86df75b0-62b6-490a-83c8-099b02498607 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-66-443/2017Proceso Nr. 2-40-3-00966-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.7; 2.4.2.5; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)               ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                      S P R E N D I M A S                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                2017 m. gegužės 15 d.                                                            Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei ir Irenai Urbštaitei,dalyvaujant ieškovui A.

M., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Irenai Haase, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus vyresniajam specialistui Tautvydui Å ukiui,trečiojo amens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovams AuÅ¡rai Mickaitytei ir Laimučiui VaÅ¡kevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo pagal ieÅ¡kovo A.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras. Teismas n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė, Å¡alių atsiliepimų argumentai, paaiÅ¡kinimai IeÅ¡kovas A. M. kreipėsi į teismÄ siekdamas pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, buvusios Å akių rajono valdybos, dėl 29 kv. m. (0,0029 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieÅ¡kovui už 60,86 Lt indeksacijos čekių (440,65 Eur), sudarytÄ ir galiojančiÄ bei patvirtinti ieÅ¡kovui A.

M. nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovo ir jo atstovės paaiÅ¡kinimai IeÅ¡kovas ir jo atstovė palaikė visiÅ¡ka patikslintÄ ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinio patikslinimÄ (b. l. 89-94, 99-100) bei patvirtino juose iÅ¡dėstytas aplinkybes. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčo sklypu rÅ«pinosi nuo pat 1996 m., o po to, kai 1996 m. jį nusipirko už Å akių rajono Žemėtvarkos tarnybos nustatytÄ sumÄ , manė, kad sklypas iÅ¡ tiesų yra jo.

Nurodė, kad Å¡io ginčo metu rÅ«pinosi sklypu, jį prižiÅ«ri ir puoselėja, tuo tarpu Å akių rajono Žemėtvarkos tarnybos funkcijas perėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å akių skyrius, ginčo sklypa nesirÅ«pina, jo neprižiÅ«ri, tačiau draudžia jam įregistruoti teises ne tik į sklypÄ , tačiau ir į jo nuosavomis ir teisėtai uždirbtomis lėšomis pastatytÄ garaÅ¾Ä , stovintį ant dalies Å¡io sklypo. IeÅ¡kovas mano, kad sÄ Å¾iningai įvykdė jam priklausančias prievoles – sumokėjo nustatytÄ kainÄ , todėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus teiginiai, jog sutartis nesudaryta ir dėl to ginčo sklypas jam nepriklauso, žeidžia jo, kaip sÄ Å¾iningo įgijėjo savigarbÄ ir interesus.

IeÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad 1996 m. gruodžio 19 d. Å akių rajono Žemėtvarkos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė parduoti 0,0294 ha ploto žemės sklypÄ , kurį užims namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas). PraÅ¡yme prie kitų įsigijimo sÄ lygų taip pat buvo nurodyta, jog sklypas bus perkamas investiciniais čekiais. Rengiant sklypÄ pardavimui, 1996 m. birželio 19 d. buvo parengtas ir suderintas perkamo sklypo projektas, patvirtintas Å akių rajono vyriausiojo architekto, suraÅ¡ytas sklypo įkainojimo aktas ir nustatyta sklypo pardavimo kaina – 2434,32 Lt arba 60,86 Lt investicinių čekių. 1996 m. gruodžio 19 d.

Å akių rajono žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje buvo suformuotas mokėjimo praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota ir patvirtinta, jog už sklypÄ sumokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių. IeÅ¡kovas nurodė, kad apie tai, jog sklypo pirkimo - pardavimo procedÅ«ros iki Å¡iol nėra užbaigtos ir sklypas, už kurį buvo apmokėjęs, vis dar nepriklauso jam nuosavybės teise sužinojo tik 2013 metais, kai pradėjo rengti dokumentus 1996 metais pradėto statyti garažo, unikalus numeris 4400-2836-2389, esančio (duomenys neskelbtini), (kurio dalis yra ant sklypo) statybų užbaigimo ir įregistravimo dokumentus.

Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad žemės įkainojimo akte (b. 1.

11) neteisingai nurodytas ginčo žemės sklypo plotas 0,0294 ha, kuris turi būti 0,00294 ha ploto. Pažymėjo, kad P. B. atsisakė 18 kv.m žemės sklypo, nuomojamo iš valstybės, J. P. atsisakė 11 kv. m. žemės sklypo, nuomojamo iš valstybės, kuriuos perleido nuomoti jam, A. M.. (b.1. 13, 14). Tokiu būdu ginčo žemės sklypo plotas sudaro 29 kv.m arba 0,0029 ha. Tačiau sklypo pardavimo kainos 60,86 Lt investicijos čekių (440,65 Eur (60,86 Lt investicijos čekių x 25 Lt (1 čekio vertė litais)): 3,4528 Eur) – neginčija.

IeÅ¡kovas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Valstybės žinios, 1995-07-21, Nr. 60-1513, Å¡iuo atveju taikytina teisės akto redakcija, galiojusi 1996-11-15 - 1999-06-09) 6 punktu, 1996 m. gruodžio 19 d. Å akių rajono Žemėtvarkos tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o parduoti sklypÄ , kuriame 1996 m. jau buvo pradėta garažo statyba.

Prie praÅ¡ymo pridėjo Å akių rajono vyriausiojo architekto ir žemėtvarkos vadovo patvirtintÄ garažo užimamo dydžio sklypo planÄ , pasiraÅ¡ytÄ kaimyninių sklypų savininkų. Sklypas (atitinkantis tuo metu jame statomo garažo plotÄ ) kaip pirkimo - pardavimo sutarties objektas buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas plane, nurodant jo vietÄ , plotÄ , sklypo ribų posÅ«kių taÅ¡kus, ribų ilgius ir t.t. Vadovaujantis minėto nutarimo „Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka“ taisyklių 9 punktu, jam buvo pateiktas nustatytas sklypo įkainojimo aktas ir jame nurodyta perkamo - parduodamo sklypo pardavimo kaina – 2434,32 Lt arba 60,86 Lt investicinių čekių.

Taigi, ieÅ¡kovas vadovaudamasis minėtų taisyklių 11 punktu, kuriame nurodoma, jog „Pirkėjas, gavęs rajono žemės Å«kio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sumÄ <...>“, 1996 m. gruodžio 19 d. Å akių rajono žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai pateikė įvykdytÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ , kuriame užfiksuota, jog už minimÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių.

Nurodė, kad sumokėjus už 0,029 ha ploto žemės sklypÄ , atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987, 9.3 punktu, turėjo praneÅ¡ti, kada bus pasiraÅ¡oma žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis (sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ ), tačiau Å akių rajono žemėtvarkos skyrius dėl nesuprantamų priežasčių Å¡ios informacijos apie pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo laikÄ ir vietÄ nepateikė. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis minėtos tvarkos 6 punktu, prieÅ¡ pateikdama mokėjimo praneÅ¡imÄ , Å akių rajono žemės Å«kio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba privalėjo įvertinti pateiktus dokumentus pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir, tik pritarę žemės sklypo pardavimui, galėjo pateikti mokėjimo praneÅ¡imÄ .

PraneÅ¡imo, kad Å¡i pirkimo - pardavimo sutartis nebus sudaryta, nurodant tokio sprendimo priežastis, ieÅ¡kovas negavo, dėl atsakovas mano, kad sutartis dėl sklypo pirkimo - pardavimo yra sudaryta ir patvirtinta, įmokos už žemės sklypÄ negrÄ Å¾inimas (jei dėl kokių nors priežasčių nuspręsta nesudaryti pirkimo - pardavimo sutarties) yra jo teisių ir teisėtų lÅ«kesčių Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, dėl ko mano, jog nurodytos įmokos atlikimas patvirtina nuosavybės teisės į sklypÄ faktinį atsiradimÄ .

Pažymėjo, kad apie tai, jog iki Å¡ios dienos ginčo sklypas, net ir pateikus suderintus planus bei už jį apmokėjus nurodytÄ sumÄ , nėra suformuotas, jam nebuvo praneÅ¡ta. Valstybinės institucijos, spręsdamos klausimÄ dėl faktiÅ¡kai įvykusios pirkimo - pardavimo sutarties (atkreipiant dėmesį į tai, jog yra vienintelis sklypo naudotojas, įvykdęs nurodymus dėl perleidžiamo turto vertės apmokėjimo) įforminimo, neatsižvelgė, kad valstybinės institucijos sandorio metu galiojančių teisės aktų pagrindu klausimus dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo jau turėjo iÅ¡spręsti, t y. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 6 punktÄ , kuriame nurodyta, kad meras (valdyba) įvertina teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimÄ , faktinį žemės sklypo naudojimÄ , tai, ar jo plotas atitinka įregistruotÄ gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtÄ statiniams bei tam nepanaudotÄ sklypo plotÄ ir priima sprendimÄ dėl sklypo dydžio.

Pažymėjo, kad Å¡io sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys ir tik tada pirkėjui gali bÅ«ti pateikiamas mokėjimo praneÅ¡imas.Ginčo žemės sklypas buvęs suformuotas ir suderintas, įvertinus turimus ir pateiktus duomenis, taip pat pateikti praneÅ¡imai apie pareigÄ Ä¯vykdyti mokestinę prievolę, kas, ieÅ¡kovo teigimu, tik įrodo, jog pateikti dokumentai buvo patikrinti, teigiamas sprendimas apie ginčo žemės sklypo pardavimo turėjo bÅ«ti priimtas, o savo prievolę apmokėti už ginčo žemės sklypÄ jis įvykdė, dėl to nuo ginčo žemės sklypo suteikimo ir jo iÅ¡sipirkimo dienos, juo naudojasi sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad iki Å¡iol jokios institucijos nepateikė jokių pastabų ar papildomų reikalavimų dėl netinkamai paruoÅ¡tų dokumentų, negrÄ Å¾ino sumokėtos sumos už ginčo sklypÄ , nepateikė reikalavimo pateikti kokius nors papildomus dokumentus ir jam sužinojus apie Å¡iÄ situacijÄ ir nedelsiant, tai yra 2013 m. rugsėjo 23 d., kreipusis į Nacionalinės žemės tarnybos Å akių skyrių dėl Å¡io sandorio užbaigimo, 2013 m. spalio 24 d. raÅ¡tu Nr. 18SD-(14.18.104)-3066, gavo atsakymÄ , jog pirkimo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti pradėta, kadangi sklype nebuvo statomi jam priklausantys statiniai, o jo įmokos už žemės sklypÄ buvo atliktos be pagrindo.

Taigi, nors dar 1996 m. pradėjo statyti garaÅ¾Ä ir turėjo visus reikiamus dokumentus, nors dar 1996 m. sumokėjo už sklypÄ pačios tarnybos nustatytÄ kainÄ , atsakovas Å¡iuo metu teigia, kad ieÅ¡kovas neturi jokių teisių į sklypÄ ir veltui iÅ¡leido pinigus. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ esmės atsakovas net nebando spręsti situacijos, tik formaliais atsakymais teigia, kad jo atlikti veiksmai, inspiruoti tuo metu galiojusių teisės aktų, neva yra neteisėti. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo 2013-10-24 pateiktas raÅ¡tas Nr. 18SD-(14.18.104)-3066, kuriame atsakovas nurodė, kad pageidaujamame įsigyti žemės sklype esančių statinių daiktinės teisės turi bÅ«ti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Tuomet ieÅ¡kovas kreipėsi į VÄ® Registrų centro Marijampolės filialÄ dėl daiktinių teisių garažo 511/p, kurio dalis stovi ant ginčo žemės sklypo, įregistravimo, bet gavo neigiamus atsakymus: 2013-12-16 sprendimÄ Nr. (2070/08)S-5600 ir 2013-12-30 sprendimÄ Nr. (2070/06)S-5770. IeÅ¡kovui buvo nurodyta, kad dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8486/0004:50, kadastro duomenų pakeitimo (priskiriant ginčo 0,0029 ha žemės sklypÄ ) nekilnojamojo turto kadastre, užbaigus garažo 511/p statybos darbus, reikalinga pateikti žemės sklypo bylÄ .

Ieškovas patvirtino, kad ant dalies valstybinės žemės yra pastatytas pagalbinio ūkio pastato priestatas, kas negali būti laikytina savavališka statyba, ir tai konstatavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013-07-26 rašte Nr. 2D-12054(17.18). Taigi, dėl minėtų priežasčių atsakovas negali įteisinti statinių, nes dėl atsakovo neveikimo iki šiol nėra sutvarkyti ginčo žemės sklypo dokumentai.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčo sklypo dydis tiksliai atitiko (nebuvo nei didesnis, nei mažesnis) garažo jame užimama plotÄ .IeÅ¡kovas pažymėjo, kad sumokėdamas sklypo kainÄ jis įvykdė esminę pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygÄ , t.y. nurodytÄ sklypo kainÄ pilnai sumokėjo ir tuo jį faktiÅ¡kai įsigijo. Pardavėjas pinigus už sklypÄ priėmė, tačiau pirkimo - pardavimo sutarties nepateikė ir jam nepranešė apie pirkimo -pardavimo sutarties nepateikimo ar sprendimo Å¡ios sutarties iÅ¡vis nesudaryti priežastis, nepranešė apie tuo metu besikeičiančių teisės aktų reikalavimus, nesiėmė jokių veiksmų siekiant sklypo dokumentus tvarkyti pagal reikalavimus, todėl iÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io sklypo pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo parengta, pateikta susipažinimui ir įforminta tik dėl pardavėjo – valstybinės įstaigos kaltės. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas, nustatydamas ir priimdamas sutarto parduoti ginčo žemės sklypo kainÄ , patvirtino pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ (CK 1.79 straipsnis), nurodyti atsakovo veiksmai rodo sutarties vykdymÄ .

Be to, žemės sklypo įkainojimo akto sudarymas ir mokėjimo pranešimo surašymas, kurį pasirašė valstybės įgaliotas pareigūnas, t. y. vyriausioji inžinierė žemėtvarkininkė D. B., ir kuris yra oficialiai patvirtintas, taip pat yra sudarytas parduodamo žemės sklypo planas, kuris yra patvirtintas visų reikalingų institucijų bei esantys gretimų žemės sklypų savininkų P. B. ir J. P. 1996 m gegužės 27 d. pareiškimai dėl dalies valstybės žemės sklypo atsisakymo nuomoti iš valstybės ir sutikimai dėl jų perleidimo nuomoti ieškovui A.

M., atitinka bÅ«tinÄ sias pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygas: Å¡alys susitarė dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo už 60,86 Lt II indeksacijos čekių (CK 6.305 straipsnis, 6.396 staipsnis, 6.397 straipsnis). IeÅ¡kovas nurodė, kad mano, jog Å¡iuo atveju pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , Å¡i sutartis buvo faktiÅ¡kai sudaryta ir privalo bÅ«ti vykdoma, kadangi jis, bÅ«damas sÄ Å¾iningas ir vykdydamas institucijų nurodymus, faktiÅ¡kai įvykdė sandorio sÄ lygas, o atsakovas nesiėmė veiksmų, nepateikė bei neįformino sandorio ir iki Å¡iol vengia tai padaryti.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis niekuomet niekam nebuvo perleidęs, perdavęs sklypo, dėl neva nepagrįstai naudojamos žemės niekuomet nebuvo pareikalauta atlaisvinti be pagrindo naudojamÄ Å¾emę, Å¡iame sklype niekuomet nebuvo pastatyti kito žemės sklypo ribas žymintys riboženkliai, teisme niekuomet nebuvo nagrinėta civilinė byla dėl daiktinių teisių gynimo – dėl neteisėtai naudojamo žemės sklypo dalies, jokia institucija jam niekuomet nebuvo praneÅ¡usi ar įspėjusi, kad pasikeitė ir kaip pasikeitė reikalavimai ir/ar priimti sprendimai dėl jam priklausančio žemės sklypo pardavimo, nebuvo įteikti praneÅ¡imai ar dokumentai apie bet kokius sprendimus dėl faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo sumažinimo ar perleidimo įstatyme numatytais pagrindais atsakovui, be to, nuo žemės sklypo įsigijimo dienos negavus jokio reikalavimo jį atlaisvinti, todėl mano, jog trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai iki ir po pripažinimo nuosavybės teises į ginčo sklypÄ , nebuvo ir ateityje nebus pažeisti. 1.2.

Atsakovo atsiliepimas ir atstovo paaiÅ¡kinimai Atsakovo atstovas visiÅ¡kai palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 34-35, 118-120), patvirtino jame iÅ¡dėstytas aplinkybes, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Vertinant susidariusiÄ situacijÄ , atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 1996 m. gruodžio 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ Å akių rajono žemėtvarkos tarnybai pirkti žemės sklypÄ , Å¡ios bylos ginčo objektÄ , besiribojantį su ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas gavo mokėjimo už žemės sklypÄ praneÅ¡imÄ , pagal kurį įmokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių, tačiau dėl dokumento teisėtumo kyla abejonių: žemės sklypo įkainojimo aktas, pagal kurio duomenis buvo rengiamas mokėjimo praneÅ¡imas, yra nepasiraÅ¡ytas ir nepatvirtintas. Patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnybos Å akių skyriaus archyve nėra saugoma daugiau jokių su žemės sklypo pardavimu susijusių dokumentų, taip pat jų nepateikė nei ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu.

Dėl Å¡ių priežasčių darytina prielaida, kad ieÅ¡kovui realiai nebuvo pradėta žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra. Be to, Å akių skyriuje jau nebedirba asmenys, kurie tiesiogiai 1996 m. bendravo su ieÅ¡kovu ir rengė minėtus dokumentus, todėl dėl Å¡ių priežasčių Nacionalinė žemės tarnyba negali objektyviai atsakyti, ar realiai buvo pradėta žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra.Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu, kai 1996 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ tuometinei Å akių rajono žemėtvarkos tarnybai pirkti žemės sklypÄ , valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės pardavimo procedÅ«rÄ reglamentavo valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau – tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos.” Vadovaujantis tvarkos 6 punktu, žemės sklypas turėjo bÅ«ti laikytinas naudojamu ne žemės Å«kio veiklai sklypu, kuriame stovi statiniai, tačiau tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovui priklausęs statinys bÅ«tų buvęs įregistruotas vieÅ¡ame registre.

Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir šio metu galiojančiu naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.4 papunktyje. Iš to darytina prielaida, kad ieškovas, kol nelegalizavo žemės sklype esančio statinio, neturi subjektinės teisės į žemės sklypo nuosavybės teisę.

Pažymėjo, kad teismui patvirtinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , bÅ«tų pažeistas konstitucinis „iÅ¡ neteisės negimsta teisė“ principas, kadangi ieÅ¡kovas savo veiksnius grindžia atliktais statybos darbais valstybinėje žemėje, iÅ¡ kurios patikėtinio nėra gavęs leidimo ar sutikimo. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nėra suprantamas ir ieÅ¡kovo pasyvumo klausimas, kodėl jis, kaip asmuo siekiantis įsigyti nuosavybėn žemės sklypÄ , susidariusios problemos nesprendė 17 metų, t. y. nuo 1996 m. iki 2013 m.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovui įsiregistravus žemės sklype esantį statinį nuosavybės teise, Nacionalinė žemės tarnyba galėtų oficialiai pradėti žemės sklypo pardavimo procedÅ«rÄ , o jÄ užbaigus, ieÅ¡kovas galėtų įsigyti žemės sklypÄ už jau įmokėtus už jį investicinius čekius. Nurodė, kad atsakovas neigiamai vertina vėliausiai gautus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio patikslinimus, pagal kuriuos, neteikiant aiÅ¡kių motyvų ar naujų įrodymų, keičiama pozicija dėl žemės sklype esančio statinio (garažo) statybos pradžios datos iÅ¡ 1994 m.

į 1996 m. Atsakovo atstovas mano, kad tokiu bÅ«du siekiama sudaryti įspÅ«dį, jog neegzistavo savavaliÅ¡kos statybos požymiai, pateikus praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ ir paneigti pozicijÄ , kad oficialiai ieÅ¡kovui žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedÅ«ra nebuvo pradėta, nes žemės sklype stovėjo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas statinys. Taip pat pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog ieÅ¡kovas garaÅ¾Ä Å¾emės sklype pradėjo statyti vėliau, t. y. 1996 m., nėra paneigiamas faktas, kad Å¡i statyba buvo pradėta dar iki valios įsigyti žemės sklypÄ privačion nuosavybėn pateikimo.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas iki Å¡iol nėra oficialiai suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negali (ir negalėjo anksčiau) bÅ«ti pirkimo - pardavimo sutarties objektu, taigi net ir patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti esÄ sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nėra aiÅ¡ku, kokį konkrečiai turto objektÄ bus įgijęs ieÅ¡kovas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad sistemiÅ¡kai vertinant visas ginčo aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, galima prieiti prie iÅ¡vados, kad, kol ieÅ¡kovas nelegalizavo žemės sklype esančio statinio, jis neturi subjektinės teisės į žemės sklypo nuosavybės teisę.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad patikrinus nagrinėjamu laikotarpiu (1996 m.) galiojusį teisinį reguliavimÄ , buvo nustatyta, kad be valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, kito norminio akto (tokios pačios ar žemesnės juridinės galios), reglamentavusio minėtÄ procedÅ«rÄ nėra.

Konstatavo, kad to laikmečio žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių stoka dėl didelio pasireiÅ¡kusio darbų krÅ«vio suponavo ydingos praktikos įsivyravimÄ , kuomet nuosekliai nebuvo laikomasi aukščiau minėtos tvarkos nuostatų ir siekiama kuo mažesnėmis laiko sÄ naudomis pasiekti galutinį rezultatÄ â€“ po nustatytos kainos sumokėjimo parengti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei jÄ pasiraÅ¡yti ir tokiu bÅ«du užbaigti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo procedÅ«rÄ .

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . 1.3. Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimas ir atstovo paaiÅ¡kinimas Trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kiniu, nesutikdamas su atsakovo atsiliepimu ir atstovo paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu.Trečiasis asmuo atsiliepime (b. l. 46-48) nurodė, kad statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesÄ , turi jį suderinti su vieÅ¡aisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų.

Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiÅ¡kia, kad statinys turi bÅ«ti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos bÅ«tų iÅ¡saugotos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypÄ , kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;

2) statytojas turi statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kai jis privalomas);

3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ (kai tai privaloma) statinio projektÄ ir įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ â€“ neypatingo statinio rekonstravimui rengiamas projektas bei Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte iÅ¡dėstyta, jog statybÄ leidžiantis dokumentas neypatingo statinio rekonstravimo atveju – leidimas rekonstruoti statinį.

Pažymėjo, kad 2013 m. birželio 10 d. Å akių rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius raÅ¡tu, reg. Nr. AU-258 „Dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio“, tik informavo inspekcijÄ , kad A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl reikalavimų žemės sklypo plano, prilyginamojo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengti, padidinant žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ne daugiau kaip 6 arais valstybinėje žemėje po galimai savavaliÅ¡kai pastatytu statiniu.

Ä® tai inspekcija 2013 m. liepos 26 d. pateikė atsakymÄ , reg. Nr. 2D-12054(17.2), kad trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nepažeisti, pagalbinio Å«kio pastatų priestatas nelaikytinas savavaliÅ¡kos statybos statiniu, nes vadovaujantis kadastrinių matavimų bylos, sudarytos 1994 m. gegužės 2 d., duomenimis, pastatai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kitų įrodymų, įrodančių savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , inspekcijai pateikta nebuvo (b. l. 21).

A. M. 2013 metais inspekcijai pateikė 1994 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų priėmimo naudoti akto kopijÄ , kurioje nurodyta, kad statyba įregistruota miesto, rajono valdyboje 1994 m. kovo 23 d., registracijos Nr.

85. AnalogiÅ¡kas spaudas su įraÅ¡u yra pateiktoje A. M. namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500 kopijoje. Pažymėjo, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovui A. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Suvalkiečių g. 13, Å akių m., priklauso pastatas - garažas, unikalus Nr. 8498-8005-7024, pažymėtas plane 2Glp, 28 kv.m užstatymo ploto, kuris įregistruotas 1994 m. gegužės 26 d., pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3Glp, 35 kv.m užstatymo ploto, kuris įregistruotas 1994 m. gegužės 26 d., kiti kiemo statiniai - stoginė, pažymėta plane 4Ilm, 25,32 kv.m užstatymo ploto, kuri įregistruota 1994 m. gegužės 26 d., 1994 m. gegužės 19 d. gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų priėmimo naudoti akto pagrindu.Trečiojo asmens atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog inspekcija nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ arba yra įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl atsakyti ar teisėtai yra pastatyta dalis statinio, kuri dalis ir kurioje žemės sklypo vietoje, inspekcija negali.

Taip pat pažymėjo, kad privalomumas gauti žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡ytinį sutikimÄ , nustatytas statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (toliau – reglamentas) 34 punkte: „Šiame skyriuje nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybÄ leidžiančius dokumentus, o, jei Å¡iuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais bÅ«tina gauti valstybinės žemės patikėtinio raÅ¡ytinį sutikimÄ (susitarimÄ ).

RaÅ¡ytinių sutikimų forma nereglamentuojama. RaÅ¡ytiniai susitarimai pasiraÅ¡omi Lietuvos Respubikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos II dalyje nustatyta tvarka.“Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo statiniai ginčo sklype yra pastatyti teisėtai, statytojas turėjo statybas leidžiantį dokumentÄ , taigi statybos nebuvo savavaliÅ¡kos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu daugiau nei dvideÅ¡imt metų niekas nepareiÅ¡kė noro nusipirkti šį ginčo sklypÄ ir niekas nereiÅ¡kė dėl to jokių pretenzijų ieÅ¡kovui, tikėtina, kad Å¡io ginčo žemės sklypo iÅ¡ valstybės niekas kitas iÅ¡sipirkti nenorės ir ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti suteikta teisė įsiregistruoti šį žemės sklypÄ nuosavybės teise. 1.4.

Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimas Trečiasis asmuo atsiliepime (b. l. 103-104) nurodė, kad ieÅ¡kovui A. M. nuosavybės teise priklauso 0,0818 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įregistravimo pagrindas – 1994 m. balandžio 7 d. Å akių rajono valdybos potvarkis Nr.757-v „Dėl leidimo A. M. pirkti naudojamÄ privačios namų valdos žemės sklypÄ â€œ bei 1994 m. gruodžio 14 d.

Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žemės sklype yra A. M. nuosavybės teise priklausantys statiniai, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepime pažymėjo, kad 2013 m. gruodžio 12 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Marijampolės filialÄ su praÅ¡ymu Nr. 6004579 dėl garažo 5Il/p ir dirbtuvių 6I2/p įregistravimo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo netenkintas, kadangi nebuvo pakeisti žemės sklypo, kadastro Nr. 8486/0004:50, kadastro duomenys.

Jų duomenimis, aukščiau paminėti sprendimai Centriniam registratoriui nebuvo apskųsti. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Å¡iuo metu nurodyti nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos.PraÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. 1.5. Liudytojų D. I. ir P. T. parodymai 2016 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje     Liudytoja D. I. (buvusi pavardė B.) teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo to laiko, kai ji dirbo tuometiniame Å akių žemėtvarkos skyriuje jau praėjo daug laiko ir nelabai prisimena visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tačiau nurodė, kad vien asmens praÅ¡ymo parduoti žemės sklypÄ neužteko tam, kad bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytas mokėjimo praneÅ¡imas. Pažymėjo, kad prieÅ¡ mokėjimo praneÅ¡imo iÅ¡raÅ¡ymÄ , asmuo norintis įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės, turėjo atlikti kitas procedÅ«ras ir derinti šį klausimÄ su dar keliais įstaigos darbuotojais. Nurodė, kad buvo galima tokia situacija, jog tÄ pačiÄ dienÄ bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omas ir mokėjimo praneÅ¡imas ir žemės sklypo įkainojimo aktas (2016-12-27 posėdis, nuo 14:28:23 iki 14:38:27).

Liudytojas P. T. nurodė, kad nuo 1974 m. iki 2008 m. dirbo Marijampolės apskrities Žemės tvarkymo departamento Å akių žemėtvarkos skyriaus virÅ¡ininko pareigose. Pagal tuo metu galiojusį įstatymÄ , buvo galimybė įsigyti žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės. Liudytojas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas kreipėsi su praÅ¡ymu dėl žemės sklypo įsigijimo, tačiau iÅ¡ inventorinės bylos medžiagos, vėliau pastebėjo, kad nėra žemės sklypo plano. Pažymėjo, kad sprendžiant situacijÄ paaiÅ¡kėjo, jog žemės sklype yra statiniai, kurie neįregistruoti.

Nurodė, kad negavę atsakymo, ar teisėtai skirtas statinio statybos leidimas ieÅ¡kovui, negalėjo parengti pirkimo - pardavimo sutarties. 1998 m. gruodžio 31 d. buvo paskutinė diena, kai galėjo pasinaudoti galiojusia tvarka žemės sklypÄ iÅ¡sipirkti investiciniais čekiais, nes vėliau tokia galimybė buvo taikoma tik iÅ¡imtinais atvejais. Liudytojas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas apie žemės sklypo įsigijimo procedÅ«rÄ negalėjo nežinoti, nes prieÅ¡ tai buvo įsigijęs žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės ir visa žemės sklypo įsigijimo tvarka jam buvo žinoma.

Vertinant situacijÄ , liudytojas pažymėjo, kad pirmiausia atsirado statiniai, o tik po to tų statinių eksplotavimui įsipiešė žemės sklypo ribos. P. T. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui parengti dokumentai buvo projektų lygmeny ir jam buvo pateikti tik supažindinimo tikslais tam, kad parengus visus reikiamus dokumentus, pirkimo - pardavimo procedÅ«ra operatyviai galėtų bÅ«ti tęsiama. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė statinių teisinės registracijos, todėl pirkimo - pardavimo sutartis notarine tvarka negalėjo bÅ«ti tvirtinama.

Pripažino, kad įstaiga apie neįvykusį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį turėjo pranešti ieškovui ir paaiškinti jam susidariusios situacijos pasekmes, tačiau to nebuvo padaryta (2016-12-27 posėdis, nuo 14:40:13 iki 15:07:57). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Å ioje byloje be Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, ieÅ¡kinio reikalavimai ir atsikirtimai į juos grindžiami ir raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus 2013-10-24 raÅ¡to Nr. 18SD-(14.18.104)-3066 matyti, kad ieÅ¡kovui atsakant į jo 2013-09-23 praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog gretimo žemės sklypo įkainojimo aktas, pagal kurio duomenis buvo rengiamas mokėjimo praneÅ¡imas, yra nepasiraÅ¡ytas ir nepatvirtintas, todėl darytina iÅ¡vada, kad gretimo žemės sklypo procedÅ«ra realiai nebuvo pradėta, o minėtÄ mokėjimÄ ieÅ¡kovas atliko be pagrindo.

Taip pat nurodyta, kad gretimo žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti pradėta, o ieÅ¡kovas nepagrįstai įmokėjo mokėjimo praneÅ¡ime nurodytÄ investicinių čekių sumÄ už pageidaujamÄ pirkti gretimÄ Å¾emės sklypÄ bei pažymėjo, kad pageidaujamame įsigyti žemės sklype esančių statinių daiktinės teisės turi bÅ«ti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 7).IÅ¡ A. M. 2013-09-23 praÅ¡ymo, adresuoto Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriui, matyti, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, pardavimo procedÅ«ras pagal 1996-12-19 praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad yra įmokėjęs investicinius čekius pagl mokėjimo praneÅ¡imÄ (b. l. 8).IÅ¡ A.

M. 1996-12-19 praÅ¡ymo matyti, kad ieÅ¡kovas pateikė Å akių rajono Žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ parduoti jam 0,0294 ha ploto žemės sklypÄ , kurį užima privačių namų valda, kuri yra (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad žemės sklypÄ pirks investiciniais čekiais (b. l. 9).IÅ¡ Å akių rajono žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996-12-19 mokėjimo praneÅ¡imo matyti, kad ieÅ¡kovo norimo įsigyti žemės sklypo pardavimo kaina pagal įkainojimo aktÄ yra 60,86 Lt II ind.čekių ir šį mokėjimo praneÅ¡imÄ pasirašė vyr. inž.

žemėtvarkininkė D. B. (b. l. 10).Iš žemės sklypo įkainojimo akto matyti, kad parduodamo 0,0294 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra A. M., o pardavėjas P. T., bendra žemės sklypo pirkimo kaina – 2434,32 Lt. arba 60,86 čekių (b. l. 11).Iš žemės sklypo plano, kurį pasirašė vyr. architektas A. P. ir geodezininkas E. L. matyti, kad jame sužymėtos sklypų linijos ir pažymėti plotai “a – 10,59 kv.m.”, b – 18,79 kv.m. (b. l. 12).Iš P. B. 1996-05-27 pareiškimo matyti, kad jis atsisako nuomojamo iš valstybės žemės sklypo 18 kv.m ir perleidžia nuomoti A.

M., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).IÅ¡ J. P. 1996-05-27 pareiÅ¡kimo matyti, kad ji atsisako nuomojamo iÅ¡ valstybės žemės sklypo 11 kv.m ir perleidžia nuomoti A. M., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).IÅ¡ 1994-12-14 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, Nr. P84/94 – 0537, matyti, kad A. M. nusipirko 0,0818 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).IÅ¡ Å akių rajono valdybos 1994-04-07 potvarkio, Nr. 757-v, matyti, kad A. M. leista pirkti 0,0818 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mokant investiciniais čekiais (b. l. 16).IÅ¡ 1994-05-18 A.

M. pastatyto gyvenamojo namo ir Å«kinių pastatų priėmimui naudoti akto, matyti, kad statytojo A. M. statyba, esanti (duomenys neskelbtini), pagal projektÄ atitinka nustatytus reikalavimus ir priimama naudoti (b. l. 18). IÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2013-07-26 raÅ¡to, Nr. 2D-12054 (17.18) matyti, kad institucijos nuomone, statytojas A. M. turi teisę 0,0290 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsiregistruoti savo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat pažymėta, kad statytojas atitinka Statybos įstatymo statytojui keliamus reikalavimus, o įvertinus, kad trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nepažeisti, pagalbinio Å«kio pastatų priestatas nelaikytinas savavaliÅ¡kos statybos statiniu (b. l. 21).IÅ¡ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės sklype, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti statiniai, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra statinio planas, aukÅ¡tų planai, gyvenamojo namo techninis pasas, pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys, kitų statinių kadastro duomenys, pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimas (b. l. 22-28).IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-12-30 sprendimo dėl daiktinių teisių registravimo, Nr. (2070/06) S-5770, matyti, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – garaÅ¾Ä 511/p, dirbtuves 6I2/p, esančius (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), netenkintinas.

Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus gali bÅ«ti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruoti patys nekilnojamieji daiktai. Pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ bei pažymėjo, kad įstatymai nenumato galimybės įregistruoti nuosavybės teises į garaÅ¾Ä 511/p, dirbtuves 6I2/p A.

M. vardu Nekilnojamojo turto registre (b. l. 77).IÅ¡ Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2013-12-16 sprendimo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , Nr. (2070/08) S-5600, matyti, kad pareiÅ¡kėjas pastatų kadastro duomenų įraÅ¡ymui į Nekilnojamojo turto kadastrÄ 2013-12-12 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 6004579, 2013-12-11 deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 ir statinių kadastro duomenų bylÄ Nr. 84/998. RaÅ¡te pažymima, kad 2013-12-05 garažui 511/p ir dirbtuvėms 6I2/p buvo atlikti kadastriniai matavimai.

Jų metu nustatyti minėtų pastatų kadastro duomenys, garaÅ¾Ä 511/p priskiriant II grupės, dirbtuves 6I2/p – I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, statant II grupės nesudėtingus statinius mieste, ar I, II grupės nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas – raÅ¡ytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui. Å io dokumento duomenys pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimÄ eilutėje „StatybÄ leidžiantis dokumentas“, kuri turi bÅ«ti privalomai užpildyta, neįraÅ¡yti.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kokie statinių kadastro duomenys yra įraÅ¡omi į nekilnojamojo turto kadastrÄ . Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nurodo, jog nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti žemės sklypų kadastro duomenys turi bÅ«ti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai remontuoti statiniai, nutiesti keliai, iÅ¡kasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 punkte nustatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys privalo bÅ«ti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre, užbaigus garažo 511/p ir dirbtuvių 6I2/p pastato statybos darbus, praÅ¡ymo bei žemės sklypo bylos filialui nepateikė, todėl įraÅ¡yti garažo 511/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtuvių 6I2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ nėra juridinio pagrindo (b. l. 78).

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017-03-31 rašto Nr. AU-48, matyti, kad A. M. 0,0818 ha ploto, kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypas, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre 1994-12-14. Iki Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, teritorijų planavimo procesas buvo vykdomos rajono vyriausiojo architekto patvirtintais planavimo dokumentais t. y. raudonųjų linijų planais, žemėtvarkos sklypų planais, geodezinių matavimų planais, kurie prilyginami žemės sklypų ir sklypų grupių detaliesiems planams.

Planavimo organizatoriai buvo patys statinių savininkai, kurių užsakymu buvo rengiami žemės sklypų planai. Savivaldybės administracijos archyve nėra duomenų apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ar sklypo ribų pakeitimo aplinkybes. Visi dokumentai susiję su šio žemės sklypo privatizavimu (mokėjimo pranešimas, įkainojimo aktas, sklypo ribų planas, įmoka, pirkimo- pardavimo sutartis, kadasto byla) yra Nacionalinės žemės tarnyboje Šakių skyriuje.

Å iuo metu Å akių rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip planavimo organizatorius, nėra pradėjęs žemės, esančios (duomenys neskelbtini)pertvarkymo, iÅ¡didinant žemės sklypÄ valstybinės žemės sÄ skaita, procedÅ«rų (b. l. 138). 3. Dėl senaties termino Teismas pažymi, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymu nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme į numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Kadangi ieÅ¡kinio senaties pabaiga reiÅ¡kia teisės į pažeistos teisės gynimÄ pabaigÄ , kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada Å¡is terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ senaties terminas pagal CPK 1.125 straipsnio 1 dalį yra deÅ¡imt metų.

Ä®statymo nustatytais atvejais ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti sustabdomas (CK 1.29 straipsnis). Taip pat teismas, motyvuotu ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, gali praleistÄ ieÅ¡kinio terminÄ atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Tačiau ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik tuo atveju, jei ginčo Å¡alis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie savo pažeistÄ teisę, tai yra apie tai, kad 0,0029 ha ploto žemės sklypas nepriklauso jam nuosavybės teise ir pirkimo – pardavimo procedÅ«ra iki galo nebuvo atlikta, sužinojo tik 2013 metais, kai pradėjo rengti 1996 metais pradėto statyti garažo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo ir įregistravimo dokumentus. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovo byloje pridėti dokumentai: A. M. 2013 m. rugsėjo 23 d. praÅ¡ymas, kuriame ieÅ¡kovas praÅ¡o užbaigti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, pardavimo procedÅ«ras pagal 1996 m. gruodžio 19 d. praÅ¡ymÄ (b. l.

8) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å akių skyriaus 2013-10-24 raÅ¡tas, Nr. 18SD-(14.18.104)-3066, kuriame pateiktas atsakymas į A. M. pateiktÄ 2013-09-23 praÅ¡ymÄ (b. l. 7). Taip pat nustatyta, kad atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo apie iki galo neatliktÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo procedÅ«rÄ , neiÅ¡siuntė ieÅ¡kovui jokio praneÅ¡imo dėl atsiradusių kliūčių bei neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, kuriais ieÅ¡kovas bÅ«tų informuotas apie neįvykusį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį.

Liudytojo P. T. argumentÄ , jog ieÅ¡kovas negalėjo nežinoti kaip vyksta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedÅ«ra, nes prieÅ¡ tai buvo įsigijęs iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ , teismas vertina kaip bandymÄ permesti atsakomybę kitam asmeniui dėl neįvykusio sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių veiksmų atlikimas nepriklausė nuo ieÅ¡kovo valios, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas pagrįstai manė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedÅ«ra yra sudaryta tinkamai.Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, kad inspekcija apskritai nenagrinėja skundų ir praneÅ¡imų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 10 metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ arba yra įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Teismas pažymi, kad nors ginčo sklype yra ieÅ¡kovo statiniai, kurie statyti 1996 m., tačiau bylos duomenimis, dėl jų statybos teisėtumo neatliekama jokių tyrimų, nėra pareikÅ¡ta jokių įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, taigi, Å¡i aplinkybė neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinį dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir sudaryta. Å iuo atveju nei atsakovas, nei kitos ginčo Å¡alys nereikalavo taikyti ieÅ¡kinio senaties, neginčijo aplinkybės, kad ieÅ¡kovas apie savo pažeistÄ teisę sužinojo tik 2013 m., todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio senatį Å¡ioje byloje taikyti nėra teisinio pagrindo.

4. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai aktai, argumentai ir išvados 1964 m. CK 253-254 straipsniuose buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto sandorio atveju sandoris laikomas sudarytu nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento, o valios pareiškimas fiksuojamas sandorį sudarant notarine forma. Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalį įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį darė negaliojantį, o pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

AnalogiÅ¡kas reglamentavimas įtvirtintas ir 2000 m. CK (1.93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis; 6.393 straipsnis). Pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorio po to įforminti notarine tvarka nebereikia. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iÅ¡ įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iÅ¡ sandorių, nors įstatymuose nenumatytų, bet Å¡iems neprieÅ¡taraujančių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovas A.

M. turi CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytÄ teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar toks sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedÅ«ros susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu. Valstybinė žemė parduodama ar kitaip perleidžiama privačion nuosavybėn tik įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedÅ«roms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytas iÅ¡imtis.Teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant teisingai kvalifikuoti sandorio subjektų veiksmus, privalu atsižvelgti į jų valiÄ , ketinimus ir siekiamus tikslus, nuo kurių priklauso, kokie materialiniai įstatymai bus taikomi sandoriui.

Visų pirma, esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, neapsiribojama tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, jos visos vertinamos kompleksiÅ¡kai, nes tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus. Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ â€“ teisinį tikslÄ .

Teismas pažymi, kad bÅ«tina nustatyti, ar Å¡alys atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Tuo atveju, jeigu Å¡alių veiksmai įrodo jų suderintÄ valiÄ dėl turimų teisių ir pareigų modifikavimo bei sandoris iÅ¡ principo buvo teisėtas, esminę reikÅ¡mę įgyja sandorio vienpusio įvykdymo ir gavusios įvykdymÄ Å¡alies vengimo sandorį įforminti aplinkybės.Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatyta, kad valstybės turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis Å¡ių pagrindinių principų:

1) visuomeninės naudos principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo principo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas;

4) vieÅ¡osios teisės principas – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Tuo metu valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Valstybės žinios, 1995-07-21, Nr. 60-1513, Å¡iuo atveju taikytina teisės akto redakcija, galiojusi nu 1996 m. lapkričio 15 d. iki 1999 m. birželio 9 d.) bei Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagal galiojusiÄ tvarkÄ asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypÄ ; dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planÄ . Gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba turėjo suraÅ¡yti sklypo įkainojimo aktÄ bei Å¡io sklypo pirkimo - pardavimo sutarties projektÄ bei supažindinti su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ .

Supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo - pardavimo sutarties projektu, žemėtvarkos tarnyba turėjo pateikti Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimÄ pirkti žemės sklypÄ tvirtindavo potvarkiu, kuriame turėjo bÅ«ti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta (adresas) ir dydis; sklypo kaina ir kt. Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ pirkti žemės sklypÄ , turėjo iÅ¡siųsti pirkėjui praneÅ¡imÄ , su nurodyta suma, kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ ;

įpareigoti žemėtvarkininkÄ duoti nurodymÄ atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamÄ Å¾emės sklypÄ riboženkliais ir patikslinti kartografinę bei žemės kadastro medžiagÄ . Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos turėjo sumokėti praneÅ¡ime nurodytÄ sumÄ ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvykti nustatytuoju laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, tvirtinamos notariÅ¡kai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmiausia, ieÅ¡kovas norėdamas įsigyti 29 kv.m ploto žemės sklypÄ gavo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl nuomojomų valstybinės žemės sklypų atsisakymo ir perleidimo jais naudotis A.

M. Å iÄ aplinkybė patvirtina byloje esantys P. B. ir J. P. 1996 m. gegužės 27 d. sutikimai (b. l. 13-14). IÅ¡ Å¡ių raÅ¡ytinių sutikimų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas jau 1996 m. gegužės 27 d. planavo įsigyti minėtÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir jį naudoti savo interesais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 1996 m. birželio 19 d. Å akių rajono savivaldybės vyr. architekto gamybinės grupės buvo parengtas ir suderintas ginčo žemės sklypo projektas, patvirtintas ir pasiraÅ¡ytas Å akių rajono vyriausiojo architekto A.

P. ir geodezininko E. L. (b. l. 12). Kaip matyti, Å¡io plano objektas – A. M. papildomo sklypo, esančio Å akių m., Suvalkiečių g. 13, raudonųjų linijų planas. IÅ¡ pateikto plano aiÅ¡kiai matyti, kad jame yra suformuoti ir linijomis pažymėtos sklypo ribos, plotas „a“ – 10,59 kv.m, plotas „b“ – 18,79 kv.m, kas atitinka 29,38 kv.m, tai yra apytiksliai – 0,00294 ha ploto žemės sklypÄ . Toliau tęsdamast norimo įsigyti žemės ploto pardavimo procedÅ«rÄ , ieÅ¡kovas 1996 m. gruodžio 19 d. pateikė Å akių rajono Žemėtvarkos tarnybai praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė parduoti 0,0294 ha ploto žemės sklypÄ , kurį užims privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas).

Prašyme nurodė, kad privačių namų valda yra Šakių mieste, Suvalkiečių g.

13. Prie kitų sklypo įsigijimo sÄ lygų nurodyta, kad sklypas bus perkamas investiciniais čekiais (b. l. 9). Teismas pažymi, kad Å¡is praÅ¡ymas yra pasiraÅ¡ytas, galiojantis ir atitinkantis to meto įstatymo nustatytus reikalavimus. IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas norėdamas įsigyti šį žemės sklypÄ jau numatė, kad jame bus vykdoma individuali statyba, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sukurti civilinius teisinius santykius, tai yra sudaryti minėto žemės slypo pirkimo - pardavimo sandorį.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atliekant tolimesnius veiksmus žemės sklypo pirkimo - pardavimo procedÅ«rai įgyvendinti, 1996 m. gruodžio 19 d. suraÅ¡ytas sklypo įkainojimo aktas ir nustatyta bendra žemės sklypo pardavimo kaina – 2434,32 Lt arba 60,86 Lt investicinių čekių. FaktÄ , kad su Å¡iuo aktu susipažino A. M. patvirtina akte esantis jo paraÅ¡as. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas žemės sklypo įkainojimo aktas, 1996 m. gruodžio 19 d. Å akių rajono žemės Å«kio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje buvo suformuotas mokėjimo praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota ir patvirtinta, jog A.

M. už sklypÄ sumokėjo 60,86 Lt II indeksacijos čekių. Å iÄ aplinkybę savo paraÅ¡u patvirtino ir tuo metu dirbusi vyr. inž. žemėtvarkininkė D. B. (Å¡iuo metu D. I.). Mokėjimo praneÅ¡ime taip pat aiÅ¡kiai nurodytas banko įstaigos pavadinimas, banko darbuotojos op. skyriaus virÅ¡ininkės D. V. paraÅ¡as, kuris patvirtina, jog ieÅ¡kovas įmokėjo nustatytÄ Å¾emės sklypo įsigijimo kainÄ . Fakto, kad ieÅ¡kovas sumokėjo nustatytÄ Å¾emės sklypo kainÄ , atsakovas neginčija, Å¡i aplinkybė byloje nepaneigta, todėl ji laikytina įrodytina ir teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas už žemės sklypÄ Ä¯mokėjo didesnę nei tuo metu nustatytÄ tokio sklypo kainÄ , kadangi pateiktame praÅ¡yme įsigyti žemės sklypÄ , per apsirikimÄ nurodė didesnį žemės sklypo plotÄ , tai yra nurodė, 0,0294 ha, nors norimas įsgyti plotas tebuvo 0,0029 ha. Tačiau ieÅ¡kovas Å¡ios žemės sklypo įkainojimo sumos neginčija ir patvirtino, kad sumokėjo visÄ tuo metu nustatytÄ Å¾emės sklypo pirkimo - pardavimo kainÄ . Kaip minėta, namų valdos iÅ¡plėtimo ribų planas buvo parengtas dar 1996 metais, suderintas su kaimyninių sklypų savininkais, patvirtintas vyr. architekto ir geodezininko, žemėtvarkos tarnyba paskaičiavo parduodamo sklypo kainÄ , parengė mokėjimo praneÅ¡imÄ , kuris nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kovas sumokėjo visÄ nurodytÄ Å¾emės iÅ¡pirkimo kainÄ .

Akivaizdu, kad visi Å¡ie žemės sklypo įsigijimo veiksmai, aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės, suteikia teisėtÄ pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai ir pagrįstai siekė įgyvendinti savo teisę įsigyti žemės sklypÄ ir atliko visus veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti civilines teises ar pareigas, tai yra sudaryti valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Visi Å¡ie ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip institucijos, veiksmai (poreikiai) pripažįstami kaip sandorio sudarymo priežastimi, kurie suformavo vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulėmė sandorio pagrindÄ â€“ teisinį tikslÄ .

IÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog buvo atliktos pagrindinės procedÅ«ros sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį su A. M. Akivaizdu, jog žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra buvo pradėta, tačiau neužbaigta, kadangi nebuvo sudaryta notariÅ¡kai patvirtina sutartis. Pirkėjo atlikti veiksmai patvirtina, jog jis iÅ¡pildė visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau įgaliotos valstybės institucijos neatliko iki galo veiksmų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymui ir įregistravimui.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, jog sandorio pagrindu atsirandančių teisių ir pareigų pobūdį apsprendžia sandorio sudarymo metu galiojančios teisės normos. Laikui bėgant, teisės normos gali keistis, tačiau privatinius teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, kaip taisyklė, neturi grįžtamosios galios (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 d.). Jų kaita negali paveikti tų teisių ir pareigų, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo.

Teisės normos, panaikinančios ankstesniÄ jÄ , įsigaliojimas reiÅ¡kia, kad panaikinta norma nebeveikia į ateitį, bet nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sÄ lygomis. Teismai privalo Å¡ias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2001).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta asmens konstitucinė teisė į nuosavybę reiÅ¡kia, kad savininkas turi teisę turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti, t. y. atlikti su jam priklausančiu turtu bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, kiti asmenys – nepažeisti Å¡ių savininko teisių, o valstybė – pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ , kitų pažeidimų.

Savininko teisių įgyvendinimas garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva. Ribojant asmens teisę į nuosavybę yra ribojama ir asmens Å«kinės veiklos laisvė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Nuosavybės teisės ribojimai galimi tik dėl konstituciÅ¡kai svarbaus tikslo, laikantis proporcingumo principo, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Tačiau savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovas naudodamasis minėtu žemės sklypu, jame 1996 m. pradėjo statyti pagalbinio Å«kio pastatus: pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , pažymėjimas plane 5I1/p ir pastatÄ â€“ dirbtuves, pažymėjimas plane 612/p. Pažymėtina, kad ginčo sklypas atitinka garažo plotÄ ir kaip objektas buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas plane, nurodant jo vietÄ , plotÄ , sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kus (b. l. 12, 17).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kad pagalbinio Å«kio pastatai nelaikytini savavaliÅ¡ku statybos statiniu, nes vadovaujantis kadastrinių matavimų bylos duomenimis pastatai jau buvo įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas nėra patrauktas atsakomybėn už savavaliÅ¡kas statybas, niekas dėl Å¡ių pagalbinių pastatų statymo jam nėra pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų, ieÅ¡kovas turi teisėtai iÅ¡duotÄ , galiojantį bei nenuginčytÄ statybos leidimÄ , leidžiantį statyti minėtus pagalbinio Å«kio pastatus, todėl minėti statiniai, teismo vertinimu, yra teisėti ir nelaikomi savavaliÅ¡ka statyba.

Taigi, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas ginčo sklype neatliko neteisėtų veiksmų ir juo naudojosi sÄ Å¾iningai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas statinius statėsi savo teisėtai įgytomis nuosavomis lėšomis, tačiau dėl neįregistruoto ginčo žemės sklypo nuosavybės teise negali sutvarkyti teisinės registracijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimu metu nustayta, ieÅ¡kovas ginčo žemės sklypu sÄ Å¾iningai naudojasi jau daugiau nei dvideÅ¡imt metų, tai yra nuo 1996 m., kuomet gavo kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus naudotis minėtu 29 kv.m valstybiniu žemės sklypo plotu ir tai daro vieÅ¡ai ir nepertraukiamai.

Nustatyta, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ieÅ¡kovui niekas nėra pareiÅ¡kęs jokių pretenzijų dėl žemės sklypo naudojimo, taip pat jis nėra gavęs jokio reikalavimo jį atlaisvinti, jokie kiti asmenys nepretendavo į šį žemės sklypÄ ir nepareiÅ¡kė noro jį įsigyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas šį turtÄ valdė kaip savo, juo naudojosi, disponavo bei atliko Å¡iame žemės sklype savo norimus veiksmus ir niekas dėl to nereiÅ¡kė jam jokių pretenzijų ir/ar kokių nors kitokių reikalavimų, manytina, jog trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai nebuvo ir ateityje nebus pažeisti.Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad valstybės, veikiančios per atstovus, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiÅ¡kumo kriterijus, iÅ¡reiÅ¡kiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu.

Dėl to esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iÅ¡ valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alies – ieÅ¡kovo valia sudaryti tokiÄ sutartį ir Å¡iai Å¡aliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirado teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi bei sandorį pripažinti galiojančiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog yra visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo A.

M. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (buvusios Å akių rajono valdybos), dėl 29 kv.m (0,0029 ha) žemės sklypo, esančio Suvalkiečių g. 13, Å akių mieste, pardavimo ieÅ¡kovui už 60,86 Lt indeksacijos čekių (440,65 Eur), galiojančia. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vada, jog Å¡is sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir buvo įgyvendintos teisės aktuose numatytos procedÅ«ros susijusios su valstybinės žemės pirkimu - pardavimu.

5. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Bylinėjimosi iÅ¡laidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . AnalogiÅ¡ka norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp Å¡alių iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė.

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiÅ«riu laikomas laimėjusiu bylÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kai Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 10,92 Eur, valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėtyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, buvusios Å akių rajono valdybos, dėl 29 kv.m (0,0029 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieÅ¡kovui už 60,86 Lt indeksacijos čekių (440,65 Eur), sudarytÄ ir galiojančiÄ bei patvirtinti ieÅ¡kovui A.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į šį žemės sklypÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kovui A. M. 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) už žyminio mokesčio sumokėjimÄ ir 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                        Arturas Rauktys