86de602f-10ef-4e0a-af9e-c58facb98605 · Å iaulių apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedŠiauliai             Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Rasos Bartašienes, kolegijos teiseju: Reginos Agotos Gutauskienes, Birutes Simonaitienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo A. M. atskiraji skunda del Kelmes rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašyma del proceso atnaujinimo. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, n u s t a t e : Pareiškejas A.
Legislator headnote
AI generated86de602f-10ef-4e0a-af9e-c58facb98605 · Å iaulių apygardos teismas: liudytoju duotus parodymus, taciau neatkreipe demesio i tai, kad L. J., iÅ¡ kurio tariamai pareiÅ¡kejo tevas A. M. 1936 m. nusipirko 32,78 ha žemes sklypa, buvo nužudytas 1927-01-17. Todel jokio sandorio A. M. su nužudytuoju L. J. sudaryti negalejo. Tai yra naujai paaiÅ¡kejusi esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo žinoma teismui bylos nagrinejimo metu. Manytina, kad civilineje byloje Nr. 2-484/1993 priimtas teismo sprendimas iteisino draudima, jog iÅ¡ neteises negali atsirasti teise. Apie Å¡i teismo sprendima pareiÅ¡kejas nieko nežinojo iki 2009 metu pradžios.
Full text
Atskirasis skundas tenkintinas                                                                              Pranešeja R. Bartašiene                                          Civiline byla Nr. 2S-138-357/2010Teiseja V. Rašciuviene                                               Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 124.1                                                                 (S) ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. sausio 26 d.
Šiauliai             Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Rasos Bartašienes, kolegijos teiseju: Reginos Agotos Gutauskienes, Birutes Simonaitienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo A. M. atskiraji skunda del Kelmes rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašyma del proceso atnaujinimo. Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla, n u s t a t e : Pareiškejas A.
M. su prašymu del proceso atnaujinimo kreipesi i Kelmes rajono apylinkes teisma, prašydamas atnaujinti procesa civilineje byloje Nr. 2-484/1993, iškeltoje pagal pareiškejo V. M. pareiškima Kelmes rajono valdybai, bei panaikinti 1993-06-24 Kelmes rajono apylinkes teismo sprendima ir priimti nauja sprendima, kuriuo pareiškejo V. M. pareiškima atmesti. Kelmes rajono apylinkes teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisake priimti pareiškejo A. M. prašyma del proceso atnaujinimo. Teismas nurode, kad CPK 368 str. 2 d. numatyta, kad prašymas atnaujinti procesa negali buti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties isiteisejimo praejo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 str. 1 d.
Šis terminas yra naikinamasis, todel jam suejus išnyksta ir pati asmens teise paduoti prašyma atnaujinti procesa. Pareiškejas A. M. teismui pateiktu prašymu prašo atnaujinti procesa civilineje byloje Nr. 2-484/1993. Iš teismui pateiktos sprendimo kopijos matyti, kad 1993 m. birželio 24 d. Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimu civilineje byloje Nr. 2-484/1993 pareiškejo A. M. pareiškimas buvo patenkintas. Sprendimas šioje byloje yra isiteisejes. Kadangi nuo teismo sprendimo isiteisejimo yra praeje daugiau nei 16 metu, praleistas prašymo atnaujinti procesa padavimo terminas jokiomis aplinkybemis negali buti atnaujintas.
Atskiruoju skundu pareiškejas A. M. prašo panaikinti Kelmes rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarti ir perduoti byla nagrineti iš naujo. Atskiraji skunda grindžia šiais argumentais. Priimdamas 1993 m. birželio 24 d. sprendima, teismas pažeide pareiškejo teises ir turtinius interesus. Pareiškejui nebuvo žinoma, kad yra iškelta civiline byla del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, nes civilineje byloje Nr. 2-484/1993 jis nebuvo patrauktas proceso dalyviu. Teismas, nagrinedamas civiline byla, atsižvelge tik i tuo metu nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškejo V.
M. liudytoju duotus parodymus, taciau neatkreipe demesio i tai, kad L. J., iš kurio tariamai pareiškejo tevas A. M. 1936 m. nusipirko 32,78 ha žemes sklypa, buvo nužudytas 1927-01-17. Todel jokio sandorio A. M. su nužudytuoju L. J. sudaryti negalejo. Tai yra naujai paaiškejusi esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo žinoma teismui bylos nagrinejimo metu. Manytina, kad civilineje byloje Nr. 2-484/1993 priimtas teismo sprendimas iteisino draudima, jog iš neteises negali atsirasti teise. Apie ši teismo sprendima pareiškejas nieko nežinojo iki 2009 metu pradžios.
Tik 2009 m. balandžio 30 d. susipažines su Šiauliu apskrities Viršininko administracijos pažyma civilineje byloje Nr.2-273-446/2009 sužinojo, jog i pareiškejo šeimos 32,78 ha ploto žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliu apskrities Viršininko administracijos 1996-03-05 sprendimu nuosavybes teises atkurtos V. M.. 1993-06-24 Kelmes rajono apylinkes teismo sprendimas sudare pagrinda asmeniui igyti nuosavybes teises ne i jam priklausanti turta. Šiuo atveju taikyti naikinamaji penkeriu metu termina, numatyta CPK 368 str. 2 dalyje, nera pagrindo.Atsiliepimu i atskiraji skunda suinteresuotas asmuo Šiauliu apskrities viršininko administracija prašo Kelmes rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarti palikti nepakeista.
Atsiliepime nurodoma, kad prašymas atnaujinti termina paduoti prašyma proceso atnaujinimui civilineje byloje Nr. 2-484/1993 atmestinas, vadovaujantis LR CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostata. Apibendrinant turimus archyvinius dokumentus, darytina išvada, kad pareiškejo mama J. Z. (M.) savo vardu neturejo nekilnojamojo turto, i kuri pareiškejas A. M. galetu pretenduoti atkuriant nuosavybes teises.Atskirasis skundas netenkintinas.Proceso atnaujinimas yra išimtinis budas isiteisejusiems teismu sprendimams (nutartims) peržiureti.
Bylos, užbaigtos isiteisejusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali buti atnaujinamas tik Civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (LR CPK 365 str. 1 d.). Istatymas nustato griežtus reikalavimus šio teisinio instituto taikymui ir proceso atnaujinimo galimybe apriboja tiek itvirtindamas baigtini proceso atnaujinimo pagrindu saraša bei ju taikymo ypatybes (LR CPK 366 str.), tiek ir nustatydamas prašymo atnaujinti procesa padavimo terminus (LR CPK 368 str.).Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje yra išskiriami du terminai, susije su prašymo atnaujinti procesa padavimu.
Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytas bendras triju menesiu prašymo padavimo terminas, prasidedantis nuo tos dienos, kuria prašyma pateikiantis asmuo sužinojo arba turejo sužinoti aplinkybes, sudarancias proceso atnaujinimo pagrinda. Šis terminas nera naikinamasis, t. y. toks, kuriam pasibaigus baigtusi teise pateikti prašyma atnaujinti procesa. Šiuo atveju gali buti taikomas procesiniu terminu atnaujinimo institutas (LR CPK 78 str.). Tuo tarpu šio straipsnio antroje dalyje yra nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesa negali buti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties isiteisejimo praejo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta atveji.
Šis terminas yra naikinamasis, kuriam suejus išnyksta asmens teise pateikti toki prašyma, jeigu nera kreipiamasi LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (Europos žmogaus teisiu teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teismu sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinese bylose prieštarauja Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kuriu dalyve yra Lietuvos Respublika).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškejas A. M., vadovaudamasis LR CPK 366 str. 1 d. 2 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais, pateike prašyma atnaujinti procesa byloje, kurioje teismo sprendimas buvo priimtas 1993 m. birželio 24 d. (isiteisejes po 10 dienu).
Pareiškejo prašymas atnaujinti procesa Kelmes rajono apylinkes teisme gautas 2009 m. lapkricio 25 d., t. y. praleidus ne tik LR CPK 368 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta triju menesiu prašymo padavimo termina, bet ir žymiai viršijus šio straipsnio antroje dalyje numatyta naikinamaji penkeriu metu termina (praejus daugiau nei 16 metu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos). Istatymas, nustatydamas prašymo atnaujinti procesa pateikimo terminus, itvirtina pareiga byloje dalyvaujantiems bei i bylos nagrinejima neitrauktiems asmenims, kuriu teises ir istatymo saugomi interesai pažeidžiami, buti itin aktyviais, realizuojant savo teisiu gynima.
Siekiant užtikrinti isiteisejusiu teismo sprendimu ir nutarciu stabiluma, proceso atnaujinimo atveju yra privalomas proceso operatyvumas. Tuo tarpu pareiškejas A. M. nenurode jokiu tokio itin uždelsto kreipimosi i teisma priežasciu, galinciu pateisinti jo ypac pasyvu naudojimasi procesinemis teisiu gynimo priemonemis ir patvirtinti, kad nera jomis piktnaudžiaujama, bei nepateike šias aplinkybes patvirtinanciu irodymu.Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrežiama, kad kiekvienas teises institutas turi buti taikomas tokiais pagrindais ir salygomis ir tokiems tikslams, kokiems numate istatymu leidejas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-188/2005).
Atsižvelgiant i Civilinio proceso kodekse itvirtintas proceso atnaujinima reglamentuojancias nuostatas, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, konstataves esant praleista proceso atnaujinimo institutui nustatyta naikinamojo pobudžio termina, pagristai ir teisetai atsisake priimti pareiškejo prašyma. Be to, pažymetina, kad pareiškejo A. M. pateiktame prašyme atnaujinti procesa yra nurodomos tik LR CPK 368 str. 1 dalyje nustatyto triju menesiu termino praleidimo priežastys ir prašoma atnaujinti butent tik ši triju menesiu prašymo padavimo termina.
Tuo tarpu atnaujinti praleista LR CPK 368 str. 2 dalyje nustatyta penkeriu metu termina nera prašoma ir, kaip mineta, nera nurodytos šio termino praleidimo priežastys. Esant šioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas apskritai neturejo teisinio pagrindo atnaujinti ši istatymu nustatyta penkeriu metu termina.  Teiseju kolegija pripažista, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taike procesines teises normas ir šio teismo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškejo prašyma laikytinas pagristu ir teisetu.
Atskirojo skundo motyvais nera pagrindo panaikinti Kelmes rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties.     Atskiraji skunda atmetus, iš apelianto A. M. valstybei priteistinos 6,56 Lt išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d.). Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :  Kelmes rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarti palikti nepakeista.Priteisti iš A. M. valstybei 6,56 Lt (šešis litus, 56 centus) bylinejimosi išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu apeliacines instancijos teisme.
      Kolegijos  pirmininke                                                                         Rasa BartaÅ¡iene Teisejai                                                                                                Regina Agota Gutauskiene     Birute Simonaitiene                     Â