86d7dbf6-b431-4710-91c0-3df4c5f2e040 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34830-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo),teisėjų Albino Bielskio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjui Algirdui Gurauskui,              teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 100 000 Eur neturtinės ir 1 515,22 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A.

A..             IÅ¡ nuteistojo E. J. taip pat priteista 2 282,48 Eur žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriui, taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 347,40 Eur teismo iÅ¡laidų valstybei.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              E. J. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatÄ A. A.. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.E. J. 2015 m. birželio 20 d., apie 21. 40 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie parduotuvės ,,X“, esančios (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties sėdinčiam A.

A. tyčia koja spyrė į galvÄ , nuo ko pastarasis, persivertęs per laiptinės „bortelį“, nukrito ant laiptų aikÅ¡telės, tuo padarė nukentėjusiajam minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ ir odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje bei odos nubrozdinimus kairio peties, krÅ«tinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 (ketvirto) slankstelio panirimÄ su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu, ko pasekoje dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo iÅ¡sivystė galÅ«nių paralyžius. Å iais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A.

A. sveikatÄ . Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iÅ¡ dalies nesutinka.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad neneigia, jog įspyrė nukentėjusiajam A. A., todėl ir nukentėjusiojo sužalojimų, kurie galėjo atsirasti nuo jo veiksmų, neginčija. Jam jo sugyventinė pasakė, jog jÄ asmuo, sėdėjęs ant „bortelio“ prie parduotuvės „X“, moralizavo, įžeidinėjo, todėl jis susinervino, nes jo pasakyti žodžiai palietė jo Å¡eimÄ , ir nuėjęs spyrė sėdinčiam A.

A.. Pamatęs, kad jis krenta, grįžo, nes jau buvo nuėjęs gal 5 metrus, ir norėjo kvieti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau ji jau buvo iÅ¡kviesta. A. A. pasakė, kad jie yra asocialÅ«s asmenys, visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais. Jie augina 5 vaikus, tuo metu jų vaikai buvo apgyvendinti vaikų namuose. Nuteistasis E. J. nesutinka su tuo, kad jis spyrė be jokios dingsties, t. y. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tuo metu jis norėjo apginti savo Å¡eimÄ ir Å¡i priežastis, jo supratimu, nėra menkavertė.

Jis tuo metu buvo įskaudintas, nes yra atsidavęs Å¡eimai, o dėl kokių priežasčių vaikai buvo paimti, paaiÅ¡kino teisme. Jis nenorėjo sunkiai sutrikdyti A. A. sveikatos, tokių padarinių nenorėjo, taip pat negalėjo numatyti, kad už „bortelio“ gali bÅ«ti laiptai, taip pat negalėjo numatyti ir apie jų aukÅ¡tį.  Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas, nuteistojo nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 str. 2 d. 3, 5 p.), taip pat neobjektyviai ir neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl jam paskirta bausmė yra per griežta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkte nurodyta, kad neteisinga bausme laikoma tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rÅ«Å¡imi ar dydžiu yra aiÅ¡kiai per Å¡velni ar per griežta pagal bylos medžiagÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 punkte nurodyta ir tai, kad vadovaudamasis teisine sÄ mone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymÄ konkrečiu atveju, siekti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų teisinga ir kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

Bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d. 5 p.). Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į kaltininko atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat į kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino, tik neprisipažino dėl to, kad nusikaltimÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Viso proceso metu jis laikėsi tų pačių parodymų apie tai, kad nusikaltimÄ padarė dėl patirto staigaus streso. Skunde nurodoma ir apie civilinius ieÅ¡kinius. Nuteistojo E. J. nuomone, teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat į jo galimybes atlyginti žalÄ . Jis neprieÅ¡tarauja, kad padaryta žala, tačiau ji turi bÅ«ti įvertina atsižvelgiant į jo padėtį, taip pat vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei kitais kriterijais. Nuteistojo nuomone, BPK 20 str. 5 d. reikalavimo privalo laikytis ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismas.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, pasak E. J., reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turi bÅ«ti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Teismas neturi vienais įrodymais remtis ir jiems suteikti prioritetÄ kitų įrodymų atžvilgiu. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir kartu nustatomas bent vienas Å¡ių elementų:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

2) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-201/2007). Nuteistojo nuomone, teismas klaidingai atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo gailėjimÄ si ir prisipažinimÄ . Jis nesutinka su teismo argumentu, kad jis nenuėjo pas nukentėjusįjį atsipraÅ¡yti, nes jo niekas nepriėmė. Jo sugyventinė buvo nuėjusi. Jis viso proceso metu nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka tik su tuo, jog nusikaltimÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Jis pagal savo galimybės siÅ«lė ir atlygino dalį žalos. Skunde pažymima, kad jų Å¡eimoje yra 6 vaikai, o jis, E. J., vienintelis, kuris jais rÅ«pinasi, nes jo sugyventinė nedirba. Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. Taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.              Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ patenkinti, jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d., nuteistajam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Prokurorė nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.              Apeliacinis skundas atmetamas.             Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo argumentus dėl jo nuteisimo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Nors sutinka su tuo, kad spyrė nukentėjusiajam ir dėl jo veiksmų nukentėjusysis A. A. buvo sunkiai sužalotas, tačiau nesutinka su tuo, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. mažareikÅ¡mės dingsties.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis tik norėjo apginti savo Å¡eimÄ , nenorėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, taip pat negalėjo numatyti, kad už „bortelio“ gali bÅ«ti laiptai. Todėl apeliaciniame skunde praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 1 d. bei nustatyti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sumažinti jam paskirtÄ bausmę.

Taip pat praÅ¡o sumažinti ir priteistos neturtinės žalos dydį.              Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylÄ ir priimto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.             Visus apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡ymus teisėjų kolegija atmeta.             IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino E. J. kaltu.

Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.              Kad E. J. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A. A. sveikatÄ , patvirtina pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai. Tai nukentėjusiojo A. A., jo atstovės pagal įstatymÄ V. I., liudytojų A. M., A.

S., I. A., E. G., G. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, specialisto iÅ¡vada Nr. G1695/15(02) bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat tai patvirtina ir paties nuteistojo E. J. parodymai.             IÅ¡ esmės nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde neginčijama aplinkybė, kad jis, E. J., koja spyrė nukentėjusiajam A. A. į galvÄ , po ko nukentėjusysis, persivertęs per laiptinės „bortelį“, nukrito ant laiptų aikÅ¡telės ir tai, jog nuo jo veiksmų nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Tačiau nuteistasis nesutinka su tuo, jog jis minėtus veiksmus atliko dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.              Teisme nuteistasis E. J. savo kaltę pripažino. Jis pripažino, kad spyrė nukentėjusiajam ir galbÅ«t pataikė jam į galvÄ , tačiau nepripažino to, jog spyrė be jokios dingsties. Nuteistasis E. J. teisme parodė, kad 2015 m. birželio 20 d., apie 20-21 val., su bendradarbiu ir sugyventine G. B. bei vaiku ėjo pasivaikščioti. Jis su bendradarbiu pasiliko prie automobilio, o G.

B. su vežimėliu, kuriame buvo vaikas, nuėjo pasivaikščioti ir grįžusi pasiskundė, kad jÄ užgauliojo. Ji pasakė, kad jos kažkas paprašė iÅ¡ parduotuvės „X“ nupirkti alaus. Grįžusi ji pasakė, kad jÄ nukentėjusysis, sėdėjęs prie parduotuvės „X“ užgauliojo visokiais negražiais žodžiais, jis pasakė, kad jam jokio skirtumo jų vaikai (paminėjo necenzÅ«rinį žodį). Jis susinervino ir priėjo prie nukentėjusiojo, spyrė jam ir nuėjo.

Nesitikėjo, kad Å¡is nukris. Tuo metu jie augino vienÄ vaikÄ , o kiti vaikai buvo globos namuose. Iki įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, nežino, iÅ¡ kur jis galėjo žinoti apie jų asmeninį gyvenimÄ , susijusį su vaikais. Nuteistasis parodė ir apie tai, kad įvykio vietÄ Å¾inojo, pro jÄ yra praėjęs ne kartÄ , žinojo tÄ bortÄ ir laiptus į rÅ«sį.             Teisiamajam posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo E. J. duoti parodymai.

Jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 20 d. vakare buvo netoli savo namo, kuris yra prie parduotuvės ,,X“, esančios (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo sugyventinė G. B. ir pasakė, kad prie parduotuvės, ant „bortelio“ sėdintis vyriÅ¡kis pradėjo jÄ moralizuoti dėl to, kad nesirÅ«pina vaikais. Jo ir G. B. penki vaikai buvo atimti, apgyvendinti vaikų namuose, tai jis dėl to labai susinervino ir priėjęs prie jam nepažįstamo vyriÅ¡kio, sėdėjusio ant „bortelio“, deÅ¡ine koja vyriÅ¡kiui spyrė, galbÅ«t pataikydamas į peties virÅ¡utinę dalį, ir iÅ¡kart nuėjo.

Kai nuo vyriÅ¡kio nuėjo apie 5 metrus, iÅ¡girdęs duslų garsÄ , atsisuko ir pamatė, kad vyriÅ¡kis, persiversdamas per „bortelį“, nukrito į laiptų aikÅ¡telę. Ar tas vyriÅ¡kis nukrito nuo jo smÅ«gio, ar keldamasis nuo „bortelio“, pasakyti negali. Kai pamatė, kad tas vyriÅ¡kis nukrito maždaug iÅ¡ 1,5 metro aukščio, jis prie vyriÅ¡kio priėjo ir norėjo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, jog greitoji jau iÅ¡kviesta. Tuo metu vyriÅ¡kis buvo dar sÄ moningas, lyg bandė keltis, tačiau nepajėgė.

Tada jis sugrįžo namo. Po kurio tai laiko iÅ¡ aplinkinių žmonių sužinojo, kad tÄ Å¾mogų greitoji pagalba iÅ¡vežė į ligoninę. TÄ vakarÄ buvo blaivus, vėliau iÅ¡važiavo į Å¡audyklas, esančias R. miestelyje, rinkti gilzių. Namo negrįžo, miegojo Å¡audykloje. Nakties metu jo sugyventinė G. B. jam parašė SMS žinutę apie tai, kad jo ieÅ¡ko policija. KitÄ dienÄ Â grįžo namo ir jį sulaikė policijos pareigÅ«nai.              IÅ¡ nukentėjusiojo A.

A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, matosi, kad nukentėjusysis parodė, kad jis buvo sumuÅ¡tas R.. Tikslios datos pasakyti negalėjo, tačiau atsimena, kad tai buvo vakare, jis buvo prie parduotuvės „X“ ir su kažkuo kalbėjosi, o tada staiga prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kuris spyrė jam į galvÄ ir jis nugriuvo. Po to spyrio daugiau nieko neatsimena (1 t., 17-18 b.l.).             Liudytojas A. S. teisme parodė, kad 2015 m. birželio 20 d. vakare, apie 18 val., prie parduotuvės susitiko A.

A., su juo anksčiau buvo bendradarbiai. Abu buvo gerokai iÅ¡gėrę. Jie prie parduotuvės gėrė alų ir Å¡nekėjosi, o A. A. sėdėjo ant „bordiÅ«ro“, kurio aukÅ¡tis apie 2 metrus. Pro juos ėjo daug žmonių, A. A. nepriekabiavo prie žmonių, jų neužgauliojo, neužkalbino, tik prie einančio vyro ir moters, kurie nešėsi dėžę alaus, juokais pasakė „gal čia kokį buteliukÄ â€œ. Tačiau atbėgęs kitas jaunuolis spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , nuo smÅ«gio A.

A. nukrito nuo „bordiÅ«ro“ ant iÅ¡betonuotos aikÅ¡telės ir nebeatsikėlė. A. M. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .              Liudytojas A. M. teisme parodė, kad ėjo į parduotuvę „X“, prie jos susitiko du žmones, vienas stovėjo, o kitas – sėdėjo ant „bortelio“. Tada priėjo E. J. ir pasakęs, kad tas sėdintis vyras negražiai pavadino jo žmonÄ , spyrė nukentėjusiajam į galvÄ . Nukentėjusysis nukrito nuo „bordiÅ«ro“, kurio aukÅ¡tis apie 2,5 m., ant iÅ¡betonuotos žemės. Jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus.

IÅ¡ 2015 m. birželio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matosi, kad liudytojas A. M. atpažino E. J., kaip asmenį, kuris birželio 20 dienÄ koja spyrė sėdinčiam ant „bortelio“ vyrui. Spyris buvo stiprus, vyras atbulas persivertė ir maždaug iÅ¡ 2,5 metro aukščio nukrito į aikÅ¡telę (1 t., 35-37 b.l.).             Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ V. I. teisme parodė, kad 2015 m. birželio 20 d. A. A. išėjo į parduotuvę „X“.

Po pusvalandžio jis jai paskambino ir ji suprato, kad A. A. dar daugiau iÅ¡gėręs, prašė jį pasitikti, bet ji atsisakė. Tada A. A. pasakė, kad yra R. ir važiuos į J. pas jos seserį, todėl ji buvo rami. Naktį atvykę pareigÅ«nai pasakė, kad A. A. iÅ¡vežtas į klinikas, sunkios bÅ«klės. Jai pardavėja sakė, kad ji matė, kaip jaunuolis spyrė sėdinčiam A. A. į galvÄ , veido sritį.              Liudytoja I. A. teisme parodė, kad apie 22 val. eidama su seserimi E. G., iÅ¡ toli matė prie parduotuvės ,,X“ daug kompanijų.

Matė, kaip pribėgęs E. J. spyrė A. A., kuris sėdėjo ant „bortelio“, į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, gal į petį, gal į nugarÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio A. A. nukrito, girdėjo kritimo garsÄ . IÅ¡ 2015 m. birželio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matosi, kad liudytoja I. A. atpažino E. J., kaip asmenį, kuris, priėjęs prie sėdinčio A., koja spyrė pastarajam į galvos sritį, po spyrio A. atbulas persivertė per „bortelį“ ir nukrito į angÄ (1 t., 53-55 b.l.).             Liudytoja E. G. teisme parodė, kad su seserimi I.

A. ėjo pasivaikščioti. Prie parduotuvės „X“ kampo matė sėdinčius prie rÅ«sio ant „bordiÅ«ro“ tris vyrus. Matė ir kitÄ kompanijÄ , iÅ¡ kurios vienas vyras pribėgo ir koja spyrė ant „ bordiÅ«ro“ sėdinčiam A. A., kuris aukÅ¡tielninkas nukrito į iÅ¡betonuotÄ duobę.              Liudytoja G. B. teisme parodė, kad E. J. yra sugyventinė. Ä®vykio, kuris įvyko 2015 m. birželio 20 d., nematė. IÅ¡gėrusi ji su tėvu ėjo iÅ¡ parduotuvės „X“, nešėsi alų, kurį nupirko draugams.

Nukentėjusysis su kitu vyru sėdėjo ant „bordiÅ«ro“ ir gėrė alų, jai einant pro juos, nukentėjusysis paprašė alaus, o ji atsakė, kad neduos, nes alus ne jos. Neprisiminė, kad kÄ nors daugiau nukentėjusysis sakė. Vėliau tos pačios apklausos metu liudytoja parodė, kad nukentėjusysis kažkÄ sakė apie Å¡eimÄ , galbÅ«t apie tai ir pasakė E. J.. Tuo metu E. J. su draugu buvo prie automobilio ir krovė akumuliatorių. Vaikas buvo su sugyventiniu, o kiti 4 vaikai globos namuose.

Nuėjusi atidavė alų ir nuėjo pasivaikščioti su vaiku. Jai grįžus draugai pasakė, kad jos sugyventinis E. J. spyrė žmogui, kuris nukrito. TÄ vakarÄ E. J. į namus negrįžo, jam skambino, rašė SMS žinutes, bet telefonas buvo iÅ¡jungtas. Maždaug po paros E. J. grįžo, tačiau nespėjo nieko paaiÅ¡kinti, nes ji su vaiku miegojo ir iÅ¡ karto atvyko policijos pareigÅ«nai.              IÅ¡ 2015 m. birželio 21 d. apžiÅ«ros protokolo matosi, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie daugiaaukščio namo, kurio pirmame aukÅ¡te įsikÅ«rusi parduotuvė ,,X“, o pastato gale yra betoniniai laiptai žemyn į maždaug 1,5 metro gylį.

ApžiÅ«ros metu rasta kraujo dėmė (1 t., 11-13 b.l.).             Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1695/15(02) nurodyta, kad A. A. padaryti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas ir odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje bei odos nubrozdinimai kairio peties, krÅ«tinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 slankstelio panirimas su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu iÅ¡sivystė nuo kontakto su plokščiu pavirÅ¡iumi. Sužalojimai visumoje yra bÅ«dingi kritimui, atsimuÅ¡ant į plokščiÄ pagrindÄ virÅ¡ugalviu.

Trauma padaryta apie kelios, keliolika minučių iki GMP iÅ¡kvietimo – 2015 m. birželio 20 d., 21 val. 39 min. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo iÅ¡sivystė galÅ«nių paralyžius (1 t., 92-93 b.l.).             Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina E. J. kaltę, jog jis 2015 m. birželio 20 d., apie 21. 40 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie parduotuvės ,,X“, esančios (duomenys neskelbtini), aplinkinių akivaizdoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, sėdinčiam A.

A. tyčia koja spyrė į galvÄ , nuo ko pastarasis, persivertęs per laiptinės „bortelį“, nukrito ant laiptų aikÅ¡telės, tuo padarė nukentėjusiajam minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imÄ ir odos nubrozdinimus virÅ¡ugalvyje bei odos nubrozdinimus kairio peties, krÅ«tinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 (ketvirto) slankstelio panirimÄ su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu, ko pasekoje dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo iÅ¡sivystė galÅ«nių paralyžius, Å¡iais savo veiksmais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė A.

A. sveikatÄ .             Kaip jau minėta, nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde paties smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajam A. A. į galvÄ neginčija, taip pat neginčija ir kilusių padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Tačiau nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad sunkų A. A. sveikatos sutrikdymÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir nurodo, kad jis norėjo apginti savo Å¡eimÄ , todėl, nuteistojo nuomone, Å¡i priežastis nėra menkavertė.

             Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kÅ«no audinių ar organų vientisumÄ arba sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas yra žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu bÅ«du. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai:

1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas);

2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas;

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties.

Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iÅ¡kyla už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ . Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K- 172-942/2016 ir kt.).             Kad E. J. koja spyrė ant „bortelio“ sėdėjusiam nukentėjusiajam A. A. į galvÄ , ir tai, kad po Å¡io spyrio nukentėjusysis, persivertęs per „bortelį“, nukrito ant laiptų aikÅ¡telės, patvirtina įrodymų visuma.

Pats nuteistasis E. J. parodė, kad spyrė nukentėjusiajam ir galbÅ«t pataikė jam į galvÄ . Tai, kad E. J. spyrė bÅ«tent A. A. į galvÄ , patvirtina kiti įrodymai. Pats nukentėjusysis A. A. parodė, kad prie jo priėjęs nepažįstamas jaunuolis – E. J., spyrė jam į galvÄ ir jis nukrito. Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojai A. S., A. M., buvę įvykio vietoje kartu su A. A.. A. S. parodė, kad atbėgęs jaunuolis – E. J. spyrė A. A. į galvÄ , nuo Å¡io smÅ«gio pastarasis nukrito nuo „bordiÅ«ro“ ant iÅ¡betonuotos aikÅ¡telės. Liudytojas A.

M. taip pat parodė, jog priėjo E. J. spyrė nukentėjusiam į galvÄ ir Å¡is nukrito nuo „bordiÅ«ro“ ant iÅ¡betonuotos aikÅ¡telės. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matosi, kad liudytojas A. M. atpažino E. J. kaip asmenį, kuris spyrė ant „bortelio“ sėdinčiam nukentėjusiajam, po ko Å¡is persivertė ir nukrito iÅ¡ 2,5 metro aukščio į aikÅ¡telę. Å iuos visus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojos I. A. bei E. G., kurios taip pat, nors ir iÅ¡ didesnio atstumo, bet tiesiogiai matė nuteistojo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Å ios liudytojos parodė, kad E. J. spyrė A. A., kuris nuo Å¡io smÅ«gio nukrito į iÅ¡betonuotÄ duobę. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matosi, kad liudytoja I. A. taip pat atpažino E. J. kaip asmenį, kuris spyrė sėdinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį, po Å¡io spyrio A. A. persivertė per „bortelį“ ir nukrito į angÄ . Net ir nuteistojo bei nukentėjusiojo sugyventinių G. B. ir V. I. parodymai patvirtina E. J. neteisėtus veiksmus prieÅ¡ A. A..

Nors jos tiesiogiai įvykio ir nematė, tačiau iÅ¡ kitų asmenų, mačiusių įvykį, sužinojo, kad E. J. į galvos sritį spyrė A. A.. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, nėra abejonių, kad E. J. sėdinčiam ant „bortelio“ A. A. spyrė į galvÄ , nuo ko Å¡is nukrito ant betoninės laiptų aikÅ¡telės. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1695/15(02) nurodyta, kad A. A. padaryti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas ir odos nubrozdinimas virÅ¡ugalvyje bei odos nubrozdinimai kairio peties, krÅ«tinės ir kairio kelio srityje, kaklo 4 slankstelio panirimas su nugaros smegenų skersiniu pažeidimu iÅ¡sivystė nuo kontakto su plokščiu pavirÅ¡iumi.

Sužalojimai visumoje yra bÅ«dingi kritimui, atsimuÅ¡ant į plokščiÄ pagrindÄ virÅ¡ugalviu. Trauma padaryta apie kelios, keliolika minučių iki GMP iÅ¡kvietimo – 2015 m. birželio 20 d., 21 val. 39 min. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaklinės dalies nugaros smegenų pažeidimo iÅ¡sivystė galÅ«nių paralyžius.              Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad bÅ«tent E. J. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta A. A. sveikata.

Tarp nuteistojo pavojingos veikos (spyrio nukentėjusiajam į galvÄ ) ir kilusių padarinių (sunkaus A. A. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys. Nors nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nenorėjo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatos, taip pat negalėjo numatyti, kad už „bortelio“ gali bÅ«ti laiptai, tačiau pirmosios instancijos teismas E. J. kaltės formÄ nustatė teisingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. J. veikė sÄ moningai ir suvokė, jog savo veika (spirdamas koja nukentėjusiajam į galvÄ ) gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ , nors ir nenorėjo sunkių padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, tai yra sužalojo A.

A. netiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad net pats nuteistasis teisme parodė, kad įvykio vietÄ Å¾inojo, taip pat žinojo ir tÄ â€žbortÄ â€œ bei laiptus į rÅ«sį, todėl nėra abejonių, jog E. J. suvokė, kad spirdamas sėdinčiam ant „bortelio“ A. A., Å¡is gali nukristi nuo to „bortelio“ ant laiptų aikÅ¡telės, nors to ir nenorėjo ar nesiekė, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.              Pirmosios instancijos teismas nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas taip pat nustatė teisingai.

Kaip jau minėta, pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui.             Šioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. J. vieÅ¡oje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, dėl mažareikÅ¡mės dingsties sunkiai sutrikdė A. A. sveikatÄ . Nors pats nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė ne dėl mažareikÅ¡mės dingsties, o dėl to, jog jam sugyventinė pasakė, kad jÄ asmuo, sėdintis ant „bortelio“ prie parduotuvės, moralizavo, įžeidinėjo, todėl jis norėjo apginti savo Å¡eimÄ , susinervino ir nuėjęs spyrė sėdinčiam A.

A.. IÅ¡ nuteistojo E. J. parodymų matosi, kad jo sugyventinė G. B. jam pasakė, jog asmuo, sėdintis prie parduotuvės ant „bortelio“, jÄ užgauliojo, moralizavo, kad nesirÅ«pina vaikais, todėl jis, E. J., susinervavo, nors tuo metu iÅ¡ tiesų vaikai buvo iÅ¡ jų atimti ir apgyvendinti globos namuose, ir nuėjęs spyrė nukentėjusiajam. Nuteistasis parodė ir tai, kad iki įvykio su A. A. pažįstami nebuvo. Pati G. B. teisme parodė, kad jai einant ir neÅ¡antis alų nukentėjusysis paprašė alaus, tačiau ji atsakė, kad neduos, nes alus ne jos.

Tos pačios apklausos metu liudytoja G. B. parodė ir tai, kad nukentėjusysis kažkÄ sakė apie Å¡eimÄ , tačiau, kaip matosi iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, tiksliai nenurodė, kÄ bÅ«tent A. A. sakė apie jos Å¡eimÄ , taip pat nenurodė, kokiais bÅ«tent žodžiais nukentėjusysis įžeidė, užgauliojo jos Å¡eimÄ , vaikus, kaip teigia nuteistasis E. J.. Kiti liudytojai A. S. ir A. M., tiesiogiai dalyvavę įvykyje, nieko įžeidžiančio, užgauliojančio kitų asmenų atžvilgiu negirdėjo iÅ¡ A.

A.. A. S. parodė, kad A. A. prie žmonių nepriekabiavo, jų neužgauliojo, neužkalbino, tik einančiam vyrui ir moteriai, kurie nešėsi alaus dėžę, juokais pasakė „gal kokį buteliukÄ Äia“. Å is liudytojas parodė, kad spyrė kitas vyras, o ne Å¡is, su kuriuo nukentėjusysis pajuokavo. BÅ«tent apie šį pokalbį liudytoja G. B. ir parodė teisme, nors vėliau parodė ir tai, kad kažkÄ nukentėjusysis pasakė apie Å¡eimÄ . Kitas liudytojas A. M., taip pat tiesiogiai matęs šį įvykį, parodė, kad priėjęs E. J. ir pasakęs, jog A.

A. negražiai pavadino jo žmonÄ , spyrė nukentėjusiajam. Tačiau ir Å¡is liudytojas, kaip ir liudytojas A. S., negirdėjo iÅ¡ nukentėjusiojo jokių neva įžeidžiančių, užgauliojančių žodžių apie nuteistojo sugyventinę ar jų Å¡eimÄ , tuo labiau apie jų vaikus, kaip teigia E. J.. Taigi net ir patys G. B. ir E. J. tiksliai nenurodė, kokie bÅ«tent A. A. žodžiai taip stipriai E. J. paveikė, kad jis, kaip atsakÄ Ä¯ nukentėjusiojo žodžius, panaudojo prieÅ¡ jį smurtÄ .

Net ir tikint, kad A. A. nepagarbiai atsiliepė apie nuteistojo Å¡eimÄ , vaikus, teisėjų kolegijos nuomone, E. J. vieÅ¡oje vietoje atlikti veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo akivaizdžiai neadekvatÅ«s. Nuteistojo E. J. atlikti smurtiniai veiksmai kaip atsakas į nukentėjusiojo žodžius, kurių tiksliai negalėjo nurodyti net ir nuteistasis ir jo sugyventinė, buvo akivaizdžiai neadekvati reakcija. Todėl pirmosios instancijos teismas, net ir patikėjęs E. J. aiÅ¡kinimais apie tariamai pasakytus nukentėjusiojo kažkokius nepagarbius žodžius apie kaltininko ir jo sugyventinės Å¡eimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , nors ir ne be jokios dingsties, tačiau tai padarė tik dėl mažareikÅ¡mės dingsties.

IÅ¡ tikrųjų E. J. sunkiai sužalojo A. A. ne dėl asmeninių, o dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir tai patvirtina iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatytos konkrečios Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. J. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 135 str. 1 d. nėra pagrindo.             Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad teismas jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Jo nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi (BK 59 str.1 d. 2 p.). Skunde apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jis nenuėjo pas nukentėjusįjį, nes jo niekas nepriėmė, jo sugyventinė buvo nuėjusi. Nurodo, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tik nesutinka su tuo, kad nusikaltimÄ padarė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Be to, jis pagal savo galimybes pasiÅ«lė ir atlygino dalį padarytos žalos.

Visi Å¡ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami.             Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. J. bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Be to, skiriant bausmes, atsižvelgiama ne tik į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų buvimÄ ar nebuvimÄ , jų reikÅ¡mę bei tarpusavio santykį, tačiau atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, iÅ¡vardintas BK 54 str. 2 d.

Tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rÅ«Å¡is, kaltininko asmenybė ir kt.              IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė nuteistojo E. J. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės – jo prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi (BK 59 str.1 d. 2 p.), tačiau teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir jį atmeta.             Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jeigu ta veika buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iÅ¡ dalies teisingus parodymus apie jÄ , siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybę. Taigi kaltininko prisipažinimas nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Be to, vien kaltininko prisipažinimas, nenustačius jo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ar padėjimo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , irgi nepripažįstamas lengvinančia aplinkybe.

NuoÅ¡irdus galėjimasis padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvinius veiksmus – stengiasi atlyginti žalÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo ir kt.              IÅ¡ baudžiamosios bylos matosi, kad 2015 m. birželio 20 d. spyręs nukentėjusiajam į galvÄ , E. J. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir kurį laikÄ net negrįžo į namus, apie padarytÄ nusikaltimÄ niekam nepranešė, pats į teisėsaugos institucijas neatvyko ir neprisipažino.

Tik po kelių dienų, t. y. 2015 m. birželio 22 d., E. J. buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir pirmosios apklausos metu savo kaltės nepripažino, netgi parodė, kad nukentėjusiajam iÅ¡ viso nespyrė, o tik priėjo norėdamas jam suteikti pagalbÄ . Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2015 m. lapkričio 24 d., ir teisme E. J. savo kaltę jau pripažino ir nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nuteistasis prisipažino ne savo noru, o dėl kitų jau surinktų duomenų, patvirtinančių jo kaltę.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kaltinamasis (Å¡iuo metu nuteistasis) teisme siekė suÅ¡velninti savo padėtį, gailesčio dėl padaryto nusikaltimo neparodė. Kaip jau buvo minėta, pripažįstant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi bÅ«ti nustatomas ne tik kaltininko prisipažinimas, bet ir jo nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad visÄ procesÄ nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Jis teisme taip pat parodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos, tačiau nuteistasis neaplankė ir neatsiprašė paties nukentėjusiojo, o praėjus ilgam laikui nuo įvykio, t. y. 2016 m. balandžio 4 d., susitiko su nukentėjusiojo sugyventine ir atlygino tik 20 Eur padarytos žalos bei su ja susitarė, kad kiekvienÄ savaitę duos po 20 Eur ir pirks vaistus. Tačiau tokie nuteistojo veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinami kaip nuoÅ¡irdus gailėjimÄ si. Pažymėtina, kad iÅ¡ nuteistojo priteista 100 000 Eur neturtinės ir 1 515,22 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A.

A., todėl atlygintos žalos dydis – 20 Eur – nėra pakankamai didelis, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog nuteistasis nuoÅ¡irdžiai gailisi bei nuoÅ¡irdžiai stengiasi atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį. Visa tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. J. gailėjimasis, apie kurį jis nurodo apeliaciniame skunde, yra formalus ir netikras, daryti iÅ¡vadÄ apie jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si nėra pagrindo. Todėl nėra pagrindo ir pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p. Jokių kitų R.

J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra.             Pagrįstai nenustatęs nuteistojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, skirdamas E. J. bausmę teismas atsižvelgė į kitas aplinkybes, iÅ¡vardintas BK 54 str. 2 d. Nors, jau aptarta, kad aplinkybę – atlygintÄ Å¾alos dalį – pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, tačiau į Å¡iÄ aplinkybę teismas, skirdamas E. J. bausmę, vis dėlto atsižvelgė.

Tačiau teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimÄ . Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis tapo neįgalus ir visiÅ¡kai nedarbingas. E. J. anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartÄ už smurtinį nusikaltimÄ . Jis baustas ir administracine tvarka. Taip pat teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad jis dirba bei darbovietėje charakterizuojamas patenkinamai, nors seniÅ«nijoje charakterizuojamas daugiau neigiamai.

Taip pat į tai, kad jis yra mažamečių vaikų tėvas. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, jog nenustatyta nuteistojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, teismas pagrįstai pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. nuteistajam E. J. paskyrė sankcijos vidurkiui lygiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, E. J. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais Å¡iÄ bausmę Å¡velninti nėra pagrindo.

             Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat į jo galimybes atlyginti žalÄ , taip pat nurodoma ir tai, jog jo Å¡eimoje yra 6 vaikai, o jis yra vienintelis, kuris jais rÅ«pinasi, nes jo sugyventinė nedirba. Ir Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.             IÅ¡ baudžiamosios bylos matosi, kad nukentėjusysis A.

A. buvo pareikęs 144 810 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., 126-128 b.l.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.              CK 6.250 straipsnio 1 dalyje asmens dvasinės būsenos pokyčiai (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, dvasinis sukrėtimas ir kt.) pateikiami kaip neturtinė žala, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl kito asmens sveikatos sutrikdymo sukelti dvasiniai išgyvenimai laikomi neturtine žala.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.              IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino tai, jog dėl E. J. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis tapo neįgalus ir visiÅ¡kai nedarbingas.

Jo sveikatos bÅ«klė sunki, jis nevaldo viso kÅ«no, iÅ¡skyrus galvÄ . A. A. patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . Jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti, jam reikalinga nuolatinė slauga. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. J. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimÄ bei į jo turtinę padėtį ir Å¡eimos padėtį.              Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, Å¡ioje byloje ypač svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl nuteistojo E. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo A.

A. tapo visiÅ¡kai nedarbingas (prarado 100 procentų darbingumo), Å¡iuo metu jis visiÅ¡kai paralyžiuotas, todėl pats savimi pasirÅ«pinti negali, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, tikėtina, kad liekamieji reiÅ¡kiniai negali bÅ«ti paÅ¡alinti, todėl A. A. jau nebegyvens pilnavertiÅ¡ko gyvenimo. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo padaryta didelė neturtinė žala. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi.

Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje.  Nors nuteistasis E. J. ir anksčiau buvo teistas, o jo gyvenimo bÅ«das nebuvo pavyzdinis, jis ilgus metus gyveno iÅ¡ paÅ¡alpų, nesirÅ«pino vaikais, tiek jis, tiek jo sugyventinė piktnaudžiavo alkoholiu, Å¡iuo metu jie gyvena socialiniame bÅ«ste, iÅ¡laiko 6 vaikus, o jo sugyventinė niekur nedirba, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. yra jauno, darbingo amžiaus, todėl nėra abejonių, kad jis turės galimybę iÅ¡ jo priteistÄ neturtinę žalÄ atlyginti ateityje.             Dėl to, kas jau buvo aptarta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepažeidė CK 6.250 str. 2 d. reikalavimų, o priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.             Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. J. apeliacinis skundas nepagrįstas, visi jame dėstomi argumentai jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant nuosprendį, nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė ir priteisto neturinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam A.

A. taip pat yra teisingi. Keisti nuosprendį kad nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :           Nuteistojo E. J. apeliacinį skundÄ Â atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                            Linas Å iukÅ¡ta Teisėjai                                                                                                                        Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Viktoras Kažys