86cfc2a3-c237-4f86-be40-3da76c480408 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-260-1122/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01530-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Karolinai Å lapÅ¡inskienei, Viktorijai Melnikovai, dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, kaltinamajam M. G., nukentėjusiajai I. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 26 parų areÅ¡to bausme (bausmę atlikęs 2019 m. rugsėjo 22 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : M. G. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2021 m. sausio 14 d. 19.45 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie I.

S. už nugaros ir griebęs jai už striukės gobtuvo, jÄ tampė į Å¡onus, nuo ko pastaroji parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus nuo žemės, griebė jai už striukės krÅ«tinės srityje ir jÄ pastÅ«mė, dėl ko ji vėl parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus, griebė jai už striukės krÅ«tinės srityje ir tampė, I. S. ranka besilaikant už stulpelio ir bandant tokiu bÅ«du iÅ¡silaikyti, sudavė ranka vienÄ smÅ«gį jai į galvÄ , po to griebęs jai už striukės gobtuvo, jÄ traukė, J.

S. stovint ir ranka besilaikant už stulpelio, jis (M. G.) nuėjęs I. S. už nugaros, ranka pastÅ«mė jÄ , dėl ko ji parkrito ant žemės, po to I. S. pradėjus keltis nuo žemės, sudavė ranka vienÄ smÅ«gį jai į galvÄ , dėl ko I. S. parkrito ant žemės, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , I. S. gulint ant žemės, M. G. priėjęs prie jos ir paėmęs už striukės krÅ«tinės srityje, tampė jÄ Ä¯ Å¡onus ir nemažiau trijų kartų trankė jos galvÄ Ä¯ Å¡alia stovintį metalinį stulpelį, po to griebęs I.

S. už kepurės, tampė į Å¡onus, po to ranka pastÅ«mė I. S., dėl ko ji parkrito ant žemės, I. S. atsikėlus nuo žemės, griebė jai už striukės ir tampė jÄ , dėl ko I. S. prarado pusiausvyrÄ ir atsiklaupė ant žemės, po ko jis (M. G.) abiem kojomis suspaudė I. S. galvÄ ir taip jÄ laikė suspaudęs, po to kojomis spyrė keturis kartus I. S. į galvÄ , tokiais veiksmais padarant nukentėjusiajai I. S. poodines kraujosruvas kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡iniame delne, veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Tokiais veiksmais M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad nebuvo tiek daug smÅ«gių rankomis ir juo labiau kojomis, jis jÄ prisivijo, įmetė į sniegÄ , bet nemušė. Jis jÄ tampė už striukės, buvo tik įmetimas į sniego pusnį, tačiau stulpelis buvo apsnigtas ir jis jo nepastebėjo, gal nekreipė dėmesio. Neigia spardymÄ kojomis – filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotas apdrabstymas sniegu, o ne smÅ«giai, spardymas kojomis.

Taip pat neigia smÅ«gius rankomis. Du kartus įstÅ«mė į sniegÄ , ir apdrabstė sniegu, vaizdo kamerų užfiksuotoje medžiagoje atrodo, kad jis jÄ spardė, iÅ¡ tikrųjų ant jos tik krito sniego purslai, kojomis jos nemušė. Pripažino, kad galimai nevalingai stuktelėjo keliu į galvos sritį, kai ji jam įkando į kojÄ . Jo manymu, ji neprisimena, nes tikriausiai irgi nevalingai taip pasielgė. Parodė darbinį batÄ su apsaugomis, metalais ir nurodė, kad, jei bÅ«tų spardęs tokiu batu, bÅ«tų tikrai matęsi.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jie stovėjo laiptinėje, jis sakė „pažiÅ«rėkite į nukentėjusiÄ jÄ , pas jÄ nėra nei mėlynių, nei kraujosruvų, nei jokių sumuÅ¡imų“. Net pareigÅ«nai jos klausė „ar kreipsitės į medicininę ekspertizę“, ji atsakė, kad – turbÅ«t ne. Patikino, kad tÄ vakarÄ jo elgesys nebuvo agresyvus. Po įvykio grįžo lyg nieko nebÅ«tų buvę. Kai jį sulaikė policija I. S. buvo išėjusi į laiptinę. Kai atvyko policija, nebuvo agresyvus, įsileido juos į namus.

PasiprieÅ¡inimas buvo, nes pareigÅ«nai iÅ¡kart užlaužė rankas, iÅ¡kart naudojo specialias priemones, iÅ¡vedė jį su Å¡lepetėmis esant 16 laipsnių Å¡alčio, striukę užmetė ant galvos. Nurodė, kad tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Pripažino, kad tokia bÅ«klė galėjo lemti tokį jo elgesį, veiksmus. PaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių viskas vyko laiptinėje, o paskui kieme. Jis išėjo iÅ¡ buto ir ji (I. S.), kuri gyvena Å¡alia, išėjo. Jis laukė lifto, o ji leidosi laiptais žemyn, kol jis sulaukė lifto, ji jau buvo nusileidusi.

Jis sakė: „matau, kad nori bÅ«ti greitesnė“, paklausė, ko nesisveikina. Ji atsakė necenzÅ«riniais žodžiais, kad „nėra reikalo čia su tavimi sveikintis“. Dėl to galimai jam užvirė kraujas ir jis jÄ pasivijo. Supyko, kodėl ji nesisveikina, už tai tampė už striukės, o ji tylėjo „kaip pelytė“. IÅ¡ I. S. pusės nebuvo jokių veiksmų, ji visÄ laikÄ tylėjo, tas jį dar labiau erzino. Mano, kad ji neÅ¡aukė nei gelbėkite, nei padėkite, to neatsimena.

Ji bandė atsikabinti nuo jo, bet nestÅ«mė, jie abu buvo įkritę į sniegÄ . Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, nes (viskas įvyko) vieÅ¡oje vietoje. Suprato, kad viskas vyksta vieÅ¡oje vietoje – jų kieme ir, kad konfliktÄ gali stebėti ir daugiau žmonių. Paskui tik suvokė, kÄ padarė. Patikino nebuvęs visiÅ¡kai girtas, kad nesuvoktų, buvo tik iÅ¡gėręs, po to nuėjo į parduotuvę ir dar nusipirko iÅ¡gerti. Patikino, kad jie kaimynai ir jis dažnai padėdavo jos sugyventiniui, baldus perneÅ¡ti, ir Å¡iaip nebuvo jokių konfliktų.

Pažymėjo, kad nukentėjusioji su sugyventiniu gyvena varganai, išnešioja lapelius, jų uždarbis mažas, neturi pinigų pragyvenimui, gyvena socialiniame būste. Pabrėžė, kad jam prieš I. S. smurtauti nebuvo priežasties, jo vertinimu, įvyko buitinis konfliktas tarp kaimynų. Jie gerai sutardavo, jis buvo pakvietęs juos eiti kartu filmuotis, kad užsidirbtų pinigų, ateidavo pas juos išgerti su jos sugyventiniu alaus. Jų santykiai nebuvo įtempti. Po ikiteisminio tyrimo jam buvo pasakyta nebendrauti su I.

S., jis stengdavosi taip ir daryti – pasisveikindavo, tik tiek. Praėjus tam tikram laikui, ji lapelius jam atneÅ¡davo. Mano, kad tas konfliktas iÅ¡blėso. Gailisi, kad taip įvyko. Dėl teismo medikų iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios sužalojimų paaiÅ¡kino, kad kraujosruva pakauÅ¡yje, ant rankos galimai irgi galėjo atsirasti, bet ant veido tikrai negalėjo nieko bÅ«ti, negalėjo bÅ«ti tiek nustatytų sužalojimų, kiek paraÅ¡yta. Mano, kad į teismo ekspertizę ji važiavo po kelių valandų ir galimai specialiai pati galėjo save sužaloti, kad gautų daugiau asmeninės, piniginės naudos.

Nesutinka su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos (800 Eur). Sutinka padengti I. S. žalÄ už pirktus vaistus, bet mano, kad 800 Eur yra labai daug – nei jis galės padengti šį ieÅ¡kinį, nei ji lauks. Su teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kiniu 11 Eur sutinka, gali dabar sumokėti. Taip pat mano, kad I. S. jam jaučia nuoskaudÄ , nes jis buvo pasirašęs dokumente kaimyno, I. S. buvusio vyro, praÅ¡ymu, jai išėjus gyventi pas dabartinį sugyventinį (abejotinos reputacijos žmogų), jo manymu, I.

