86cc3b1f-be7d-49de-a8da-d80ce02a1b3b · Kauno apygardos teismas

                          Civilinė byla Nr. 2A-619-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25081-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; (S)                           2.4.1.4.; 2.4.2.13. Kauno apygardos teismas n u t a r t i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

N. ir atsakovės R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1001-375/2017 pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovei R. M., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys R. K., G. K. dėl administracinių aktų, statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė:

1) panaikinti 2015 m. vasario 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos statybÄ leidžiantį dokumentÄ (Statybos leidimÄ ) Nr. LNS-21-150224-00124, iÅ¡duotÄ atsakovei R. M. (projektas „Vieno buto namo 1a2p, (duomenys neskelbtini)rekonstravimo į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ Nr.P62-14/10-01-TDP), bei Å¡io projekto (brėž. Nr.P62-10/10-01-TDP/SA-1, P62-14/10-01- TDP/SA-2 ir Nr.P62-14/10-01-TDP/SA-3) korektÅ«ras, 2) panaikinti 2015 m. spalio 21 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyriaus sprendimÄ , iÅ¡dėstytÄ raÅ¡te Nr.(15.2)-2D-16025, 3) panaikinti 2015 m. gruodžio 7 d.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus sprendimÄ , iÅ¡dėstytÄ raÅ¡te Nr.(15.17)-2D-19088, 4) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti rekonstruojamo namo, esančio(duomenys neskelbtini), naujai statomÄ (pristatomÄ jÄ ) namo dalį (pietinį statinio kampÄ ), 5) įpareigoti iÅ¡ardyti statinio – gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), naujai pakeistÄ stogÄ (įskaitant stogo konstrukcijas ir formÄ ) atstatant rekonstrukcijas ir formÄ Ä¯ buvusiÄ iki rekonstrukcijos padėtį bei pertvarkyti rekonstruojamo senojo pastato dalies antrame aukÅ¡te esantį erkerį, atstatant jį į padėtį, buvusiÄ iki rekonstrukcijos, 6) atsakovei to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimÄ teismo antstoliui, sprendimo vykdymo iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės, 7) priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė ir paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui R.

K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0951 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 0,0695 ha žemės sklypu. Atsakovei 2015 m. priklausančiame žemės sklype prasidėjo jai priklausančio namo rekonstrukcija – prie namo statomas priestatas, tuo iÅ¡didinant namo plotÄ bei pristatomas papildomas aukÅ¡tas. IeÅ¡kovės kaip gretimo sklypo žemės savininkės teisės yra pažeidžiamos, kadangi vizualiai buvo matyti, kad neiÅ¡laikytas 3 metrų atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos, o tokiems statybos darbams jos sutikimas nebuvo gautas.

IeÅ¡kovė 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundu ir vėlesniais skundais kreipėsi į Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyrių dėl galimai neteisėtai atliekamų veiksmų. Susipažinus su nurodytais administraciniais aktais paaiÅ¡kėjo, kad jie pažeidžia statybos techninius ir statybos specialiuosius reikalavimus, statybos leidimas iÅ¡duotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos – Inspekcijos veiksmai pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintas nuostatas.

Siekdama įvertinti Inspekcijos veiksmų teisėtumÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į statybos ekspertÄ , kuris 2015 m. gruodžio 10 d. I etapo ekspertizės aktu pateikė iÅ¡vadÄ , jog priestatas, esantis (duomenys neskelbtini), pažeidžia STR 1.11.01:2010 „statybos užbaigimas“ 31.2 papunktį, kadangi statybos metu yra pažeidžiamas norminis atsitraukimas nuo gretimo sklypo, kurio savininko raÅ¡ytinis susitikimas negautas, kas yra esminis nukrypimas nuo techninio darbo projekto. Antstolė 2015 m. spalio 26 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei padarytomis nuotraukomis nustatė, kad (duomenys neskelbtini)prie esamo namo statomas priestatas nuo (duomenys neskelbtini)sklypo ribos yra tik per 2,70 m. IÅ¡ fotonuotraukų matėsi, jog jau esamas pastatas užstatomas ir pietinis įtrauktas kampas eina vienoje horizontalioje linijoje, pilnai baigus statybÄ gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)bus nutolęs tik per 2,5 m. Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyrius 2015 m. spalio 19 d. atsakovei surašė privalomÄ jį nurodymÄ perstatyti pristatomos namo dalies laikančiÄ jÄ blokelių mÅ«ro sienÄ pietvakarių kryptimi pagal statybÄ leidžiančius dokumentus arba pateikti projekto korektÅ«rÄ , o 2016 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu nurodė, kad skyriuje buvo gautas statytojos pakoreguotas projektas su projekto Nr.P62-14/10-01-TDP/SA-1, P62-14/01-TDP/SA-2, P62-14/10-01-TDP/SA-3 korektÅ«ra, atitinkančia atliekamus rekonstravimo darbus, tačiau Å¡iuo atveju pakeitus esminius projekto sprendinius privalėjo bÅ«ti gautas naujas statybos leidimas.IeÅ¡kovė teigė, jog akivaizdu, kad namo rekonstrukcijos projektas parengtas taip, kad leistų ateityje esančias patalpas atidalinti į atskirus nekilnojamojo turto vienetus – mažiausiai į 6 butus, kadangi kiekviename aukÅ¡tyje įvedinėjama po 2 dujų įvadus, kas dvibučiame name yra visiÅ¡kai nereikalinga, todėl projektas turėjo bÅ«ti rengiamas pagal STR 2.02.01:2001 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus.

NeiÅ¡analizavus projekto buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, kurio tikslas iÅ¡ esmės yra vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimas į daugiabutį namÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad termino reikÅ¡ti reikalavimų ieÅ¡kovė nėra praleidusi, o terminÄ apskųsti 2015 m. spalio 21 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyriaus sprendimÄ Nr.(15.2)-2D-1605 praleido dėl aplinkybių, kurios priklausė iÅ¡imtinai nuo atsakovės veiksmų pirminės pateiktos informacijos netikslumo, nepilnumo, duomenų nepateikimo ir vengimo skubiai teikti praÅ¡omÄ informacijÄ pakartotinai.Atsakovė R.

M. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad horizontaliai su ieÅ¡kovės žemės sklypu iÅ¡sikiÅ¡usiÄ gyvenamojo namo konstrukcijÄ â€“ įstiklintÄ balkonÄ arba erkerį, ieÅ¡kovė vertina kaip norminio 3 m. atstumo nesilaikymÄ , tačiau atsakovės gyvenamojo namo statyba baigta 1990 m., tame tarpe ir pastatant ir įstiklinant balkonÄ . Todėl 2014 m. naujai parengtu „Vieno buto namo 1A2p, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį namÄ â€œ techninių darbo projektu Nr.P62-14/10-01-TDP Å¡is balkonas nėra naujai įrenginėjamas, be to, atstumai iki gretimo sklypo ribos matuojami nuo rekonstruojamų statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų (sienų), o ne kitų statinio elementų.

IÅ¡ projekto brėžinio „Fasadai“ matyti, kad rekonstruojant stogÄ namo aukÅ¡tis mažinamas net 1,69 m. nuo teisėtai pastatyto gyvenamojo namo, dėl kurio statybos ankščiau ieÅ¡kovė pretenzijų neturėjo, aukščio. IeÅ¡kovė yra praleidusi vieno mėnesio terminÄ ieÅ¡kinio reikalavimams dėl statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. IeÅ¡kovė ginčija daugiau nei prieÅ¡ 27 metus pastatytÄ gyvenamojo namo konstrukcijos elementÄ , kuris buvo įrengtas turint visus leidimus, sutikimus ir nesant teisinio reglamentavimo dėl 3 metrų atstumo.A.

K. miesto savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi 2015 m. rugpjūčio 17 d. skundu dėl kaimynystėje vykdomų statybų kreipėsi į InspekcijÄ , todėl jau iki teikiant skundÄ 2015 m. rugpjūčio 17 d. numatė, kad statybos galimai neteisėtos. Skunde ieÅ¡kovė labai aiÅ¡kiai įvardijo konkrečius pažeidimus, žinojo, kad nėra davusi sutikimo dėl ginčų statybų ir buvo įsitikinusi, kad tokį sutikimÄ statytojui bÅ«tina gauti bei akivaizdžiai suprato, kad statyboms reikalingas projektas, statybos leidimas ir pan.

Rekonstruojamas namas yra ieÅ¡kovės kaimynystėje, todėl ji turėjo realiÄ galimybę pirmiausia kreiptis į statytojÄ , kuris taip pat turi statybos leidimÄ ir statinio projektÄ , tačiau dėl ginčo namo rekonstrukcijos į administracijÄ kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 10 d., o praÅ¡omÄ informacijÄ administracija pateikė 2015 m. lapkričio 13 d., todėl tiek su statybos leidimu, tiek su projektu ieÅ¡kovė susipažino vėliausiai 2015 m. lapkričio 13 d., kÄ jį pripažįsta pati. Nors tarp esamos sienos konstrukcijos ir ieÅ¡kovės sklypo ribos nėra 3 m atstumo, tačiau pagal STR nuostatas tai nelaikytina esminiu pažeidimu, o STR 48 p. numatyta, kad tik keičiant esminius projekto sprendinius turi bÅ«ti gaunamas naujas statybos leidimas, tuo remiantis koreguojant neesminius projekto sprendinius į administracijÄ kreiptis neprivaloma, todėl administracija nėra gavusi naujos rekonstrukcijos projekto laidos.

Aplinkybė, kad statytoja pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektÄ rekonstruodama 1990 m. statybos namÄ ir nekeisdama namo lokacijos, rekonstravo namo stogÄ sumažindama stogo aukÅ¡tį, negali bÅ«ti priežastimi ginčyti projekto sprendinius ir statybos leidimÄ , o ieÅ¡kovės argumentai, kad pagal projekto sprendinius yra leidžiama vienbutį namÄ rekonstruoti ne į dvibutį, o į daugiabutį namÄ â€“ nepagrįsti jokiais įrodymais.A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo gautas ieÅ¡kovės skundas, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)pradėtas rekonstruoti gyvenamasis namas neiÅ¡laikant 3 m atstumo iki ieÅ¡kovės sklypo ribos. Inspekcija 2015 m. rugpjūčio 18 d. raÅ¡tu informavo atsakovę apie planuojamÄ statybos aptikrinimÄ vietoje, 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo atliktas patikrinimas ir suraÅ¡ytas Statybos patikrinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad patikrinimo metu jokie statybos darbai nebuvo vykdomi, atsakovė pateikė statybos leidimÄ ir darbo projektÄ , nurodė, kad riboženklių vietoje nėra, sklypai nesužymėti, todėl nėra galimybės nustatyti atstumÄ iki sklypo.

IeÅ¡kovei 2015 m. spalio 21 d. raÅ¡tu buvo paaiÅ¡kinta, kad sprendiniuose esantys nukrypimai nebuvo priskiriami prie esminių pažeidimų.2015 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovė buvo informuota, kad gautas statytojos pakoreguotas projektas, jai buvo pateiktos kopijos ir nurodyta ratų apskundimo tvarka. IeÅ¡kovė praleido raÅ¡to apskundimo terminÄ , nes pareikÅ¡tas reikalavimas yra administracinio teisinio pobÅ«džio, todėl turi bÅ«ti taikomi administracinių bylų teisenos terminai. IeÅ¡kovė su ginčijamu raÅ¡tu susipažino 2015 m. lapkričio 4 d. atvykusi į skyrių, ieÅ¡kovės advokatė 2015 m. lapkričio 10 d. kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę su užklausimu, jame rėmėsi ginčijamu raÅ¡tu bei aptikrinimo aktu, tačiau ieÅ¡kovė praleido 1 mėnesio apskundimo terminÄ , o jo atnaujinti nepraÅ¡o.

Ginčo namas baigtas statyti 1990 m. ir nuo tų metų pastatyto namo atstumas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos nesikeitė, jis nenuginčytas, todėl rekonstruojant namÄ pagal 2014 m. rekonstrukcijos projektÄ statytoja 1990 m. statyto namo sienų neprivalo perstatyti naujai, kad jos bÅ«tų atitrauktos nuo gretimo sklypo ribos per 3 m. Ä® ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ Inspekcija atsakė kiek pavėluotai, tačiau tai procedÅ«rinis pažeidimas, todėl laikytinas formaliu, ir neturėtų bÅ«ti pagrindu pripažinti Inspekcijos 2015 m. spalio 21 d. raÅ¡tÄ neteisėtu ir naikintinu, nes Å¡io raÅ¡to panaikinimas ar nepanaikinimas ieÅ¡kovės teisėms apginti jokios įtakos neturi ir pasekmių nesukelia.Trečiasis asmuo R.

K. su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad statybos leidimas iÅ¡duotas esant esminiams projekto sprendinių pažeidimams, nes mažinant pastatų atstumÄ iki kaimyninio žemės sklypo ribos buvo privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas, todėl buvo neteisėtai patvirtintas projektas ir iÅ¡duotas statybos leidimas.Trečiasis asmuo G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog STR 2.02.01:2004 reglamentuoja tik minimalius projektuojamų patalpų dydžius, jų iÅ¡dėstymÄ ir struktÅ«rÄ , maksimalus galimas buto dydis aktais nereglamentuojamas, ir tai paliekama spręsti architektui ir jo užsakovui.Atsakovė patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti pastato - odontologijos klinikos rekonstrukcijÄ neteisėta ir įpareigoti ieÅ¡kovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti rekonstrukcijos darbus iki tokio lygio, koks buvo nurodytas 1997 m.

UAB „Architektų pastogė“ Lengvojo automobilio mÅ«rinio garažo projekte, o to nepadarius – suteikti teisę teismo sprendimÄ vykdyti antstoliui, sprendimo vykdymo iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ ieÅ¡kovės.Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė pagal 1997 m. parengtÄ Lengvojo automobilio mÅ«rinio garažo projektÄ bendrai su trečiuoju asmeniu R. K. valdomame sklype (duomenys neskelbtini)pasistatė garaÅ¾Ä dviem automobiliams su praplatintu vienu įvažiavimu, kuris buvo pažymėtas indeksu P. N. projekte buvo teigiama, kad dviejų garažų pastatas numatomas Å¡iaurinėje sklypo dalyje, iÅ¡laikant norminius atstumus nuo gretimo sklypo ribos, tačiau faktiÅ¡kai garažo statyba buvo atlikta ties atsakovės žemės sklypo riba, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ pastatai nuo pietinės ribos turėjo bÅ«ti atitraukti per 1 metrÄ , o nuo Å¡iaurinės – 3 metrus.

Rengiant garažo pritaikymo odontologijos klinikai rekonstrukcijos projektÄ visais atvejais buvo bÅ«tinas gretimo sklypo savininkės – atsakovės raÅ¡ytinis sutikimas, šį norminio atstumo nesilaikymÄ patvirtina po garažo rekonstrukcijos parengta kadastrinių matavimų byla. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei neteisėtai rekonstravus Å«kio paskirties pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä Ä¯ kur kas didesnės rizikos pastatÄ - odontologijos klinikÄ , kurioje vykdoma kur kas kenksmingesnė veikla už automobilių saugojimÄ ir naudojamos ypatingai kenksmingos ir degios cheminės medžiagos, visiÅ¡kai nekreiptas dėmesys į prieÅ¡gaisrinių atstumų įvertinimÄ , dėl ko buvo pažeisti ne tik teisės aktų reikalavimai, bet ir atsakovės bei jos Å¡eimos narių teisės į saugiÄ ir sveikÄ gyvenimo aplinkÄ .

Vėliau ieÅ¡kovė dar kartÄ rekonstravo odontologijos klinikÄ â€“ apÅ¡iltino pastato sienas, jas pertinkavo ir perdažė, pakeitė stogÄ . IeÅ¡kovės klinikos siena beveik sutampa su atsakovės sklypo riba, o sutikimo dėl tokių statybos darbų atsakovė nėra davusi.IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog atsakovė neginčija statybos darbų, įvykdytų mÅ«rinio garažo projekte, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neginčija statybos darbų, įvykdytų UAB „Architektų pastogė“ parengto projekto pagrindu, todėl nesuprantami argumentai, susiję su Å¡io projekto teisiniu vertinimu bei garažo statybos laikymu neteisėtais.

Iš namų techninės apskaitos bylos matyti, kad toje vietoje, kur buvo numatyta projekte garažo statybos vieta, jau 1980 m. buvo inventorizuoti 3 ūkiniai pastatai, iš kurių 5I`m buvo pastatytas šalia atsakovės naudojamo žemės sklypo. Statinių statybos metai yra 1972 m., statiniai buvo pastatyti laikantis tuo metu įtvirtintų atstumų nuo sklypo ribos ir greta esančio žemės sklypo naudotojams tokio statinio statybos vieta buvo visiškai priimtina, per daugiau nei 40 metų nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.

Projektas garažo statybai buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, teisiškai įregistruotas 2001 m. sausio 11 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo konstatuota, kad statyba įvykdyta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei tai, kad pagrindinės statinio konstrukcijos nesikeičia. 2006 m. gruodžio 18 d. Kauno apskrities viršininko sudaryta komisija Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, kad garažas 2I`pritaikytas odontologijos klinikai ir tenkina nustatytus reikalavimus bei yra tinkamas naudotis.

Atsakovė nėra įgaliota ginti vieÅ¡ojo intereso ir tai, pakanka ar nepakanka pacientams vietos parkuoti automobilius ieÅ¡kovės valdoje, niekaip neįtakoja atsakovės teisių. IeÅ¡kovė 2012 m. buvo parengusi klinikos iÅ¡plėtimo projektinius pasiÅ«lymus, norėdama padidinti statinio aukÅ¡tį, tačiau atsakovei nedavus sutikimo darbai nebuvo vykdomi.A. K. miesto savivaldybės administracija su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal garažo derinančių institucijų pritarimo dienÄ â€“ 1997 m. balandžio 29 d. galiojusį STR 1.07.01:1997 1.3. punktÄ , reglamento A priedo 8.3 punkte nurodyta, kad pastatai ir garažai miestų ir gyvenviečių sodybose yra statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo, tačiau bÅ«tina turėti projektÄ , suderintÄ su savivaldybės vyriausiuoju architektu.

To paties reglamento A priedo 4 punkte numatyta laikytis nustatytų prieÅ¡gaisrinių bei sanitarinių atstumų tarp statinių, atstumų nuo sklypų ribos ir kitų bendrųjų reikalavimų, o 8 punkte – turėti notaro patvirtintÄ bendrasavininkių sutikimÄ , kai statinio statyba arba darbų atlikimas susietas su bendra nuosavybe. Atsakovė ginčydama garažo rekonstrukcijÄ nurodė teisingÄ statybos techninį reglamentÄ , tačiau Å¡i redakcija nesutampa su garažo rekonstrukcijos laikotarpiu galiojusia STR redakcija.

Tiek statant garaÅ¾Ä , tiek rekonstruojant jį į odontologijos klinikÄ , ieÅ¡kovė projektus derino su valstybinėmis institucijomis, byloje duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi Å¡iuos statybos projektus, nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu nutraukė bylÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyriaus Statybos patikrinimo nagrinėjant skundÄ aktÄ ( kontrolinis klausimynas) Nr.SPA-1655-(15.2) bei dalyje dėl įpareigojimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiÅ«ros skyrių iÅ¡ naujo iÅ¡tirti 2015 m. rugpjūčio 17 d.

G. N. skundÄ dėl statybos(duomenys neskelbtini), atliekant statybos patikrinimÄ , nagrinėjant skundÄ ir suraÅ¡ant aktÄ . Teismas nutraukė bylÄ atsakovės R. M. prieÅ¡iekinio dalyje dėl leidimo vykdyti rekonstrukcijos darbus be gretimo sklypo savininko sutikimo. Teismas likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės argumentas, jog jai į teismÄ kreiptis sutrukdė aplinkybės, nepriklausančios nuo jos valios, o iÅ¡imtinai nuo institucijos veiksmų – pirminės informacijos netikslumo, duomenų nepateikimo ir vengimo skubiai teikti praÅ¡omÄ informacijÄ , yra atmestinas, remiantis tuo, kad ginčijamo raÅ¡to turinys vertintinas kaip pakankamai plataus ir aiÅ¡kaus informacinio pobÅ«džio, todėl termino praleidimo priežastis laikytina nesvarbia.

Laikoma, kad ieÅ¡kovė praleido kreipimosi į teismÄ 1 mėnesio terminÄ . Tačiau, teismo nuomone, ieÅ¡kovė savo teisės į teisminę gynybÄ , t. y. ginčyti iÅ¡duoto dokumento teisėtumÄ nepraleido. IÅ¡ internetinėje prieigoje skelbiamos informacijos neaiÅ¡ku, koks individualaus administracinio akto turinys. Kadangi nėra aiÅ¡ku, kam iÅ¡duotas statybos leidimas, koks jo turinys, kas yra statytojas, kÄ ketina statyti ir pan., teismo nuomone, visiÅ¡kai pagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad tik 2015 m. gruodžio 7 d., susipažinus su statybos leidimo turiniu, ji galėjo nuspręsti apie savo teisių pažeidimÄ .Teismas nurodė, jog suprantama, kad pastatų minimalių atstumų nustatymas iki kaimyninio sklypo ribos yra sklypo savininko teisių apsaugos įstatyminė garantija.

Kiekviena statyba, vykstanti gretimai su kitu pastatu, sukelia ar gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo sklypo savininkui ar naudotojui. Siekdamas to iÅ¡vengti įstatymų leidėjas ir nustatė imperatyvius reikalavimus statinių statybai ar rekonstrukcijai. IeÅ¡kovė, bÅ«dama gretimo sklypo savininkė ir realizuodama savo konstitucinę teisę į teisminę gynybÄ , privalėjo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ . Tačiau ieÅ¡kovė plačiau ir konkrečiau nedetalizavo ir įrodymais nepagrindė, kaip atsakovės vykdoma rekonstrukcija pakeis jos gyvenimo ir veiklos sÄ lygas, pvz. kad pablogės jos nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo techninė bÅ«klė, bus pažeisti higienos standartų keliami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, oro tarÅ¡os, sumažės jos valdomo turto vertė ir kt.

Juolab, jog atsakovė, sumažindama ginčo namo aukÅ¡tį nuo 12,53 m iki 10,84 m netgi pagerino ieÅ¡kovės situacijÄ insoliacijos požiÅ«riu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas pažeidžiant imperatyviuosius statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.Teismas vertino, kad ginčijamame 2015 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros skyriaus raÅ¡te Nr.(15.17)-2D-19088 dėl iÅ¡dėstyto sprendimo panaikinimo yra pateikti iÅ¡samÅ«s ir motyvuoti atsakymai į ieÅ¡kovės skundÄ , paaiÅ¡kinta, kodėl sumažinti rekonstruojamo namo atstumai iki gretimo sklypo ribos nėra laikomi esminiais, pateikti dokumentai, susiję su Inspekcijos atliktu patikrinimu bei paaiÅ¡kinta, kuo remiantis buvo nustatyta, kad namas rekonstruojamas į dvibutį namÄ , pateiktas teisinis susiklosčiusios situacijos reglamentavimas.

Å is raÅ¡tas nesukėlė ir negalėjo sukelti ieÅ¡kovei jokių neigiamų teisinių pasekmių, neįtakojo jokių jos teisių ir pareigų.Teismas nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriuo atsakovė prašė įpareigoti ieÅ¡kovę paÅ¡alinti neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padarinius, atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas. Ä® bylÄ pateikti duomenys (namo techninės apskaitos bylos kopija) rodo, jog toje vietoje, kur buvo numatyta projekte garažo statybos vieta, jau 1980 metais buvo inventorizuoti trys Å«kiniai pastatai, kurių vienas buvo pastatytas Å¡alia atsakovės naudojamo žemės sklypo.

Statiniai statyti 1972 metais. Tai reiÅ¡kia, jog statinių statybos vieta (Å«kinių pastatų, garažo ir vėliau joje įrengtos odontologijos klinikos) nesikeitė nuo pat 1970 metų. Ir nuo to laiko (jau daugiau kaip 40 metų) dėl statybos vietos jokių pretenzijų nei ieÅ¡kovei, nei kitam namo bendraturčiui R. K. nei atsakovė, nei jos sutuoktinis nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai rodo, jog garažo statyba buvo suderinta su visomis kompetentingomis institucijomis. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas visiÅ¡kai nepaisė aplinkybės, kad remiantis dabartiniais galiojančių teisės aktų reikalavimais statybos leidimas pagal teisme nagrinėtÄ techninį projektÄ nebegalėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas ir tokia statyba apskritai negalima, ginÄÄ iÅ¡spręsdamas visiÅ¡kai formaliai ir deklaratyviai, vadovaujantis projektavimo metu (o ne statybos leidimo iÅ¡davimo ir techninio projekto Kauno miesto savivaldybėje derinimo metu) galiojusiomis teisės normomis ir spragomis jose, todėl teismo sprendimas neatitinka teisėtumo ir teisingumo kriterijų, o atsakovei teismo sprendimu buvo sudarytos sÄ lygos į statybÄ , kurios vykdymas dabartinių teisės aktų požiÅ«riu jau bÅ«tų vertinamas kaip neteisėtas.

Teismas nesivadovavo bendraisiais teisės principais ir netaikė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Teismo statybos ekspertai daugiabučio namo požymius konstatuoja ne iš projekto pavadinimo, kaip kad šioje byloje tai padarė teismas, bet iš eilės projektinių sprendinių požymių, kurie vienbučiams/dvibučiams namams nors ir galimi, tačiau nebūdingi, t. y. iš pasikartojančių namo elementų per visus namo aukštus, bendro naudojimo laiptinių, numatomų daugybinių įvadų ir t.t.

Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, būtina įvertinti viešojo intereso aspektus ir įstatyminės bazės pasikeitimus, nes priešingu atveju statytojas gali pasinaudoti įstatymo spragomis. Rekonstruojamojo namo rodikliai ginčijamo statybos leidimo pagrindu iš esmės keičiasi:

1) bendrasis namo plotas nuo 296,27 kv. m. padidėja iki 5145, 46 kv. m.;

2) gyvenamasis plotas nuo 44,87 kv. m. padidėja iki 328,90 kv. m.;

3) pastato užimamas žemės plotas keičiasi nuo 158 iki 184 kv. m.;

4) pastato tÅ«ris – nuo 1423 kub. m. iki 2191 kub. m. Pažymėtina, jog techninio projekto sprendinių įvertinimas yra architektÅ«rinio, statybinio, o ne teisinio pobÅ«džio žinios, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neatsižvelgė į byloje surinktus specialaus pobÅ«džio dokumentus. Labai svarbi aplinkybė, kad ginčijamas namo projektas yra parengtas tikslu jame gyventi trims atskiroms Å¡eimoms, todėl buvo suprojektuotas mažiausiai trijų butų namas, t. y. ginčijamu statybos leidimu realiai leista statyti trijų butų namÄ , o tributis namas patenka į daugiabučio namo kategorijÄ (remiantis STR „Statinių klasifikacija“ reikalavimais 6.3 gyvenamosios paskirties pastatai – skirti gyventi trims Å¡eimoms ir daugiau).

Pažymėtina, kad sklypo užstatymo intensyvumo reikalavimai nustatyti jau nuo 2010 metų, o ginčo atveju atsakovės žemės sklypo plotas yra per mažas Å¡iems reikalavimams užtikrinti. Projekte numatytos tik dvi parkavimo vietos, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad projekto trÅ«kumai bus nukreipiami poveikio gretimybėms (kaimyniniams sklypams) linkme (automobiliai bus parkuojami gatvėje, Å¡alia ieÅ¡kovės namų valdos, trikdant ir apsunkinant transporto judėjimÄ ), todėl teismo iÅ¡vados Å¡ioje dalyje yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Teismas, Å¡io ginčo atveju taikė STR 1.01.07:2010 „StatybÄ leidžiantis dokumentai“ 33 d. ir atitinkamai 33.2 punkto iÅ¡lygÄ , tačiau pažymėtina, kad ekspertizės aktu nurodyta, kad Å¡ia nuostata negali bÅ«ti vadovaujamasi, kadangi ji taikoma tik naujo nesudėtingo statinio statybai ar rekonstrukcijai. Rekonstruojamas namas priskirtinas neypatingų (bet ne nesudėtingų) statinių kategorijai. Teismo iÅ¡vada, kad atstumas iki sklypo ribos turi bÅ«ti matuojamas nuo pastato konstrukcijos (sienos) apskritai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Atstumas iki sklypo ribos pagal teisės aktus yra skaičiuojamas nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių pastato konstrukcijų, kas Å¡iuo atveju yra namo erkeris ir stogo konstrukcija. Pažymėtina, kad techninio projekto sprendiniai dėl apÅ¡iltinimo apskritai yra klaidinantys, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės nevertino. Rekonstrukcijos projekte matyti, kad namo sienos planuojamos apÅ¡iltinti 20 cm storio neoporu, tačiau Å¡is sprendinys žemės sklypo plane nėra pažymėtas, siekiant užmaskuoti gana ryÅ¡kų priartėjimÄ prie kaimyninio sklypo.

Kadangi dalis rekonstruojamo statinio dalies konstrukcijų yra trijų metų zonoje nuo sklypo   ribos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tokiam senojo statinio dalies pertvarkymui taip pat turėjo bÅ«ti gautas sklypo savininko sutikimas, kadangi kyla klausimas, kaip 16.80 m pločio pastatÄ sutalpinti 20 m pločio sklype iÅ¡laikant minimalų atstumÄ nuo kaimynų 3 m. ir kitoje pusėje 1 m., kas akivaizdžiai patvirtina akivaizdžius projekto netikslumus ir technines klaidas ar sÄ moningus architektės veiksmus, maskuojant pažeidžiamus atstumus iki sklypo ribų.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ bei nurodytas aplinkybes, atsakovei buvo neteisėtai iÅ¡duotas statybos leidimas pagal 2015 m. parengtÄ â€žVieno buto namo 1A2p, „(duomenys neskelbtini), rekonstravimo į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ techninį darbo projektÄ â€œ Nr. P62-14/10-01-TDP, ir jo pagrindu neteisėtai 2015 m. vasario 24 d. iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-150224-00124.Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bei priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmos instancijos teisme, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai buvo atmesti visiÅ¡kai, t. y. buvo konstatuota, kas atsakovei iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas yra teisėtas, bei kad atsakovė jai priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ vykdo sÄ Å¾iningai, pagrįstai ir teisėtai, todėl jai turi bÅ«ti taikomos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismas netinkamai taikė CPK nuostatas reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ tarp Å¡alių ir netinkamai identifikavo kurios Å¡alies naudai yra priimtas esminis sprendimas, dėl ko Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos tai Å¡aliai, kurios naudai teismas priėmė sprendimÄ . Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju teismas netenkino tiek ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, tiek atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, dėl ko neabejotinai galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendimas nepriimtas nei ieÅ¡kovės, nei atsakovės naudai, todėl visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nei vienai Å¡aliai iÅ¡ kitos nepriteisė bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pažymėtina, kad nors civilinę bylÄ inicijavo ieÅ¡kovė, tačiau atsakovė, pateikdama savo prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus ir siekė, kad jie bÅ«tų pilnai patenkinti, taip sukeldama ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su gynyba dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 24 d. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LNS-21-150224-00124, palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi visiškai naujomis aplinkybėmis, kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktos, todėl vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostata, apeliacinės instancijos teismas visiškai neturėtų vertinti ir pasisakyti dėl naujai ieškovės išdėstytų aplinkybių bei argumentų, įskaitant tuos, kurie nurodyti apeliacinio skundo 4-8 puslapiuose. Nepagrįsti ieškovės argumentai, jog neva yra naujai statomas namas.

Namas pastatytas 1990 m. ir jo bendras tÅ«ris rekonstrukcijos metu keičiasi labai nežymiai, t. y. užimamas žemės sklypo plotas nuo 158 kv. m. iki 184 kv. m. , t y. kiek yra užstatomas pietinis įtrauktas buvusiojo statinio kampas. Kiti statinio rodikliai keičiasi dėl to, kad yra perplanuojamos buvusio statinio negyvenamosios patalpos, taip pat gyvenamuoju plotu pakeičiama prieÅ¡ tai nenaudota statinio palėpė, taigi rekonstruojant paprasčiausiai pagerinama statinio kokybė ir pritaikomumas gyvenimui. Projektavimo užduoties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir Statybos leidimo iÅ¡davimo dienÄ galiojo 2004 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-708 patvirtinta STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas ginčijamas Statybos leidimas, vertinimas privalo bÅ«ti atliktas pagal projektavimo užduoties pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2014 m. spalio 20 d., galiojusius teisės aktų reikalavimus, o ne pagal ieÅ¡kovės skunde naujai iÅ¡dėstytų ir jau po projektavimo užduoties pasiraÅ¡ymo priimtų teisės aktų ir/ar priimtų sprendimų reikalavimus ar iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Å ioje byloje bÅ«tina pripažinti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti 2015 m. vasario 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LNS-21-150224-00124 yra reikalavimas panaikinti individualaus pobÅ«džio administracinį teisės aktÄ , todėl Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTÄ®) nuostatomis ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, t. y. remiantis ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalies ir ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Atsakovė įsitikinusi, kad įvertinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentus ir skundžiamo statybos leidimo turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovė nenurodė nei vieno konkretaus aukÅ¡tesnės galios teisės akto, kurį pažeidžia statybÄ leidžiantis dokumentas ir projektas, jo nenurodo ir savo apeliaciniame skunde, todėl galima teigti, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimų, o skundžiamas teisės aktas yra teisėtas ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.Maksimalus galimas buto dydis teisės aktais nereglamentuojamas ir tai paliekama spręsti architektui ir jo užsakovui.

Å iuo atveju atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad rekonstruojamame gyvenamajame name gyvens jo mama, t. y. atsakovė, jis su Å¡eima ir jo sesuo su Å¡eima, todėl bÅ«tent toks iÅ¡planavimas ir pasirinktas. Gyvenamojo namo apžiÅ«ros 2017 m. kovo 24 d. teismo surengtame iÅ¡važiuojame teismo posėdyje metu bÅ«tent tokios aplinkybės ir nustatytos. Projekto užduoties pasiraÅ¡ymo dienÄ galiojantys įstatymai (STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai)“ automobilių parkavimo skaičiaus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams nereglamentavo.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu iÅ¡vadÄ davęs ekspertas pripažino Å¡iÄ savo ekspertizės akto klaidÄ ir nurodė, kad sutinka, jog Å¡iuo atveju galima projektuoti ir dvi parkavimo vietas. Jeigu atsakovės vykdomi rekonstrukcijos darbai nukrypsta nuo projekto sprendinių, kÄ bando įrodyti ieÅ¡kovė remdamasi matininkų atliktais matavimais, tai atsakovė be reikalingo kompetentingų institucijų patikrinimo niekaip negalės užbaigti rekonstrukcijos, todėl atmestini bet kokie ieÅ¡kovės argumentai, motyvai ar įrodymai apie esamÄ rekonstruojamo statinio ar jo elementų padėtį žemės sklype, o turėtų bÅ«ti vertinami vien projekte nurodyti duomenys.

IeÅ¡kovė dėl erkerio pretenzijų nereiÅ¡kė nuo pat 1990 m. ir, nors jis iÅ¡ pastato iÅ¡sikiÅ¡a iki 2,80 m., ieÅ¡kovės teigimu pažeisdamas 3 metrų ribÄ , tačiau pažymėtina tai, kad atstumai iki gretimo sklypo ribos matuojami nuo rekonstruojamo statinio esamų laikančiųjų konstrukcijų (sienų), o ne nuo kitų statinio elementų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktis).

Dėl Å¡ių argumentų akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ginčija daugiau nei prieÅ¡ 27 metus pastatytÄ gyvenamojo namo konstrukcijos elementÄ , kuris buvo įrengtas turint visus leidimus, sutikimus, o be to, nesant teisinio reglamentavimo dėl 3 metrų atstumo. Taip pat yra praleistas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Atsakovė pati nėra davusi jokio sutikimo ieÅ¡kovės garažo rekonstrukcijai į odontologijos klinikÄ , taip dar mažinant ribÄ tarp sklypų, todėl tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje ieÅ¡kovės įgyvendintos bei atsakovės siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi bÅ«ti derinamos ir ginamos proporcingai.

IeÅ¡kovė jau yra įgyvendinusi savo teisę į gyvenamosios aplinkos sÄ lygų pagerinimÄ , o atsakovė siekia tai padaryti, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, net ir nustačius kokius nors norminius atstumų neatitikimus, jie negalėtų bÅ«ti pripažinti teisės pažeidimu, lemiančiu visos rekonstrukcijos neteisėtumÄ .IÅ¡ projekto brėžinio Nr. P62-14/10-01-TDP/SA-7 „Fasadai“ matyti, kad stogas yra rekonstruojamas iÅ¡ 12,53 m. aukščio plokščio į 10,84 m. aukščio nuožulnų stogÄ , be to, aukÅ¡tėjant stogo konstrukcijai yra formuojamas stogo nuolydis taip kartu ir didinant atstumÄ iki ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos.

ProjektÄ rengusi architektė Å¡iame brėžinyje nurodė ir patvirtino, kad toks projekto sprendinys tenkina STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1. punkto reikalavimus.Jokioje teisminėje, teisinėje ar architektÅ«rinėje praktikoje nėra įtvirtintas principas, kad siekiant iÅ¡laikyti norminius atstumus iki kaimyninio žemės sklypo ribos aukÅ¡tesniems kaip 8,5 m. statiniams yra bÅ«tina projektuoti „laiptuotÄ â€œ stogÄ .A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Inspekcija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl vadovaujantis ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalimi (buvusi 33 straipsnio 1 dalis), numatančia vieno mėnesio terminÄ administracinio akto ginčijimui, taip pat į tai, jog ieÅ¡kovė nenurodė svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių. Inspekcijos nuomone, teismas tinkamai taikė numatyto įstatymu termino praleidimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nenurodo jokio konkretaus sprendimo panaikinimo pagrindo dalyje dėl Inspekcijai keliamų reikalavimų, nenurodo jokio sprendimo toje dalyje neteisėtumÄ pagrindžiančių aplinkybių ir pažeistų teisės aktų nuostatų, Inspekcijos nuomone, ieÅ¡kovės apeliacinis skundas dalyje dėl Inspekcijai keliamų reikalavimų neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. Inspekcija nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad Inspekcija, tirdama skundÄ , nenustatė esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių, taip pat nurodė, kad neiÅ¡laikyti normatyviniai atstumai iki gretimo sklypo ribos.

Bendra taisyklė yra ta, kad parengus statinio projektÄ ir gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ , statinys turi bÅ«ti statomas pagal parengtÄ statinio projektinę medžiagÄ , tačiau statinio statymo eigoje galima atlikti statinio projekto sprendinių korektÅ«ras, kurias atlieka projektuotojas statytojo sutikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto sprendinius, atstumas nuo naujai pristatomos namo dalies iki ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos – 3 m. STR “StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypo ribų.

Inspekcijos nuomone, ieÅ¡kovės teiginiai, jog projekto korektÅ«rai turėjo bÅ«ti gautas naujas statybos leidimas, atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti. Inspekcijos Kauno skyriaus ginčijami raÅ¡tai buvo suraÅ¡yti tinkamai, iÅ¡analizavus tuo metu buvusiÄ faktinę situacijÄ bei turimus dokumentus, jais atsakyta į visus ieÅ¡kovės keltus klausimus, pateikti praÅ¡omi dokumentai, nurodyta apskundimo tvarka, o tai, kad ieÅ¡kovės netenkino ginčijamuose raÅ¡tuose iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, negali bÅ«ti pagrindu pripažinti, jog patys Inspekcijos rengti raÅ¡tai yra nemotyvuoti ir priimti pažeidžiant procedÅ«ras ar įstatymus.A.

V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl atsakovės skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Inspekcijos nuomone, nagrinėjant atsakovės skundÄ , teismas turėtų vadovautis bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis bei teisės aktuose įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nėra susijęs su Inspekcijos teisėmis ar pareigomis bei į jÄ nukreiptu reikalavimu, todėl praÅ¡o teismÄ dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.A.

K. miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 24 d. iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento Nr. LNS-21-150224-00124 panaikinimo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Akcentuotina tai, kad savivaldybės administracija, tikrindama statinių projektus bei iÅ¡duodama statybÄ leidžiančius dokumentus, veikia kaip vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir neturi galimybės nepritarti pateiktiems projektų sprendiniams, jei jie atitinka statybos normatyvinių dokumentų keliamus reikalavimus.

Atmestinais laikytini visi apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas nepagrįstai iÅ¡sprendė ginÄÄ vadovaudamasis statinio projektavimo ir Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusiomis teisės normomis. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nenurodo nei vieno teisės akto, suteikiančio savivaldybės administracijai diskrecijos teisę spręsti, ar projekte nurodyta pastato paskirtis neatitinka realių statytojo ir projektuotojo tikslų, t. y. nėra nurodyta teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi savivaldybės administracija turėtų teisę neiÅ¡duoti statybos leidimo, motyvuojant tuo, kad suprojektuotas pastatas neatitinka paskirties, kuri nurodyta projekte.

Atmestinais laikytini apeliacinio skundo motyvai, susiję su tam tikromis prielaidomis, nepagrįstomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ar faktinėmis aplinkybėmis, kurios, vadovaujantis vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimais, negalėtų bÅ«ti teisėtu pagrindu atsisakyti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . IeÅ¡kovė klaidingai remiasi statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, nes Å¡iame teisės akte dvibučio gyvenamojo namo sÄ voka nėra apibrėžta, tačiau Å¡i sÄ voka yra nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.1-6.3 punktuose.

Nėra pagrindo remtis ekspertų iÅ¡vadomis, nurodytomis apeliaciniame skunde, kuriose akivaizdžiai klaidingai taikomi teisės aktų reikalavimai, nes naujai įsigaliojusios teisės aktų nuostatos negali bÅ«ti taikomos iki jų galiojimo atsiradusiems teisiniams santykiams. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovei specialieji architektÅ«ros reikalavimai iÅ¡duoti 2014 m. spalio 27 d., todėl bÅ«tent Å¡i data yra aktuali tikrinant projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė kaip statytoja turi teisę rinktis Å¡laitinio stogo formÄ , nes ji yra racionalesnė namo priežiÅ«ros bei naudojimo požiÅ«riu ir teisės aktai nenumato jokių apribojimų.

Taip pat neįrodyti ir atmestini ieškovės argumentai dėl tariamo erkerio priartėjimo prie žemės sklypo ribos. Ieškovė klaidingai skaičiuoja pastato matmenis pagal projekte nurodytas pastato ašis, nes projekte nurodytas atsakovės žemės sklypo plotis net mažesnis, nei projekte esančiame žemės sklypo plane, parengtame pagal faktiškai atliktus kadastrinius matavimus, kas patvirtina, kad privalomi norminiai atstumai yra išlaikomi ir klaidų projekte nepadaryta. Teismas pagrįstai nustatė, kad kiekvienos projektuojamo pastato dalies aukštis neviršija teisės aktais nustatyto norminio atstumo, taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad po rekonstrukcijos bendras pastato aukštis buvo sumažintas – nuo 12,53 m. iki 10,84 m.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo bendrojo pobÅ«džio teiginius dėl privalomų teisės aktų nuostatų laikymosi, tačiau nenurodo, kaip tariami teisės aktų pažeidimai įtakoja gyvenimo ir veiklos sÄ lygas ieÅ¡kovės žemės sklype.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepasisako dėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimtų sprendimų, kurie buvo ginčijami nagrinėjamoje byloje ir teismas ieÅ¡kinio reikalavimus panaikinti Å¡iuos sprendimus atmetė, todėl manoma, jog su Inspekcijos sprendimais ieÅ¡kovė sutiko.

A. K. miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl atsakovės apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas nėra susijęs su savivaldybės administracijos teisėmis ir pareigomis.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

IeÅ¡kovė prašė nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nurodė, kad pageidauja bÅ«ti iÅ¡klausyta ir pateikti paaiÅ¡kinimus dėl teismo sprendimo iÅ¡vadų bei bylos duomenų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais vieÅ¡aisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais.

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas – Statybos įstatymas ir kiti Å¡iuos santykius reglamentuojantys teisės aktai pakankamai dažnai keičiami ir pildomi. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę bei į tai, kad statyba yra tęstinis procesas, susidedantis iÅ¡ tam tikrų etapų, pradedant teritorijų planavimu ir statinio projektavimu, baigiant statybos užbaigimu (anksčiau – statinio pripažinimu tinkamu naudoti), sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ Å¡ių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010).Å ioje byloje ieÅ¡kovė ginčijo atsakovei 2015 m. vasario 24 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo reikalavimÄ pagal ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusį Statybos įstatymÄ ir Statybos techninius reglamentus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ reikia vadovautis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013). Ginčo statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 26 d.) kurio 33.2 punkte buvo nustatyta, kad privaloma turėti raÅ¡ytinius sutikimus (susitarimus) besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimÄ numato); be to, statinio rekonstravimo atveju tokie raÅ¡ytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.

Atvejai, kai bÅ«tina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede; kurio 4 punkte nustatyti raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejai, be kita ko, kai statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.Byloje nėra ginčo, kad atsakovės senasis gyvenamasis namas ir jo konstrukcijos (konkrečiai, erkeris antrame aukÅ¡te) buvo pastatyti 1990 metais nesilaikant 3 m. atstumo nuo sklypo ribos taisyklės, ir ieÅ¡kovė daugelį metų dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

Naujai rekonstruojama dalis, kaip ir nustatė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ekspertas, yra suprojektuota laikantis 3 metrų atstumo iki sklypo ribos, taip pat ir nuo projekte numatyto aukščiausio stogo taÅ¡ko (10,84 m) atstumas iki sklypo ribos yra 4,17 m., t.y. iÅ¡laikyti Statybos techninio reglamento reikalavimai ( t.5, b.l.50). Atstumai nuo naujai statomos atsakovės pastato dalies iki gretimo ( ieÅ¡kovės) sklypo ribos buvo nustatyti atlikus kontrolinį-geodezinį matavimÄ ( t.3, b.l. 94), iÅ¡ kurio matyti, kad minimalus atstumas yra 2,78 ( senojo pastato kampas) ir 3,18 ( naujai statomos dalies siena). IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ginčija atstumo nuo pastato iki sklypo ribos matavimo bÅ«dÄ teigdama, kad turi bÅ«ti matuojama nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių namo konstrukcijų.

Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir pažymi, kad atstumų nuo pastato konstrukcijų iki gretimų sklypų ribų matavimo būdas buvo išaiškintas ginčo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento 33.2 punkte, kuriame buvo pasakyta, be kita ko, kad gretimų sklypų savininkų sutikimai nereikalingi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atstumai iki gretimo sklypo ribos yra matuojami nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų, o ne nuo apšiltinamojo sluoksnio.

Dėl erkerio kaip statinio konstrukcijos, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų nuo 1990 metų, kai erkeris buvo pastatytas, todėl Å¡is pastato elementas negali bÅ«ti atskaitos taÅ¡kas sprendžiant dėl nustatytų atstumų laikymosi. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, jis gali bÅ«ti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2014).

Å ios bylos atveju pati ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pristatoma pastato dalis kartu su apÅ¡iltinimo sluoksniu yra 2,92 m. nuo jos sklypo ribos, ir kad mažiausiai 5 cm yra neiÅ¡laikomas privalomas 3 metrų atstumas. Akivaizdu, kad 8 ar 5 centimetrais mažesnis atstumas iki sklypo ribos, negu kad reikalaujami 3 metrai, yra nedidelis nukrypimas nuo reikalavimų, todėl tenkinti ieÅ¡kinį ir nugriauti atsakovės statinį dėl kelių centimetrų paklaidos, neatitiktų jokių protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Pažymėtina ir tai, kad pačios ieÅ¡kovės buvęs mÅ«rinis garažas, Å¡iuo metu rekonstruotas į odontologijos klinikÄ , yra pastatytas nesilaikant 3 metrų atstumo nuo atsakovės sklypo ribos ( t.2, b.l. 144), ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys netenkintas iÅ¡ esmės dėl to, kad tokia situacija yra apytikriai nuo 1972 metų, statiniai yra priimti naudoti visų kontroliuojančių institucijų, gretimo sklypo savininkams iÅ¡ esmės nekėlus ginčo, kai 2006 metais buvo atliekama garažo rekonstrukcija.

Todėl ieÅ¡kovė turėtų atsižvelgti į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ne tik atsakovės, bet ir savo pačios atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant panašų atvejį, kai buvo nustatyta, kad kitos Å¡alies valdoje esantys ir jiems priklausantys statiniai pastatyti ant besiribojančių sklypų ribos, buvo pasisakyta, kad tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje atsakovų įgyvendintos bei ieÅ¡kovų siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi bÅ«ti derinamos ir ginamos proporcingai, atsakovai jau yra įgyvendinę savo teisę į gyvenamosios aplinkos sÄ lygų pagerinimÄ , ieÅ¡kovai siekia tai padaryti, todėl negalima kalbėti apie kokių nors atsakovų teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012).

Atmestini ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai, kad pagal dabar galiojančius statybÄ reglamentuojančius norminius aktus tokia rekonstrukcija, kokiÄ atlieka atsakovė, nebÅ«tų leidžiama, nes atsakovė pasinaudojo įstatymų spragomis, nepakankamu teisiniu reglamentavimu, etc. Kaip minėta Å¡ios nutarties 29-31 pastraipose, sprendžiant iÅ¡duotų statybos leidimų teisėtumÄ , reikia vadovautis projekto rengimo ir statybos leidimo iÅ¡davimo tuo metu galiojusiomis teisės normomis.

Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka ( CK 1.7 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad po dvibučio namo projekto sprendiniais yra slepiama bÅ«simo daugiabučio namo statyba. Tokius savo teiginius ieÅ¡kovė įrodinėjo vidaus patalpų analize ir samprotavimais, kiek Å¡eimų galėtų tokiose patalpose gyventi. Byloje ekspertizę atlikęs ekspertas G. T. nurodė, kad vieno buto namo rekonstravimo į dvibutį namÄ projekto iÅ¡planavimas panaÅ¡us į daugiabučio sekcijinio namo, nes pastato iÅ¡planavimas leidžia įrengti 6 butus ( t.5, b.l.61).

Tačiau, kolegijos nuomone, vien tik patalpų iÅ¡planavimo panaÅ¡umas yra nepakankamas spręsti, kad rekonstruojamame name bus įrengti 6 butai, nes jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ ( pastato ar sklypo atidalinimo, padalinimo sutarčių, projektų, skirtingų savininkų dalyvavimo, etc.) ieÅ¡kovė nepateikė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad kambarių ir sanitarinių mazgų skaičius, dydis, iÅ¡planavimas dvibučiame name yra neribojami.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimai maksimaliam sklypo užstatymo plotui buvo nustatyti tik nuo 2016 m. sausio 1 d., t.y. po to, kai buvo iÅ¡duotas ginčo 2015-02-24 statybos leidimas atsakovei.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai sureikÅ¡mina atskiras bylos aplinkybes, savo iÅ¡vadas grindžia teisės aktais, kurie įsigaliojo vėliau, arba apskritai svarsto apie esamos atsakovės veiklos prognozes, bÅ«simÄ Ä¯takÄ jos teisėms ir pan., tačiau to nepakanka paneigti teismo iÅ¡vadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu dėl bylos faktų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi esminės reikÅ¡mės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybų teisę, ieÅ¡kinio senatį, dėl ko tarp Å¡alių kilęs ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, sprendimo motyvavimu ir teismo nurodytais argumentais, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus, nėra tikslinga kartoti. Apeliacinis skundas dalyje dėl ieÅ¡kinio atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas Å¡ioje dalyje nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismo sprendimo dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovė neskundė, todėl kolegija dėl to nepasisako. Atsakovė skundė teismo sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus, Å¡alims jų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisia. Atsakovė argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo, kurios Å¡alies naudai yra priimtas esminis sprendimas. Tačiau su atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, įstatymo leidėjas neskirsto reikalavimų į esminius ir neesminius, dėl kiekvieno reikalavimo reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , vertinimÄ ir priimti sprendimÄ .

Atsakovė byloje reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame kėlė du reikalavimus ( dėl ieÅ¡kovės statinio rekonstrukcijos paÅ¡alinimo ir dėl teisės vykdyti savo statinio rekonstrukcijÄ be ieÅ¡kovės sutikimo, t.2, b.l. 114), vieno iÅ¡ reikalavimų vėliau atsisakė ( t.4, b.l.40), atsakovės pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas savo sudėtingumu atitinka ieÅ¡kinio reikalavimų sudėtingumÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atmetus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, skirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo ( CPK 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovės iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ( 100,60 Eur žyminis mokestis, 800 Eur iÅ¡laidos advokatui už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , t.5, b.l.145) nepriteistinos, nes apeliacinis skundas netenkinamas. Atsakovės iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 1258,40 Eur, iÅ¡ kurių 968 Eur yra sumokėta už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ Â suraÅ¡ymÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), o 8.11 p. nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1,3 užpraėjusio ketvirčio mėnesinio darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje.

Atsiliepimas į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ buvo raÅ¡omas 2018 m. sausio mėnesį, todėl apskaičiuoti užmokestį imamas 2017 m. III ketvirčio vidutinis Å¡alies darbo užmokestis (850,8 Eur), atsiliepimo suraÅ¡ymo kaina galėtų bÅ«ti 1106,04 Eur, Å¡iuo atveju atsakovė sumokėjo 968 Eur, Å¡i suma priteistina jai iÅ¡ ieÅ¡kovės. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 5,84 Eur, suapvalinama iki 6 Eur. Jos priteistinos valstybei iÅ¡ abiejų Å¡alių po 3 Eur iÅ¡ kiekvienos ( CPK 96 str. 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktun u t a r i a :Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 968 Eur ( devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ atsakovės R.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3 Eur (tris eurus) iš kiekvienos pašto išlaidų valstybei. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Žibutė Budžienė                                                                               Diana Labokaitė Gintautas Koriaginas