86d117ef-e2af-4daa-8d7d-b3b633850d33 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-473-430/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16340-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovui E. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė teismo:

1) pripažinti 2016 m. vasario 21 d. eismo įvykį, kuriame dalyvavo ieškovo vardu registruota transporto priemonė „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) draudžiamuoju įvykiu;

2) priteisti iš atsakovo 7175 Eur neišmokėtos draudimo išmokos;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2016 m. vasario 21 d. Kaune, LukÅ¡io ir Žukausko gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu M. R. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini) D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su ieÅ¡kovo vairuojamu automobiliu „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje M.

R. pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Eismo įvykio kaltininko automobilis buvo draustas atsakovo draudimo bendrovėje įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, dėl to ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, prašė iÅ¡mokėti 7175 Eur žalos atlyginimÄ . 2016 m. balandžio 7 d. praneÅ¡imu atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , pripažinęs įvykį nedraudžiamuoju, motyvuodamas eksperto iÅ¡vada, kad automobilių „(duomenys neskelbtini) D“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, abiejų automobilių esminiai sugadinimai atsirado ne dėl jų betarpiÅ¡ko kontakto. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovu, nes 2016 m. vasario 21 d. eismo įvykis iÅ¡ tikrųjų įvyko, automobilių apgadinimai atsirado bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu, o ieÅ¡kovas pateikė atsakovui visÄ teisingÄ ir reikalingÄ informacijÄ Å¡iam draudžiamajam įvykiui iÅ¡tirti. Pažymėjo, jog atsakovas neinicijavo dėl Å¡ių aplinkybių ikiteisminio tyrimo, dėl to negalima teigti, kad ieÅ¡kovas imitavo eismo įvykį ar suklastojo jo padarinius.

Ieškovas nesutinka su ekspertizės išvadų teisingumu, kadangi ekspertizė parengta neobjektyviai, ekspertizėje pateiktos išvados tarpusavyje prieštaringos, apgadintos transporto priemonės neapžiūrėtos, eismo įvykio kaltininkas neapklaustas, o ekspertas, darydamas šias išvadas, rėmėsi tik skaitmeninėmis nuotraukomis. Ieškovo įsitikinimu, šis eismo įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir jam išmokėta draudimo išmoka. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad atlikus iÅ¡samų deklaruoto eismo įvykio aplinkybių bei surinktų duomenų tyrimÄ , kilus abejonių, atsakovas kreipėsi į teismo ekspertÄ , kuris nustatė, kad eismo įvykis įvyko ne tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo praneÅ¡tos draudimo bendrovei. 2016 m. kovo 25 d. eksperto iÅ¡vadoje konstatuota, kad automobilių sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, o deklaruoto eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai nepagrįsti, nes abu automobiliai apgadinti ne dėl jų betarpiÅ¡ko kontakto.

Atsakovas, remdamasis eksperto nurodytomis aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis. Atsakovas pažymėjo, jog eismo įvykiai dalyviai nesilaikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) reikalavimų, nes į draudimo bendrovę kreipėsi praėjus daugiau nei 3 darbo dienoms po eismo įvykio. Be to, eismo įvykio dalyviai negavę atsakingo draudiko sutikimo, pardavė abi deklaruotame eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones.

Dėl to draudikui tapo sunkiau iÅ¡tirti visas įmanomas praneÅ¡to įvykio aplinkybes. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog nors teismo ekspertizė pripažintų, jog dalis transporto priemonių sugadinimų vis tik buvo padaryta nurodytomis aplinkybėms, tačiau žinomai neteisingų duomenų apie įvykį ir jo padarinius pateikimas, yra teisinis pagrindas nurodytÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakyti iÅ¡mokėti dalį žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nustatė, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini) D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. vasario 21 d. eismo įvykio metu neapgadinti tiek, kiek užfiksuota po eismo įvykio užpildytuose dokumentuose. Ieškovas nuslėpė nuo atsakovo, kad visi ar dalis automobilių apgadinimų buvo dar iki ginčo eismo įvykio. Byloje atlikta teismo ekspertizės išvada paneigė ieškovo ir kito deklaruotame įvykyje dalyvavusio asmens nurodytas eismo įvykio aplinkybes dėl žalos susidarymo mechanizmo ir priežastinio ryšio.

Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas ir atsakovas turėjo teisę atsisakyti iÅ¡mokti draudimo iÅ¡mokÄ , nes draudikas moka per eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui tik pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ . Teismas nustatė, kad eismo įvykio dalyviai nesilaikė TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes kreipėsi į draudimo bendrovę praėjus daugiau negu 3 darbo dienoms po eismo įvykio bei, negavę atsakingo draudiko sutikimo, pardavė abi deklaruotame eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones.

Nukentėjusiajam nesilaikius TPVCAPDÄ® draudėjo įpareigojimų ar juos vykdant netinkamai ir Å¡ioms aplinkybėms turėjus įtakos žalos padarymo aplinkybėms tinkamai iÅ¡tirti, draudikas galėjo sumažinti iÅ¡mokÄ . Teismas pažymėjo, kad, atmetus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo, žalos dydžio pagrįstumo klausimas nesvarstomas. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias taisykles bei netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias draudiko pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir nukentėjusiojo pareigÄ pateikti draudikui visus turimus eismo įvykio dokumentus. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas apie eismo įvykį atsakovui pranešė daugiau nei 3 darbo dienos po eismo įvykio, nes Å¡i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi apie eismo įvykį atsakovui praneÅ¡ta 2016 m. vasario 22 d., t. y. sekančiÄ dienÄ po eismo įvykio.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, nesant atsakovo sutikimo, pardavė automobilį „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas tokio nurodymo ieÅ¡kovui nebuvo davęs, o TPVCAPDÄ® nenumatytas draudimas neparduoti automobilio po eismo įvykio. Apeliantas iÅ¡saugojo sugadintÄ automobilį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiÅ«rėjo atsakovo įgaliotas asmuo, informavo atsakovÄ apie automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovas sugadintÄ automobilį apžiÅ«rėjo kelis kartus, net kai jis buvo parduotas.

Dėl to atsakovas įsitikinęs, kad jis tinkamai vykdė visas TPVCAPDÄ® numatytas pareigas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atvejai, kai atsakingas draudikas atleidžiamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nustatyti TPVCAPDÄ® 21 straipsnyje, tačiau teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė nė vieno iÅ¡ Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintų atvejų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytu laiku įvyko ginčo eismo įvykis.

Byloje nėra duomenų, jog apeliantas tyčia nuslėpė įvykio priežastis ir neteisėtais bÅ«dais siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , todėl nėra ir teisinio pagrindo, tokį įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Ekspertų iÅ¡vadose, kuriomis rėmėsi teismas, nurodyta, kad eismo įvykio dalyvių parodymai nevisiÅ¡kai sutampa su buvusiomis avarijos aplinkybėmis, tačiau atsakovas neįrodė, kad eismo įvykio dalyviai suklastojo ar pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.

Jeigu atsakovas žinojo tokias aplinkybes, jis turėjo inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ dėl tokių veiksmų, kurie savo esme laikytini nusikalstamais, tačiau atsakovas to nedarė. Dėl to, apelianto įsitikinimu, ginčo eismo įvykis turi bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir jam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Apeliantas pažymėjo, jog precedentinę reikÅ¡mę Å¡iai bylai turintys sprendimai faktinėmis aplinkybėmis artimose situacijoje yra priimti Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2A-1145-460/2015, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2A-242-262/2016.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodo, kad TPVCAPDÄ® 21 straipsnis, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas skunde, nustato tik kelis konkrečius atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, tačiau asmens veiksmai civilinėse bylose vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio eismo įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jei draudžiamojo įvykio nėra, draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi tam, kad bÅ«tų pagrindas atsirasti draudiko prievolei atlyginti apdraustojo veiksmais eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , bÅ«tina nustatyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalÄ .

IeÅ¡kovas draudikui dėl eismo įvykio nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, nes ekspertiniais tyrimais paneigtos eismo įvykio dalyvių deklaruotos eismo įvykio aplinkybės. IeÅ¡kovas nutylėjo draudimo bendrovei aplinkybes dėl dar iki deklaruoto eismo įvykio automobilio „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) turėtų apgadinimų, dėl to buvo nesÄ Å¾iningas ir teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad atsakovui kaip draudikui nekyla pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ , nes nėra draudžiamojo įvykio fakto.Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė TPVCAPDÄ® 12 ir 15 straipsnyje nustatytų pareigų, nes ieÅ¡kovas į draudimo bendrovę raÅ¡tu kreipėsi praėjus daugiau nei 8 darbo dienoms po eismo įvykio.

Draudikas neturėjo galimybės iÅ¡samiai apžiÅ«rėti automobilio, nes ieÅ¡kovas apžiÅ«roje nedalyvavo. Draudikas neturėjo galimybės apgadintÄ automobilį apžiÅ«rėti dar kartÄ , kuomet turėjo iÅ¡samius ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykio aplinkybes. Naujasis automobilio savininkas parodė nupirktÄ automobilį tik po to, kai jis buvo suremontuotas, jo bamperyje įstrigusios kito automobilio detalės jau nebebuvo. Tokios aplinkybės apsunkino draudiko galimybes tirti praneÅ¡tÄ Ä¯vykį, tačiau nustačius, kad nėra draudžiamojo įvykio fakto, Å¡i aplinkybė, o ne TPVCAPDÄ® numatytų pareigų neatlikimas, tapo pagrindu nemokėti draudimo iÅ¡mokos, o teismui - atmesti ieÅ¡kinį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo ekspertizės iÅ¡vada paneigė ieÅ¡kovo ir kito deklaruotame įvykyje dalyvavusio asmens nurodytas eismo įvykio aplinkybes dėl žalos susidarymo mechanizmo ir priežastinio ryÅ¡io, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas, dėl ko atsakovas turėjo teisę atsisakyti iÅ¡mokti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti fakto ir teisės klausimus, todėl gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Ä®statyme įtvirtintas ribojimas perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. KonkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Bylos esmė pagal suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, yra sÄ lygos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktui taikyti, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, galimybes gauti naujų įrodymų.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, iÅ¡skyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai nustatoma, kad yra suklastoti esminiai duomenys, įvykį darantys nedraudžiamuoju.

Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Å ios kategorijos bylose ekspertų iÅ¡vados yra svarbus įrodymas, nes įvykio mechanizmui nustatyti reikalingos ne teisinės, bet techninės žinios, kurios leidžia modeliuoti automobilių susidÅ«rimo pobÅ«dį bei jo pasekmes, esant tam tikriems techniniams duomenims.

Eksperto iÅ¡vada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iÅ¡keltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta iÅ¡vada, kuriÄ pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiÄ sias žinias (CPK 212 straipsnis). Teisminio nagrinėjimo metu gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias. Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada laikoma raÅ¡ytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

Byloje nagrinėjamu atveju buvo skirta teismo ekspertizė (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 17 d. ekspertizės aktas) ir į bylÄ pateiktas ekspertinio pobÅ«džio aktas (UAB „I.“ 2016 m. kovo 25 d. eksperto iÅ¡vada MV2016-12), kuris laikytinas raÅ¡ytiniu įrodymu. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi paskyrė transporto trasologinę ekspertizę, ekspertui pavedė atsakyti į klausimÄ , ar pagal automobilių (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus galima spręsti, jog šie apgadinimai atsirado 2016 m. vasario 21 d. eismo įvykio metu, šių transporto priemonių tarpusavio kontakto metu ir, ar nurodytų automobilių apgadinimai buvo iki jų susidūrimo nurodyto autoįvykio metu, jei taip kokie? Nors atsakovas 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu pateikė klausimus ekspertui, tačiau teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartyje, nenurodydamas motyvų, atsakovo suformuluotų klausimų ekspertui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyti klausimai, tokie kaip: ar visi transporto priemonių (duomenys neskelbtini) D, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (įskaitant visas suveikusias AUDI A4 oro pagalves apsaugančias nuo smūgių iš kairės ir dešinės bei keleivio ir vairuotojo frontalinio smūgio galėjo būti padaryti 2016 m. vasario 21 d. deklaruotame eismo įvykyje tarpusavio kontakto metu. Jei ne, kurie transporto priemonių sugadinimais galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis? Ar deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai techniniu požiūriu yra pagrįsti? Ar Audi A4 Avant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio deÅ¡inės pusės apdailoje įstrigusi detalė yra kitos deklaruotame eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) detalė, ar jos fragmentas? užduotini  ekspertui, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio mechanizmÄ ir atskleisti bylos esmę. Pirmos instancijos teismas, suformuodamas klausimus ekspertui, susiaurino ekspertinio tyrimo objektÄ , ir, turėdamas iÅ¡ dalies prieÅ¡ingas eksperto ir specialisto iÅ¡vadas dėl automobilių sugadinimų, nesprendė dėl papildomos ekspertizės atlikimo.

Pagal UAB „I.“ 2016 m. kovo 25 d. eksperto dr. V. M. iÅ¡vadÄ , automobilių sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, 2016 m. vasario 21 d. eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai nepagrįsti, nes abiejų automobilių esminiai sugadinimai atsirado ne dėl automobilių betarpiÅ¡ko kontakto. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 17 d. ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad tikėtina, jog ne visi automobilių sugadinimai atsirado jų kontakto metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Esant tokiai situacijai, teismas privalėjo spręsti klausimÄ dėl papildomos ekspertizės. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ tokiose bylose, pažymi, kad, remiantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 98 straipsniu, TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.

Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sÄ lygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).

Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Å¡ios pareigos apimties. Nenustačius kurios nors bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigÄ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis). Draudikas, atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grįsdamas draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo Å¡iÄ aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Aplinkybė, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, gali reikÅ¡ti tai, kad nebuvo eismo įvykio, eismo įvykis buvo imituotas, t. y. pavaizduotas kaip neva buvęs. Taigi atsakovas privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieÅ¡kovui, iÅ¡ tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs. Tai reikÅ¡tų, kad kitomis sÄ lygomis ar kitoje vietoje prieÅ¡ vaizduojamÄ Ä¯vykį sugadinta transporto priemonė (priemonės) buvo specialiai pastatyta (pastatytos) taip, jog dirbtinai bÅ«tų vaizduojama, neva sugadinimai padaryti Å¡io įvykio, kaip draudžiamojo, metu.

Paskata imituoti tokį eismo įvykį gali bÅ«ti siekis gauti draudimo iÅ¡mokÄ už žalÄ , kuri iÅ¡ tikrųjų padaryta kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių žalos padarymas nebÅ«tų pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuoÅ¡alioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sÄ lygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462-695/2017).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas faktinių aplinkybių dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo nesiaiškino, teismo sprendime remdamasis eksperto išvada, kuri teismo vertinimu, paneigė ieškovo ir kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens nurodytas aplinkybes dėl žalos susidarymo mechanizmo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 17 d. ekspertizės akte padaryta tikėtina išvada, kad automobilių sugadinimai visa apimtimi nebuvo padaryti tarpusavio kontakto metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nebuvo paneigtos, kaip nurodo teismas, ieškovo ir kito eismo įvykyje dalyvavusio asmens nurodytos aplinkybės dėl žalos susidarymo mechanizmo.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines eismo įvykio aplinkybes nėra procesinių galimybių, kadangi tai susijęs su įrodymų rinkimu. Dėl pirmiau nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, atsižvelgusi į neiÅ¡tirtų aplinkybių, susijusių su byloje kilusiu ginču, apimtį bei pobÅ«dį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas.

Dėl nurodyto pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, todėl byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teisme byla bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja bei nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :                         Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ 2017 m. balandžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                      Loreta Braždienė                                                                                                                                     Laima Ribokaitė                                                                                                                                     Tomas Venckus                                                                              Â