S. galvoja, kad jis iÅ¡skyrė jÄ su buvusiu vyru, be to, jis daugiau su jos sugyventiniu bendravo, su ja mažai. Nukentėjusioji I. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai tÄ dienÄ paskambino netoliese gyvenanti močiutė, pasiÅ«lė ateiti, kai galės, duoti pieno katėms. Ji per pusvalandį susiruošė ir išėjo. Išėjusi pamatė prie lifto kaimynÄ M. G., nenorėjo laukti lifto, todėl nulipo laiptais. M. G. pasisveikino su ja, o ji – ne. Taip išėjo, kad vienu metu kartu buvo pirmame aukÅ¡te.

M. G. paklausė „ko nesisveikini“, o ji skubėjo ir nenorėjo nei sveikintis, nei kalbėti su iÅ¡gėrusiu. Jis pavijo jÄ ir pradėjo muÅ¡ti, sakyti „ko nesisveikini“. Ji tylėjo, nes nenorėjo kalbėti, skubėjo – jos laukė močiutė. Jis mušė jÄ lauke. Kai tris kartus sudavė smÅ«gį su koja – du kartus dar nieko buvo, o trečias smÅ«gis buvo labai skausmingas, ji pradėjo Å¡aukti. IÅ¡girdusi žingsnius galvojo, kad ateina kas nors, pasirodo išėjo M. G.

Po visko paskambino močiutei, pasakė, kad nebeateis, nes jÄ užpuolęs sumušė kaimynas. Paskui paskambino sugyventiniui, papasakojo, kas nutiko, jis paklausė, kas toks, ji atsakė, kad M. G. Sugyventinis liepė palaukti, tuoj iÅ¡eis į kiemÄ , liepė kviesti policijÄ . Laukė policijos lauke. Kai atvažiavo policija ir buvo koridoriuje. Jie klausė, ar ji kreipsis į medikus, ji atsakė, kad gal nėra prasmės. PareigÅ«nai liepė palaukti, jie nufotografavo, nes buvo kažkokia dėmė. Ji pasakė, gal tada reikia.

Klausė, ar buvo kažkas ant kaktos, nes yra paraudimas. Paklausė, ar ne per vėlu, sakė ne, liepė eiti pasiimti dokumentus, apsirengti ir palaukti. Paskui pajuto, kad labai skauda rankÄ . Delne buvo žymės nuo laikymosi už stulpelio. Nurodė, kad nebuvo labai sumuÅ¡ta, bet buvo žymės. Smurtinius veiksmus patyrė, kai tampė už striukės, už kepurės, su galva, su ranka ir su koja iÅ¡ nugaros jÄ mušė. Trenkėsi galva į savo rankÄ , kuri laikėsi už to stulpelio. Paskui pareigÅ«nai pasakė, kad jai yra iÅ¡gÄ stis, skausmas, klausė, kiek įvertintų savo skausmÄ iki 300.

Ji sakė, kad vienas 300, kitas 300 ir trečias 300. Patikino, kad sužalojimų patirti po įvykio negalėjo ir pati savęs nežalojo. Pabrėžė, kad ji neturi tikslo apkaltinti kaimyno dėl pinigų. Jautė fizinį skausmÄ iÅ¡ nugaros, galvoje ir rankÄ . Nežino, ar kažkas iÅ¡ kaimynų dar matė įvykį. Pabrėžė, kad iÅ¡ pradžių nekvietė greitosios. Ji ilgai laukė, kol jie viskÄ surašė, tada pakvietė jÄ prie automobilio, kad pasiraÅ¡ytų, ir pareigÅ«nas pasakė, kad mato pas jÄ guzÄ , klausė, ar neskauda.

Ji pasakė, kad jaučia kažkokį diskomfortÄ , pareigÅ«nai pasiÅ«lė kreiptis (į medikus), ji sutiko. Tada jai iÅ¡kvietė medikus. JÄ iÅ¡vežė į ligoninę, apžiÅ«rėjo ir rankÄ , ir kaktÄ , ar visa motorika dirba. Rimčiau nieko nebuvo pažeista. Po įvykio vartojo „IbumetinÄ â€œ, jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas receptas, liepė gerti po tris tabletes per dienÄ savaitę laiko. PaaiÅ¡kino, kad nors M. G. sako, kad tik sniegu apdrabstė, bet iÅ¡ tikrųjų jÄ spardė. Nurodė, kad jai padaryta 800 Eur žala, nes buvo iÅ¡gÄ stis, skausmas – jautė skausmÄ 6 – 7 dienas.

Nedarbingumo neėmė, nes nedirbo, registruota Užimtumo tarnyboje. Dėl Å¡io įvykio jautėsi įžeista, bijojo susitikti su M. G. dar kartÄ , vengė jo. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino juos. PridÅ«rė, kad nors pasakė tyrėjai, kad čia buvo pirmas kartas, kai M. G. smurtavo, bet prisiminė, kad buvo ir prieÅ¡ tai, kai ji susiginčijo su M. G. jos draugo namuose, jis sudavęs jai su ranka per galvÄ , pastÅ«mė, ji nukrito ant lovos. Kraujo ir sužeidimų nebuvo.

Kai buvo skyrybos su sutuoktiniu, M. G. irgi parašė, kad ji išėjo ir paliko sutuoktinė, nors viskas buvo ne taip. Liudytojas J. Č. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pareigÅ«nus pasitiko kaimynė lauke ir pasakė, kad jÄ sumušė kaimynas. Ji sakė, kad jÄ be priežasties užkabino ir pradėjo naudoti fizinę jėgÄ . Ji parodė, kurioje vietoje buvo, visa kita. Sakė, kad galimai mušė prie laiptų, ganėtinai stipriai viskas vyko. Neprisimena, kaip mušė. Jei neklysta, ant kaktos buvo guzas.

MoteriÅ¡kė iÅ¡ pradžių labai mėtėsi, nenorėjo problemų, bijojo agresyvaus kaimyno, buvo susijaudinusi. Po kurio laiko moteriÅ¡kei pasidarė bloga. IÅ¡sikvietė medikus, medikai apžiÅ«rėjo jÄ ir iÅ¡vežė. VyriÅ¡kis (kaltinamasis) pareigÅ«nų atžvilgiu buvo agresyvus, neprognozuojamas, galimai net truputį neadekvatus – iÅ¡ pradžių gražiai bendravo, o paskui suagresyvėjo ir pareigÅ«nai jį sulaikė. Jis sakė, kad nieko nedarė, nieko nemušė. Pripažino, kad toks jo elgesys galėjo bÅ«ti dėl iÅ¡gerto alkoholio, nežino.

Pažymėjo, kad viskas buvo filmuojama „Body“ kamera ir turėtų bÅ«ti nuotraukos darytos. Liudytojas A. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos neatsimena, buvo vakaras, pakankamai seniai, galimai prieÅ¡ metus, buvo namie, kai jam paskambino draugė I. S. ir pasakė, kad jÄ sumušė kaimynas M. G., nepasakė kaip sumušė. Jis nusileido į apačiÄ , pakalbėjo su ja, kuri tuo metu verkė, buvo susijaudinusi, ir grįžo atgal namo, nes buvo labai Å¡alta, I. S. pati pasiÅ«lė jam eiti namo.

Ji liko laukti pareigÅ«nų. Sužalojimus ir guzÄ matė. Su pareigÅ«nais jis nebendravo, viskÄ I. S. tvarkė, jis buvo namie. Nepamena, ar buvo sutikęs M. G. tÄ vakarÄ . Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, pasakojo tyrėjai, kÄ jam I. S. pasakojo. Pats to įvykio nematė ir jame nedalyvavo, žino tiek, kiek ji papasakojo. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. įtariamuoju apklaustas M. G. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad I.

S. du kartus pastÅ«mė, nuo ko ji nugriuvo ant sniego. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas. 2021 m. sausio 14 d., kiek valandų buvo, jis nežino, nes į laikrodį nežiÅ«rėjo, galėjo bÅ«ti 19.45 val., kaip nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ , kai jam einant iÅ¡ parduotuvės pakeliui susitiko savo kaimynę I. S. Su I. S. žodis po žodžio įvyko konfliktas, dabar jis negali nurodyti konflikto priežasties, kurio metu I.

S. pagriebė jam už drabužių, tada jis griebė jai už drabužių, jie kartu stumdėsi ir jis vienÄ kartÄ stipriai pastÅ«mė I. S., nuo ko ji nugriuvo ant sniego. I. S., griÅ«dama ant sniego, paleido jo drabužius. BÅ«dama nugriuvusi ant sniego, I. S. rankomis apsikabino jo kairę kojÄ , turbÅ«t tikėjosi jį irgi pargriauti ant žemės ir tuo metu jam įkando į kojÄ . Tuo metu galėjo nespecialiai ir refleksiÅ¡kai atstumti nuo savęs jÄ , taip I. S. kažkur įspirdamas. Jis nesudavė jokių smÅ«gių nei rankų kumščiais, nei spirdamas koja.

Kai I. S. atsikėlė nuo žemės, tada jis dar kartÄ jÄ pastÅ«mė, nuo ko ji vėl nugriuvo ant sniego. I. S. atsistojo labai greitai nuo žemės ir nuo drabužių pradėjo valytis sniegÄ . Tada jis nuėjo namo, o I. S. liko lauke. Spyris norint I. S. atstumti nuo savęs, galėjo pataikyti į pilvo, krÅ«tinės sritį, iÅ¡skyrus galvos sritį. SmÅ«gis buvo nestiprus. Kol jis buvo Å¡alia I. S., ant jos veido jokių sumuÅ¡imo žymių nebuvo. I. S. pati gali pasidaryti mėlynių. Dėl kokių priežasčių įvyko įvykis su I.

S., paaiÅ¡kinti negali, nes tuo metu buvo iÅ¡gėręs, tačiau galėjo bÅ«ti dėl kažkokios smulkmenos. Jis netrankė I. S. į jokius stulpelius, nes kieme prie namo nėra jokių stulpelių ir nežino, apie kokius stulpelius kalba I. (1 t., b. l. 98–100, 117–119). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 14 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val., adresu (duomenys neskelbtini) (prie namo, lauke) jai pažįstamas neblaivus kaimynas M. G. pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti necenzÅ«riniais žodžiais („kurva, suka“), pradėjo prieÅ¡ jÄ smurtauti, deÅ¡inės rankos kumščiu du kartus trenkė į galvos sritį, vėliau sugriebęs jÄ už rÅ«bų, trankė į metalinius stulpelius, buvo pargriovęs ant sniego.

Kai ji gulėjo ant sniego, jis su deÅ¡ine koja du kartus spyrė į galvos sritį. VisÄ laikÄ M. G. jÄ gÄ sdino, kad jeigu ji pasiskųs, bus blogai. M. G. savo veiksmais sukėlė I. S. fizinį skausmÄ . I. S. galvos srityje, t. y. ant kaktos matėsi guzas, Å¡iuo metu medikų pagalba nereikalinga. Jokių konfliktų su M. G. anksčiau nėra buvę, policija kviesta nebuvo (1 t., b. l. 1–6). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 24 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. po 19.00 val. jai paskambino iÅ¡ gretimai stovinčio namo viena pažįstama senelė ir paprašė ateiti pas jÄ .

Ji po truputį pradėjo ruoÅ¡tis ir netrukus, apie 19.40 val., išėjo iÅ¡ savo buto į laiptinę. Tuo metu pamatė stovintį ir laukiantį prie lifto kaimynÄ M. G. Jis jai pasakė: „labas I.“. Ji su juo nepasisveikino. Ji nusprendė nuo 9-to aukÅ¡to leistis žemyn laiptais. Jai nusileidus laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ , iÅ¡ lifto išėjo M. G. Pamatęs jÄ , jis pasakė: „kÄ , norėjai anksčiau už mane nusileisti“. Ji nieko jam neatsakė ir išėjo pro išėjimo duris į laukÄ .

M. G. išėjo į laukÄ jai iÅ¡ paskos. Ji girdėjo, kaip jis suÅ¡aukė jai: „stok „bliat“ „suka“, kurva, kur dabar skubi?“. Ji neklausė jo ir ėjo Å¡aligatviu link jų namo kampo, kur yra „(duomenys neskelbtini)“. Jai pasirodė, kad M. G. trumpam buvo lyg tai sustojęs, gal uždegti cigaretę. Jai pasukus už kampo, iÅ¡girdo greitai artėjančius žingsnius. Ji praėjo Å¡alia „(duomenys neskelbtini)“ įrengto panduso ir staiga M. G. griebė už jos striukės gobtuvo ir pradėjo jÄ tampyti į Å¡onus.

Ji parkrito ant žemės. Ji kažkaip greitai atsikėlė, tada M. G. griebė už striukės krÅ«tinės srityje ir pastÅ«mė jÄ . Ji vėl nukrito į sniegÄ . M. G. irgi nukrito ant slidaus Å¡aligatvio. Ji pirmiau atsikėlė nuo žemės ir pradėjo trauktis atgal nuo jo. M. G. atsikėlė nuo Å¡aligatvio ir, priėjęs prie jos, griebė jai už striukės krÅ«tinės srityje ir pradėjo tampyti. Ji ranka griebė už Å¡alia stovinčio stulpelio ir bandė iÅ¡silaikyti. M. G. Å¡aukė:

„laikaisi, tai laikykis“ ir sudavė ranka jai smÅ«gį į galvÄ . Po to vėl griebė jai už striukės gobtuvo ir pradėjo jÄ traukti į priekį. Ji ranka laikėsi už stulpelio. Tada M. G. nuėjo jai už nugaros ir pastÅ«mė jÄ ranka į sniegÄ . Ji nukrito, tačiau po truputį pradėjo keltis. Tada jis ranka sudavė jai smÅ«gį į galvÄ ir ji nuo jo suduoto smÅ«gio vėl parkrito į sniegÄ . Jai begulint ant žemės, M. G. priėjo prie jos ir vėl paėmęs už striukės krÅ«tinės srityje pradėjo tampyti į Å¡onus.

Po to pradėjo jos galvÄ trankyti į Å¡alia stovintį stulpelį. Ji tuo metu buvo su pirÅ¡tinėmis ir spėjo pakiÅ¡ti savo deÅ¡inę rankÄ tarp galvos ir stulpelio, kad suminkÅ¡tintų smÅ«gius galva į stulpelius. Po įvykio ant jos deÅ¡inės rankos delno buvo kraujosruva. Kiek kartų jis trankė jos galvÄ Ä¯ stulpelį, negali nurodyti, tačiau ne mažiau trijų kartų. Po to M. G. griebė už jos kepurės ir pradėjo tampyti į Å¡onus. Vienu momentu jis paleido jos kepurę ir pasilenkęs link jos veido Å¡aukė:

„klausiu, kodėl nesisveikini, atsakyk“. Po to staiga vėl paėmė už kepurės ir vis jai kartojo: „kodėl nesisveikini?“. Ji tuo momentu sėdėjo ant sniego. Ji nieko jam neatsakinėjo. M. G. vėl ranka jÄ pastÅ«mė į sniegÄ , ji gulėdama ant sniego bandė kojomis atsispirti nuo jo. Vienu momentu ji atsikėlė nuo žemės ir norėjo jį apeiti, tačiau jis griebė jai už striukės ir pradėjo tampyti. Ji prarado pusiausvyrÄ ir atsiklaupė ant sniego. M. G. laikė jÄ už striukės kartodamas:

„kodėl nesisveikini, tave klausiu“. Po to paleidęs jos striukę, jis atsistojo ir abiem kojomis suspaudė jos galvÄ ir taip jÄ laikė suspaudęs. Ji gulėjo ant sniego. Po kelių sekundžių M. G. paleido jos galvÄ ir atsitraukė. Ji pradėjo keltis. Jis užėjo jai už nugaros ir spyrė jai vienÄ kartÄ koja į galvÄ . Nuo Å¡io jo smÅ«gio pajuto stiprų fizinį skausmÄ . Ji pradėjo Å¡aukti. Tada M. G. užėjo jai iÅ¡ priekio ir vėl koja spyrė jai į galvÄ , po to dar vienÄ kartÄ koja spyrė į galvÄ ir dar vienÄ kartÄ spyrė koja į galvÄ .

Taip gavosi, kad vienas smÅ«gis koja už nugaros ir trys smÅ«giai iÅ¡ priekio. Ji nuo skausmo nukrito ant Å¡ono. M. G. po paskutinio, t. y. ketvirto suduoto koja smÅ«gio, jai į galvÄ nuėjo link parduotuvės. Ji tada paskambino savo draugui ir pranešė apie M. G. sumuÅ¡imÄ . Po to paskambino į policijÄ ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, ji iÅ¡ pradžių atsisakė nuo medicininės pagalbos, tačiau po to pradėjo jausti stipresnį galvos skausmÄ . PareigÅ«nai vis dėl to iÅ¡kvietė jai medikus, kurie nuvežė jÄ Ä¯ Lazdynų ligoninę.

Gydytojas jÄ apžiÅ«rėjo, iÅ¡rašė jai receptÄ . Po įvykio teko pirkti vaistus ir juos vartoti nuo skausmo. Tyrimui pateikia vaistų pirkimo kvito nuotraukÄ . Ji ketina pateikti civilinį ieÅ¡kinį dėl fizinės, moralinės ir turtinės žalos (1 t., b. l. 27–29). 2021 m. balandžio 10 d. akistatos protokole užfiksuota, kad prieÅ¡taravimų tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios parodymų paÅ¡alinti nepavyko. Akistatos protokole užfiksuota, kad I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. kai ji išėjo iÅ¡ buto, pamatė M.

G., kuris stovėjo laiptinėje ir laukė lifto. Jis pasisveikino, tačiau ji nieko neatsakė jam ir nusileido laiptais žemyn į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Kai ji nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , kaip tik atvažiavo liftas ir iÅ¡ jo išėjo M. G. Jis jos paklausė: „kÄ , tu greitesnė už mane?“. Ji nieko jam nepasakė ir išėjo iÅ¡ laiptinės į laukÄ . Jis išėjo jai iÅ¡ paskos. Ji ėjo, o jis jÄ pasivijo ir griebė už striukės bei pradėjo tampyti. Jis klausė: „ko tu su manimi nesisveikini, kur tu skubi?“.

Nuo to prasidėjo konfliktas. Ä® klausimÄ : „Ar girdėjote I. S. užduotÄ klausimÄ , jos pateiktÄ atsakymÄ , ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ M. G. parodė, kad jis girdėjo jos atsakymÄ , suprato ir nori patikslinti, kad iÅ¡ tikrųjų stovėdamas prie lifto jis pasisveikino su I. S., ji jam nieko neatsakė. Po to nusileidus liftu į pirmÄ aukÅ¡tÄ , pamatęs I. S. pirmame aukÅ¡te paklausė: „kodėl nesisveikini?“. Dar klausė, ar ji greitesnė už jį. Ji jam atsakė necenzÅ«riÅ¡kai ir pasakė:

„nėra reikalo su tavim sveikintis“. Po to ji išėjo į laukÄ , o jis jai iÅ¡ paskos. Jis dar pasilenkė, paėmė nuo žemės sniego, sulipdė sniego gniūžtę ir metė jÄ Ä¯ I. S. pataikęs jai į nugarÄ . I. S. kažkÄ pasakė, tačiau kÄ bÅ«tent – negali nurodyti. Tada jis iÅ¡ paskos jÄ pasivijo. Ä® klausimÄ : „Ar girdėjote M. G. užduotÄ klausimÄ , jo pateiktÄ atsakymÄ , ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ I. S. parodė, kad girdėjo jo atsakymÄ , ji su juo nekalbėjo, nes neturėjo laiko.

Ji nejautė, kad jai bÅ«tų pataikę į nugarÄ sniego gniūžte. Jis vis kartojo: „kur skubi? kodėl man neatsakinėji?“. Ä® klausimÄ : „Kiek smÅ«gių ir į kokias kÅ«no vietas Jums 2021 m. sausio 14 d. sudavė M. G.?“ I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. M. G. sudavė jai tris smÅ«gius koja į galvÄ , ji pradėjo Å¡aukti, tada jis dar ketvirtÄ smÅ«gį sudavė, pataikęs į priekinę galvos sritį. Vienu metu jis viena ranka paėmęs jai už kepurės, pradėjo trankyti jos galvÄ Ä¯ Å¡alia esantį stulpelį.

Ji padėjo rankos delnÄ ant stulpelio, kad smÅ«giai nebÅ«tų tokie skausmingi ir po įvykio pas jÄ ant delno buvo sužalojimai. Ä® klausimÄ : „Ar girdėjote I. S. užduotÄ klausimÄ , jos pateiktÄ atsakymÄ , ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ M. G. parodė, kad jis girdėjo I. S. atsakymÄ Ä¯ jai užduotÄ klausimÄ ir nori jį paneigti. Jis nebuvo paėmęs jai už kepurės ranka ir netrankė jos galvÄ Ä¯ stulpelį. Jis galėjo jai suduoti nevalingai vienÄ smÅ«gį koja į galvÄ ar į kÅ«nÄ , tiksliai negali nurodyti, po to, kai ji jam įkando į kairės kojos blauzdÄ .

Daugiau jokių smÅ«gių I. S. jis nebuvo sudavęs. Jis du kartus buvo parvertęs I. S. į sniegÄ . Ä® klausimÄ : „Ar girdėjote M. G. užduotÄ klausimÄ , jo pateiktÄ atsakymÄ , ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate?“ I. S. parodė, kad ji girdėjo jo atsakymÄ , viskÄ suprato, nori paneigti, nes ji nebuvo jam įkandusi į blauzdÄ . Kai jis jÄ tampė ir trankė, jai apsvaigo galva, ji vis bandė atsistoti, nes skubėjo, kadangi turėjo savo reikalų (1 t., b. l. 106–110). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 10 d. liudytoju apklaustas A.

I. parodė, kad gyvena su I. S. 2021 m. sausio 14 d. po 19.00 val., tikslaus laiko neatsimena, I. S. į telefonÄ paskambino iÅ¡ gretimai stovinčio namo viena pažįstama senelė ir paprašė ateiti. I. S. po truputį pradėjo ruoÅ¡tis ir netrukus, gal apie 19.40 val., išėjo iÅ¡ jų buto. Jis liko namie. Praėjus gal 15 min., o gal net ir mažiau, jam į telefonÄ paskambino I. S. ir pasakė, kad jÄ lauke užpuolė ir sumušė jų kaimynas vardu M. (M. G.), pavardės nežino. Jis pasakė I.

S., kad tuoj nusileis. Jis apsirengė ir nusileido į apačiÄ . Lauke prie durų į laiptinę jo laukė I. S. Ji buvo susijaudinusi ir pasakė, kad kaimynas M. G. jÄ užpuolė už namo kampo, sudavė smÅ«gius į galvÄ ranka, o po to mušė kojomis, iÅ¡voliojo jÄ sniege. Kaip tik tuo momentu pamatė ateinantį link laiptinės nuo parduotuvės pusės M. G. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, nes eidamas svirduliavo. Kiek pamena, praeidamas Å¡alia, jis kažkÄ pasakė I. S., neva jai gali blogai baigtis, jeigu ji kam nors pasiskųs. I.

S. buvo labai iÅ¡sigandusi, nežinojo, kÄ daryti. Paskui ji paskambino policijai ir netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jis tuo metu jau nuėjo namo. Po kurio laiko I. S. atėjo namo ir nusiėmė virÅ¡utinius drabužius. Tada jis pamatė ant jos kaktos guzÄ . I. S. pasakė, kad tas guzas atsirado nuo kaimyno M. G. suduoto smÅ«gio. Jis asmeniÅ¡kai nematė, kaip M. G. mušė I. S., nes tuo metu buvo namie. ViskÄ Å¾ino tik iÅ¡ I. S. žodžių (1 t., b. l. 77–80). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 22 d. liudytoju apklaustas J.

Č. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinėje vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. sausio 14 d. dirbo su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu P. B. Vakare, apie 20.00 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad prieÅ¡ 15–20 minučių pranešėjÄ užpuolė pažįstamas, kuris mušė jÄ su kojom. Kiek pamena, budėtojas nurodė vykti adresu (duomenys neskelbtini).

Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kurios vardo ir pavardės neprisimena, kuri paaiÅ¡kino, kad prie namo jÄ pargriovė ant žemės kaimynas ir mušė kojomis į galvÄ . Kartu su pareiÅ¡kėja užėjo į namÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pakilo liftu (aukÅ¡to neprisimena) ir pranešėja nurodė kaimyno buto duris. Jiems pasibeldus, duris atidarė vyras (kiek pamena, plikas), jo vardas M. G., tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas. Su kolega užėjo į buto vidų.

Vyras bute buvo ne vienas, virtuvėje prie stalo sėdėjo dar vienas vyras. Jie pasikvietė buto Å¡eimininkÄ iÅ¡eiti į koridorių ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl įvykio. Kai paklausė vyro apie įvykį prie namo, pastarasis pradėjo viskÄ neigti, kad neva jis nemušė pareiÅ¡kėjos. Pamatęs koridoriuje stovinčiÄ pareiÅ¡kėjÄ , M. G. pradėjo jos klausti: „kur abdukcija?, kur tavo sumuÅ¡imai? Parodyk“. Jis pasitraukė link pareiÅ¡kėjos ir pradėjo bendrauti su ja, o kolega stovėjo Å¡alia M.

G. Jis klausė pareiÅ¡kėjos, kaip ji buvo sumuÅ¡ta, ar turės pretenzijų Å¡iam vyrui, kiek smÅ«gių buvo jai suduota, į kokias kÅ«no vietas. Staiga iÅ¡girdo, kad M. G. pradėjo kalbėti pakeltu tonu ir Å¡aukti jo kolegos atžvilgiu, M. G. užėjo į savo butÄ ir bandė uždaryti duris. Jie su kolega neleido jam uždaryti durų. Tada M. G. pradėjo garsiai keiktis, iÅ¡vadino juos necenzÅ«riniais žodžiais, neklausė jų reikalavimų apsiraminti. M. G. tapo agresyvus ir neprognozuojamas.

Vienu momentu M. G. net griebė kolegai už tarnybinės uniformos. Jie paguldė jį ant grindų ir uždėjo antrankius. Po to jis grįžo prie pareiÅ¡kėjos ir toliau aiÅ¡kinosi dėl įvykio, kurio metu ji buvo sumuÅ¡ta. Pranešėja buvo labai iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, ant jos kaktos matėsi kÄ tik iÅ¡Å¡okęs guzas. Jis padarė jos veido nuotraukÄ , kurioje užfiksavo sužalojimÄ . Pranešėja teigė, kad M. G. jÄ mušė kojomis į galvÄ lauke prie namo. Kiek tiksliai sudavė jai smÅ«gių ir į kokias kÅ«no vietas, J.

Č. dabar neprisimena. Susidarė toks įspÅ«dis, kad pranešėja bijo M. G. PareiÅ¡kėja sakė, kad buvo užpulta be jokios priežasties. Ji norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , buvo užpildytas protokolas (5/1), apžiÅ«rėta įvykio vieta lauke, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Ä® pagalbÄ buvo iÅ¡kviestas kitas policijos ekipažas, kuris pristatė M. G. į Vilniaus apskrities VPK OVS (1 t., b. l. 82–85). IÅ¡ policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. sausio 14 d. 20.00 val. gautas I.

S. praneÅ¡imas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ 15–20 minučių jÄ užpuolė pažįstamas vyras, mušė su kojomis per galvÄ , kuris galimai nuėjo namo. Žino, kur gyvena, parodys. Patikrinus informacijÄ , nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), prie namo pareigÅ«nus pasitiko preanešėja, nukentėjusioji I. S., kuri paaiÅ¡kino, kad jos kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo M. G. smurtavo prieÅ¡ jÄ . SmurtautojÄ kitas ekipažas pristatė į OVS.

Faktinis sulaikymas 20.40 val. Supildytas 5/1. Vėliau nukentėjusioji pasijuto blogai, greitosios medicinos pagalba 0832 moterį išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę apžiūrai. Filmuota „Body 1741“. 2021 m. sausio 15 d. 0.04 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja S. pranešė, kad I. S. nustatytas galvos sumušimas. Išleista į namus. M. G. uždarytas į areštinę. Filmuota „Body Cam 1005“ (1 t., b. l. 42–44). Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2021 m. sausio 14–15 d., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

IÅ¡ 2021 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiÅ¡kėja I. S. parodė, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie namo, (duomenys neskelbtini), jai pažįstamas asmuo (kaimynas) M. G. prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ . Atlikta įvykio vietos, esančios kieme prie namo (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros objektas – namo kiemas. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad namas yra (duomenys neskelbtini).

Prie namo lauke yra dvi vaizdo stebėjimo kameros. Prie automobilių stovėjimo aikštelės metalinių stulpelių sutryptas sniegas. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 1–10). Iš 2021 m. sausio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 146/2021 (01) matyti, kad I. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame delne, veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais).

Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 1–2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie žalojusį daiktÄ ar įrankį, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Ä®prastinėmis sÄ lygomis, patiriant sužalojimus, yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 24–25).

IÅ¡ 2021 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti 3 garso įraÅ¡ai, gauti elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino moteris, kuri prisistatė kaip I. S., ir pranešė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), jÄ užpuolė pažįstamas, sumušė kojomis per galvÄ , trankė, greitosios nereikia (1 t., b. l. 47–52). IÅ¡ 2021 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, gautas pagal reikalavimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo pavadinimas 192.168.1.10_ch2_20210114190002_20210114203223.mp4. Vaizdo įrašo kairiajame kampe užrašas „CAM2“, o dešiniame užrašas „2021-01-14 19:02:36“. Vaizdo įrašas garso neturi. Vaizdo įrašo pradžioje matomas automobilių stovėjimo aikštelės vaizdas, kairėje pusėje laiptai. Vaizdas matomas neryškiai, kadangi yra žiema ir tamsusis paros metas. Vaizdo įrašo 02.36 min. matoma, kaip iš kairės pusės praeina tamsiai apsirengęs vyras su kepure, jis prieina prie sidabrinės spalvos automobilio, atsisėda ir išvažiuoja su juo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Vaizdo įrašo 18.17 min. iš įstaigos, prie kurios yra laiptai, išeina asmuo su tamsiais rūbais ir šviesia kepure.

Vaizdo įrašo 19.34 min. matoma, kaip iš dešinės pusės ateina vyras, apsirengęs tamsias rūbais, besivedantis šunį. Vaizdo įrašo 27.43 min. iš įstaigos, prie kurios yra laiptai, išeina asmuo su tamsiais rūbais. Vaizdo įrašo 29.10 min. į automobilių aikštelę įvažiuoja ir prisiparkuoja tamsios spalvos automobilis. Iš automobilio išlipa asmuo su tamsiais rūbais ir nueina į dešinę pusę. Vaizdo įrašo 33.49 min. iš kairės pusės ateina tamsiai apsirengęs vyras, su šviesiu gobtuvu, kuris rankose neša du šviesius maišus, jis nueina tolyn pro automobilių stovėjimo aikštelę.

Vaizdo įraÅ¡o 48.24 min. matomas vaizdas, kaip iÅ¡ kairės pusės ateina moteris su tamsiais rÅ«bais ir Å¡viesia kepure, o paskui jÄ eina vyras su tamsiais drabužiais, ties laiptų pabaiga vyras pasivijo moterį ir deÅ¡ine ranka tempia jÄ už striukės gobtuvo, jis tampo moterį į kairę ir deÅ¡inę puses, kol ji nukrito deÅ¡inėje pusėje prie vyro. Tuomet vyras paleidžia moterį, o ji atsistoja tiesiai prieÅ¡ais vyrÄ , vyras griebia moterį už kaklo deÅ¡ine ranka ir numeta jÄ ant sniego į kairę pusę.

Vyras bemesdamas moterį į sniegÄ pats nukrenta ant žemės. Moteris su vyru atsistoja ir vyras vėl griebia ranka moteriai už kaklo, kuria ranka suima, pasakyti neįmanoma, kadangi nesimato, vyras tampo moterį, ji bando iÅ¡silaisvinti. Vyras suduoda ranka moteriai smÅ«gį į galvÄ . Tuomet vyras, griebęs už striukės gobtuvo, vėl pastumia moterį ir ji parkrito ant sniego. Moteris atsistoja, o vyras ranka suduoda smÅ«gį moteriai į galvÄ , nuo kurio ji parkrito ant sniego. Moteriai nukritus, vyriÅ¡kis pasilenkia prie jos ir ranka griebia moteriai už striukės kaklo srityje bei tranko moters galvÄ Ä¯ stulpelį.

Tuomet jis atsitraukia nuo moters, kuri vis dar guli ant žemės ir vėl pasilenkia prie jos veido, kÄ jie daro, matyti neįmanoma, moteris kojomis bando atsispirti nuo vyro ir atsistoja. Tuomet vyras vėl sugriebia moterį, už kurios vietos, pasakyti negalima, nes nesimato, jis tampo jÄ , po to vėl pastumia moterį ir ji nukrenta ant žemės. Po to jis spaudžia moters galvÄ kojomis į sniegÄ . Vyras tarsi užlipa ant moters, tačiau vaizdas labai miglotas, matosi tik siluetai. Tuomet vyras atsistoja ir nueina kelis žingsnius nuo gulinčios ant sniego moters jai už nugaros ir su savo deÅ¡ine koja spiria moteriai vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ .

Moteris bando atsitraukti, o vyras, užėjęs jai iÅ¡ priekio, vienÄ kartÄ spyrė kaire koja moteriai į veidÄ , po to vienÄ kartÄ spyrė į veidÄ deÅ¡ine koja ir dar vienÄ kartÄ spyrė kaire koja moteriai į veidÄ . Moteris iÅ¡ sėdimos padėties nukrenta gulėti ant žemės. Vyras greitu žingsniu nueina į deÅ¡inę pusę, o moteris lieka gulėti ant žemės. Vaizdo įraÅ¡o 52.41 min. moteris pasikelia nuo žemės ir nueina link deÅ¡inės pusės, apsisuka ir grįžta atgal iÅ¡ ten, kur atėjo, matosi, kad rankose laiko telefonÄ ir kažkam skambina.

Toliau vaizdo įraÅ¡e ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingos informacijos nėra (1 t., b. l. 57–59). IÅ¡ 2021 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti 6 vaizdo ir garso įraÅ¡ai, užfiksuoti mobiliÄ ja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ kamera Nr. BOF1EC60D7D4. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad vaizdas fiksuojamas „Body“ kamera nuo pareigÅ«no krÅ«tinės. Vaizdo įrašų apžiÅ«ros metu nustatyta, kad atvykę pareigÅ«nai bendrauja su I. S., kuri praneÅ¡a, kad kaimynas jÄ mušė, taršė, visÄ iÅ¡voliojo.

Policijos pareigÅ«nai kartu su I. S. nueina prie M. G. buto durų. Policijos pareigÅ«nams bendraujant su M. G., pastarasis praneÅ¡a, kad lauke sukonfliktavo su I. S., tačiau neigia jÄ mušęs. I. S. nurodė, kad turi M. G. pretenzijų. Policijos pareigÅ«nas pastebėjo ant I. S. kaktos guzÄ ir jį nufotografavo. I. S. nurodė, kad M. G. sudavė jai du smÅ«gius deÅ¡ine ranka į galvÄ , trankė į stulpelius, murkdė į sniegÄ , po to koja spyrė į kaktÄ ir į pakaušį, ji pradėjo rėkti, jis iÅ¡ karto pabėgo (1 t., b. l. 62–75).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, įžūlÅ«s veiksmai su gyvÅ«nais ar prieÅ¡ juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, tai gali bÅ«ti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikÅ¡mės jos kvalifikavimui, jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017). Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis iÅ¡vardytų nuoseklių, neprieÅ¡taringų ir vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M.

G. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę iÅ¡ esmės neigė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu I. S. tik du kartus pastÅ«mė, nuo ko ji nugriuvo ant sniego. Kilus žodiniam konfliktui, pati I. S. pagriebė jam už drabužių, tada jis griebė jai už drabužių, jie kartu stumdėsi ir jis vienÄ kartÄ stipriai pastÅ«mė jÄ , nuo ko ji nugriuvo ant sniego. BÅ«dama nugriuvusi ant sniego, I. S. rankomis apsikabino jo kairę kojÄ ir tuo metu jam įkando į kojÄ .

Tuo metu galėjo nespecialiai ir refleksiÅ¡kai atstumti nuo savęs jÄ , taip I. S. kažkur įspirdamas, galėjo pataikyti į pilvo, krÅ«tinės sritį, iÅ¡skyrus galvos sritį. Jis nesudavė jokių smÅ«gių nei rankų kumščiais, nei spirdamas koja. Kai I. S. atsikėlė nuo žemės, tada jis dar kartÄ jÄ pastÅ«mė, nuo ko ji vėl nugriuvo ant sniego. Ant jos veido jokių sumuÅ¡imo žymių nebuvo. I. S. pati galėjo pasidaryti mėlynių. Jis netrankė I. S. į jokius stulpelius.

Teisme M. G. taip pat aiÅ¡kino, kad nebuvo smÅ«gių rankomis ir juo labiau kojomis, jis tik jÄ prisivijo, tampė už striukės, du kartus įmetė į sniegÄ , bet nemušė rankomis, nespardė kojomis, tik apdrabstė sniegu. Pripažino, kad galimai nevalingai stuktelėjo keliu į galvos sritį, kai ji jam įkando į kojÄ . Atvykus pareigÅ«nams rodė, kad pas I. S. nesimatė nei mėlynių, nei kraujosruvų, nei jokių sumuÅ¡imų. TÄ vakarÄ jo elgesys su pareigÅ«nais nebuvo agresyvus. TÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs alkoholio ir tai galėjo lemti tokį jo elgesį, veiksmus su I.

S. Pripažino, kad pasielgė netinkamai, nes (viskas įvyko) vieÅ¡oje vietoje – jų kieme, tai suprato, kad konfliktÄ gali stebėti ir daugiau žmonių. Paskui tik suvokė, kÄ padarė. Pabrėžė, kad jam prieÅ¡ I. S. smurtauti nebuvo priežasties, jo vertinimu, įvyko buitinis konfliktas tarp kaimynų. Gailisi, kad taip įvyko. Tačiau mano, kad kraujosruva pakauÅ¡yje, ant rankos galimai irgi galėjo atsirasti įvykio metu, bet ant veido tikrai negalėjo nieko bÅ«ti, negalėjo bÅ«ti tiek nustatytų sužalojimų, į teismo ekspertizę ji važiavo po kelių valandų ir galimai specialiai pati galėjo save sužaloti, kad gautų iÅ¡ to ir finansinės naudos.

Vis dėlto, Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Å tai nukentėjusioji I. S. ikiteisminio tyrimo metu pakankamai nuosekliai ir detaliai paaiÅ¡kino, kad įvykio metu 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val., lauke prie jų namo, esančio (duomenys neskelbtini), neblaivus M. G. pasivijęs jÄ griebė už jos striukės gobtuvo ir pradėjo jÄ tampyti į Å¡onus. Ji parkrito ant žemės. Kai atsikėlė, tada M.

G. griebė už striukės krÅ«tinės srityje ir pastÅ«mė jÄ . Ji vėl nukrito į sniegÄ . M. G. irgi nukrito ant slidaus Å¡aligatvio. Ji pirmiau atsikėlė nuo žemės ir pradėjo trauktis atgal nuo jo. M. G. atsikėlė nuo Å¡aligatvio ir, priėjęs prie jos, griebė jai už striukės krÅ«tinės srityje ir pradėjo tampyti. Ji ranka griebė už Å¡alia stovinčio stulpelio ir bandė iÅ¡silaikyti. M. G. sudavė ranka jai smÅ«gį į galvÄ . Po to vėl griebė jai už striukės gobtuvo ir pradėjo jÄ traukti į priekį.

Ji ranka laikėsi už stulpelio. Tada M. G. nuėjo jai už nugaros ir pastÅ«mė jÄ ranka į sniegÄ . Ji nukrito, tačiau po truputį pradėjo keltis. Tada jis ranka sudavė jai smÅ«gį į galvÄ ir ji nuo jo suduoto smÅ«gio vėl parkrito į sniegÄ . Jai begulint ant žemės, M. G. priėjo prie jos ir vėl paėmęs už striukės krÅ«tinės srityje pradėjo tampyti į Å¡onus. Po to pradėjo jos galvÄ trankyti į Å¡alia stovintį stulpelį. Ji tuo metu buvo su pirÅ¡tinėmis ir spėjo pakiÅ¡ti savo deÅ¡inę rankÄ tarp galvos ir stulpelio, kad suminkÅ¡tintų smÅ«gius galva į stulpelius.

Po įvykio ant jos deÅ¡inės rankos delno buvo kraujosruva. Kiek kartų jis trankė jos galvÄ Ä¯ stulpelį, negali nurodyti, tačiau ne mažiau trijų kartų. Po to M. G. griebė už jos kepurės ir pradėjo tampyti į Å¡onus. Vienu momentu jis paleido jos kepurę ir pasilenkęs link jos veido Å¡aukė: „klausiu, kodėl nesisveikini, atsakyk“. Po to staiga vėl paėmė už kepurės ir vis jai kartojo: „kodėl nesisveikini?“. Ji tuo momentu sėdėjo ant sniego. Ji nieko jam neatsakinėjo.

M. G. vėl ranka jÄ pastÅ«mė į sniegÄ , ji gulėdama ant sniego bandė kojomis atsispirti nuo jo. Vienu momentu ji atsikėlė nuo žemės ir norėjo jį apeiti, tačiau jis griebė jai už striukės ir pradėjo tampyti. Ji prarado pusiausvyrÄ ir atsiklaupė ant sniego. M. G. laikė jÄ už striukės kartodamas: „kodėl nesisveikini, tave klausiu“. Po to paleidęs jos striukę, jis atsistojo ir abiem kojomis suspaudė jos galvÄ ir taip jÄ laikė suspaudęs. Ji gulėjo ant sniego.

Po kelių sekundžių M. G. paleido jos galvÄ ir atsitraukė. Ji pradėjo keltis. Jis užėjo jai už nugaros ir spyrė jai vienÄ kartÄ koja į galvÄ . Nuo Å¡io jo smÅ«gio pajuto stiprų fizinį skausmÄ . Ji pradėjo Å¡aukti. Tada M. G. užėjo jai iÅ¡ priekio ir vėl koja spyrė jai į galvÄ , po to dar vienÄ kartÄ koja spyrė į galvÄ ir dar vienÄ kartÄ spyrė koja į galvÄ . Ji nuo skausmo nukrito ant Å¡ono. M. G. po paskutinio, t. y. ketvirto suduoto koja smÅ«gio, jai į galvÄ nuėjo link parduotuvės. Ji tada paskambino savo draugui ir pranešė apie M.

G. sumuÅ¡imÄ . Po to paskambino į policijÄ ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie iÅ¡kvietė jai medikus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji patvirtino Å¡iuos savo parodymus. Papildė, kad sužalojimų patirti po įvykio negalėjo ir pati savęs nežalojo, neturi tikslo apkaltinti kaimyno dėl pinigų, pats M. G. prieÅ¡ jÄ smurtavo nebe pirmÄ kartÄ . Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoju apklausto I. S. sugyventinio A.

I. parodymai, kuriuose jis nurodė, kÄ jam pati I. S. apie įvykį pranešė iÅ¡ karto po jo, t. y. kad neužilgo kai išėjo iÅ¡ namų įvykio vakarÄ jam telefonu paskambino I. S. ir pasakė, kad jÄ lauke užpuolė ir sumušė jų kaimynas M. G., o nusileidęs į apačiÄ pas jÄ pamatė jÄ susijaudinusiÄ , iÅ¡sigandusiÄ , ji aiÅ¡kino, kad kaimynas M. G. jÄ užpuolė už namo kampo, sudavė smÅ«gius į galvÄ ranka, o po to mušė kojomis, iÅ¡voliojo jÄ sniege, pati iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus ir pasiÅ«lė jam eiti namo, ji jų ir sulaukė, o jai grįžus į namus, jis pastebėjo ant jos kaktos guzÄ , I.

S. pasakė, kad tas guzas atsirado nuo kaimyno M. G. suduoto smÅ«gio. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoju apklaustas į įvykio vietÄ pagal iÅ¡kvietimÄ atvykęs pareigÅ«nas J. Č. patvirtino, kad nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris, kuri paaiÅ¡kino, kad prie namo jÄ pargriovė ant žemės kaimynas, kaip paaiÅ¡kėjo M. G., ir mušė kojomis į galvÄ , ji buvo labai iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, ant jos kaktos matėsi kÄ tik iÅ¡Å¡okęs guzas, susidarė įspÅ«dis, kad pranešėja bijo M.

G., sakė, kad buvo užpulta be jokios priežasties. Nuėję pas M. G., bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, tačiau pastarasis pradėjo viskÄ neigti, kad neva jis nemušė pareiÅ¡kėjos, reikalavo jos parodyti sužalojimus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu ir Å¡aukti jo kolegos atžvilgiu, o užėjęs į savo butÄ bandė uždaryti duris, tačiau jie su kolega neleido jam to padaryti, dėl ko M. G. pradėjo garsiai keiktis, iÅ¡vadino juos necenzÅ«riniais žodžiais, neklausė jų reikalavimų apsiraminti, tapo agresyvus ir neprognozuojamas, vienu momentu net griebė kolegai už tarnybinės uniformos, po ko jie paguldė jį ant grindų ir uždėjo antrankius.

Å io liudytojo parodymus patvirtina ir papildo vaizdo ir garso įrašų, užfiksuotų mobiliÄ ja vaizdo stebėjimo priemone „Body“ kamera apžiÅ«ra. Nukentėjusiosios I. S. parodymus taip pat patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga. Å tai policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. sausio 14 d. 20.00 val. I. S. pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ 15–20 minučių jÄ užpuolė pažįstamas vyras, mušė su kojomis per galvÄ , galimai nuėjo namo, žino, kur gyvena, parodys, Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad skambinanti pranešėja I.

S. pranešė, kad prie namo (duomenys neskelbtini), jÄ užpuolė pažįstamas, sumušė kojomis per galvÄ , trankė, 2021 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėja I. S. parodė, jog 2021 m. sausio 14 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie namo, (duomenys neskelbtini), jai pažįstamas asmuo (kaimynas) M. G. prieÅ¡ jÄ panaudojo fizinį smurtÄ , 2021 m. sausio 14 d. vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti kaltinamojo M. G. atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmai prie nukentėjusiÄ jÄ I.

S., atitinkantys jos parodymus ir kitus surinktus duomenis, t. y. kad iÅ¡ paskos pasivijęs I. S. M. G. deÅ¡ine ranka tempia jÄ už striukės gobtuvo, tampo į kairę ir deÅ¡inę puses, kol ji nukrito, o jai atsistojus, griebia I. S. už kaklo deÅ¡ine ranka ir numeta jÄ ant sniego į kairę pusę, dėl ko ir pats nukrenta ant žemės, tačiau abiem atsistojus M. G. vėl griebia ranka nukentėjusiajai už kaklo, tampo jÄ , o ji bando iÅ¡silaisvinti, tada suduoda ranka jai smÅ«gį į galvÄ , griebęs už striukės gobtuvo, vėl pastumia ir ji parkrenta ant sniego, atsistoja, o M.

G. ranka suduoda smÅ«gį jai į galvÄ , nuo kurio ji parkrito ant sniego, pasilenkęs prie jos ranka griebia už striukės kaklo srityje bei tranko jos galvÄ Ä¯ stulpelį, vėl pasilenkia prie jos veido, ji kojomis bando atsispirti nuo jo ir atsistoja, tuomet M. G. vėl sugriebia jÄ , tampo, po to vėl pastumia ir ji nukrenta ant žemės, po to jis spaudžia jos galvÄ kojomis į sniegÄ , tarsi užlipa ant jos, atsistoja ir nueina kelis žingsnius nuo gulinčios ant sniego nukentėjusiosios jai už nugaros ir su savo deÅ¡ine koja spiria jai vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , ji bando atsitraukti, tačiau M.

G. užėjęs jai iÅ¡ priekio, vienÄ kartÄ spyrė kaire koja į veidÄ , po to vienÄ kartÄ spyrė į veidÄ deÅ¡ine koja ir dar vienÄ kartÄ spyrė kaire koja į veidÄ . Galiausiai 2021 m. sausio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad I. S. nagrinėjamo įvykio metu nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos deÅ¡inėje pusėje ir deÅ¡iniame delne, veido kairės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais).

Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti 1–2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nėra bÅ«dingi vienkartiniam griuvimui. Buvo juntamas fizinis skausmas. Taigi aptartų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamajam M. G. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡kai tyčiojantis, nesilaikant elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, vartojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios I.

S. atžvilgiu, dėl ko jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nežymus sveikatos sutrikdymas, bei tokiu bÅ«du sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pasitvirtino. Nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi ir patikimi, juos patvirtina kitų surinktų įrodymų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybos versija. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukentėjusiajai I. S. apkalbėti kaltinamÄ jį ar dėl to siekti asmeninės naudos.

Pabrėžtina, kad nustatytas kaltinamojo tyčinis elegsys ir veiksmai buvo itin įžūlÅ«s bei amoralÅ«s, nepagarbÅ«s tiek nukentėjusiosios, tiek visuomenės atžvilgiu, smurtauta be jokios pateisinamos, savo susigalvotos menkavertės priežasties – neva nepasisveikinus su juo, atlikti intensyvÅ«s daugkartiniai smurtinio pobÅ«džio veiksmai tiek rankomis, tiek kojomis, net ir nukentėjusiajai nukritus ant žemės, bandant atsikelti, iÅ¡silaikyti, atsitraukti nuo kaltinamojo, įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti ir sužalojimai, buvo kviesta policija, medikai, viskas vyko vieÅ¡oje vietoje, kurioje vaikščiojo ir paÅ¡aliniai asmenys, Bendrajame pagalbos centre užfiksuoti net trys skambučiai dėl Å¡io įvykio, taigi toks elgesys buvo įžūlus, prieÅ¡taraujantis padoraus elgesio taisyklėms, realiai sutrikdęs visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo M. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ yra numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su vieÅ¡Ä ja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei bÅ«damas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Nors kaltinamojo neblaivumas ir nebuvo nustatytas alkotesterio pagalba, tačiau pats kaltinamasis apklausiamas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio metu buvo iÅ¡gėręs alkoholio, teismo posėdžio metu pripažino, kad apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Taigi įvertinus jų paaiÅ¡kinimus ir įvykio aplinkybes, ypač tai, kad smurtÄ kaltinamasis I. S. atžvilgiu naudojo dėl menkavertės priežasties, teismas sprendžia, kad toks neadekvatus ir neproporcingas M. G. elgesys konfliktinėje situacijoje bÅ«tent buvo nulemtas jo neblaivumo, tačiau tai jokiu bÅ«du neÅ¡alina jo atsakomybės (BK 19 str. 1 d.).

Teismas Å¡iuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį M. G. – brandaus amžiaus, iÅ¡siskyręs, oficialiai nedirbantis (1 t., b. l. 145), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 146), per penkis metus iki nusikalstamos veikos padarymo 8 kartus baustas administracine tvarka, kartÄ ir už pažeidimÄ , susijusį su alkoholio vartojimu, dalis baudų nesumokėtos (1 t., b. l. 137–144), teistas 2 kartus, skirtos baudos ir areÅ¡to bausmės (1 t., b. l. 121–136, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), duomenų apie gydymÄ priklausomybės ligų centruose byloje nėra, gydėsi VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų žalingai vartojant alkoholį, tačiau pagal specialisto iÅ¡vadÄ skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 148–150, 155).

Ä®vertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo matyti, jog kaltinamasis kritiÅ¡kai nevertina savo veiksmų, iÅ¡dėstė neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenę, jos vertybes, į pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju jo elgesys nebuvo atsitiktinis, todėl kaltinamajam M. G. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, kurio trukmė nustatytina didesnė nei vidurkis, skiriamas už nusikaltimÄ .

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas M. G. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 14 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 15 d. 15.03 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tas laikas (1 t., b. l. 89–90, 101), vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir kitų klausimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å iuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 19,06 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota I. S., nukentėjusiosios sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat praÅ¡oma priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34–35).

Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios I. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 36). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 19,06 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Taip pat pasisakant dėl praÅ¡ymo priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

Nors procesinės palÅ«kanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimÄ . Teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas Å¡iuo atveju Å¡ioje byloje tenkina ir civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinio ieÅ¡kinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Taip pat nukentėjusioji I. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 800 Eur neturtinės žalos ir 2,28 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 31), ji 2021 m. vasario 25 d. nutarimu pripažinta civiline ieÅ¡kove (1 t., b. l. 32).

IeÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodo, kad M. G. neteisėtais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris tęsėsi visÄ savaitę, teko gerti Å¡eimos gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo, už kuriuos sumokėjo 2,28 Eur (kvito nuotrauka pateikta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos). Po įvykio teismo specialistas jai nustatytė kÅ«no sužalojimus – kraujosruvas ant kaktos, ant deÅ¡inio delno, veido patinimas. Ä®vykio metu patyrė stresÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus, kurį laikÄ buvo sutrikęs miegas.

Iki Å¡iol pergyvena dėl įvykio, be to, kaltinamasis gyvena jos laiptinėje ir praeidama pro jo butÄ arba matydama jį lauke, nuolat jaučia baimę, kad bus netikėtai užpulta ir vėl sumuÅ¡ta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl civilinio ieÅ¡kinio ji paaiÅ¡kino, kad po įvykio 6 – 7 dienas jautė skausmÄ , savaitę laiko vartojo nuskausminamuosius vaistus „Ibumetin“, tam jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas receptas, taip pat moraliÅ¡kai jautė iÅ¡gÄ stį, jautėsi įžeista, bijojo susitikti su M.

G. dar kartÄ , vengė jo. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, tai, kad jos patirta žala buvo bÅ«tent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, Å¡iuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimu, kad smurtinio pobÅ«džio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo intensyvÅ«s, nevienkartiniai, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji vartojo vaistus, kurį laikÄ jautė fizinį skausmÄ , taip pat patyrė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , kadangi buvo užpulta ir sumuÅ¡ta pažįstamo asmens, kaimyno, su kuriuo vis dar tenka susidurti gyvenant Å¡alia, atsižvelgęs į teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, sprendžia, kad I.

S. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, praÅ¡oma tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai žalai, atitinka teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir I. S. naudai 800 Eur dydžio neturtinės žalos bei 2,28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ kaltinamojo. M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 102–103), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vaizdo įrašų kompaktiniai diskai CD laikmenose, vokuose prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie baudžiamosios bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti M. G. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 14 d. 20.40 val. iki 2021 m. sausio 15 d. 15.03 val. (viena diena) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio M. G. atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigÄ areÅ¡to bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinės ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iÅ¡ M. G. 19,06 Eur (devyniolikos eurų Å¡eÅ¡ių centų) turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų nuo civilinio ieÅ¡kinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sÄ skaitÄ AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant:

„žala PSDF už I. S. gydymÄ â€œ. Civilinės ieÅ¡kovės ir nukentėjusiosios I. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti I. S. naudai iÅ¡ M. G. 2,28 Eur (dviejų eurų dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių centų) turtinės žalos atlyginimÄ ir 800 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vaizdo įrašų kompaktinius diskus CD laikmenose, vokuose prisegtuose prie bylos 1 tomo galinio virÅ¡elio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. G., kad:

1) areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, Å¡iÄ bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areÅ¡tas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį atlikti areÅ¡to iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ leidžiama dėl ligos arba iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai vykdomas suėmimas, ne vėliau kaip per tris paras po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pristatomi į pataisos įstaigÄ . Nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus).

3) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Dambrauskienė