2017-01-13 Nr. AB-1105-3-63-3-01482-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-73-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01482-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei L. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3–4) priteisti iš atsakovės L. R. (toliau – ir atsakovė) 323,61 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objekto – parduotuvės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p.) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (25 str., 30 str. 1 d.), 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatuose nurodyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka, taip pat nurodytas vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 25 punktu KRATC pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 36 punkte nurodyta, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. Be to, 2007 m. liepos 9 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria KRATC buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų.

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p.) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (25 str., 30 str. 1 d.), 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistas 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatuose nurodyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka, taip pat nurodytas vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 25 punktu KRATC pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o 36 punkte nurodyta, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško KRATC. Be to, 2007 m. liepos 9 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir KRATC buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria KRATC buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Atsakovei L. R. 345,90 Eur vietinė rinkliava buvo apskaičiuota už jos valdyto nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objekto – parduotuvės (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė į KRATC sąskaitą įmokėjo 22,29 Eur, todėl susidarė 323,61 Eur įsiskolinimas, kurio sumokėjimo KRATC turi teisę reikalauti vadovaudamasi pirmiau nurodytais teisės aktais.

Atsakovė L. R. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu (b. l. 14–17) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės L. R. 120,12 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objekto „Negyvenamoji patalpa – Parduotuvė“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., o prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už šio objekto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmetė kaip nepagrįstą

Teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos: 2008 m. gruodžio 23 d.

Nr. T2-426; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330 su pakeitimais) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pagal Nuostatų 5 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Remiantis Nuostatų V skyriais ir Nuostatų 1 ir 2 priedų nuostatomis, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, kai kuriais atvejais – ir plotą, taip pat pagal deklaruojamą atliekų kiekį bei pagal vykdomą veiklą ar teikiamas paslaugas, kai kuriais atvejais taip pat atsižvelgiant į plotą.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovei L. R. nuo 1996 m. lapkričio 30 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. 2196-4007-4010:0060, kurios bendras plotas 42,32 kv. m, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015, kurioje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Toje pačioje nutartyje pažymėta, kad šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokią praktiką šiuo klausimu formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.)

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugsėjo 3 d., vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Teismas nustatė, kad prašymas priteisti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Teismas nustatė, kad atsakovė yra sumokėjusi 22,29 Eur vietinę rinkliavą už 2008 metus. Iš pareiškėjo pateiktos Pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2713 teismas nustatė, kad KRATC atsakovei taikė mokestį „Prekybos paskirties iki 100 kv. m bendrojo ploto pastatas, skirtas didmeninei ir mažmeninei prekybai“. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuo 1996 m. lapkričio 30 d. nuosavybės teise priklauso 42,32 kv. m negyvenamoji patalpa – parduotuvė, unikalus Nr. 2196-4007-4010:0050, esanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ne atskiras prekybos paskirties pastatas, o negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti pastate. Nuostatų priede (Eil. Nr. 5) „Knygynai, fotoprekių, rūbų, pramoninių prekių, ne maisto parduotuvės ir kt.“ apmokestinti metine vietine rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. 0,53 Eur (1,84 Lt) už 1 kv. m, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 0,45 Eur (1,56 Lt), nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,79 Eur (2,72 Lt).

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teismas nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovės 120,12 Eur vietinę rinkliavą už negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios pastate (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (42,32 kv. m x 1,84 Lt x 3 metai (už 2010–2012 m.) + 42,32 kv. m x 1,56 Lt (už 2013 m.) + 42,32 kv. m x 2,72 Lt (už 2014 m.) = 414,74 Lt (120,12 Eur)).

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 20) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas KRATC prašymas priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Apelianto nuomone, teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Apelianto nuomone, MAĮ 68 straipsnis šioje byloje netaikytinas. Pasak apelianto, MAĮ 68 straipsnio 1 dalis apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną KRATC naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos (už 2008 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 metais ir t. t.) priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. KRATC į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas, kad būtų priverstinai išieškota nesumokėta atitinkamais metais apskaičiuota vietinė rinkliava. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendime, priimtame analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo, ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo pat jos atsiradimo dienos, t. y. nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės L. R. nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objekto – negyvenamųjų patalpų (parduotuvės), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovės L. R. 120,12 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objekto „Negyvenamoji patalpa – Parduotuvė“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., o prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už šio objekto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmetė kaip nepagrįstą

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas nepriteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. esą nepagrįstai taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl 2008-2009 metais apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, materialinės teisės normas šioje byloje taikė teisingai.

Rinkliavų įstatyme nėra normų, kurios nustatytų vietinės rinkliavos priverstinio išieškojimo senatį. ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis nustatė, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Valstybės rinkliava bei vietinė rinkliava yra įstatymu nustatytos privalomosios įmokos. Mokesčių administravimo įstatyme tiesiogiai nurodyta, kad šiame įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas. Šio įstatymo 13 straipsnyje valstybės rinkliava priskirta prie pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016, atkreipdama dėmesį į LVAT formuojamą praktiką administracinėse bylose dėl teisės normų taikymo nustatant laikotarpį, už kurį gali būti priteista vietinės rinkliavos nepriemoka (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.), pritardama šiai praktikai ir ją plėtodama, be kita ko, pažymėjo, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta, todėl reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta taisyklė ir vietinė rinkliava priteisiama už ne ilgesnį laikotarpį nei einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo prašymo priteisti rinkliavą teismui padavimo dienos.

LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 ir šioje nutartyje išvardytose bylose suformuota praktika (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) dėl MAĮ 68 straipsnio 1 dalies taikymo nuosekliai plėtojama vėlesnėje LVAT praktikoje analogiškose nagrinėjamai bylose (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015; LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. lapkričio 2 d. Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. Nr. A-1712-442/2015, 2016 m. balandžio 26 d. Nr. A-765-556/2016, 2016 m. balandžio 26 d. Nr. A-2236-575/2016, 2016 m. gegužės 10 d. Nr. A-1186-662/2016, 2016 m. liepos 11 d. Nr. A-2242-520/2016, 2016 m. liepos 12 d. Nr. A-2142-520/2016, 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A-2102-502/2016, 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. A-1320-146/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra ne tik konstatavęs tai, kad, atsižvelgiant į Rinkliavų įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, kuriame nėra teisės normų, nustatančių senaties terminus vietinių rinkliavų nepriemokoms išieškoti, šiuo aspektu tokio pobūdžio bylose taikytinos panašius santykius (ABTĮ 4 str. 6 d.) reglamentuojančios MAĮ normos, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, bet yra pabrėžęs ir tai, kad analogiškai mokestiniams ginčams, mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. kovo 12 d. Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 2 d. Nr. A-1498-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. Nr. A-807-602/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. Nr. A-1053-602/2015, 2015 m. lapkričio 12 d. Nr. A-1712-442/2015, 2016 m. rugpjūčio 8 d. Nr. A-2102-502/2016 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), pateiktomis nagrinėjant minėtas analogiškas administracines bylas, ir pažymi, kad nukrypti nuo šių taisyklių ginčo atveju nėra pagrindo.

Dėl apelianto nurodyto LVAT 2015 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 teisėjų kolegija pažymi, kad šis sprendimas nelaikytinas turinčiu precedento galią nagrinėjamai bylai.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, be kita ko, yra akcentavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Konstitucinis Teismas ypač pabrėžė, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.

Šių Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pabrėžtina, kad apelianto nurodytame LVAT 2015 m. vasario 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų taikymo klausimas nebuvo kilęs ir nebuvo nagrinėtas. Šiame sprendime LVAT nepasisakė dėl MAĮ 68 straipsnio taikymo ar netaikymo sprendžiant ginčą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. neformavo jokios minėto MAĮ straipsnio taikymo praktikos (žr. LVAT 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2142-520/2016).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pabrėždama, kad reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikomos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, pritarė formuojamai šiuo klausimu teisės taikymo praktikai, atkreipdama dėmesį į šiuo aspektu aktualius (išvardytus) teismo precedentus. Taigi apelianto nurodytas pavienis LVAT 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015, kuris priimtas iki minėtos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimo ir joje nurodytų LVAT procesinių sprendimų ir kuriame nepasisakyta Mokesčių įstatymo 68 straipsnio taikymo ar netaikymo aspektu, negali būti vertinamas kaip nagrinėjamai bylai reikšmingas precedentas.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas