bendrijos nariu ir nedalyvavo nė viename susirinkime. Didžioji dalis laiškų iš karto patekdavo į ieškovo elektroninio pašto šiukšlių dėžutę – todėl atsakovės laiškų nematė.

ReikalavimÄ priteisti be pagrindo įgytas lėšas ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad atsakovė, nepagrįstai kreipdamasi į teismÄ priteisti skolÄ už nesumokėtÄ bendrijos nario mokestį, neteisėtai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita. IeÅ¡kovo reikalavimas yra pagrįstas, nes atitinka visas nepagrįsto praturtėjimo sÄ lygas:

1) atsakovė praturtėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų jam sutikus ir žemės sklypų pirkėjui sumokėjus nepagrįstai praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ;

2) atsakovės praturtėjimÄ atitinka ieÅ¡kovo turto sumažėjimas, t. y. ieÅ¡kovas negavo visos sumos, numatytos pirkimo - pardavimo sutartyje (atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo;

4) atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt., t. y. ieškovas nėra ir niekada nebuvo S/B „(duomenys neskelbtini)” bendrijos narys ir nario mokesčio mokėti neprivalėjo);

5) nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja pareiškiant ieškinį, nes atsakovė disponuoja neteisėtai įgytomis lėšomis;

6) ieškovas, kurio turtas sumažėjo, nėra prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais. Atsakovė triplike nurodė, kad teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai narystė sodininkų bendrijoje yra įrodoma remiantis kitais įrodymais, negu praÅ¡ymai dėl priėmimo ir (ar) protokolai (žr., pvz., 2013 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos sprendimÄ Nr. 2A-322-125/2013). Pažymėjo, nors pagal 2003-11-18 LR sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934, įsigaliojusio 2004 m. sausio 7 d., 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjiÅ¡ko sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypÄ ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, taip pat asmenys, iÅ¡stoję iÅ¡ bendrijos arba iÅ¡ jos paÅ¡alinti, privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sÄ lygų, tvarkos ir kainų, tačiau tokios sutarties ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ , atsakovė taip pat jos neturi, vadinasi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ji apskritai nebuvo sudaryta.

Å is faktas, vertinant kartu su kitais įrodymais, netiesiogiai patvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo Bendrijos narys. IeÅ¡kovas jau (duomenys neskelbtini) m. buvo informuotas apie skolos buvimÄ . IeÅ¡kinyje pateikti ieÅ¡kovo tvirtinimai, kad apie skolÄ jis sužinojo tik 2020 m., yra neteisingi. Faktas, kad (duomenys neskelbtini), sudarydamas preliminariÄ jÄ pirkimo-pardavimo sutartį su sklypų pirkėju, ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo žinoti apie ginÄÄ su Bendrija dėl atsiskaitymo už sklypus, laikytinas įrodytu, taigi, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas savo noru ir interesais prisiėmė preliminariojoje sutartyje nustatytus įsipareigojimus (bei rizikÄ , jei Å¡ie įsipareigojimai nebÅ«tų įvykdyti) iki pagrindinės sutarties patvirtinimo dienos pateikti atsakovės pirmininkės pažymÄ apie skolų nebuvimÄ (preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 2.3. punktas), garantuoti, kad sklypai nėra ir iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos nebus ginčo dalykas (preliminariosios sutarties 4.2.2 punktas).

Net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas nebuvo Bendrijos narys, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys negalėtų bÅ«ti patenkintas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kadangi praturtėjimo nesÄ Å¾iningumas ir nepagrįstumas yra bÅ«tina sÄ lyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, ir CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika.

IeÅ¡kovas sÄ moningai siekė, kad jo skola atsakovei bÅ«tų padengta, taigi, apmokėjimas jokiu bÅ«du nebuvo atliktas per klaidÄ ar neapsižiÅ«rėjimÄ . Atsakovė natÅ«raliai ir pagrįstai buvo įsitikinusi, jog ieÅ¡kovas pripažino skolÄ . Atsakovė turėjo teisėtÄ pagrindÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėti nario mokesčius ir kitas įmokas, taigi, nei atsakovės neteisėti veiksmai, nei priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos atsiradimo ir neteisėtos veikos, nei atsakovės kaltė nėra niekaip įrodyti. 2022-05-17 teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus, palaiko procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Dėl narystės nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo Bendrijos nariu, nesiekė juo bÅ«ti, nerašė praÅ¡ymo; nėra valdybos sprendimo. Atsakovė ieÅ¡kovo narystę bando įrodyti kvitų pagalba, kurių ant vieno – 2008-03-16 ne ieÅ¡kovo paraÅ¡as; 2006 m. 10 mėn. nėra paraÅ¡o; iÅ¡ žiniaraščio – 70 Lt nario mokestis, bet už vienÄ sklypÄ ; 2004-07-16 kvite ne nario mokestis, o požeminio vandentiekio įranga; 2004-07-17, 2010-09 kvituose paraÅ¡ai ieÅ¡kovo, bet kvitai supildyti ne ieÅ¡kovo, taip pat vardas ir pavardė įraÅ¡yti ne ieÅ¡kovo. 2010 m. 09 mėn. kvite nurodyta, neva nario mokestis už 2009 m., 2011 m. (bendra suma 463,60 Lt), tačiau iÅ¡ žiniaraščio mokėjimas už 2009 m., 2010 m.

NeaiÅ¡ki suma, nes nario mokestis buvo apie 60 Lt. IÅ¡ pažymos dėl įsiskolinimo nario mokestis mažesnis – už 2011 m. yra 124 Lt. IeÅ¡kovas mokėjo 2 kartus – 2004 m. 500 Lt už gerbÅ«vio gerinimÄ ir apie 700 Lt 2009/2010 m. už kelius. Nario mokesčio niekada nemokėjo. Jokia sutartis su bendrija nebuvo sudaryta. 2022-05-17, 2022-09-12 teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m. įsigijo 2 sklypus. IeÅ¡kovas planavo statyti ten namÄ . Pirmininkas (duomenys neskelbtini), klausė, ar ieÅ¡kovas nori tapti bendrijos nariu.

IeÅ¡kovas atsisakė, bet sutiko prisidėti – sumokėjo už vandentiekį ir kelius. 2007-2009 m. nebeplanavo persikelt, sutiko pirmininkÄ , prisidėjo prie kelių įrengimo (apie 700 Lt). Apie (duomenys neskelbtini) m. paskambino iÅ¡ „Sergel“ dėl skolos. Nepateikė jokių sÄ skaitų, dokumentų, kuriais pagrįstų skolÄ . Kai nutarė parduoti sklypÄ , matininkė informavo, kad neatvyko pirmininkė į matavimus. Sakė, kol nesumokės, neiÅ¡duoda pažymos. IeÅ¡kovas negavo jokių sÄ skaitų.

Kitoje civilinėje byloje įmokėjo užstatÄ , bet teismas neleido parduoti turto. Dėl to sumokėjo pirkėjas. Nuostoliai – Lietuvos banko vidutinės mėnesio palÅ«kanos. Pagal KonstitucijÄ , niekas neturi bÅ«ti verčiamas bÅ«ti nariu. IeÅ¡kovas niekada nėra rašęs praÅ¡ymo ir nebuvo noro tapti nariu, nėra ir valdybos sprendimo. Atsakovė nurodo neva neiÅ¡likę dokumentai iÅ¡ to laikotarpio, nors iÅ¡likę protokolai dėl mokėjimo. Atsakovės pateikti netiesioginiai įrodymai neužpildyti, suklastoti dokumentai.

Eilė metų, už kuriuos nėra dokumentų – už 2005 m., 2006 m. nėra mokėjęs ir neva nėra skolos. Pirmininkė neteikė skolos įrodymų, pažymos. Gavo dokumentus tik teisme. Pagal įstatus, jei per 3 mėnesius nesumoka, asmuo pašalinamas. Paaiškino, kad pasirašė ant tuščio kvito, pirmininkas sakė, kad supildys. Nuo (duomenys neskelbtini) m. nevyko išieškojimas. Tik tuomet, kai ieškovui reikėjo pažymos dėl pardavimo, tada bendrija pradėjo reikalauti. Nesutiko notarai tvirtint sandorio.

Todėl pirkėjas sumokėjo tÄ sumÄ , vėliau ieÅ¡kovas ketino ginti savo interesus. Dėl skolos – jei bendrija pateiktų įrodymus, neginčija. Tai, kas susiję su bendrais reikalais, sutinka prisidėti. „Sergel“ nurodė tik sumÄ , bet nepateikė jokios detalizacijos. PraÅ¡o priteisti negautas pajamas, nes negavo pinigų sumos, planavo atlikti remontÄ , kaina pakilo. Patyrė žalÄ . TurtÄ pardavė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsirado klientas, (duomenys neskelbtini) sudaryta preliminari sutartis.

Pagal preliminariÄ sutartį pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Numatė ilgesnį terminÄ , bet ketino sandorį sudaryti greičiau, iki (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės veiksmų nusikėlė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas. Pirkėjas prašė grÄ Å¾inti avansÄ . IeÅ¡kovas net sumokėjo užstatÄ , siÅ«lė notarui įmokėti depozitÄ . Pirkėjas sumokėjo bendrijai, ieÅ¡kovas Å¡ia suma sumažino kainÄ . Pardavęs turėjo gauti 49 000 Eur.

Avansas 7000 Eur. Jei nebÅ«tų įvykęs sandoris, 2000 Eur bauda, avanso grÄ Å¾inimas, agentei 750-1500 Eur. PreliminariÄ sutartį pasirašė tikėdamasis, kad bendrijos pirmininkė nedarys, kad sandoris neįvyktų. Prašė pažymos apie skolÄ , tikėjosi, kad gali įvykti pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir tęsti ginÄÄ su bendrija, neįtraukiant pirkėjo. Nurodo, kad iki 2020 m. jokios iniciatyvos iÅ¡ bendrijos nebuvo. Dėl reikalavimo priteisti palÅ«kanas paaiÅ¡kino, kad pardavęs turtÄ planavo atlikti remontÄ , parduoti turtÄ , prarado laikÄ , pajamas.

Nusikėlė darbai, pakilo darbų kaina. Nuostolių suma buvo daug didesnė, bet pasirinko Lietuvos banko palÅ«kanų normÄ dėl paprastesnio įrodinėjimo. Dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad jis yra pakankamai (duomenys neskelbtini). Buvo situacija, kad yra kaltas dėl to, ko nepadarė. Negalėjo disponuoti savo turtu. Kiekvienas tokioj situacijoj jaučiasi nepatogiai. Stengėsi, kad vieÅ¡ai informacija neiÅ¡kiltų. Jo aplinkos tarpe buvo žinoma. Dėl skolininko statuso jautėsi negerai, buvo emocinis pažeminimas, buvo sutrikusi psichinė sveikata.

Buvo nesÄ Å¾iningai apkaltintas, jautėsi nemaloniai, nekomfortiÅ¡kai. Sutriko miegas, buvo dirglesnis, tÄ pajuto ir artimieji. Vartojo žolinius raminamuosius vaistus, į gydytojus nesikreipė, nepatyrė tokio streso, kad reiktų rimtų vaistų. Atsakovės atstovė 2022-05-17, 2022-05-23, 2022-09-12 teismo posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad 2010 m. buvo ieÅ¡kovo paskutinis mokėjimas, nuo 2011 m. buvo laikomas skolininku. (duomenys neskelbtini) m. pasikeitė bendrijos pirmininkas, kuris perdavė informacijÄ apie skolÄ .

Kreipėsi į UAB „Sergel“ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl pateiktų kvitų paaiÅ¡kino, kad eilės numeris nėra bÅ«tinas rekvizitas. Kvitai galioja ir turi įrodomÄ jÄ galiÄ . Nors neiÅ¡saugoti stojimo į bendrijÄ dokumentai, protokolai, ankstesnis pirmininkas neperdavė nė vieno nario stojimo dokumentų. IeÅ¡kovo narystę patvirtina kvitai. PraÅ¡o nesiremti kvitu, kuriame ne ieÅ¡kovo paraÅ¡as. Bendrija pateikė 2004 m., 2006 m., 2008 m. žiniaraščius, kuriose visos sumos nurodytos kaip nario mokestis.

IeÅ¡kovas sutarties, kuri privaloma, nepasirašė. Atstovės teigimu, nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo, nes ieÅ¡kovas savo interesu preliminarioje sutartyje įsipareigojo, ieÅ¡kovas prisiėmė nuostolių atsiradimo rizikÄ , žinojo apie ginÄÄ . Apdairus ir rÅ«pestingas asmuo bÅ«tų palaukęs teismo pabaigos ar kreipęsis į bendrijÄ dėl taikos; ieÅ¡kovas neiÅ¡vengė nuostolių dėl savo kaltės, veiksmus darė savo rizika ir interesais. Savo iniciatyva sudarė preliminarios sutarties priedÄ ir nustatyta, kad Å¡alys sutarė, kad pirkėjas sumokės reikalavimo sumÄ .

Tai buvo ieÅ¡kovo valia, nebuvo klaida. Po to ieÅ¡kovas paskambino atstovei ir nurodė, kad skolÄ atlygino ir nori gauti pažymÄ . Neužsiminė, kad toliau mano, jog nėra narys, kad ginčys toliau. Kauno apylinkės teismas bylÄ nutraukė, todėl atsakovė prarado teisę kreiptis dėl to paties dalyko. Å ios civilinės bylos dalykas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas Kauno teisme. Toks ieÅ¡kovo elgesys neturi bÅ«ti toleruojamas ir ginamas ieÅ¡kovo interesais. Elgesys nenuoseklus, savanaudiÅ¡kas, nesÄ Å¾iningas.

Kauno apylinkės teismo byloje ieÅ¡kovas sudarė įspÅ«dį, kad pripažįsta skolÄ . Neturtinė žala turi bÅ«ti įrodoma pagal civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau neteisėtų veiksmų nebuvo. NeaiÅ¡ku, kokiam teisiniam gėriui padaryta žala. Neįrodė, kaip pasikeitė jo savybių, veiklos vertinimas. PraÅ¡omos palÅ«kanos pagal nepagrįsto praturtėjimo institutÄ neturi bÅ«ti priteistos. Pakeitus teisinį pagrindÄ â€“ Å¡ios sumos atsakovė neįgijo, nesutaupė (CK 6.249 straipsnis).

Nėra įrodymų, kad planavo gauti pajamų. Atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad skolos sudėtis susijusi tik su nario mokesčiu. Iki (duomenys neskelbtini) m. nėra duomenų, kad bÅ«tų buvę sklypų savininkai ne nariai. Buvo perduotas narių sÄ raÅ¡as (visi sklypų savininkai), nebuvo jokių sÄ skaitų ne nariams, protokoluose nebuvo mokėjimų ne nariams. Narių registracijos knyga buvo elektroniniame pavidale (exel lentelė). Senoje lentelėje buvo ieÅ¡kovas nurodytas. Iki (duomenys neskelbtini) m. bendrijoje nebuvo jokių mokesčių ne nariams, nuo (duomenys neskelbtini) m. mokestį nustato ir ne nariams – 20 proc. didesnį nei nariams.

Bendrija buvo sÄ Å¾iningai įsitikinusi, kad ieÅ¡kovas yra narys ir skolingas. 2020 m. pradėtas skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo. Iki 2020 m. bendrija neinicijavo teisminių iÅ¡ieÅ¡kojimų. IeÅ¡kinys buvo paduotas į teismÄ ne todėl, kad ieÅ¡kovas ketino parduoti sklypÄ , o dėl skolos. Atsakovė sÄ Å¾iningai tikėjosi, kad ginčas iÅ¡spręstas. IeÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais pripažino skolÄ , nes pirkėjas sumokėjo skolÄ . Nurodė, kad Lietuvos bankas nustatė palÅ«kanas gyventojų paskoloms – nėra įrodymų, kad bÅ«tų realiai planavęs paskolų gyventojams teikimÄ .

Baigiamojoje kalboje ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2021-01-13 civilinę bylÄ nutraukė, nes ieÅ¡kovo sklypo pirkėjas pervedė nepagrįstai atsakovės reikalaujamÄ sumÄ , o ieÅ¡kovas negavo sumos už sklypÄ , ko nepagrįstai reikalavo atsakovė. Nariu tampama nuo įstojimo. Bendrijoje turi bÅ«ti narių registracijos knyga. Civilinėje byloje nėra nė vieno dokumento – nei praÅ¡ymo, nei registracijos knygos. Neturėdama narystę pagrindžiančių dokumentų, atsakovė įrodinėja suklastotais dokumentais – visi kvitai neatitinka įstatymo reikalavimų, nė vienas nepatvirtina nario mokesčio mokėjimo.

PaaiÅ¡kinimai dėl nario nebuvimo buvo nuoseklÅ«s, patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, niekad nedalyvavo susirinkimuose, nebalsavo. Yra pasirašęs ant tuščių kvitų. Kad nebuvo narys, patvirtina tai, kad neturėjo nario bilieto. Pažyma patvirtina, kad už (duomenys neskelbtini) m. sumokėta ankstesnio savininko, o pagal kvitÄ neva mokėta už 2004 m. Nesant nariu, nėra pagrindo reikalauti nario mokesčio, kurį atsakovė yra gavusi. Dėl neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo turtas yra sumažėjęs. Yra visos sÄ lygos nepagrįstam praturtėjimui.

IeÅ¡kovas patyrė tiesioginius nuostolius. IeÅ¡kovas negalėjo disponuoti 49 000 Eur suma, todėl patyrė 621,55 Eur nuostolių. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius kainų pasikeitimÄ . Negautos pajamos pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovas ketino investuoti į statybos remonto darbus, kainos kilo, todėl nuostoliai padidėjo. IeÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė Å¡antažavo, kompromitavo. IeÅ¡kovas, apkaltintas kaip skolininkas, jautėsi pažemintas, negalėjo įvykdyti suplanuoto sandorio.

Sutriko miegas, jautė nerimÄ , vartojo raminamuosius vaistus. Atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad atsakovės praturtėjimas bet kokiu atveju negali bÅ«ti laikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, kadangi jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai ieÅ¡kovas dėl savo paties kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir atsakovė praturtėjo dėl ieÅ¡kovo veiksmų, kuriuos jis atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 str. 3 d.).

Be to, vadovaujantis CK 6.241 str. 1 d. 3 p., negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Atsakovės praturtėjimas neatitinka nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti bÅ«tinų požymių, kadangi yra visiÅ¡kai teisėtas, sÄ Å¾iningas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo atsakovės narys ir ieÅ¡kovo skolos susikaupė dėl privalomo mokėti nario mokesčio ir kitų įmokų, apie kurias ieÅ¡kovas buvo informuotas ir žinojo.

Atsakovės praturtėjimas neatitinka nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti bÅ«tinų sÄ lygų, nes ieÅ¡kovas galėjo ginti savo teises Kauno rajono apylinkės teisme iÅ¡keltoje byloje. IeÅ¡kovo reikalaujama palÅ«kanų suma neturi teisinio pagrindo, nes neatitinka nepagrįstam praturtėjimui taikytinų sÄ lygų, jai turi bÅ«ti taikomi negautų pajamų nustatymo kriterijai, tačiau ji jų neatitinka. Neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau nepagrįsto praturtėjimo atveju tokio atlyginimo galimybė nėra nustatyta.

Bet kokiu atveju, ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, taip pat, kokiam teisiniam gėriui buvo padaryta žala atsakovės veiksmais, todėl neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Abu žemės sklypai buvo Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) teritorijoje. 2020-10-19 atsakovė sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. T. 1313,93 Eur skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 332,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos). 2021-01-13 Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovui parduodant Žemės sklypus, pirkėjas pagal (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo ir pirkėjo susitarimÄ (PriedÄ Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties) sumokėjo Bendrijai 1646,43 Eur sumÄ , nurodytÄ Bendrijos (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini). Å ia suma buvo sumažinta Žemės sklypų pardavimo kaina, t. y. vietoj sutartos 49 000 Eur kainos pirkėjas sumokėjo ieÅ¡kovui 47 353,57 Eur. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1646,43 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų, 621,55 Eur nuostolių, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovė, nesutikdama su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, teigė, kad nėra nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti bÅ«tinų sÄ lygų, ieÅ¡kovo reikalaujama palÅ«kanų suma neturi teisinio pagrindo, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. Taigi ieÅ¡kovui teigiant, kad atsakovė 1646,43 Eur įgijo be teisėto pagrindo, nes ieÅ¡kovas Bendrijai nebuvo skolingas, o atsakovei teigiant, kad lėšos gautos pagrįstai, nes ieÅ¡kovas buvo Bendrijos narys, byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1646,43 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų. Ieškovo teigimu, atsakovės reikalavimas ieškovui sumokėti su naryste Bendrijoje susijusius mokesčius buvo nepagrįstas, nes ieškovas nebuvo Bendrijos narys. Atsakovės teigimu, byloje pateikti įrodymai (mokėjimo kvitai, žiniaraščiai) patvirtina, kad ieškovas buvo Bendrijos narys, todėl Bendrija pagrįstai reikalavo ir gavo 1646,43 Eur. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose.

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktÄ ).

AiÅ¡kindamas nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktÄ ). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti bÅ«tina nustatyti visų iÅ¡vardytų sÄ lygų buvimÄ . Å ios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ .

Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovas buvo Bendrijos narys ir privalėjo mokėti su naryste susijusius mokesčius. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas, bÅ«damas Bendrijos nariu, buvo nesumokėjęs Bendrijos nario mokesčio už (duomenys neskelbtini) metus, taip pat mokesčių, susijusių su naryste, iÅ¡ viso 1313,93 Eur (2020-10-06 Pažyma dėl įsiskolinimo, civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pagrįstai reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėti skolÄ . Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBÄ®) 22 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ bendrijos narys privalo atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį.

Å i pareiga siejama su narystės faktu. Pažymėtina, kad narystė bendrijoje yra grindžiama laisva valia. Tai reiÅ¡kia, jog niekas negali bÅ«ti verčiamas prieÅ¡ savo valiÄ stoti į bendrijas ar kitokius susivienijimus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1207-340/2016). Pažymėtina, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas reiÅ¡kia ir asmens teisę nebÅ«ti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisę iÅ¡stoti iÅ¡ Å¡ių susivienijimų;

Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo Å¡iÄ konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o Å¡i asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016). Teismas pažymi, kad dėl narystės sodininkų bendrijoje turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis, kas turi teisę bÅ«ti sodininkų bendrijos nariu ir kokia tvarka asmuo tampa bendrijos nariu.

Pagal SBÄ® 21 straipsnio 1 dalį, bendrijos nariu gali bÅ«ti mėgėjų sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendrijÄ dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Ä® bendrijÄ Ä¯stojama ir iÅ¡ jos iÅ¡stojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka (SBÄ® 21 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju stojimo į BendrijÄ tvarkÄ nustatė Bendrijos įstatų (galiojusių nuo (duomenys neskelbtini)) 15 punktas, pagal kurį raÅ¡ytinis praÅ¡ymas priimti į Bendrijos narius pateikiamas Bendrijos valdybai, bendrijos nariais gali tapti žemės sklypų savininkai, nuomininkai ir naudotojai, visuotiniam bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimÄ priimti juos į bendrijÄ (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Bendrijos 2016-02-17 įstatų 38, 39 punktus, sodininkas įstoja į BendrijÄ valdybos sprendimu; praÅ¡ymas stoti į BendrijÄ paduodamas Bendrijos valdybai, stojantysis privalo sumokėti stojamÄ jį mokestį; narys registruojamas registravimo knygoje. Pagal SBÄ® 21 straipsnio 3 dalį, Bendrijos nariai registruojami Bendrijos narių registravimo knygoje. Taigi asmuo, siekiantis tapti Bendrijos nariu, turi atlikti tam tikrus formalius veiksmus, t. y. pateikti Bendrijos valdybai praÅ¡ymÄ dėl priėmimo į Bendrijos narius (sumokėti nustatytÄ stojamÄ jį nario mokestį).

Savo ruožtu įstojimo į Bendrijos narius faktas yra fiksuojamas Bendrijos narių registravimo knygoje. Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be iÅ¡imčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, atsakovei teigiant, kad ieÅ¡kovas buvo Bendrijos narys, o pastarajam Å¡iÄ aplinkybę neigiant, atsakovei tenka pareiga tokiÄ aplinkybę įrodyti. Ä®rodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant Å¡alių paaiÅ¡kinimus reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami Å¡alies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvÅ«s. Asmuo, bÅ«damas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiÅ¡kinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iÅ¡kreipdamas savo naudai.

Tačiau Å¡alies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiÅ¡kinimų kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimus reikia kreipti dėmesį į prieÅ¡ingos Å¡alies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, vertinant Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu.

Ä®rodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos Å¡alių – paaiÅ¡kinimuose, gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu bÅ«du tiesiogiai surenkant informacijÄ ), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informacijÄ , sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu Å¡ių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).

Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas, įsigijęs Žemės sklypus ((duomenys neskelbtini) metais) ar vėliau, teikė praÅ¡ymÄ stoti į BendrijÄ , kad yra visuotinio bendrijos narių susirinkimo ar valdybos sprendimas priimti jį į bendrijÄ , ar kad jo narystė registruota Bendrijos narių registravimo knygoje (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas nuosekliai viso proceso metu, taip pat, kaip matyti iÅ¡ pateikto susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu, ir anksčiau ((duomenys neskelbtini) metais) teigė nesantis Bendrijos narys ir niekada neketinęs stoti į BendrijÄ .

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovui priklausę žemės sklypai yra Bendrijos teritorijoje, savaime nereiÅ¡kia, jog dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas automatiÅ¡kai tapo Bendrijos nariu. Atsakovė ieÅ¡kovo narystę Bendrijoje įrodinėjo ta aplinkybe, jog atsakovas nuo pat nuosavybės teisės į sklypus įgijimo mokėjo Bendrijai nario mokestį, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ bÅ«ti Bendrijos nariu. Å iÄ aplinkybę atsakovė grindė pinigų priėmimo kvitais, žiniaraščiais.

IeÅ¡kovo teigimu, įsigijęs žemės sklypus, jis sumokėjo 500 Lt už prisijungimÄ prie vandentiekio, 500 Lt bendrojo gerbÅ«vio tvarkymui, o 2009 m. ar 2010 m. ieÅ¡kovas taip pat yra vienÄ kartÄ mokėjęs 700 Lt (gatvės, tvorų ir vandentiekio siurblio remontui). Byloje pateikti penki pinigų priėmimo kvitai – 2004-07-16 (400 Lt už požeminio vandentiekio įrangÄ , sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004-07-17 (120,20 Lt nario mokestis už 2004 m., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), 2006-10 (70 Lt nario mokestis už 2005 m., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008-03-16 (194,71 Lt nario mokestis už 2007 m., sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2010-09 (463,60 Lt nario mokestis už 2009 m. ir 2010 ar 2011 m. (taisyta, todėl neįskaitoma) (el. bylos priedas, b. l. 3).

Bylos nagrinėjimo metu paskyrus raÅ¡ysenos ekspertizę dėl 2008-03-16 kvite esančio paraÅ¡o, buvo pateikta iÅ¡vada, kad 2008-03-16 pinigų priėmimo kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Sumokėjau“ pasirašė ne D. T. (el. bylos priedas, b. l. 8-10). Atsakovė prašė Å¡io įrodymo nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir iÅ¡spręsti bylÄ remiantis kitais įrodymais (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pateiktÄ raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vadÄ , teismas nepripažįsta 2008-03-16 pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įrodymu (CPK 184 straipsnio 2 dalis).

Vertinant kitus pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas pažymi, kad iÅ¡ pateiktų keturių pinigų priėmimo kvitų, 2004-07-17, 2006-10 ir 2010-09 kvituose nurodoma, kad sumokėtas nario mokestis, tačiau 2006-10 kvitas nėra pasiraÅ¡ytas. Taigi iÅ¡ esmės pateikti du pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodoma, kad mokėtas nario mokestis už 2004 m. už sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (2004-07-17 kvitas), už 2009 m. ir 2010 ar 2011 m. už sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinant pateiktų įrodymų patikimumÄ , teismas pažymi, kad nors 2004-07-17 kvite nurodyta, jog sumokėtas nario mokestis už 2004 m. už sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ pateiktos Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, ieÅ¡kovui įsigyjant žemės sklypÄ , už sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nario mokestis sumokėtas iki 2004 m. imtinai (DOK-(duomenys neskelbtini)).

Taigi, įvertinus visumÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, paaiÅ¡kinimų, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Bendrijai mokėjo nario mokesčius. IÅ¡ žiniaraščio už 2004, 2006, 2008, 2010 metus matyti, kad ieÅ¡kovas mokėjo Bendrijai atitinkamo dydžio nario ir mokesčius už įrangÄ (2021 m. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovas teigė tris kartus mokėjęs Bendrijai už bendro turto eksploatavimÄ , prisidėjimÄ prie bendro turto gerbÅ«vio. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad net ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas.

Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBÄ® 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas Å¡ių objektų eksploatavimo iÅ¡laidoms padengti. NurodytÄ pareigÄ sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs raÅ¡ytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBÄ® 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo iÅ¡laidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).

Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už Å¡ių objektų naudojimÄ , t. y. turi pareigÄ mokėti už naudojimÄ si svetimu turtu (SBÄ® 7 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Taigi pareigÄ mokėti tam tikras įmokas Bendrijai turi ne tik bendrijos nariai, bet ir ne bendrijos nariai, kuriems priklausantys sklypai randasi bendrijos teritorijoje.

Pažymėtina, jog, be pateiktų žiniaraščių, pinigų priėmimo kvitų (kurių vienas – nepasiraÅ¡ytas (2006-10), vienas – pasiraÅ¡ytas ne ieÅ¡kovo (2008-03-16), 2004-07-17 kvito mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams), ieÅ¡kovas nepateikė jokių kitų objektyvių, patikimų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo narystę Bendrijoje, kaip antai ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priimti į Bendrijos narius, dokumento, patvirtinančio ieÅ¡kovo priėmimÄ Ä¯ BendrijÄ , ar Bendrijos narių registravimo knygos, kurioje bÅ«tų užfiksuotas toks faktas (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pats faktas, kad atsakovė žiniaraščiuose ieÅ¡kovo sumokėtus pinigus įvardijo kaip nario mokestį ir ieÅ¡kovÄ laikė nariu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ Bendrijos nariu. Tačiau, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas, atlikdamas mokėjimus Bendrijai, dalyvavo Bendrijos bendro naudojimo objektų (infrastruktÅ«ros) sukÅ«rime. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovo narystės Bendrijoje fakto, atsakovės reikalavimas sumokėti nario mokestį ir kitus mokesčius (1313,93 Eur), susijusius su naryste Bendrijoje, yra nepagrįstas.

Nustatyta, kad atsakovei pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl 1313,93 Eur skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Bylos duomenimis, siekiant sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorį, pirkėjas atsakovei sumokėjo 1646,43 Eur (1313,93 Eur reikalaujamos skolos ir 302,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė minėtas sumas įgijo be teisėto pagrindo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėjimo dalykÄ sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti atsakovės praturtėjimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita, nebuvimo tokiam praturtėjimui jokio teisinio pagrindo, ieÅ¡kovo neprisiėmimo nuostolių atsiradimo rizikos ir negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais faktus. IeÅ¡kovas, vykdydamas jam tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , turėjo įrodyti, kad atsakovė (praÅ¡oma priteisti pinigų suma) praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o atsakovė, gindamasi nuo Å¡iuo pagrindu jai pareikÅ¡to reikalavimo, turėjo įrodyti, kad buvo pagrindas gauti lėšas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė praturtėjo nepagrįstai praÅ¡oma priteisti 1646,43 Eur suma, kuriÄ jai sumokėjo žemės sklypų pirkėjas. Kadangi minėta suma buvo sumažinta turto pardavimo kaina, todėl atsakovės praturtėjimÄ atitinka ieÅ¡kovo turto sumažėjimas, tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Å ioje byloje konstatuota, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėti nario mokestį ir su naryste susijusius mokesčius, t. y. atsakovės praturtėjimui nebuvo teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas savo interesais ir rizika, siekdamas sau naudos, sudarė preliminariÄ jÄ sutartį su joje nurodytu Žemės sklypų pardavimo terminu, taip pat pats prisiėmė sankcijų, jeigu dėl savo kaltės neįgyvendins sutarties reikalavimų, rizikÄ , nors tuo metu jau žinojo apie tai, kad atsakovė turi reikalavimų ieÅ¡kovui dėl įsiskolinimų už Žemės sklypus bei ketina dėl to kreiptis į teismÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovas, norėdamas parduoti žemės sklypus, privalėjo gauti Bendrijos pažymÄ apie atsiskaitymÄ už prievoles Bendrijai (SBÄ® 8 straipsnio 2 dalis), nors, kaip konstatuota Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovas įsiskolinimo Bendrijai neturėjo.

Taigi nagrinėjamu atveju ginčo sumÄ atsakovei sumokėjo pirkėjas, o Å¡ia suma buvo sumažinta kaina. Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju, įvertinus visumÄ nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos ieÅ¡kovas atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir rizika. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Tai, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta atsakovei atsisakius ieÅ¡kinio ir turint lÅ«kestį, kad ieÅ¡kovas skolÄ pripažino, nors tokių duomenų byloje nėra, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovės praturtėjimas atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovas dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡kas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, todėl pagrįstai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus visumÄ nustatytų faktinių ir įrodymų, teismas konstatuoja, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo 1646,43 Eur, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 1646,43 Eur (CK 6.242 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl reikalavimo priteisti 621,55 Eur IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti 621,55 Eur be pagrindo įgytų lėšų. IeÅ¡kovo teigimu, 621,55 Eur yra ieÅ¡kovo patirti nuostoliai už negalėjimÄ disponuoti negautomis lėšomis, paskaičiuoti pagal Lietuvos Banko skelbiamų 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėn. vartojimo paskolų gyventojams palÅ«kanų normÄ . IeÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovės veiksmų (neiÅ¡duodant pažymos) ieÅ¡kovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negavo ir negalėjo disponuoti (duomenys neskelbtini) preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 49 000 Eur suma ir patyrė finansinę žalÄ â€“ ieÅ¡kovas 2020 m. lapkričio mėn. patyrė 316,55 Eur, o 2020 m. gruodžio mėn. – 305 Eur nuostolius, iÅ¡ viso 621,55 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patikslino faktinį reikalavimo pagrindÄ ir nurodė, kad praÅ¡o priteisti negautas pajamas, nes negavo pinigų sumos, už kuriÄ planavo atlikti remontÄ , prarado laikÄ , pajamas, nes pakilo darbų kainos. Teismas pažymi, kad nors teismas turi pareigÄ tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), tačiau Å¡i teismo pareiga nereiÅ¡kia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos Å¡alių, faktines aplinkybes), nei keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , peržengiant pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020, 21 punktas).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ reikalauti 621,55 Eur negautų pajamų. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymÄ , atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobÅ«dį, iÅ¡skiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos) ir negautos pajamos.

Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iÅ¡ karto, tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ , o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Taigi negautos pajamos yra asmens tikėtos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

Taigi viena iÅ¡ sÄ lygų tam tikrus galbÅ«t patirtus nuostolius traktuoti kaip negautas pajamas yra tai, ar Å¡ių pajamų nebuvo gauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Šiuo atveju neteisėtais atsakovės veiksmais ieÅ¡kovas įvardija tai, kad, pasak ieÅ¡kovo, dėl Bendrijos pirmininkės veiksmų neiÅ¡duodant pažymos dėl atsiskaitymo/skolos, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), nors sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), taigi ieÅ¡kovas negavo pinigų sumos, kuriÄ planavo panaudoti atliekant kito turto remontÄ .

Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovas paskaičiavo palūkanas pagal Lietuvos banko skelbiamų vartojimo paskolų gyventojams palūkanas. Teismas pažymi, kad šios palūkanos taikomos vartojimo paskolų sutartims. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, buvo konkrečios, pagrįstos, be to, nėra pagrindo spręsti, kad galimi nuostoliai patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 621,55 Eur negautų pajamų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Dėl neturtinės žalos atlyginimo IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas dažnai dalyvauja (duomenys neskelbtini). Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė visais savo veiksmais, nukreiptais prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , finansiÅ¡kai Å¡antažavo, kompromitavo ir nepagrįstai vertė ieÅ¡kovÄ sumokėti reikalaujamÄ sumÄ , atsakovė pateikė ieÅ¡kovÄ prieÅ¡ pirkėjÄ , jo Å¡eimos narius, prieÅ¡ nekilnojamojo turto agentės darbo kolektyvÄ bei prieÅ¡ visÄ eilę (duomenys neskelbtini) notarų biurų kaip piktybinį skolininkÄ ir savo įsipareigojimų nevykdantį asmenį.

Neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalÄ , atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos faktÄ , kaip vienÄ iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktÄ , kaip ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovo teigimu, dėl atsakovės veiksmų jam buvo sutrikusi psichinė sveikata, jis jautėsi nemaloniai, nekomfortiÅ¡kai, sutriko miegas, jis vartojo žolinius raminamuosius vaistus, į gydytojus nesikreipė, nes nepatyrė tokio streso, kad reiktų rimtų vaistų.

Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, nepagrindžia jokie kiti įrodymai (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka, kad pretenzijos, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, teisminis procesas kelia įtampÄ , stresÄ , tačiau tai savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad padaryta neturtinė žala. IeÅ¡kovo teigimu, jam padaryta neturtinė žala, nes jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alių ginčas nebuvo pavieÅ¡intas, apie jį žinojo tik asmenys, tiesiogiai dalyvavę sudarant pirkimo-pardavimo sandorį (pirkėjas, nekilnojamojo turto agentė, notarai).

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realų jo dalykinės reputacijos sumenkinimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jo sveikata, reputacija pablogėjo bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų reikalaujant iÅ¡ ieÅ¡kovo skolos. Taigi, nenustatyta visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo bÅ«dui, taikyti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palÅ«kanų IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytam, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo 2021 m. kovo 17 d. (nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Sodininkų bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui D.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1646,43 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 43 ct) nepagrįstai gautų lėšų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 1646,43 Eur sumÄ nuo 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė