86de8bfb-c2c8-483d-8206-2fd6586a4daf · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-862-493/2020 Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00023-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.5.19 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, nerengiant teismo posėdžio, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ Nr. 91-195 taikyti S. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. Ž. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, 149 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dienÄ ) 4 metai 4 mėnesiai 12 dienų.

2. Komisija 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 91-195 nutarė S. Ž. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis S. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti 2020 m. rugsėjo 21 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 91-195 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Anot skundo autoriaus, teismas nutartyje neaptarė teigiamai charakterizuojančių duomenų, nuteistojo galimybės integruotis laisvėje, resocializacijos klausimų, neteisingai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas.

Skundžiama nutartis atlieka fakto, jog asmuo praeityje padarė nusikalstamÄ veikÄ , konstatavimo funkcijÄ , nevertinant jo pažangos bausmės atlikimo metu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja teismų praktikai, kadangi kiti teismai taiko lygtinį paleidimÄ net ir bausmę atliekantiems asmenims, kurie bausti drausmine tvarka ar kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei, tačiau atlikusiems didžiÄ jÄ dalį bausmės. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, negali bÅ«ti lemiamos sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimÄ .

Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ , turi atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taikytas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis pažymi, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi, atliko didžiÄ jÄ dalį jam paskirtos bausmės, per visÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ nepažeidė pataisos įstaigos tvarkos, anksčiau neteistas, baigė anoniminių alkoholikų kursus, neatlygintinai atlikinėjo gerbÅ«vio darbus, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, įvykdė visus Komisijos įpareigojimus, socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, anot nuteistojo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaiÅ¡tingas.

Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnyje taip pat nėra numatyta, kad, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Nusikaltimo pavojingumo kategorija jau realizuota skiriant bausmę, kurios didžiÄ jÄ dalį S. Ž. yra atlikęs. Teismo argumentas, jog nuteistasis nuolat dalyvauja veiklose skatinančiuose nusikalsti, yra absurdiÅ¡kas. Nuteistasis taip pat pažymi, kad dėl savo elgesio yra padaręs iÅ¡vadas ir nusprendęs, jog daugiau niekada nenusikals, savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais.

Atitinkamai teigiama aplinka, o ne pataisos namai padėtų S. Ž. resocializuotis.

4. Nuteistojo S. Ž. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus bei pateiktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. Ž. yra atlikęs privalomÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali bÅ«ti pakankamu pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau, iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistajam S. Ž. nustatyta 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinei rizikos grupei.

Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Ji turi įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytÄ rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ kriminogeniniams veiksniams.

7. Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡tesnės instancijos teismui pateiktų duomenų, S. Ž. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, nors nuteistasis nedirba, tačiau padeda nemokamai dirbdamas gerbÅ«vio darbus, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Teigiamai S. Ž. elgesį apibÅ«dina ir tai, kad jis 1 kartÄ skatintas, laisvėje turės nuolatinę gyvenamÄ vietÄ , jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 43 balų.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, į Å¡ias aplinkybes buvo atsižvelgta ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka, kad paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir patvirtina, kad savo elgesį S. Ž. koreguoja reikiama linkme. Tačiau Å¡ie duomenys, įvertinus juos nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos dar nėra nepakankami. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokios nusikalstamo elgesio rizikos grupės priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangÄ reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo dedamas pastangas bei jo atliekamus veiksmus juos mažinant. Å iame kontekste, atmetant apelianto skundo argumentus dėl teismų praktikos nesilaikymo, pažymėtina, kad kiekvieno nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas individuliai, tokiu bÅ«du, net ir esant analogiÅ¡ko pobÅ«džio teismų sprendimams, jie negali bÅ«ti taikomi tiesiogiai.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Å iuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad S. Ž. Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, jog Å¡iuo metu nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė prieÅ¡ savo sugyventinę, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymÄ S. Ž.

Å¡iuo metu atlieka bausmę, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį ir įvertinti jo elgesio korekcijÄ bausmės atlikimo metu.

Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog, vertindamas nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , atliktos ir neatliktos bausmės santykį ir Å¡ių duomenų visumoje atsisakydamas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais grindė savo nutartį ir taip pažeidė BVK, BPK nuostatas ar Konstitucijoje bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus principus. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , likusiÄ atlikti bausmės dalį, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieÅ¡tarauja nei BVK 157 straipsnio, nei BPK 360 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. 9.

Teisėjų kolegijai abejonių, dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kelia ir tai, kad ir atlikus didžiÄ jÄ paskirtos bausmės dalį, nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nustatyti net 3 kriminogeniniai rizikos veiksniai - nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu bei ribotas socialinių ryÅ¡ių palaikymas. Kaip jau minėta, nusikaltimus S. Ž. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Å iuo metu nuteistasis teigia pakeitęs savo gyvenimo bÅ«dÄ , lankė anoniminių alkoholių užsiėmimus. Visgi, pažymėtina, kad S. Ž. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu laisvėje nuteistojo draudžiamų medžiagų vartojimo problemos gali turėti įtakos ir tolesniam jo nusikalstamam elgesiui. Tuo labiau, kad pats nuteistasis problemos tame nemato, save vertina labai gerai, „aš“ vaizdas neturi realaus pagrindo, nesuvokia savo netinkamo „aš“ vaizdo pagrindo; ne visada natÅ«raliai bendrauja, tvirtina, kad jo veiksmai yra „tik reakcija“; nesutinka su visomis visuomenės vertybėmis.

Å ios nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį apibÅ«dinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti ir pakartotinį S. Ž. nusikalstamumÄ jam bÅ«nant laisvėje. Pažymėtina, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti S. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus S. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam S. Ž. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo S. Ž. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. spalio 21 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Danutė Giačaitė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algirdas Remeika