86d7a6fd-e70a-4700-93b0-2b14d40544d3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1941-413/2015;           Proceso Nr. 2-69-3-09565-2014-2;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.2.4.2; 2.6.2.8; 3.3.1.21.. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. ir atsakovės J.

L. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-226-191/2015 pagal ieÅ¡kovo E. M. ieÅ¡kinį atsakovei J. L. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarė V. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas E. M. ir atsakovė L. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ :

1) pagal 1992-03-16 pirkimo – pardavimo (buto privatizavimo) sutartį - butÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

2) pagal 2008-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį – 0,0643 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini); ir kilnojamÄ jį turtÄ â€“ automobilį N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto padalijimo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutartimi, reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtinta Kauno m. 4-ojo notarų biure, Å¡alys pasidalino dalį santuokoje įgyto turto – 0,0643 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), kuris atiteko atsakovei.

IeÅ¡kovas nurodė, kad santuoka yra iÅ¡irusi, Å¡alys neveda bendro Å«kio, gyvena atskirai – ieÅ¡kovas bute (duomenys neskelbtini), atsakovė – gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo nuomone, dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai. Pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, Å¡alys faktiÅ¡kai buvo susitarę, kad atsakovei asmeninėn nuosavybėn atitenka sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas ir namas, o ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise lieka butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau garbaus amžiaus, teisinio neiÅ¡prusimo bei atsakovės apgaulės į minėtÄ sutartį jis (butas) nebuvo įtrauktas.

Todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento suklydimo ir apgaulės įtakoje 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarytÄ Sutuoktinių turto padalijimo sutartį, reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtintÄ Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės, ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (toliau ir Pastatas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn sutuoktinių J. L. M. ir E. M. nuosavybėn;

3) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir priteisti E. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rusiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir Butas), kurio vidutinė vertė 83 400 Lt (24 154,31 Eur); priteisti iÅ¡ J. L. M. ieÅ¡kovo E. M. naudai 23 620 Lt (6 840,82 Eur) dydžio piniginę kompensacijÄ už J. L. M. atitenkančiÄ didesnę turto dalį, 1 152,20 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgyto turto iÅ¡laikymÄ , 369,27 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgyto turto pagerinimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Po grÄ Å¾inimo į bendrÄ ja jungtinę sutuoktinių nuosavybę priteisti atsakovei J. L. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė vertė 128 300 Lt (37 158,24 Eur), ir transporto priemonę N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 2 340 Lt (677,72 Eur).

A. J. L. M. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir patvirtino, kad santuoka su ieÅ¡kovu yra iÅ¡irusi, Å¡alys kartu negyvena nuo 2012 m., tačiau, jos vertinimu, santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės ir jo neiÅ¡tikimybės, kadangi ieÅ¡kovas turi kitÄ moterį, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimu. Atsakovė prašė atmesti kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nurodė, kad ieÅ¡kovas gera valia sutiko sudaryti ginčijamÄ Santuokinio turto padalijimo sutartį, kadangi ja padalintas turtas buvo įgytas už asmenines atsakovės lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abipusės ieÅ¡kovo ir atsakovės kaltės; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 20 d. Sutuoktinių turto padalijimo sutartį (reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtintÄ Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J.), taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn sutuoktinių J.

L. M. ir E. M. nuosavybėn; priteisė ieÅ¡kovui E. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui butÄ /patalpÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei J. L. M. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“Â gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), transporto priemonę N. A., valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieÅ¡kinį dėl santuokinio turto iÅ¡laikymo ir pagerinimo iÅ¡laidų bei piniginės kompensacijos priteisimo atmetė; po santuokos nutraukimo E. M. paliko pavardę M., J. L. M. – M.; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 156,41 Eur žyminio mokesčio ir 612,30 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, valstybei; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 67,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ .

             Pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo, kuomet ieÅ¡kovas prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė - dėl ieÅ¡kovo kaltės, ir įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų parodymus teismas konstatavo, kad abi Å¡alys nesugebėjo taikiai iÅ¡spręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl to kildavo tarpusavio barniai, neiÅ¡saugojo Å¡iltų santykių, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, pasikeitė abiejų požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes, kilusių problemų nesugebėjo spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du.

Teismas nenustatė ieÅ¡kovo elgesyje esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, o atsakovės bei liudytojų parodymus, kad atsakovas galimai turi kitÄ moterį vertino kaip nepakankamus ieÅ¡kovo kaltei nustatyti. Ä®vertinęs tai, kad sutuoktiniai jau kelis metus kartu negyvena, nebepalaiko Å¡eimyninių santykių, teismas sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).             Pasisakydamas dėl ginčijamos Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties panaikinimo, kuomet Å¡alys 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kuriÄ sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas - žemės sklypas ir pastatas-gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei J.

L. M., teismas sprendė, kad Å¡i sutartis neatitiko tikrosios Å¡alių valios, buvo sudaryta ieÅ¡kovui nenaudingomis sÄ lygomis, nes santuokos iÅ¡irimo atveju sutuoktiniai turi teisę į pusę jų užgyvento turto, dėl ko buvo apribota jo teisė į jam priklausančiÄ turto dalį. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijama sutartimi buvo spręstas tik vieno turtinio objekto padalinimo klausimas, nesprendžiant klausimo dėl kitų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių daiktų padalinimo, teismas konstatavo, kad sutartis iÅ¡ esmės yra ydinga, labiau atitinkanti turto perdavimo kito sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn sutartimi, nei sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi.

Teismo nuomone, ginčo sutarties sudarymui įtakos turėjo garbus Å¡alių amžius, ieÅ¡kovo įsitikinimas, kad žodinis Å¡alių susitarimas dėl buto ir žemės sklypo pasidalijimo iÅ¡lieka ir po ginčijamos sutarties sudarymo, dėl ko teismas sprendė, kad sutartis buvo sudaryta esant suklydimo faktui. Nenustatęs apgaulės požymių, teismas sprendė, kad ginčo sutartis sudaryta ieÅ¡kovo suklydimo, o ne apgaulės įtakoje, todėl ginčijamÄ sutartį panaikino tik vienu įstatyminiu pagrindu (CK 1.90 straipsnis).             Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, teismas konstatavo, kad sudarydamas ginčijamÄ sutartį ieÅ¡kovas tikėjo, jog jam atiteks likęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas – butas, esantis Ukmergės g. 30-24, Kaune.

Nustatęs, kad ginčo sutartis buvo sudaryta nesant abiejų Å¡alių suderintos valios (CK 1.62 straipsnio 6 dalis), teismas sprendė, jog kyla CK 1.80 straipsnyje numatytos pasekmės, dėl ko pripažinus sutartį negaliojančia taikytina restitucija, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 17 300 Lt, ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 111 000 Lt, turi bÅ«ti grÄ Å¾inti į bendrÄ ja jungtinę sutuoktinių nuosavybę.             Spręsdamas dėl turto iÅ¡laikymo ir pagerinimo iÅ¡laidų bei kompensacijos priteisimo, teismas pažymėjo, kad patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės pusę turėtų ginčo buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m.

Konstatavęs, kad Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė gyvendamas ginčo bute vienas, kad atsakovė, gyvendama atskirai, taip pat turėjo gyvenamojo namo iÅ¡laikymo, komunalinių ir kitų iÅ¡laidų, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas, keisdamas bute langus pagerino bendrÄ buto vertę, kuri, teismo nuomone, yra didesnė nei nurodoma ieÅ¡kinyje, teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas taipogi pažymėjo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta remiantis VÄ® Registrų centro duomenimis, kur buto pagerinimai (langų keitimas ir kt.) nėra įvertinti, o pagal analogiÅ¡kų 2-jų kambarių butų kainas, įvertinus ginčo buto pagerinimÄ , dalintino buto vertė santykinai atitiktų kito dalintino turto - namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę.

Todėl, padalijus du nekilnojamojo turto objektus Å¡alims natÅ«ra (ieÅ¡kovui – butas, atsakovei – gyv. namas su žemės sklypu), teismo vertinimu, toks turto padalijimo bÅ«das labiausiai atitiktų Å¡alių interesus, dėl ko teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti jo praÅ¡omÄ kompensacijÄ .              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatęs, kad buvo patenkinti ieÅ¡kovo neturtiniai reikalavimai ir 74 proc. turtinių reikalavimų, teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 156,41 Eur žyminio mokesčio ir 612,30 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieÅ¡kovas buvo atleistas, o atsakovei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 67,77 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. M. (jo atstovė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , pažeidė pareigÄ tinkamai motyvuoti sprendimÄ , visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovui nepriteistų ginčo Buto pagerinimo (langų sumontavimo) iÅ¡laidų.

Be to, teismas neargumentavo, kodėl jis neatsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktÄ sutuoktinių santuokoje įgyto turto balansÄ ir nepriteisė ieÅ¡kovui piniginės kompensacijos už jam tenkantį mažesnės vertės turtÄ Ä¯vertinus tai, kad atsakovei buvo priteistas ne tik žemės sklypas su pastatu, kurie, teismo nuomone, buvo adekvačios vertės kaip Butas, bet ir transporto priemonė N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ ieÅ¡kovas įvertino 677,71 Eur suma.2.

Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius įrodymus apie Buto, Žemės sklypo ir Pastato vertę bei atliktus Buto pagerinimus (sumontuotus langus), dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Buto vertė santykinai atitiko kito dalintino turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), vertę. IÅ¡ to seka, kad teismas netinkamai padalino sutuoktinių santuokoje įgytÄ turtÄ bei priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , pažeidžiantį ieÅ¡kovo teises.3.

Tenkindamas ieÅ¡kinį dalyje dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teismas grÄ Å¾ino bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn Žemės sklypÄ ir PastatÄ , tačiau nesudarė sutuoktinių bendro turto balanso ir tokiu bÅ«du pažeidė prezumpcijÄ , jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnis). Viso santuokoje įgyto turto vertė 61 657,71 Eur, todėl, vadovaujantis sutuoktinių turto padalinimo lygių dalių principu, ieÅ¡kovui turėjo tekti 30 828,86 Eur vertės turto.

Tuo tarpu ieškovui buvo priteistas tik 23 800 Eur vertės Butas, tačiau nepriteista 7 028,86 Eur dydžio piniginė kompensacija. Be to, teismas ne tik nesudarė turto balanso, bet ir nenurodė dalintino turto verčių. Atsakovei neginčijant ieškovo pateiktų VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto vertinimų ir nepateikus jokių minėtas vertes paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis masinio vertinimo būdu nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis.

Kadangi Å¡ioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami nei su nepilnamečių vaikų teisėmis, nei su silpnesnėje padėtyje esančio sutuoktinio teisėmis susiję klausimai, kuomet teismas turi bÅ«ti aktyvus, pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas aktyvus ir savo iniciatyva nustatydamas buto vertę, tačiau nesivadovaudamas civilinės bylos įrodymais, pažeidė tiek įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), tiek Å¡alių rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis), todėl priėmė nepagrįstÄ ir iÅ¡ dalies naikintinÄ sprendimÄ .4.

Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės ½ dalies Buto išlaikymo ir pagerinimo išlaidų. Anot apelianto, per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. kovo mėn. ieškovas patyrė 2 304,40 Eur išlaidų, susijusių su Buto išlaikymu. Minėtos išlaidos yra patiriamos nepriklausomai nuo to, kiek gyventojų naudojasi Butu, todėl šalys jas privalo apmokėti kartu. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimais, nepateikė įrodymų apie jos patirtas gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas, nereiškė priešieškinio ir nereikalavo priteisti minėtų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės taikyti priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir nepriteisti ieškovo prašomos sumos vien dėl to, kad atsakovė patyrė analogiško dydžio išlaidas gyvenamojo namo išlaikymui.

Atsakovė, bÅ«dama Buto bendraturte, privalėjo lygiomis dalimis prisidėti prie Buto iÅ¡laikymo (pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį, abu sutuoktiniai atsako solidariai (LR CK 6.114 str.), o solidariÄ jÄ prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių to, kÄ jis įvykdė (CK 6.9 straipsnis), todėl ieÅ¡kovas pagrįstai reikalavo priteisti jam 1 152,20 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ . Be to, ieÅ¡kovas už asmenines lėšas yra pagerinęs Buto bÅ«klę – sumontavęs 4 vnt.

PVC langų Aluplast, už kurių sumontavimÄ sumokėjo 2 550 Lt. Ä®vertinus tai, kad langai nupirkti už asmenines ieÅ¡kovo lėšas, atsakovei tenka pareiga atlyginti ½ dalį Buto pagerinimo iÅ¡laidų – 1 275 Lt (369,26 Eur). Apeliaciniu skundu atsakovė J. L. M. (jos atstovė) praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas apeliantės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas, nutraukdamas santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nusižengė įrodymų vertinimo taisyklėms, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės nuomone, neužtenka vien tik ieÅ¡kovo subjektyvaus paaiÅ¡kinimo, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ir atsakovė, nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę.

Be to, teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės kaltė. Todėl sprendimo dalis, kuria teismas sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažintina nemotyvuota, kas sudaro pagrindÄ panaikinti sprendimÄ Å¡ioje dalyje.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo sudaryta Sutuoktinių turto padalijimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Atsakovės nuomone, minėta iÅ¡vada prieÅ¡tarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo institutui, Å¡iuo klausimu suformuotai teismų praktikai, surinktai bylos medžiagai, kadangi sandorį teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sÄ lygos: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos nei viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų. Be to, pripažindamas minėtÄ Sutuoktinių turto padalijimo sutartį negaliojančia, teismas iÅ¡ esmės rėmėsi vien ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis ir atsakovė neva buvo sudarę žodinę sutartį, jog Sutuoktinių turto padalijimo sutartimi sutuoktiniai pasidalins visÄ jų santuokoje turimÄ turtÄ , įskatinat ir butÄ , nors atsakovė neigė buvus tokį susitarimÄ . Tokiu bÅ«du, teismas vertino Å¡alių sudarytÄ sutartį formaliai ir iÅ¡imtinai vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, nenurodydamas kokiais pagrindais atmesti atsakovės argumentai, nevertindamas sutarties turinio. Be to, ieÅ¡kovas prašė sandorį pripažinti negaliojančiu ne tik dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), bet ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nenurodė, kokie veiksmai ir aplinkybės sudarė skirtingus nurodytų sandorių negaliojimo pagrindus.3. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovui buvo nenaudinga sudaryti ginčijamÄ sutartį dėl to, kad skyrybų atveju ieÅ¡kovas turi teisė į pusę bendra jungtine nuosavybe priklausančio turto. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kuri numato, jog suklydimo faktÄ sudarant sandorį galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ginčo sandoris sudarytas dėl abiejų ginčo Å¡alių suklydimo, kadangi atsakovė niekada neįrodinėjo suklydusi sudarydama Å¡iÄ sutartį, Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo ir ieÅ¡kovas. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie pagristų ieÅ¡kovo teiginius ir suteiktų pagrindÄ abejoti, kad Å¡alims sudarant santuokoje įgyto turto padalijimo sutartį, Å¡alių veiksmai neatitiko tikrosios jų valios,  kad ieÅ¡kovo amžius sutrukdė jam suprasti sudaromos sutarties turinį ir teisines pasekmes.

Sutartis buvo sudaryta dalyvaujant notarei ir buvo jos patvirtina, todėl ieÅ¡kovas, prieÅ¡ sudarydamas sutartį, galėjo pasikonsultuoti su notare, tačiau tuo metu jam tokių abejonių dėl sutarties sudarymo nekilo. Be to, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties sudarymo aplinkybes ir paÅ¡alinti iÅ¡kilusias abejones teismas turėjo apklausti notarę. Apeliantės vertinimu, vienpusės klaidos atveju, kai nėra kitos Å¡alies kaltės, sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai yra svarbios aplinkybės, dėl kurių ieÅ¡kovo suklydimÄ galima pateisinti.

Priešingu atveju nepagrįstai nukentėtų kita sandorio šalis, būtų griaunamas sandorių stabilumas ir būtų ginami asmenys, kurių neapdairumas negali būti pateisinamas.

5. Atsakovė pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jos pozicija buvo prieÅ¡inga ieÅ¡kovo pozicijai, atsakovė turėjo savo reikalavimų, todėl mano, kad tik atsakovei pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį byloje bÅ«tų užtikrintas sÄ Å¾iningas ir teisingas procesas bei priimtas teisingas teismo sprendimas. Tuo tarpu teismas pažeidė pareigÄ Å¡eimos bylose bÅ«ti aktyviu ir neiÅ¡aiÅ¡kino atsakovei jos teisės civilinėje byloje pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl ko liko neapgintos atsakovės teisės, nesuteikta jai galimybė reikÅ¡ti byloje reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo pripažinimo asmenine nuosavybe (kaip įgytus už asmenines lėšas).

Tai, kad bylos Å¡alys buvo atstovaujamos advokatų, nesudaro pagrindo atleisti teismÄ nuo pareigos aktyviai veikti Å¡eimos bylose ir visapusiÅ¡kai užtikrinti abiejų sutuoktinių dalyvavimÄ procese lygiomis teisėmis. Kadangi įstatymas nenumato galimybės pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡is teismas turėtų civilinę bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ir dėl to, kad apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, neatskleidė bylos esmės, padarė esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, nenustatė esminės reikÅ¡mės bylos eigai turinčių aplinkybių.

6. Apeliantės nuomone, tinkamam bylos iÅ¡nagrinėjimui privalu apklausti trečiuoju asmeniu byloje patrauktÄ notarę, kuri pirmosios instancijos teismo nebuvo apklausta, dėl ko atsakovė prašė nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė (jos atstovė) praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Atsakovė iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio kodekso nuostatas, kadangi nesudarė sutuoktinių bendro turto balanso, tačiau nesutinka su argumentu, kad tokiu bÅ«du padalindamas santuokoje įgytÄ turtÄ teismas pažeidė ieÅ¡kovo interesus, priteisdamas jam mažesnės vertės turtÄ ir nepriteisdamas jokios piniginės kompensacijos.

Teismas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad sutuoktinių bendrÄ Ä¯gytÄ turtÄ sudarė: Butas/patalpa - butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė – N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teismas turėjo spręsti bÅ«tent Å¡io turto padalijimo sutuoktiniams klausimÄ , dėl ko nepagrįsti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiai, kad jam turėjo tekti 30 828,86 Eur vertės turto, kai dalintino buto vertė yra 23 800 Eur. Be to, ieÅ¡kovas neturėjo teisės į kompensacijÄ už jam neva tenkančiÄ mažesnio turto dalį, kadangi skundžiamu sprendimu Sutuoktinių turto padalijimo sutartis buvo panaikinta nepagrįstai, o Žemės sklypas ir Pastatas negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laidų buto pagerinimui ir iÅ¡laikymui priteisimo, pažeidė Å¡alių pareigÄ rungtis bei įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovės nuomone, bÅ«tent ieÅ¡kovui kilo pareiga įrodinėti savo ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. jo patirtas iÅ¡laidas bÅ«sto iÅ¡laikymui ir pagerinimui bei įrodyti reikalavimo dėl kompensacijos Å¡ioje dalyje pagrįstumÄ , o ieÅ¡kovui to neįrodžius – teismas pagrįstai Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas (jos atstovė) praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ Â atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuokÄ dėl abiejų Å¡alių kaltės. IeÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktÄ atsakovė grindė liudytojų parodymais, tačiau vien liudytojų paaiÅ¡kinimai, kad jie matė ieÅ¡kovÄ su kita moterimi negali bÅ«ti laikomi pakankamais ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktui konstatuoti.

Be to, nors atsakovė įrodinėjo ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji pati nėra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, t. y. kad buvo iÅ¡tikima, lojali, atsidavusi Å¡eimai, gerbė sutuoktinį, tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, nevartojo psichologinio smurto ieÅ¡kovo atžvilgiu, nekonfliktavo bei neprovokuodavo Å¡eimoje konfliktų.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas, formuodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ , neįvykdė pareigos aiÅ¡kiai identifikuoti ir atskirti, kokie veiksmai ir aplinkybės sudarė skirtingus ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindus.

IeÅ¡kovas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ , teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes proceso įstatymas nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010 ir kt.). Todėl ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, neturėjo pareigos nurodyti teisinį pagrindÄ , dėl kurio praÅ¡o pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu.

Ieškovas įrodinėjo, kad sutartis neatitiko tikrosios sutarties šalių valios bei protingumo kriterijų, kad ieškovas yra garbaus amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo, neturi pagrindo nepasitikėti kita sutarties šalimi, todėl, neišmanydamas įstatymų, jis negalėjo numatyti, jog neaptartas Sutartimi ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas turtas, skyrybų atveju, teismo yra atidalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Ieškovo nuomone, teismas, remdamasis vidiniu įsitikinimu, įvertino šalių paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, jog suklydimo faktas egzistavo, dėl ko ginčo sandorį pagrįstai pripažino negaliojančiu.3.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ Å¡eimos bylose bÅ«ti aktyviu ir neiÅ¡aiÅ¡kino atsakovei jos teisės civilinėje byloje pateikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl ko buvo neapgintos jos teisės, nesuteikta galimybė reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti santuokoje įgytÄ Å¾emės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ asmenine nuosavybe (kaip įgytus už asmenines lėšas). IeÅ¡kovas pažymi, kad teismas Å¡eimos bylose yra aktyvus tik sprendžiant klausimus, susijusius su vaikų interesais.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie klausimai nebuvo sprendžiami, dėl ko teismui neteko pareiga bÅ«ti aktyviam, ir jis neprivalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovei jos teisės teikti byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį. Be to, atsakovė buvo atstovaujama advokato, kuris turėjo pareigÄ tinkamai atstovauti atsakovės teises ir interesus. Tik nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka atsakovė pradėjo įrodinėti, kad Pastatas ir Žemės sklypas yra asmeninė jos nuosavybė, neva įgyta už asmenines lėšas, tačiau Å¡iai aplinkybei patvirtinti nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas, kadangi bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingos bylos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, pagrįstos įrodymais ir sprendimo priėmimui pakankamais Å¡alių paaiÅ¡kinimais, duotais bylÄ nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, tiek jų paaiÅ¡kinimais, nurodytais savo procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teisme. Dėl santuokos nutraukimo priežasčių Santuokinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Santuokinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis, be kita ko, yra neiÅ¡tikimas. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos, todėl kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį iÅ¡saugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abi Å¡alys nesugebėjo taikiai iÅ¡spręsti turtinių ir kitų klausimų, abiems sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, pasikeitė abiejų požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes, dėl ko kildavo tarpusavio barniai. Teismas nenustatė ieÅ¡kovo elgesyje esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, o atsakovės bei liudytojų parodymus, kad atsakovas galimai turi kitÄ moterį vertino kaip nepakankamus ieÅ¡kovo kaltei nustatyti.

Ä®vertinęs tai, kad sutuoktiniai jau kelis metus kartu negyvena, nebepalaiko Å¡eimyninių santykių, teismas sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jos ir ieÅ¡kovo santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės nuomone, santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi jis buvo atsakovei neiÅ¡tikimas. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau atsakovei tenka pareiga įrodyti faktÄ (kito sutuoktinio neiÅ¡tikimybę), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė nenurodė nei faktinių, nei teisinių pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra nepagrįsta, kadangi dalies teismo iÅ¡vadų dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių apeliantė iÅ¡ viso neginčija, o kita dalis apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ne vienas liudytojas, apeliantei nenurodant nei konkrečių liudytojų, nei aplinkybių, kurias jie aptvirtino, yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ginčijamu klausimu nepaneigia (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Remiantis nurodytu, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių, pažeidė įrodinėjimÄ bei įrodymų įvertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pateiktus byloje įrodymus, pagrįstai priėjo iÅ¡vados, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, pripažinimo negaliojančiu Sandoriai – tai sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas.

Tačiau sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

Pažymėtina, kad pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad toks suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar bu­vo su­klys­ta, taikytinas pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), t. y. Å¡a­lies, teigiančios, jog ji su­kly­do, el­ge­sį bÅ«­ti­na ver­tin­ti at­si­Å¾vel­giant į ap­dai­raus, ati­daus žmo­gaus el­ge­sį tokio­mis pat ap­lin­ky­bė­mis. Pro­tin­gu­mo prin­ci­pas reiÅ¡­kia, kad, esant su­tar­ties lais­vei ir as­me­nų lygiateisiÅ¡kumui, kiek­vie­nas as­muo pri­va­lo pats rÅ«­pin­tis sa­vo tei­sė­mis ir in­te­re­sais.

Kai su­kly­di­mas yra tik su­kly­du­sios san­do­rio Å¡a­lies neapgalvo­tos rizi­kos ar jos ne­at­sar­gu­mo re­zul­ta­tas, pri­pa­Å¾in­ti sutar­tį nega­lio­jan­Äia nė­ra tei­si­nio pa­grin­do, nes to­kiu at­ve­ju Å¡a­lies su­kly­di­mo ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti. Ver­ti­nant, ar ap­skri­tai bu­vo su­klys­ta, rei­kia atsi­Å¾velg­ti į san­do­rio Å¡a­lies, teigiančios, jog ji su­kly­do, am­Å¾ių, iÅ¡­si­moks­li­ni­mÄ , san­do­rio su­da­ry­mo ir ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.).

Ginčijant sandorį svarbu nustatyti jo sudarymo motyvus, nes bet kuris teisinis veiksmas paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios sandorio sudarymo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. 4VJ-9250, patvirtintÄ Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., kuria Å¡alys pasidalino dalį santuokoje įgyto turto – 0,0643 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), ir kuris, remiantis Å¡ia sutartimi, atiteko atsakovei (t. 1, b. l. 15-20).

Sudarydamos minėtÄ sandorį, Å¡alys pareiÅ¡kė, kad sutartį sudarė niekieno neverčiamos, be smurto ir be apgaulės, laisva abiejų Å¡alių valia, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais (Sutarties 8.1 punktas). IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad už perduodamÄ atsakovei turtÄ kompensacijos gauti nepageidauja ir nuo jos atsisako (Sutarties 4.1 punktas). GinčijamÄ sandorį tvirtinusi notarė nurodė, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį abu sutuoktiniai jÄ perskaitė, o notarė paaiÅ¡kino Å¡ios sutarties teisines pasekmes ir jokių neaiÅ¡kumų nei E. M., nei jo sutuoktinei J.

L. M. dėl Å¡ios sutarties nekilo ( t. 1, b. l. 67). IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neginčijo, kaip ir neginčijo kitos byloje nustatytos ir raÅ¡ytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2004 m. buvo iÅ¡vykusi į užsienį, kad ginčo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu 2008 m. rugsėjo 18 d. pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas atsakovės vardu, panaudojus užsienyje uždirbtas lėšas (t. 1, b. l. 121-126, 144). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad iÅ¡ karto po Å¡ios sutarties sudarymo Å¡alys pradėjo gyventi atskirai, kad į ginčijamÄ sutartį nebuvo įtrauktas kitas santuokoje įgytas turtas, kad abi Å¡alys yra garbingo amžiaus ir neturi teisinio iÅ¡silavinimo, kad byloje nebuvo nustatyti apgaulės požymiai ar kiti tyčiniai ir neteisėti atsakovės veiksmai, teisėjų kolegija labiau tikėtina pripažįsta aplinkybę, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė puikiai suprato sudaromo sandorio teisines pasekmes, tokių pasekmių siekė atsižvelgdamos į turto įsigijimo aplinkybes ir faktinių santuokinių santykių nutraukimÄ , dėl ko nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovo suklydimo įtakoje (CPK 185 straipsnis).

Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ginčijamu klausimu buvo grindžiama ne faktinių bylos aplinkybių analize, bet prielaidomis ir spėlionėmis, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir priimtas Å¡ioje ieÅ¡kovo reikalavimų dalyje nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas (CPK 185, 263 straipsniai). Todėl teisėjų kolegija minėtÄ sprendimo dalį panaikina ir priima byloje naujÄ sprendimÄ , kurio ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmeta kaip nepagrįstÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kito turto padalinimo Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl 2012 m. rugpjūčio 20 d.

Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovo reikalavimų dalis dėl kito turto (buto ir automobilio) padalijimo ir kompensacijų bei kitų iÅ¡mokų priteisimo liko iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėta. Be to, aptariamam kontekste sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl minėtų ginčo klausimų iÅ¡sprendimo yra prieÅ¡taringa, o teismo motyvai apie analogiÅ¡kų 2-jų kambarių butų kainas ir jų atitiktį žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertei grindžiami prielaidomis ir neparemti bylos įrodymais. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčui spręsti dėl likusio turto padalijimo ir kompensacijų bei kitų iÅ¡laidų priteisimo reikalinga iÅ¡ naujo iÅ¡klausyti Å¡alis, iÅ¡tirti bylos įrodymus ir nustatyti turto padalinimo bÅ«dÄ .

Å alindamas minėtus pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas turėtų iÅ¡nagrinėti bylÄ beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas iÅ¡vadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, kadangi Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį sprendimÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu, nutaria : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 20 d.

Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio reg. Nr. 4VJ-9250, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalis, kuriomis padalintas santuokoje įgytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,0643 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini); ir automobilis N. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atmesta ieÅ¡kovo reikalavimų dalis dėl turto pagerinimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, piniginės kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                               Evaldas Burzdikas Gintautas Koriaginas Arūnas Rudzinskas