2018-10-03 Nr. AB-17605-3-64-3-00006-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1645-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00006-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2–13) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. buvo kalinamas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose, kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis. Kamerose esantis sanitarinis mazgas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, jose nebuvo pakankamai baldų, spintelių, lentynėlių. Be to, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai. Pasivaikščiojimai gryname ore trukdavo tik apie 1 val., nors turėdavo trukti 8 val., nusimaudyti pareiškėjui leisdavo tik vieną kartą per savaitę. Taip pat kamerose nebuvo sąlygų išsiplauti ir išsidžiovinti rūbus, o tiekiamas maistas buvo netinkamas. Dėl tokių Šiaulių TI veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį išsekimą, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (I t., b. l. 122–130) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. kamerose Nr. 58, 78, 35, kuriose jam teko nuo 3,75 kv. m iki 15,30 kv. m ploto. Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus atsakovas neturėjo galimybės. Dėl kamerų atitikties higienos reikalavimams atsakovas pažymėjo, jog kamera Nr. 78 buvo tikrinta 2016 m. liepos 15 d. ir jokių hienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Šiaulių TI pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl nepakankamo apšvietimo, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida ir tai, atsakovo vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose yra visi reikalingi baldai, tačiau teisės aktai nenumato galimybės turėti šaldytuvą kamerose.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Dėl maitinimo sąlygų atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui dietinis maitinimas buvo paskirtas nuolat būnant Šiaulių TI, tačiau asmenims dietinio maitinimo porcijos yra užsakomos kitai dienai (sekančiai dienai sudaromi ir sąrašai), todėl asmenys, kurie turėtų būti maitinami pagal dietinį valgiaraštį, atvykimo dieną tokio maitinimo negauna, o yra maitinami pagal valgiaraštį, skirtą nedirbantiems vyrams.

Remiantis vegetarinio maitinimo sąrašais pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjas buvo maitinamas pagal dietinį maitinimą, todėl atsakovas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo maitinimo laikė nepagrįstais. Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo atsakovas nurodė, jog Šiaulių TI asmeniniai apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Atsakovas neturėjo duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimybės nemokamai išsiskalbti ar socialinės paramos skyrimo. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos:

Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. Visą šį laikotarpį (12 dienų) jis buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 4 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,75 kv. m iki 15,26 kv. m kameros ploto, ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą. Dėl higienos reikalavimų pažeidimų teismas nurodė, jog pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė praustis ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų dėl naudojimosi dušu pareiškėjo atžvilgiu. Teismo vertinimu, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodė pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Dėl pagalbos mygtuko įrengimo kameroje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, jog pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Dėl sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti rūbus teismas sprendė, jog pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Atsižvelgęs į visa tai, teismas higienos reikalavimų pažeidimų nekonstatavo.

8. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, jog pareiškėjui V. S. dietinis maitinimas buvo paskirtas, todėl pareiškėjo teiginius dėl dietinio maitinimo neužtikrinimo laikė nepagrįstais.

9. Teismas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo nenustatė, tačiau pripažino, jog valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laivės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas Šiaulių TI, pažeidžiant nustatytus higienos reikalavimus, buvo laikomas neilgą laikotarpį (su pertrauka iš viso apie 12 dienų), jo buvimo įstaigoje metu jam tenkantis plotas nei vieną kartą nebuvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose. Įrodymų, jog per tokį trumpą laiką pareiškėjui dėl higienos normų pažeidimo išsivystė kokios nors sunkios pasekmės, nebuvo pateikta. Įvertinęs tai bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 10. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1–4) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenis, t. y. patikrinimo, kuris buvo atliktas vasarą, aktu, o pareiškėjas kalėjo žiemą, todėl tuo metu temperatūros ir drėgmės pažeidimai nebuvo nustatyti. Be to, teismas, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą, neatsižvelgė į kameroje esančius baldus ir neišskaičiavo sanitarinio mazgo ploto. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino jam išduotų vaistų. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), kuri taikoma naujiems ir renovuotiems pastatams, nors turėjo remtis HN 76:2010. Pareiškėjo teigimu, jam teikiamas maistas buvo netinkamas ir neatitiko maisto raciono, nes buvo teikiamas nebent vegetarinis maistas. Pirmosios instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl sugadintų jo asmeninių daiktų – sulietų rūbų iš aukščiau esančios kameros.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (II t., b. l. 9–10) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, jog Šiaulių TI veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI) laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Todėl atskirai pasisakytina tik dėl atskirų apeliaciniame skunde išskiriamų argumentų.

17. Byloje nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., pareiškėjui būnant Šiaulių TI pareiškėjas naudojosi netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu bei nebuvo užtikrintas privatumas juo naudojantis, taip pat nepaneigti pareiškėjo teiginiai dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje neįrengimo. Pareiškėjui turinčio tekti minimalaus ploto pažeidimas nepripažintas, nes pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,75 kv. m iki 15,26 kv. m kameros ploto.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, apskaičiavimu.

19. Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (toliau – ir EŽTT) (pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje Muršić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija.

20. Kita vertus, tai, kad nėra nustatomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nereiškia, kad nėra reikalinga atlikti vertinimą, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančias sąlygas. Pagal nacionalinį teisinį reglamentavimą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, Šiaulių TI kiekvienam asmeniui privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjui tekusį plotą bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d., kai jis buvo laikomas Šiaulių TI, daro išvadą, kad, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, kamerose, kuriose pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m, pareiškėjas nebuvo laikomas. Be to, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam visą minėtą laikotarpį teko daugiau nei Įsakyme Nr. V-124 nurodyta 3,6 kv. m ploto norma. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 15,26 kv. m kameros ploto, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą nebuvo pažeista.

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad jam buvo teikiamas netinkamas maitinimas, pažymėtina, kad pareiškėjo teiginius paneigia atsakovo į bylą pateikta medžiaga. Iš Šiaulių TI Sveikatos priežiūros skyriaus 2017 m. sausio 17 d. pažymos Nr. 76/10-43 matyti, kad V. S. dietinis maitinimas yra paskirtas nuolat būnant Šiaulių TI (b. l. 36). Teismui pateikti vegetarinio maitinimo sąrašai už laikotarpius, kuriuos pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI (b. l. 66–109), iš kurių matyti, kad pareiškėjo kalinimo dienas jis buvo maitinamas pagal dietinį maitinimą, t. y. jam buvo paskirta dieta R B (B). Byloje taip pat yra pateikti dietinio maitinimo valgiaraščiai, skirti pareiškėjui V. S. (b. l. 159–166). Minėtas aplinkybes tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl sugadintų jo asmeninių daiktų – sulietų rūbų iš aukščiau esančios kameros.

24. Nors pirmosios instancijos teismas dėl minėto pareiškėjo argumento iš tiesų nepasisakė ir tai vertintina kaip proceso teisės pažeidimas, šis pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir gali būti ištaisytas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pagal CK 6.250 straipsnį. Sulieti pareiškėjo rūbai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau, įvertinus tai, kad rūbai galėjo būti išdžiovinti, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl sugadintų jo asmeninių daiktų jam kilo neturtinė žala.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

27. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pareiškėjo laikymo Šiaulių TI trukmę ir nustatytų pažeidimų pobūdį. Nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų, t. y. neužtikrinant tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo naudojantis juo bei neįrengiant pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 50 Eur.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys