86cd0f06-2275-4ec0-8978-a0f11beaafa0 · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-324-1083/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05564-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.14.10.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 5 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorui Evaldui Šidlauskui, nukentėjusiajam T. J., jo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, kaltinamajam G.

M., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis pagal verslo liudijimÄ , registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, nustatė:

1. G. M. 2018 m. sausio 30 d., apie 24 val. namuose, (duomenys neskelbtini), svetainės-virtuvės-priepirčio bendroje erdvėje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T. J. – svetainėje kaire ranka sugriebęs sėdintį ant lovos nukentėjusįjį už marÅ¡kinėlių ir juos tampydamas, suplėšė minėtus marÅ¡kinėlius; deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. J. vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę, tris smÅ«gius į kaktÄ bei vienÄ smÅ«gį į veido kairės pusės žandikaulį; nukentėjusiajam T.

J. rankomis besidengiant nuo smÅ«gių ir kniÅ«bsčiam nugriuvus ant lovos, rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius nukentėjusiajam į pakaušį ir ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į nugarÄ ; nukentėjusiajam T. J. nuėjus į priepirtį, priepirtyje abiejų rankų kumščiais vienu metu sudavė po smÅ«gį nukentėjusiajam T. J. į abu galvos Å¡onus (smilkinius ir ausis), po ko nukentėjusysis susmuko ant priepirčio grindų; nukentėjusiajam T. J. atsistojus ir nubėgus į virtuvę, priepirtyje Å¡aukė „suneÅ¡iosiu visus tavo namus“, persekiodamas nukentėjusįjį T.

J. svetainėje tyčia sudaužė ant sienos pritvirtinto televizoriaus „LG“ ekranÄ , virtuvėje tyčia ranka sudaužė dviejų Å¡viestuvų gaubtus bei dvi elektros lemputes, nulaužė virtuvės plautuvės vandens maiÅ¡ytuvÄ , įskėlė plautuvės „Franke“ korpusÄ ir virtuvėje deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam T. J. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nuo ko nukentėjusysis T. J. nugriuvo ant grindų. Taip G. M. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose ir paakyje; lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimÄ ; nedidelę kraujosruvÄ galvos smegenų trečio skilvelio srityje) ir tyčia sugadino bendros 1940 eurų vertės nukentėjusiojo T.

J. turtÄ (1500 eurų vertės televizoriaus „LG“ ekranÄ ; bendros 120 eurų vertės dviejų virtuvės Å¡viestuvų gaubtus; bendros 10 eurų vertės dvi elektros lemputes; 110 eurų vertės virtuvės plautuvės vandens maiÅ¡ytuvÄ ; 200 eurų vertės plautuvės „Franke“ korpusÄ ). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus G. M. namo prieangyje Å¡aukdamas „iÅ¡smaugsiu tavo vaikus“ grasino nužudyti nukentėjusiojo T. J. vaikus, esant pakankamam pagrindui manyti, jog Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

2. Ä®rodymai 2.1. Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutiko. Parodė, kad jis yra apÅ¡meižtas. Jie abu su M. R. yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. Å iai bendrovei 2018 metais buvo pradėta bankroto procedÅ«ra. 2017 m. gruodį jis pradėjo iÅ¡pardavinėti bendrovės medienÄ , o M. R. visokiais bÅ«dais kliudė jam tai daryti. UAB (duomenys neskelbtini) įsikÅ«rusi M. R. nuosavybės teisėmis priklausančioje teritorijoje.

Taip pat tarp jo ir M. R. vyksta teisminiai ginčai dėl vekselio. 2018 m. sausio 30 d. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tvarkė traktorių, kurio hidraulinė žarna buvo nupjauta. Jis nežinojo, kokį tepalÄ reikia pilti į traktoriaus hidraulinę sistemÄ , todėl tÄ dien buvo atsivežęs pažįstamÄ Å«kininkÄ . Remontuodamas traktorių galėjo susižaloti rankas, bet kad stipriai ir akivaizdžiai, to nepamena. Rankų sužalojimai jam yra kasdienybė, nes jis dirba fizinį darbÄ .

Po remonto, apie 18–19 val. susiskambino su A. K., pastarasis paprašė jo pagalbos tvarkant duÅ¡o kabinÄ . Jis nuvyko pas A. K., maždaug per 2 valandas jie sutvarkė duÅ¡o kabinÄ ir apie 21 val. jis pasiÅ«lė A. K. nuvykti pas jį (kaltinamÄ jį). Kol tvarkė duÅ¡o kabinÄ jam kraujas nebėgo. Nuvykus pas jį (kaltinamÄ jį) į namus jie su A. K. pavartė nuotraukas, iÅ¡gėrė alaus (po 0,33 litro talpos), jis paprašė A. K. nuvežti jį kitÄ dienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), į jo sutuoktinės dėdės laidotuves.

Apie 23 val. paskambino T. J., pakvietė į svečius. Jis pasiėmė pilnÄ viskio butelį ir abu su A. K., jo (kaltinamojo) automobiliu nuvyko pas T. J.. Automobilį vairavo A. K.. Negali pasakyti, ar vykstant pas T. J. jo ranka kraujavo. T. J. vakarieniavo, buvo atsidaręs vyno butelį (buvo nugerta apie pusę butelio). Jis pasiÅ«lė T. J. gerti ne vynÄ , o viskį. Jie kalbėjo apie laidotuves, kitus dalykus, bet tÄ vakarÄ apie M. R. nekalbėjo. A. K. sėdėjo netoli, žaidė su Å¡uniukais. BeÅ¡nekant jie iÅ¡gėrė maždaug po 100 gramų viskio.

Besėdėdamas T. J. susvirduliavo ir nuvirto Å¡onu nuo kėdės. Jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis (kaltinamasis) paėmė ant svetainės staliuko buvusiÄ servetėlę, nuvalė T. J. kraujÄ . T. J. pasakė, kad jam sukasi galva, todėl jis (kaltinamasis) pasiÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . T. J. pagalbos atsisakė. Daugiau T. J. sužalojimų nematė. Nepamena, ar susikruvino T. J. marÅ¡kinėliai. Taip pat nepastebėjo, ar bÅ«nant pas T. J. jo (kaltinamojo) stiklinė buvo iÅ¡kruvinta, nematė, kad jam (kaltinamajam) iÅ¡ rankos bėgtų kraujas.

Po 23 val. jis su A. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ T. J. namų. Jiems iÅ¡vykstant iÅ¡ T. J. namų Å¡ie buvo tvarkingi. IÅ¡ T. J. namų jie su A. K. iÅ¡važiavo pas pastarÄ jį į namus, kur pernakvojo. KitÄ dienÄ (2018 m. sausio 31 d.) ryte A. K. nuvežė jį iki jo (kaltinamojo) namų, kur jis pasikeitė striukę ir apie 9 val. A. K. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini). Po laidotuvių sugrįžo į namus, o apie 18–18.30 val. vyko į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius. Tuo metu pravažiavo pro T.

J. namus, kur matė kieme M. R. automobilį, lauke vaikÅ¡tančius kelis asmenys ir namo viduje kelis vyrus. KitÄ dienÄ jo (kaltinamojo) sutuoktinė iÅ¡ kaimynų (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad T. J. guli ligoninėje. Jai nuėjus aplankyti T. J. pastarasis pasakė, kad jį (nukentėjusįjį) sumušė jis (kaltinamasis). Negali pasakyti ir paaiÅ¡kinti, kas sugadino daiktus T. J. namuose. Kraujas pas T. J. namuose ant romanetės galėjo atsirasti po to, kai jis (nukentėjusysis) skyrėsi su savo žmona, prieÅ¡ 6 mėnesius iki įvykio jie pykosi, daužė indus ir jis (kaltinamasis) padėdamas surinkti Å¡ukes, galėjo susižaloti savo rankas. 2018 m. sausio 31 d. nebuvo pas K.

J. ir jos nekvietė į savo namus. Jo (kaltinamojo) santykiai su K. J. geri. Jis nerašė SMS praneÅ¡imo iÅ¡ A. K. telefono. Iki minimo įvykio santykiai su T. J. buvo labai geri, jis (nukentėjusysis) kiekvienÄ rytÄ pas jį (kaltinamÄ jį) gerdavo kavÄ , kai jis (nukentėjusysis) skyrėsi su savo žmona, jis (kaltinamasis) dalyvavo netiesiogiai tame procese. Po bylų su M. R. posėdžių jis vykdavo pas T. J. ir viskÄ pasipasakodavo jam, tačiau vėliau pastebėjo, kad T. J. pradėjo bendrauti su M.

R.. T. J. bendravimas su M. R. jo nestebino, nes jie anksčiau turėjo bendrų verslo reikalų. Iki įvykio T. J. nebuvo pagrindo apkalbėti jį (kaltinamÄ jį), mano, kad tai nukentėjusysis daro įtakojamas M. R.. Po minėto įvykio jie nebebendrauja. 2.2. Nukentėjusysis T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 30 d. buvo pas M. R., jo įmonės patalpose. Tuo metu vyko automobilių aukcionas. Girdėjo kažkÄ vaikÅ¡tant kieme, M. R. jam pasakė, kad įmonės teritorijoje vaikščiojo G.

M.. Apie 23–24 val. grįžęs į namus sulaukė G. M. skambučio, pastarasis norėjo susitikti, pasakė, kad atvyks. G. M. pas jį atvyko su A. K.. Jie atsivežė butelį viskio. Butelis buvo 0,5–0,7 l. talpos, daugiau nei pusė nugertas. Paprašė taurių ir pradėjo pilstytis viskį į taures. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. A. K. ir G. M. buvo sveiki, akivaizdžių jų sužalojimų nematė. Jie siūlė jam viskio, tačiau jis atsisakė. Vakarieniaudamas jis išgėrė taurę vyno.

Jiems bendraujant G. M. pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad jis bendrauja su M. R., sakyti, kad jis (G. M.) žino jo (T. J.) namų signalizacijos kodus. Bekalbant G. M. puolė muÅ¡tis – sudavė jam smÅ«gį ranka į akį, po to smÅ«giavo į veidÄ , į kaktÄ , į žandikaulį. Jis nugriuvo ant lovos kniÅ«bsčias ir G. M. pradėjo smÅ«giuoti į pakaušį, į nugarÄ . SmÅ«gių eiliÅ¡kumo prisiminti negali. Ä® nugarÄ smÅ«giavo ne mažiau nei 5 smÅ«gius, smÅ«giai jam sukėlė fizinį skausmÄ .

G. M. nurimus jis bandė iÅ¡vyti savo Å¡unis į priepirtį, kur G. M. priėjo prie jo ir abiem rankomis sudavė jam per smilkinius, nuo to jis susmuko ant grindų, jam skaudėjo. Atsipeikėjęs iÅ¡ priepirčio nuėjo į virtuvę, o G. M. jam iÅ¡ paskos Å¡aukdamas, kad „suneÅ¡ios“ jo (nukentėjusiojo) namus. G. M. sudaužė virtuvėje du Å¡viestuvus (du gaubtus ir dvi lemputes). Virtuvėje pasivijęs jį G. M. kumščiu sudavė į veidÄ , po ko jis vėl neteko sÄ monės. Atsipeikėjo sėdintis ant minkÅ¡tosios dalies su marÅ¡kinėliais, visas kruvinas.

Jis kelis sykius buvo netekęs sÄ monės. Taip pat girdėjo dūžtančio televizoriaus garsÄ . Tuo metu A. K. sėdėjo abejingai ir stebėjo viskÄ , jis nemušė ir negynė jo. Jam atgavus sÄ monę G. M. ir A. K. išėjo. IÅ¡eidami jie savo butelį viskio iÅ¡sivežė su savimi. IÅ¡eidamas G. M. pasakė, kad iÅ¡smaugs visus jo vaikus. Šį grasinimÄ jis suprato tiesiogiai, kad G. M. gali nuskriausti abu jo Å¡eimos vaikus. Jis suprato, kad tai realÅ«s grasinimai iÅ¡ G. M. ir jis bijojo G.

M., jam buvo neramu dėl grasinimų. Jiems išėjus pamatė, kad G. M. taurė buvo kruvina ir suprato, kad G. M. susižalojo rankÄ . A. K. taurė buvo Å¡vari. Išėjus jiems jis nuėjo miegoti, o ryte atsikėlęs pastebėjo, kad virtuvėje skilusi kriauklė ir nulaužtas vandens maiÅ¡ytuvas. Jis apžiÅ«rėjo namus. 2018 m. sausio 31 d. apie 9 val. jam paskambino M. R., o po 10 minučių pastarasis atvažiavo pas jį. Jis pamatė visÄ netvarkÄ namuose. M. R. pavežė jį iki darbo, priėmė jo klientus ir apie 11 val. parvežė į namus.

Grįžus į namus jį supykino, todėl M. R. nuvežė jį į gydymo įstaigÄ . BÅ«nant gydymo įstaigoje jam pradėjo skambinti A. K., kuris jo telefone įvardintas „A. L.“. Jis (A. K.) rašė SMS praneÅ¡imus, vienas iÅ¡ jų buvo „nesikaziolink“, kÄ jis suprato kaip raginimÄ nesiskųsti. Jį paguldė į ligoninę, todėl jis namų raktus paliko M. R., kad Å¡is prižiÅ«rėtų jo augintinius ir atvežtų jam Å¡varius rÅ«bus. Po to į ligoninę atvyko policijos pareigÅ«nai.

Namas registruotas jo mamos vardu, o visas viduje esantis turtas, namų apyvokos daiktai yra jo. SugadintÄ turtÄ pirko jis. ŽalÄ už sugadintÄ turtÄ atlygino draudimo bendrovė. Jų santykiai su G. M. buvo kaimyniÅ¡ki, tačiau anksčiau jis (G. M.) buvo sumušęs jo žmonÄ . Mano, kad G. M. jį sumušė dėl to, kad jis bendrauja su M. R., kad M. R. papraÅ¡ytas sutiko liudyti tarp jų abiejų (M. R. ir G. M.) vykstančiame civiliniame ginče. Jo turtinę žalÄ sudaro prarastas darbo užmokestis, o neturtinę žalÄ â€“ baimės jausmas, fizinis diskomfortas, galvos svaigimas, suprastėjusi atmintis, sutrikęs spaudimas, klausos sutrikimai.

Anksčiau jis žaisdavo krepÅ¡inį mėgėjiÅ¡kai, dabar to negali sau leisti. Iki Å¡iol jis vis dar nesijaučia sveikas, jam sutriko koordinacija, tai, kÄ jis anksčiau darydavo savo darbe, dabar nebegali daryti, nebegali lipti kopėčiomis, nes sukasi galva. Pasibaigus bylai marÅ¡kinėlius praÅ¡o sunaikinti. 2.3. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos nepamena, galėtų bÅ«ti 2018 m. sausio 30 d., jis namuose tvarkė duÅ¡o kabinÄ . Apie 18–18.30 val. susiskambino su G.

M., paprašė jo pagalbos tvarkant duÅ¡o kabinÄ . Sutvarkę duÅ¡o kabinÄ apie 21 val. abu nuvyko pas G. M., pastarasis parodė jam savo senas nuotraukas, jie iÅ¡gėrė apie 3 alaus buteliukus (po 0,33 litro talpos). Apie 23 val. G. M. pasakė, kad T. J. kviečia į svečius, todėl jie nuvyko pas T. J.. Pas T. J. nuvyko G. M. automobiliu. Automobilį vairavo jis (liudytojas), nes G. M. ketino vartoti alkoholį pas T. J., nusivežė butelį viskio. Ä® namus įleido T. J., jis namuose buvo vienas, atrodė lengvai iÅ¡gėręs, bet jo judesių koordinacija sutrikusi nebuvo, jis negriuvinėjo.

Nuvykus jie visi susėdo prie stalo, G. M. atidarė butelį viskio ir jie kartu su T. J. gėrė viskį, kalbėjosi. Jis (liudytojas) į jų pokalbius nesikiÅ¡o, tuo metu jis žaidė su T. J. Å¡uniukais. Po to T. J. nuvirto nuo kėdės. Jis su G. M. pakėlė T. J., paklausė ar jam reikalinga medicininė pagalba. T. J. pagalbos atsisakė. Vizualiai T. J. sužalojimų nesimatė. BÅ«damas pas T. J. jis nepastebėjo jokio konflikto, niekas nesimušė. Pas T. J. jie buvo apie vienÄ valandÄ . Po to jie iÅ¡vyko iÅ¡ T.

J. namų ir nuvyko pas G. M., o vėliau pas jį (liudytojÄ ) ir ten liko nakvoti. IÅ¡vykstant iÅ¡ T. J. pastarojo namai buvo tvarkingi, bÅ«dami pas T. J. jokio turto nesugadino. Kitos dienos ryte, apie 7.30 val., jie nuvyko iki G. M. namų ir jis iÅ¡vežė G. M. į laidotuves į (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar tuo metu, kai jie prieÅ¡ iÅ¡važiavimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) buvo užsukę pas G. M. į namus, pastarasis buvo kur nors išėjęs ir ar pas G. M. į namus buvo atėjusi kaimynė K.

J.. Nuvežęs G. M. į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko į namus ir paskambino T. J. pasiteirauti dėl pastarojo sveikatos. Jo (liudytojo) telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å¡io telefono jis skambino T. J.. SMS praneÅ¡imo „nesikaziolink“ niekam nesiuntė ir nepamena, kam davė naudotis savo telefonu po apsilankymo T. J. namuose. Nežino, ar tvarkant duÅ¡o kabinÄ G. M. susižalojo. Po duÅ¡o kabinos remonto iki G. M. nuvežimo į laidotuves nematė, kad pastarasis bÅ«tų susižalojęs. Nepamena, bet galėjo po minimo įvykio vežti G.

M. susitikti su M. R.. 2.4. Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. sausio 30 d. apie 12–13 val. pas jį į darbovietę atvyko T. J., kur jie aptarė vakare vyksiantį automobilių aukcionÄ ir T. J. liudijimÄ civilinėje byloje. T. J. buvo sveikas, jokių sužalojimų nesimatė. Tuo metu G. M. kelis kartus buvo atvykęs į jo įmonės teritorijÄ , vienu metu kartu su A. K.. Su G. M. buvo sudarę nuomos sutartį, kuri tÄ dienÄ buvo nutraukta, todėl G. M. kraustėsi iÅ¡ jo įmonės teritorijos.

T. J. automobilis stovėjo prie įvažiavimo į teritorijÄ , todėl G. M. turėjo matyti, kad T. J. yra pas jį darbe. T. J. užtruko iki vėlaus vakaro, maždaug iki 23 val., o pasibaigus aukcionui jie abu kartu iÅ¡vyko į namus. TÄ vakarÄ su T. J. alkoholio nevartojo. T. J. važiavo pirmas, o jis iÅ¡ paskos. Matė, kaip T. J. grįžo į namus. KitÄ dienÄ jis į darbÄ iÅ¡vyko apie 6.30 val., po to grįžęs pusryčiauti paskambino T. J.. Å is kalbėjo neriÅ¡liai, todėl jis nuvyko pas T.

J.. Pastarasis atidarė duris iki pusės nuogas, jo akys buvo raudonos, veidas kruvinas. T. J. kartojo, kad „pasmaugs Å¡unis, dukrÄ â€œ. T. J. namuose buvo netvarka, Å¡viestuvo Å¡ukės mėtėsi ant žemės, baldai buvo iÅ¡stumdyti, prie stalo buvo kruvina taurė. Matė suplėšytus kruvinus marÅ¡kinėlius, suskaldytÄ virtuvės kriauklę, sugadintÄ vandens maiÅ¡ytuvÄ , Å¡viestuvus, televizorių. T. J. buvo Å¡oko bÅ«senoje. Jis pasiÅ«lė T. J. kviesti policijÄ ir medikus, bet T. J. atsisakė.

Papasakojo jam, kad vakare buvo atvykęs G. M. (jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“) ir A. K. (jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“), jie atsinešė butelį amerikietiško gėrimo ir liepė gerti, bendravo. G. M. priekaištavo T. J. dėl bendravimo su juo (M. R.), tada sumušė T. J. ir išdaužė daiktus namuose. T. J. nenorėjo kviesti policijos, nes bijojo dėl savo dukros. Po to T. J. paskambino iš darbo ir jis nuvežė T. J. iki jo darbo. Apie 12–13 val. grįžo į namus, kur T.

J. supykino. Tuomet jis nuvežė T. J. į ligoninę. BÅ«nant ligoninėje A. K. (įvardintas „A. L.“) atsiuntė T. J. SMS praneÅ¡imÄ â€žnekaziolink“. Praėjus kiek laiko T. J. skambino A. K., po pokalbio T. J. jam pasakė, kad A. K. taip pat paminėjo „nekaziolinti“. Po apžiÅ«ros T. J. paguldė į ligoninę, o jam T. J. padavė namų raktus. Jis nuvyko į T. J. namus, paėmė rÅ«bus, užtraukė užuolaidas. Po dviejų dienų nuo įvykio atvyko policijos pareigÅ«nai, jie apžiÅ«rėjo namus.

Atliekant T. J. namų apžiÅ«rÄ jis stovėjo prie durų. Jam žinoma, kad namai buvo apžiÅ«rėti dukart. Jis matė kraujo dėmes ant grindų virtuvėje, ant stiklinės. Jo nuomone, G. M. sužalojo T. J. dėl to, kad Å¡is neliudytų jo (M. R.) naudai civilinėje byloje. G. M. spaudimÄ darė kasdien. Kaltinamasis G. M. yra grasinęs ir jam – 2018 m. vasario 12 d. apie 18.30 val. prie (duomenys neskelbtini) kaimo autoserviso jis (liudytojas) laukė kaltinamojo tam, kad paduotų sandėlio raktus, o G.

M. buvo su A. K.. Pokalbio metu jis (liudytojas) paklausė kaltinamojo, dėl ko jis sumušė nukentėjusįjį T. J., pasakė, kad galėjo sumuÅ¡ti jį (liudytojÄ ), į tai kaltinamasis G. M. atsakė, kad jį (liudytojÄ ) sumuÅ¡ vėliau. Šį pokalbį jis įrašė į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir pateikia Å¡io pokalbio įraÅ¡Ä . Å iuos kaltinamojo žodžius jis vertina kaip pripažinimÄ , kad jis (kaltinamasis) sumušė T. J. ir kaip grasinimÄ . PrieÅ¡ įvykį T. J. buvo sveikas žmogus, o po įvykio T.

J. turi problemų su klausa ir atmintimi, darbe du žmonės turi dirbti darbÄ , kurį T. J. pasidarydavo vienas. Pablogėjo T. J. sveikata, jis jaučiasi nesaugus, nori įsigyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ savigynai. 2.5. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis G. M. yra jos sutuoktinis. 2018 m. sausio 30 d. mirė jos dėdė, todėl ji iÅ¡vyko į laidotuves į (duomenys neskelbtini). TÄ dien jos sutuoktinis turėjo remontuoti keltuvÄ , kuris buvo sugadintas. Apie 22 val. ji skambino sutuoktiniui G.

M., pastarasis jai sakė, kad sėdi su A. K. ir žiÅ«ri televizorių, gurkÅ¡noja alų. KitÄ rytÄ (2018 m. sausio 31 d.) apie 9 val. G. M. atvyko į laidotuves. Kas atvežė į laidotuves G. M. ji nematė. G. M. į laidotuves atvyko tvarkingas, ji nepastebėjo, ar buvo sužalotos G. M. rankos. Laidotuvėse jie su sutuoktiniu nepakalbėjo. Vykstant iÅ¡ laidotuvių į namus ji paklausė G. M., kur jo telefonas, pastarasis atsakė, kad paliko jį pas T. J.. IÅ¡ laidotuvių į namus jie sugrįžo apie 16 val., o apie 19–19.30 val. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su giminėmis.

IÅ¡vykstant pravažiavo pro nukentėjusiojo T. J. namus ir matė, kad jo kieme stovėjo M. R. balta maÅ¡ina, per langus matė, kad pas T. J. buvo daug žmonių, sėdėjo prie stalo. KitÄ dienÄ (2018 m. vasario 1 d.) ryte arba kaimynas J., arba jo žmona (negali pasakyti kuris iÅ¡ jų) pasakė jai (liudytojai), kad T. J. ligoninėje ir jį sumušė jos sutuoktinis G. M.. Jai buvo neįtikima, nes jie su T. J. gerai sutarė. Tuomet ji nuvyko į ligoninę aplankyti T. J., kur T. J. jai pasakė, jog jį sumušė G.

M.. Jai nežinomi jokie konfliktai tarp T. J. ir jos sutuoktinio, nėra girdėjusi jokių kaltinimų. Jos sutuoktinio ir M. R. santykiai yra sudėtingi. A. K. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). 2.6. Liudytoja K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai neatsimena, bet galėtų bÅ«ti 2018 m. sausio 31 d., apie 7 val. pas jÄ Ä¯ namus atėjo kaimynas G. M.. Jis atrodė pagiringas. Jiems beÅ¡nekant pokalbis iÅ¡sirutuliojo apie kaimynÄ M. R. (jo pravardė (duomenys neskelbtini)). G. M. pasakojo, kad naktį buvo nuėjęs pas T.

J. į namus, kad įvyko konfliktas, jie susipyko dėl (duomenys neskelbtini) ir T. J. gavo nuo jo (G. M.) „į kaulus“. Jai žinoma, kad G. M.pyko ant T. J. dėl to, kad pastarasis bendravo su M. R.. Pas jÄ G. M. buvo apie 40 minučių. Po to G. M. pakvietė jÄ pasižiÅ«rėti savo kiemo, padarė kavos, jos dukra gavo saldainių. G. M. namuose buvo A. (jį taip vadino G. M.), jo sÅ«nus T. ir sÅ«naus draugai, kurių nepažįsta. Tuo metu paskambino G. M. žmona ir pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kad neatvyko jos pasiimti iÅ¡ laidotuvių.

Jos (su dukra) išėjo iÅ¡ G. M. namų. Po pietų jai paskambino T. J. žmona ir pasakė, kad T. J. ligoninėje, jam iÅ¡siliejo kraujas į smegenis. Apie minėtÄ Ä¯vykį parašė žinutę savo sutuoktiniui (jos telefone jis įvardytas (duomenys neskelbtini)), t. y. kad „G. (G. M.) prilupo T. (T. J.)“. Po įvykio buvo nuvykę aplankyti T. J. ligoninėje, tuo metu jis iÅ¡reiÅ¡kė baimę, t. y. kad bijo G. M. arba jo draugų. Po įvykio T. J. elgesys pasikeitė, ji pastebėjo jo atminties sutrikimÄ .

G. M. gali apibÅ«dinti kaip impulsyvų ir su jo impulsyvumu yra susijęs jo agresyvumas. Kiek ji pastebėjo, iki įvykio G. M. su T. J., sutarė gerai, po to jų santykiai atÅ¡alo. Taip pat jai yra tekę girdėti, kad G. M. sužalojo T. J. žmonÄ . Jų namo kiemÄ stebi vaizdo kameros, tačiau vaizdo įraÅ¡ai nėra daromi. 2.7. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«rų protokolų matyti, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namo virtuvėje virÅ¡ stalo kabo prie lubų pritvirtinti trys Å¡viestuvai, iÅ¡ jų dviejų Å¡viestuvų gaubtai ir lemputės sudaužytos, stiklo Å¡ukės guli ant stalo ir ant grindų.

Virtuvėje ant grindų yra raudona dėmė, o svetainėje ant sienos kabo televizorius „LG“ suskilusiu ekranu. Ant virtuvinės pastatomos spintelės, prie kriauklės, yra dvi stiklinės, ant vienos iÅ¡ jų matyti raudonos dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant virtuvės lango užuolaidos (markizės) rastas rausvos spalvos taÅ¡kas. Virtuvinės baldų spintelės kriauklėje esantis vandens maiÅ¡ytuvas nulaužtas, kriauklė įskilusi. IÅ¡ įvykio vietos paimti daiktai ir nusikalstamos veikos pėdsakai, reikÅ¡mingi bylai tirti ir nagrinėti (1 t., 31–46, 48–51 b. l.). 2.8.

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. spalio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu (ant grindų, stiklinės ir markizės) buvo rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su kaltinamojo G. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų kaltinamojo lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei, 0,0000000000000000000003 % (1 t., 62–64 b. l.). 2.9.

IÅ¡ VÅ¡Ä® „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ medicinos dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad nukentėjusysis T. J. į gydymo įstaigÄ atvyko 2018 m. sausio 31 d., 12.03 val.; anamnezė – 2018 m. sausio 30 d., 24 val., buityje sumušė kaimynas; nukentėjusysis T. J. buvo gydytas Neurochirurgijos skyriuje nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. vasario 6 d.; pagrindinė diagnozė – židininė smegenų hematoma; komplikacijos ir gretutinės ligos – nepatikslintos trukmės sÄ monės netekimas, kito asmens sumuÅ¡imas, akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas, kraujavimas iÅ¡ nosies; jo organizme narkotinių medžiagų pėdsakų nerasta, taip pat nenurodyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų neblaivus ar iÅ¡ vakaro vartojęs alkoholį (1 t. 105–106, 110 b. l.). 2.10.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 8 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. spalio 9 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam T. J.nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nedidelė kraujosruva galvos smegenų trečio skilvelio srityje; sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti vieno smūgio pasėkoje, pašalinės jėgos poveikyje; kaltinamojo G.

M. veiksmai sukėlė nukentėjusiajam T. J. fizinį skausmÄ ; nukentėjusiajam T. J. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 111, 115 b. l.). 2.11. ApžiÅ«rėjus nukentėjusiojo T. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ matyti, kad 2018 m. sausio 31 d., 16.06 val., iÅ¡ siuntėjo „A. L.“ (duomenys neskelbtini)) buvo gauta SMS žinutė „nesikaziolink“ (1 t., 142–151 b. l.). 2.12. ApžiÅ«rėjus liudytojos K. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ matyti, kad 2018 m. sausio 31 d. 9.06 val. programa „Messenger“ gavėjui (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųsta žinutė „G. buvo atėjęs..pavėpęs..zodziui iskvarsino jis man galva...T. prilupo...

Uzsiuto del (duomenys neskelbtini) sake“ (2 t., 11–17 b. l.). 2.13. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu liudytojo M. R. pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad Å¡is vaizdo įraÅ¡as liudytojo M. R. telefone buvo sukurtas 2018 m. vasario 12 d., 18.32 val. Vaizdo įraÅ¡o trukmė 1.18 min. IÅ¡ Å¡io vaizdo įraÅ¡o galima suprasti, kad filmuojantis asmuo sėdi automobilio viduje, filmuojamas automobilio interjeras. Nuo 0.26 min. prasideda dviejų vyriÅ¡kių pokalbis. VyriÅ¡kis Nr. 1 (toliau – V1) sako: „trečiadienį vežu medienÄ â€œ; vyriÅ¡kis Nr. 2 (toliau – V2) sako:

„gerai“; V1: „viskas tvarkoj?“; V2: „o kas gali bÅ«ti blogai?“; V1: „nežinau“; V2: „viskas“; V1: „davai tada“; V2: „nu... nu (keiksmažodis), kÄ tu tas rankas man duodi, nei tu man draugas, nei kÄ â€œ; V1: „palauk, buvom draugai ilgÄ metÄ , ne aÅ¡ pradėjau karÄ â€œ; V2: „o kas pradėjo?“; V1: „nu kas pradėjo?“; V2: „kam T. daužai?“; V1: „aÅ¡ neliečiau jo nei pirÅ¡tu, nukrito žmogus, pakvietė „mentus“ po paros... nu taip nesidaro, sÄ Å¾iningai (nesuprantamas žodis)“;

V2: „ne, nu taip sudaužyti žmogų irgi nesidaro“; V1: „aš jį liečiau nors pirštu?“;V2: „tai mane daužyk, ne jį, ko tu jį?“; V1: „ir tave kažkada, kažkada“; V2: tu mane daužyk“; V1: „aš nieko nežinau“; V2: „kam tu jį daužai?“; V1: „trečiadienį medį vežu“; V2: „vežk“ (3 t., 34 b. l.).

3. Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas 3.1. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. 3.2. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. 3.3.

BK 187 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . 3.4. Kaltinamasis G. M. neneigia, kad 2018 m. sausio 30 d. vakare buvo T. J. namuose, tačiau savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigia tvirtindamas, kad nukentėjusiojo nemušė, namuose esančių daiktų nedaužė ir jų negadino, negrasino nužudyti jo vaikų, o nukentėjusysis T. J. susižalojo nukritęs nuo kėdės. TokiÄ kaltinamojo G. M. versijÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojas A.

K., kuris įvykio metu kartu su kaltinamuoju buvo pas nukentėjusįjį T. J. namuose. Tačiau tokia kaltinamojo G. M. ir liudytojo A. K. versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais. 3.5. NatÅ«ralu, jog kaltinamasis G. M. ir liudytojas A. K., kurie įvykio metu kartu leido laikÄ , neigdami kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas aplinkybes aiÅ¡kina kaltinamajam palankia linkme, savo parodymus derindami prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdami kaltinamajam nepalankias aplinkybes. 3.6.

Kaltinamojo G. M. kaltę sumuÅ¡us nukentėjusįjį T. J. ir sugadinus turtÄ patvirtina įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose esantys duomenys – juose buvo užfiksuotas sugadintas nukentėjusiojo T. J. turtas. Taip pat įvykio vietoje (ant grindų, stiklinės ir markizės) buvo rasti ir kaltinamojo G. M. kraujo pėdsakai. Å i aplinkybė liudija apie tai, kad kaltinamasis G. M. iÅ¡ tiesų ne tik buvo pas nukentėjusįjį T. J. namuose, bet ir naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ bei sugadino namuose buvusius daiktus, į juos susižalodamas savo rankÄ .

Apie sužalotÄ ir kruvinÄ kaltinamojo G. M. rankÄ patvirtino ir nukentėjusysis T. J.. PrieÅ¡ingu atveju, tikint kaltinamojo ir liudytojo A. K. pateikta versija, kaltinamajam G. M. pas nukentėjusįjį į namus atvykus nekraujuojančiam (taip tvirtino tiek kaltinamasis, tiek liudytojas A. K.), kaltinamajam nebuvo kur ir kaip susižaloti savo rankÄ pas nukentėjusįjį T. J. ir palikti savo kraujo pėdsakus įvykio vietoje. Kaltinamojo G. M. kaltę taip pat įrodo ir liudytojos K. J. parodymai apie tai, jog kaltinamasis pats kitÄ rytÄ po įvykio, t. y. 2018 m. sausio 31 d. ryte, jai prisipažino sumušęs T.

J., apie kÄ ji telefonu (programa „Messenger“) pranešė savo vyrui R. J.. PrieÅ¡ingu atveju, jeigu kaltinamasis G. M. nebÅ«tų pats pasisakęs liudytojai K. J. apie T. J. sumuÅ¡imÄ , Å¡i nebÅ«tų nurodžiusi telefonu savo sutuoktiniui kitais byloje esančiais įrodymais patvirtintų įvykio aplinkybių. Be to, nukentėjusysis T. J. apie tai, kad jį sumušė, turtÄ sunaikino ir grasino nužudyti vaikus bÅ«tent kaltinamasis G. M., kitÄ dienÄ ryte pasakojo jam paskambinusiam ir vėliau pas jį atvažiavusiam liudytojui M.

R.. Å is liudytojas patvirtino nukentėjusiojo jam nurodytas įvykio aplinkybes ir tai, kad jis matė nesutvarkytus nukentėjusiojo T. J. namus. Taip pat Å¡is liudytojas dalyvavo ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu, nes nukentėjusysis T. J. tuo metu buvo gydomas gydymo įstaigos stacionare. Pažymėtina, kad liudytojas M. R. matė nukentėjusįjį T. J. prieÅ¡ įvykį, betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nukentėjusiojo grįžimÄ Ä¯ namus, ir tuo metu nukentėjusysis T. J. nebuvo sužalotas, taip pat jis matė nukentėjusįjį kitÄ rytÄ , kuomet nukentėjusysis jau buvo sužalotas.

Liudytojai K. J. ir M. R. nėra suinteresuoti konkrečiai Å¡ios bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, remiasi kaip patikimais kaltinamojo kaltės įrodymais. Svarbu tai, kad nuvykęs į gydymo įstaigÄ nukentėjusysis T. J. jį apžiÅ«rėjusiam gydytojui taip pat nurodė, jog jį sumušė kaimynas (1 t, 105, 111, 115 b. l.). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo T. J. telefone buvo rasta iÅ¡ liudytojo A. K. telefono 2018 m. sausio 31 d. 16.06 val., t. y. jau po nagrinėjamo įvykio, nukentėjusiajam T.

J. atsiųsta SMS žinutė „nesikaziolink“. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. R., kuris SMS žinutės gavimo metu buvo su nukentėjusiuoju. Tokio turinio iÅ¡ liudytojo A. K. telefono atsiųsta SMS žinutė leidžia pagrįstai manyti, jog nukentėjusiojo T. J. nurodytos įvykio aplinkybės atitinka tikrovę. 3.7. Kartu teismas pažymi, kad nukentėjusysis T. J. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ne kas nors kitas, o bÅ«tent kaltinamasis G.

M., bÅ«damas neblaivus, sumušė jį, sugadino namuose buvusį turtÄ ir grasino nužudyti jo vaikus. Å ias aplinkybes jis nuosekliai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusysis T. J., kuris su kaltinamuoju G. M. pažįstami jau seniai, kurio santykiai su kaltinamuoju iki įvykio buvo geri (tai patvirtino ir pats kaltinamasis G. M.) ir kuris viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstÄ motyvÄ kaltinamÄ jį G.

M. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad Å¡is padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Kaltinamasis G. M. taip pat nenurodė įtikinamų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis T. J. galėtų bÅ«ti suinteresuotas apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant nusikalstamų veikų padarymu. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. J. parodymais, kuriuos jis, be to, davė bÅ«damas įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau jau paminėti bylos duomenys.

Tai, kad nukentėjusiojo parodymai buvo prieÅ¡ingi kaltinamojo G. M. ir jo draugo liudytojo A. K. parodymams, nepaneigia nukentėjusiojo parodymų objektyvumo. 3.8. Svarbu paminėti tai, kad kaltinamojo G. M. ir liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiojo susižalojimÄ jam Å¡onu nukritus nuo kėdės (sofos) paneigia specialisto iÅ¡vada, kurioje aiÅ¡kiai atmesta nukentėjusiojo T. J. susižalojimo tikimybė ir nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti paÅ¡alinės jėgos poveikyje. Be to paminėtÄ , kaltinamojo versijÄ paneigia ir nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų intensyvumas ir lokalizacija – nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nedidelė kraujosruva galvos smegenų trečio skilvelio srityje; buvo sužalota priekinė galvos dalis (sritis prie kairė akies) (1 t. 111 b. l.).

Be to, pagal byloje esančius medicininius dokumentus seka, jog nukentėjusysis į medicinos įstaigÄ atvyko blaivus, jo organizme nebuvo rasta jokių psichikÄ veikiančių medžiagų pėdsakų (1 t. 105–106, 110 b. l.), o tai, prieÅ¡ingai, nei tvirtina kaltinamasis G. M. ir liudytojas A. K., leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis T. J. įvykio metu nebuvo tiek girtas ar apsvaigęs nuo kokių nors kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, kad jis galėjo pats griÅ«damas taip susižaloti. 3.9.

Kaltinamasis G. M. ir jo sutuoktinė R. M. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad 2019 m. sausio 31 d. vakare (apie 18–19 val.) vykdami į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius ir važiuodami pro nukentėjusiojo T. J. namus matė, kad kieme stovėjo M. R. automobilis, pas nukentėjusįjį namuose buvo daug žmonių, sėdėjo prie stalo. Tačiau tokie minėtų proceso dalyvių parodymai nepaneigia to, jog nukentėjusysis T. J. buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, nes tuo metu, kai kaltinamasis su savo sutuoktine neva matė pas nukentėjusįjį žmones, pats nukentėjusysis T.

J. jau buvo gydomas gydymo įstaigoje (2019 m. sausio 31 d. nuo 15.50 val.) (1 t., 105 b. l.). 3.10. Be to, kaltinamasis G. M. kaltinamas tuo, kad nukentėjusiojo T. J. namuose, Å¡io akivaizdoje pasakė „iÅ¡smaugsiu tavo vaikus“, t. y. iÅ¡reiÅ¡kė grasinimÄ nužudyti nukentėjusiojo T. J. vaikus. Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio grasinimas, iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡kart po to, kai kaltinamasis prieÅ¡ nukentėjusįjį T. J. panaudojo fizinį smurtÄ bei sugadino nukentėjusiojo namuose buvusius daiktus, o taip pat įvertinus ankstesnį kaltinamojo G.

M. elgesį (pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis anksčiau buvo sužalojęs jo buvusiÄ sutuoktinę), Å¡is grasinimas privertė T. J. patikėti tokio grasinimo realumu. Tai, jog kaltinamasis G. M. iÅ¡ tiesų grasino nužudyti nukentėjusiojo T. J. vaikus, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet ir nuoseklÅ«s bei atitinkantys faktines bylos aplinkybes liudytojo M. R. parodymai apie nukentėjusiojo T. J. bÅ«senÄ kitÄ dienÄ po įvykio ir pastarojo iÅ¡sakytus nuogÄ stavimus dėl savo vaikų, o taip pat kiti pirmiau paminėti įrodymai.

Å iuo konkrečiu atveju nėra svarbu tai, jog minėtas grasinimas buvo nukreiptas ne tiesiogiai į patį nukentėjusįjį, o į jo vaikus – svarbu tai, kad toks grasinimas privertė nukentėjusįjį baimintis dėl tokio grasinimo realumo ir nukentėjusysis buvo įbaugintas. 3.11. Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu pateikė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonu padarytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame, jo tvirtinimu, jis kalba su kaltinamuoju G. M. (3 t., 34 b. l.). Liudytojo manymu, Å¡iame vaizdo įraÅ¡e esantys duomenys rodo, kad kaltinamasis G.

M. grasino jam, o taip pat pasisakė apie nukentėjusiojo T. J. sužalojimÄ . Tačiau šį pokalbį liudytojas M. R. padarė slapta, apie tai nežinant kaltinamajam G. M.. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ â€žneformalÅ«s“ pokalbiai su kaltinamuoju ir nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytos tvarkos slaptai padarytas garso ar vaizdo įraÅ¡as negali bÅ«ti laikomi leistinu įrodymu byloje, juolab, kad tokiais veiksmais pažeidžiama kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-62-628/2019).

Todėl teismas negali remtis minėtu liudytojo M. R. slapta padarytu vaizdo įraÅ¡u ir jame esančiais duomenimis. Kita vertus, nors minėtame vaizdo įraÅ¡e esantys duomenys neatitinka leistinumo reikalavimų, jų įrodomoji reikÅ¡mė Å¡ioje byloje nėra lemiama kaltinamajam G. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms nustatyti. 3.12. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis G. M. įvykio metu ne tik sužalojo nukentėjusįjį T. J. ir sukėlė jam fizinį skausmÄ , bet ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , todėl kaltinamajam pareikÅ¡tas kaltinimas papildomas Å¡ia faktine aplinkybe. 3.13.

Be to, iÅ¡ nukentėjusiojo T. J. parodymų matyti, kad iÅ¡eidamas kaltinamasis G. M. grasino jam iÅ¡smaugti jo vaikus, nekonkretizuodamas kuriuos. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje dalyje kaltinimas patikslinamas nurodant, kad kaltinamasis G. M. grasino nužudyti ne konkretų asmenį (vaikÄ ), o nukentėjusiojo T. J. vaikus. 3.14. Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad namas, kuriame gyvena nukentėjusysis T. J., priklauso jo mamai Z. J., tačiau visas Å¡iame name esantis turtas yra nukentėjusiojo T.

J.. Todėl kaltinimas taip pat patikslinamas, kad įvykio metu buvo sugadintas ne nukentėjusiosios Z. J., o nukentėjusiojo T. J. turtas. 3.15. Grasinimas pakarti nukentėjusiojo T. J. šunis, teismo vertinimu, neturi esminės įtakos kaltinamojo G. M. veikų kvalifikavimui šioje byloje, todėl ši aplinkybė (kad kaltinamasis G. M. grasino pakarti nukentėjusiojo T. J. jorkšyro veislės šunis) šalinama iš kaltinimo. 3.16. BK 145 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas.

Å ioje baudžiamojoje byloje esančiame nukentėjusiojo T. J. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta tik tai, jog kaltinamasis G. M. jį sumušė (1 t., 28 b. l.). Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ apklaustas nukentėjusysis T. J. papildė savo protokole-pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir skundėsi tuo, jog kaltinamasis G. M. ne tik jį sumušė, bet ir sugadino jo turtÄ bei grasino nužudyti jo vaikus (1 t., 119–120 b. l.). Vėliau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T.

J. nuosekliai laikėsi savo pozicijos ir skundėsi, jog kaltinamasis G. M. jį sumušė, sugadino jo turtÄ bei grasino nužudyti jo vaikus, prašė priteisti jam dėl tokių kaltinamojo veikų patirtÄ Å¾alÄ . Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, nuosekliÄ nukentėjusiojo pozicijÄ viso ikiteisminio tyrimo metu teismas konstatuoja, jog nukentėjusysis nuo pat pradžių reiÅ¡kė pretenzijas kaltinamajam ir skundėsi ne dėl vienos nusikalstamos veikos (sumuÅ¡imo ir sužalojimo), o dėl visų trijų jo nusikalstamų veikų.

Todėl vien tik formalus turto sugadinimo ir grasinimo nužudyti faktų nepaminėjimas nukentėjusiojo pareiÅ¡kime-protokole nesuteikia pagrindo teigti, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ir byla teismui buvo perduota nagrinėti nesant tam įstatyminio pagrindo. 3.17. Apibendrindamas visus pirmiau nurodytus byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus duomenis teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis G. M. 2018 m. sausio 30 d., apie 24 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį T.

J., sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , grasino nužudyti nukentėjusiojo T. J. vaikus, esant pakankamam pagrindui manyti, jog Å¡is grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas ir tyčia sugadino bendros 1940 eurų vertės nukentėjusiojo T. J. turtÄ . Tokia kaltinamojo G. M. veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl ji pagrįstai buvo kvalifikuota pagal Å¡ias teisės normas.

4. Bausmių skyrimas 4.1. Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančių ir jÄ sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. 4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis G. M. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei, žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Jis neteistas, įvykio metu buvo baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (2 t., 71–74, 76 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį į didelį kaltinamojo G. M. įžūlumÄ , nes nukentėjusįjį jis sužalojo, turtÄ sunaikino ir grasino nužudyti nukentėjusiojo vaikus svečiuodamasis pas nukentėjusįjį. Teismo manymu, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus bus galima pasiekti už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant G.

M. Å¡ios teisės normos sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmę – laisvės apribojimo bausmę, atitinkančiÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tokios bausmės vidurkį, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje paskiriant Å¡velnesnes bausmes – vieÅ¡uosius darbus, atitinkančius BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytus tokios bausmės trukmės ir valandų skaičiaus per mėnesį vidurkius. 4.3. Prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam G.

M., be kita ko, skirti įpareigojimÄ nebendrauti su nukentėjusiuoju T. J.. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis liudijo civilinėje byloje, kurioje kaip proceso Å¡alis dalyvauja ir kaltinamasis G. M.. Minėtas procesas dar nepasibaigęs. Ateityje kaltinamajam ir nukentėjusiajam gali tekti susitikti teisme nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ . Tokiu atveju užtikrinti prokuroro praÅ¡omo įpareigojimo kaltinamajam nebendrauti su nukentėjusiuoju nebÅ«tų galimybės. Atsižvelgiant į tai, minėtas įpareigojimas kaltinamajam G.

M. negali bÅ«ti skiriamas. IÅ¡ byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis G. M. prieÅ¡ nusikalstamų veikų padarymÄ savo namuose, kartu su liudytoju A. K., vartojo alkoholį (gėrė alų), po to, atvykęs pas nukentėjusįjį T. J., kaltinamasis G. M. vėl vartojo alkoholį (gėrė viskį). Nusikalstamas veikas kaltinamasis G. M. padarė vėlyvu metu, apie 24 val. Atsižvelgiant į tai, vietoje pirmiau paminėto prokuroro praÅ¡omo skirti įpareigojimo (nebendrauti su nukentėjusiuoju), kaltinamajam skiriami kiti įpareigojimai – nustatytu laiku bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. 4.4.

Taip pat prokuroras savo baigiamojoje kalboje prašė įpareigoti kaltinamÄ jį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė, kuriai anksčiau vadovavo kaltinamasis G. M. (UAB (duomenys neskelbtini)), Å¡iuo metu bankrutavusi, kaltinamasis G. M. vykdo veiklÄ pagal verslo liudijimÄ , jis registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieÅ¡kantis darbo. Kitokių duomenų apie kaltinamojo G.

M. turtinę padėtį byloje nėra. Paminėti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamojo G. M. finansinė padėtis Å¡iuo metu nėra gera. Atsižvelgiant į tai, įpareigojimas per nustatytÄ terminÄ atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ kaltinamajam G. M. neskiriamas. 4.5. Kaltinamasis G. M. visas nusikalstamas veikas padarė tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, nuo jų tiesiogiai nukentėjo vienas ir tas pats asmuo – nukentėjusysis T. J.. Kaltinamojo G. M. tyčia Å¡iuo konkrečiu atveju buvo nukreipta į siekį bet kokiais bÅ«dais pakenkti nukentėjusiajam T.

J. – tiek sugadinant jo turtÄ , tiek fiziÅ¡kai jį sužalojant, tiek įbauginant jį grasinimu nužudyti nukentėjusiojo vaikus ir sukeliant nukentėjusiajam baimę, nesaugumo jausmÄ . Kaltinamojo G. M. elgesys rodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju G. M. visas nusikalstamas veikas padarė esant idealiajai veikų sutapčiai, todėl už Å¡ias veikas paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes bausmes.

5. Civiliniai ieÅ¡kiniai 5.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 818,07 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., 82–89 b. l.) turtinei žalai atlyginti. Å iÄ Å¾alÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė kompensuodamas gydymo įstaigai už nukentėjusiajam T. J. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. 5.2. AB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė 1478,36 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., 171–174, 176–180) turtinei žalai atlyginti.

Å iÄ Å¾alÄ AB (duomenys neskelbtini) patyrė kompensuodama kaltinamojo G. M. veika padarytÄ turtinę žalÄ . 5.3. PrieÅ¡ingai, nei baigiamojoje kalboje atkreipė dėmesį kaltinamojo gynėjas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokie ieÅ¡kiniai (regresiniai) gali bÅ«ti sprendžiami baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-128-696/2018 ir kt.). 5.4. Pirmiau paminėtomis kaltinamojo G. M. veikomis Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir AB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais, ji nėra aiÅ¡kiai per didelė.

Å i žala yra priežastiniame ryÅ¡yje su kaltinamojo G. M. veika. Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir AB (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala iki Å¡iol neatlyginta, todėl ji iÅ¡ kaltinamojo G. M. priteisiama atitinkamai PrivalomÄ jį sveikatos draudimo fondÄ administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir AB (duomenys neskelbtini). 5.5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. J. pareiÅ¡kė 414,12 euro dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 1500 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. 5.5.1.

Turtinę žalÄ nukentėjusysis T. J. sieja su jo negautomis pajamomis (382,48 euro) ir iÅ¡laidomis vaistams bei kitoms sveikatos atstatymui reikalingoms prekėms įsigyti (31,64 euro). 5.5.1.1. Nukentėjusysis T. J. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. kovo 27 d., o nuo 2018 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. jis reabilitavosi. Å iais laikotarpiais jis buvo nedarbingas (iÅ¡ viso 106 darbo dienos). IÅ¡ byloje esančių duomenų apie minėtu laikotarpiu nukentėjusiajam T.

J. suskaičiuotas ir išmokėtas sumas, susijusias su darbo užmokesčiais UAB (duomenys neskelbtini) ir L. S. įmonėje, matyti, kad nukentėjusysis T. J. minėtu laikotarpiu dėl nedarbingumo negavo 382,48 euro pajamų (2 t., 180–189 b. l.). 5.5.1.2. Taip pat iš nukentėjusiojo T. J. kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų receptų bei vaistų įsigijimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis T. J. pagal jam išrašytus receptus įsigijo tik vaistus Prednisolon (kaina – 1,41 euro) ir Diacarb (kaina – 4,93 euro).

Kitų nukentėjusiojo T. J. pagal pateiktas kvitų kopijas įsigytų vaistų (pavyzdžiui, Pramistar ir kt.) veikliosios medžiagos neatitinka jam išduotuose receptuose nurodytų vaistų veikliųjų medžiagų (2 t., 190–192 b. l.). Todėl šiuo atveju nukentėjusiajam T. J. gali būti priteistos tik pirmiau nurodytų dviejų vaistų – Prednisolon ir Diacarb įsigijimo išlaidos. 5.5.1.3. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis G. M. būtų atlyginęs nukentėjusiajam T.

J. jo patirtÄ turtinę žalÄ , todėl ji – iÅ¡ viso 388,82 euro (negautos pajamos 382,48 euro ir iÅ¡laidos vaistams (Prednisolon ir Diacarb) 6,34 euro) nukentėjusiajam priteisiama iÅ¡ kaltinamojo G. M.. 5.5.2. Nukentėjusysis T. J. civiliniame ieÅ¡kinyje patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1500 eurų. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiÅ¡kė patirtu fiziniu skausmu, stipriu Å¡oku, dvasiniu sukrėtimu ir iÅ¡gyvenimais, emocine depresija, bejėgiÅ¡kumo jausmu, emocijų pažemėjimu, pastovaus baimės jausmo atsiradimu, nemiga, gebėjimo susikaupti pablogėjimu, galimybių leisti laisvalaikį pagal savo pomėgius, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kt. 5.5.2.1.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems paprastai nustatomas iki 2000 eurų (pavyzdžiui, bylose Nr. 2K-142-489/2018, Nr. 2K-160-942/2017, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-287-697/2017, Nr. 2K-24-895/2017 ir kt.). 5.5.2.2. Å iuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis T. J. neabejotinai kentė fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė pažeminimÄ prieÅ¡ kaimynus ir patyrė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Dėl to neabejotinai sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, dirbti, užsiimti jo mėgstama veikla, pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Jis beveik du mėnesius gydėsi, po to tris mėnesius reabilitavosi, buvo nedarbingas. Nukentėjusiojo T. J. patirtÄ neturtinę žalÄ teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai M. R. ir K. J.. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (pasak jo paties, jis dirba pagal verslo liudijimÄ , registruotas Užimtumo tarnyboje), įrodytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju 1500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas Å¡iuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam T.

J. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

6. Kiti klausimai 6.1. Kaltinamajam G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., 104–107 b. l.), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama. 6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai: 6.2.1. 2 raudonų dėmių pavyzdžiai, 2 daktiloskopinės plokÅ¡telės, marÅ¡kinėliai, biologinis pėdsakas, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 53, 55 b. l.), sunaikinami; 6.2.2. mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Getnord Onyx“, grÄ Å¾intas jo savininkei R.

M. (1 t., 74–78 b. l.), paliekamas R. M.. 6.3. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu ir priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis T. J. proceso metu patyrė 700 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai (už atstovavimÄ ) apmokėti. Å ios iÅ¡laidos pripažįstamos pagrįstomis ir iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ kaltinamojo G. M. nukentėjusiajam T. J.. 6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ kaltinamojo G.

M. į valstybės pajamas iÅ¡ieÅ¡komos 20,90 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas nusprendžia: G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: - BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams; - BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) valandų trukmės vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; - BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) valandų trukmės vieÅ¡uosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du, griežčiausiai bausmei apimant Å¡velnesnes bausmes ir G. M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį:

1) uždrausti G. M. lankytis nukentėjusiojo T. J. namuose ((duomenys neskelbtini));

2) įpareigoti G. M. būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) įpareigoti G. M. nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. G. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Priteisti iÅ¡ G. M.: - 818,07 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 7 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (Å¡iÄ pinigų sumÄ pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)); - 1478,36 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 36 ct) AB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti; - 388,82 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 82 ct) nukentėjusiajam T.

J. turtinei žalai atlyginti; - 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) nukentėjusiajam T. J. neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus: - 2 raudonų dėmių pavyzdžius, 2 daktiloskopines plokÅ¡teles, marÅ¡kinėlius, biologinį pėdsakÄ , saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti; - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žGetnord Onyx“, grÄ Å¾intÄ R. M., palikti R. M.. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ G.

M.: - nukentėjusiajam T. J. 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) advokato pagalbai (už atstovavimÄ ) apmokėti; - į valstybės pajamas 20,90 Eur (dvideÅ¡imt eurų 90 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti G. M., jog proceso iÅ¡laidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ ) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Å iaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso iÅ¡laidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ ) sumokėjimÄ , pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas