86c9e008-d77e-4d9d-91cf-2cddf005de2c · Klaipėdos apylinkės teismas

?Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, plano schemos nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gargždų mBaudžiamoji byla Nr. 1–14-586/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39922-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1; 1.2.26.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 24 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, kaltinamajam T.

L., jo gynėjui advokatui Vytautui Agintui, nukentėjusiajam M. R., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, Klaipėdos rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis T. L. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sunkiai sutrikdė žmogui sveikatÄ : 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21.00 val., vieÅ¡oje vietoje - prie kempingo „Karklės kopos“, esančio Placio gatvė 37, Karklės kaime, Klaipėdos rajone, kerÅ¡ydamas M. R. dėl A. M., smogė kumščiu M. R. į veidÄ , dėl ko jis nukrito ant žemės. T. L. vieÅ¡oje vietoje ir matant paÅ¡aliniams asmenims smogdamas M.

R. į veidÄ Ä¯Å¾Å«liu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Dėl tokio T. L. elgesio aplinkui buvę asmenys buvo Å¡okiruoti bei iÅ¡kviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Smogdamas M. R. į veidÄ , dėl ko pastarasis nugriuvo, T. L. M. R. padarė daugybines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, galvos nubrozdinimÄ , nosies sumuÅ¡imÄ , kairio apatinio žandikaulio sÄ nario patinimÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ abiejuose galvos smegenų pusrutuliuose, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžį su kraujosruva virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje srityje, suspaudžiančia galvos smegenis.

Dėl padarytų sužalojimų kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, suspaudė galvos smegenis, kas sukėlė gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ â€“ smegenų komÄ . Taip T. L. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. R. sveikatÄ (2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4. ir 6.6.15 punktai). Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, tai yra pripažino, kad vieÅ¡oje vietoje vienÄ kartÄ smogė M.

R.. Paaiškino, kad buvo Palangoje, kavinėje su dviem draugais. Paskambino A. M., kuris pasakė, kad festivalyje prie jo žmonos kabinėjasi M. R.. A. M. įsikišo ir gavo smūgį. Po kokių trijų valandų važiavo į Karklę, vežė M. N. ir B. G.. Palangiškiai susitiko ten su kažkuo, vežė juos atgal, ir važiuojant pamatė einantį M. R., nusprendė pasikalbėti, kodėl jis trenkė A. M.. Kalbėjosi, po truputį pradėjo konfliktuoti, ir besikalbant, vienas draugas iš automobilio M.

N., kaip suprato, puolė trenkti. Ä®vyko didesnis konfliktas, skyrė, pajuto smÅ«gį ir sukdamasis trenkė į žandikaulį. M. R. pažįsta senai, nebuvo pykčių iki tol, piniginiai santykiai nesiejo, dėl merginų nieko nebuvo, jam tik nepatiko kad M. R. trenkė draugui. M. R. smÅ«giavo jam į deÅ¡inį Å¡onÄ , turėjo galimybę pasitraukti, tačiau iÅ¡ inercijos sureagavo ir sudavė M. R.. Sukėlė jam fizinį skausmÄ , ir jis sudavė. Matė kaip M. R. nuvirto. IÅ¡sigando, laukė kol atsikels, po to paprašė moters, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ .

Stengėsi konflikto iÅ¡vengti, smÅ«gio neplanavo. Sužinojo, kad M. R. buvo iÅ¡mestas iÅ¡ festivalio, iÅ¡metė apsaugininkai, kurie jį apdaužė. PaaiÅ¡kino, kad žino kuo kaltinamas, tik nori iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sunkus kÅ«no sužalojimas susidarė nuo jo smÅ«gio. T. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 val. Karklėje sudavė vienÄ smÅ«gį M. R. į veidÄ (3 t., b. l. 76, 80-82, 92). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad T.

L. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (3 t., b. l. 85-89). Nukentėjusysis M. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykį Å¡iek tiek prisimena. Nemano, kad turėjo konfliktÄ , tikrai nesimušė su apsaugininkais. T. L. pažįsta, buvo matęs, bet niekada nebendravo, nekonfliktavo su juo. A. M. - girdėta pavardė. Po traumos prarado atmintį. Alkoholio, narkotikų, savo neturėjo, gal iÅ¡ kažko kažkÄ atsigėrė, nepirko nieko, narkotikų, gal iÅ¡ kažko paėmė, nes savo tikrai neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja P. R. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis yra jos sÅ«nus. Buvo labai daug operacijų, viskÄ reikėjo iÅ¡mokti iÅ¡ naujo. Komoje iÅ¡buvo 3 mėnesius. Buvo reabilitacija, o iki tol buvo prižiÅ«rimas kiekvienÄ dienÄ â€“ maitinimas, sauskelnių keitimas, kalbėjimas ir pan., patyrė 8-9 operacijas. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog poilsiavo poilsiavietėje „Karklės kopos“, vyko Karklės festivalis, ruošėsi eiti į koncertÄ . Eidami pamatė, kad vaikinas guli ant kelio, ir du vaikinai stovi Å¡alia.

Priėjusi paklausė ar iÅ¡kviesta greitoji, vyrai sakė, kad iÅ¡kvies, bet delsė, tai pati iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Abu vyrai buvo iÅ¡sigandę, jie bandė atgaivinti, plekÅ¡nojo per veidÄ . Vėliau prisirinko daugiau žmonių. Žmogus gulėjo vidurį kelio, tai tie vyrai gražiai pakėlė už pečių ir nutempė į Å¡alikelę. Kartu buvo su S. A., S. B. ir dar vienas asmuo, kurio pavardės nežino. Vaikinas buvo be sÄ monės, atrodė be gyvybės ženklų. Apie muÅ¡tynes negirdėjo nieko, tik už kelių metrų stovėjo kitas vaikinas, jie tarpusavyje diskutavo, iÅ¡ to suprato, kad gal buvo muÅ¡tynės. Liudytoja R.

M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog žino, kad T. L. yra kaltinamasis, įvykio nematė. PaaiÅ¡kino, kad jie buvo lauko bare, ir M. R. prisikabino prie jos. Parėjęs jos vyras sakė nesikabinti, tada M. R. trenkė vyrui į veidÄ . M. R. nepažinojo, jį matė pirmÄ kartÄ . Kartu buvo L. K., Paulius, pavardės nežino. PaaiÅ¡kino, kad vyras nuėjo nusipirkti alaus, o ji liko prie staliuko. M. R. sėdėjo nugara į jÄ , atsisuko ir pradėjo kabinėtis. Vyras parėjo ir M. R. pasakė, kad čia jo žmona, kad nežiÅ«rėtų į jÄ , tada M.

R. atsisuko ir trenkė vyrui į veidÄ . M. R. norėjo pulti muÅ¡tis, konfliktuoti, tačiau visi puolė jį raminti, ramino ir ji. T. L. pažįsta, nes vyras jį pažįsta, jis atvažiuodavo pas jos vyrÄ Ä¯ garaÅ¾Ä maÅ¡inos pasiremontuoti. Žino, kad M. R. gulėjo ligoninėje, kad jam buvo sutrikdyta sveikata festivalyje. Girdėjo daug kalbų, kad M. R. buvo arÅ¡us, kad jį iÅ¡metė iÅ¡ festivalio. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog M. R. žino iÅ¡ matymo, ėjo į vienÄ mokyklÄ .

Karklės festivalyje su žmona nuėjo į barÄ atsigerti alaus. Žmona nuėjo prie stalo, o jis nuėjo alaus. M. R. kabinėjosi prie žmonos, o jis pasakė, kad nežiÅ«rėtų. M. R. persilenkė per stalÄ , M. R. akys buvo pasruvusios kraujais, ir trenkė jam į veidÄ . Jis net nepajudėjo, nesikėlė iÅ¡ vietos, nenorėjo konfliktų. T. L. neprašė, kad pasiaiÅ¡kintų dėl to sumuÅ¡imo, tik jam pasipasakojo kaip draugui. Kiek žino, T. L. norėjo tik pasiÅ¡nekėti, sakė, kad M.

R. puolė T. L., iÅ¡ Å¡ono pajuto smÅ«gį, ir T. L. trenkė vienÄ kartÄ , o M. R. aukÅ¡tielninkas nuvirto nuo smÅ«gio. Apie sumuÅ¡imÄ sužinojo kitÄ dienÄ , ir nežino kokie sužalojimai padaryti. Kiek girdėjo, M. R. yra linkęs į agresyvumÄ , platina narkotines medžiagas. Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo vienas Karklės festivalyje. Matė, kad vaikinas stumdėsi su apsaugos darbuotojais. Buvo Å¡eÅ¡tadienis apie 19 val. Jis buvo prie tualeto, ir matė, kaip netoli stumdėsi 4-5 apsaugos darbuotojai su vaikinu.

Apsaugos darbuotojai bandė užlaužti rankas, jis prieÅ¡inosi, su galvos pakauÅ¡iu trenkė apsaugos darbuotojui į galvÄ . Buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Apie įvykį perskaitė skelbime, laikraÅ¡tyje „PajÅ«rio naujienos“, rašė, gal kas matė įvykį, todėl ir paskambino. Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais praÅ¡o vadovautis. T. L. pažįsta. Vyko į Karklės festivalį, T. L. vairavo, nes jis buvo blaivus.

Prisimena nuo tos vietos, kai žmogus jau gulėjo ant žemės be sÄ monės. Gal nuo smÅ«gio gulėjo. Gulėjo, jis jį laikė, paverstÄ ant Å¡ono. SmÅ«gio nematė, bet garsÄ girdėjo. Po to garso M. R. nuvirto. Ar aplinkui žmonių buvo, nematė, bandė gaivinti. IÅ¡ liudytojas M. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. jis kartu su B. G. ir T. L. per Karklę važiavo automobiliu „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. pamatęs M.

R. sustabdė automobilį ir trenkė vienÄ kartÄ M. R. į veidÄ , nuo smÅ«gio M. R. nugriuvo (1 t., b. l. 105-108). Liudytojas B. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad buvo savo bare, gėrė alų, atvažiavo T. L. ir M. N.. Pasėdėjo keletÄ valandų bare, nusprendė važiuoti į Karklę. T. L. vairavo, negėrė. Su M. N. iÅ¡lipo, nuėjo nusipirkti bilietų, bet buvo daug žmonių tai nelaukė, grįžo ir važiavo atgal į PalangÄ . Už kokių 200 metrų T. L. stabtelėjo, ten ėjo nukentėjusysis su draugu, pasikvietė pasikalbėti.

Pavažiavo į žvyrkelį, mums liepė sėdėti maÅ¡inoje, o jis sakė pasikalbės. Jie kalbėjosi, buvo susiėmę už rankų. M. N. išėjo pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Atsisuko ir pamatė T. L. smÅ«gį į veido sritį. Nukentėjusysis nukrito ir gulėjo toje vietoje. Grandinėlė atsidÅ«rė T. L. rankose, bet jis iÅ¡ karto tÄ grandinėlę atidavė. Nukentėjusysis susmuko ir iÅ¡ karto nuvirto ant nugaros. Liudytojas T. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Karklės festivalyje jį pasodino į policijos automobilį, ten jau sėdėjo M.

R.. Juos išvežė iš festivalio teritorijos ir paleido. Iš policijos automobilio išlipo kartu, daug nenuėjo, kai privažiavo automobilis. Privažiavo, pradėjo aiškintis, apsižodžiavo. M. N. buvo didžiausias konflikto sukėlėjas, jis bandė pulti. Stovėjo T. L., M. R. ir M. N., kuris bandė trenkti, T. L. jį patraukė. Paaiškino, kad iš konfliktuojančių asmenų pažinojo tik M. R.. Matė kaip M. R. griuvo ant nugaros. T. L. pats jam sakė, kad M. R. užtrenkė. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo T.

A. parodymų nustatyta, kad jis matė kaip 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 23 val. Karklėje, automobilio „Nissan Juke“ vairuotojas nutraukė ant kaklo turėtÄ M. R. grandinėlę, o vėliau automobiliui sustojus, iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipęs vyras ranka smogė M. R.. Ä®vykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., 38-40, 41-43, 48-50, 54-56). Liudytojas T. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog perskaitė skelbimÄ laikraÅ¡tyje „Vakarų ekspresas“. Susitiko su T. L., jis pasidomėjo kÄ jis matė, ir paklausė, ar galėtų duoti parodymus teisme.

PaaiÅ¡kino, jog matė kaip vyras, su Å¡ortais ir Å¡viesia maike susimušė su keliais apsaugos darbuotojais. IÅ¡ policijos pateiktų duomenų nustatyta, kad apie prie Karklės kopų stovyklavietės gulintį vyrÄ 2018 m. rugpjūčio 18 d. 21.04 val. pranešė R. A. (1 t., b. l. 13-14). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 18 d. Bendrojo pagalbos centro raÅ¡to nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. 21.01 val. R. A. skambino į BPC dėl Klaipėdos r. sav. Karklės k. Placio g. 37 sužaloto vaikino (1 t., b. l. 157).

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«rėtas BPC pateiktas garso įraÅ¡as (1 t., b. l. 158-159). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio praneÅ¡imo ir pridedamos foto nuotraukos nustatyta, kad R. A. į el. paÅ¡tÄ atsiuntė foto nuotraukÄ , kurioje užfiksuotas gulintis vyras (1 t., b. l. 34-36). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad vieta, kurioje buvo rastas M. R. yra Klaipėdos rajone, Karklės kaime, Placio g. 37, prie įvažiavimo į kempingÄ â€žKarklės kopos“ (1 t., b. l. 29-33).

IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 31 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad liudytojas T. A. pateikė aukso spalvos grandinėlę (1 t., b. l. 148). IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad apžiÅ«rėta grandinėlė, kuriÄ pateikė liudytojas T. A. (1 t., b. l. 151-153). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1443/2018(03) nustatyta, kad M. R. padarytos daugybinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, galvos nubrozdinimas, nosies sumuÅ¡imas, kairio apatinio žandikaulio sÄ nario patinimas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, suspaudžiant galvos smegenis, galvos smegenų sumuÅ¡imas abiejuose galvos smegenų pusrutuliuose, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis, su kraujosruva virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje srityje, smegenų koma.

Sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., b. l. 94-95). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1472/2018(03) nustatyta, kad 3-5 paros iki apžiÅ«ros (apžiÅ«ra atlikta 2018-08-23) T. L. padarytas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas su linijiniais tos vietos nubrozdinimais ir odos nubrozdinimai deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to naginės falangos srityje (2 t., b. l. 111). IÅ¡ teismo medicinos konsultacinės specialisto iÅ¡vados Nr. 0344/18 nustatyta, jog pagal pateiktų dokumentų duomenis, konstatuota:

1. M. R. nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs odos nubrozdinimu galvoje (anatominė sritis neaiÅ¡ki), daugybinės hematomos galvos plaukuotoje dalyje (kiekis nežinomas), kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumuÅ¡imas (anatominės sritys tikslintinos), deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis. Sužalojimų skaičius nėra tikslus, nes neaiÅ¡ku kiek yra kraujosruvų galvos plaukuotoje dalyje, abejotinas vertinimas sužalojimu - nosies patinimas bei kairio mandibulomaksiliarinio sÄ nario patinimas, nes neapraÅ¡ytos kraujosruvos.

Sužalojimai padaryti iki patekimo į ligoninę, tačiau svarbi informacija - tai kraujo krešulių pobūdis po galvos smegenų dangalais nėra aprašytas iš operacijos protokolų, ko pasėkoje negalime patikslinti sužalojimų padarymo laiko. Trauminių poveikių kiekis yra dauginis, bet tiksliai nežinomas, nes yra nubrozdinimas galvoje bei daugybinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje. Sunki galvos smegenų trauma galimai griuvimo pasekmė, nes yra galvos smegenų sumušimo židiniai abipus, o kairėje pusėje bazaliai - būdingi griuviminei traumai;

2. M. R. kÅ«no sužalojimai padaryti dauginiais trauminiais poveikiais, kurių skaičius nėra tiksliai žinomas, tikėtina tiksliau nustatyti pakartotinai vertinant Galvos smegenų tomografijos tyrimÄ iki operacijos - įvertinant galvos minkÅ¡tųjų audinių sužalojimus, kurie nėra apraÅ¡yti ligoninėje;

3. M. R. sunkų sveikatos sutrikdymÄ galimai sukėlė griuvimas, ko pasėkoje lūžo deÅ¡inys smilkinkaulis, buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys abipus bei iÅ¡siliejo kraujas virÅ¡ ir po galvos smegenų dangalais;

4. M. R. galvoje nustatyti sužalojimai būdingi griuvimui, nes buvo sumuštos galvos smegenys abipus, tačiau reikalingas pakartotinis galvos smegenų KT vertinimas, patikslinant sumušimo anatomines sritis, nes galimas griuvimas tiek ant dešinio smilkinio tiek ir ant pakaušio;

5. M. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, remiantis greitosios medicinos pagalbos dokumentais bei teigiamu narkotinių medžiagų testu, o tai galėjo turėti įtakos jo griuvimui, bei tas griuvimas galėjo sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ ;

6. Kairio apatinio žandikaulio sÄ nario patinimas galėjo sukelti nežymų sveikatos sutrikdymÄ , jei vertinti tai kaip sužalojimÄ , tačiau tik patinimas nėra vertinamas sužalojimu, nes minėta vieta gali bÅ«ti patinusi ir dėl danties ar seilių liaukos uždegimo;

7. M. R. trauminiai poveikiai į galvÄ galėjo bÅ«ti padaryti ne užduotyje nurodytomis aplinkybės ir laiku - visų pirma aiÅ¡kiai nesutampa trauminių poveikių skaičius, tai jie galėjo - Å¡ie trauminiai poveikiai sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes kraujui iÅ¡siliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu, kol jis nesuspaudžia smegenų, nukentėjusysis gali pilnai atlikti sÄ moningus veiksmus;

8. Jeigu M. R. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti padarytas iki T. L. suduodant smÅ«gį į veido sritį, tai M. R. galėjo vaikščioti (iki T. L. smÅ«gio sudavimo) kalbėti, atlikinėti įvairius veiksmus. „Šviesusis periodas“ - subduralinės hematomos yra Å«minės, kai smegenų suspaudimo reiÅ¡kiniai prasideda per pirmÄ sias tris paras (4 t., b. l. 57-69). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 85/2019 (01) nustatyta, kad:

1. M. R. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: nosies ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ nario srities sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kę minkÅ¡tųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inėje smilkininėje srityje, deÅ¡inio momenkaulio, deÅ¡inio smilkinkaulio, deÅ¡inio pleiÅ¡talcaulio didžiojo sparno ir kaukolės pamato deÅ¡inės vidurinės duobės lūžiai, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo deÅ¡inėje smilkininėje srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairės pusės kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityse, kraujo iÅ¡siliejimai po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais deÅ¡inės pusės smilkininėje ir kairės pusės kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityse, daugybiniai kontÅ«ziniai hemoraginiai židiniai kairėje kaktinėje skiltyje.

Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, prieÅ¡ kreipiantis į gydymo įstaigÄ , galimai bylos aplinkybėse nurodytu laiku (2018-08-18). Nosies ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ nario srities sumuÅ¡imai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui (pvz., ranka). Aukščiau apraÅ¡yta galvos smegenų trauma įvyko griuvimo pasėkoje, galvos deÅ¡inės smilkininės-momentinės užpakalinės dalies sritimi atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ ;

2. M. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę;

3. Sunki galvos smegenų trauma įvyko griuvimo pasėkoje. Konkrečiu atveju iÅ¡skirti, ar M. R. griuvo pats (pvz., iÅ¡ neatsargumo ar dėl apsvaigimo alkoholio), ar griuvimo priežastimi buvo smÅ«gis į nosį (nustatytas nosies sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu), ar į apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ nario sritį (nustatytas veido minėtos srities minkÅ¡tųjų audinių patinimas), nėra galimybės. Bet kuris iÅ¡ minėtų variantų nėra atmetamas;

6. M. R. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ nario srities patinimas vertinamas kaip kÅ«no sužalojimas ir atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

7. M. R. nustatyti sužalojimai atitinka bylos aplinkybėse nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms;

8. Mažai tikėtina, kad M. R. po patirtos sunkios galvos smegenų traumos pajėgtų vaikščioti bei atlikti kitus savarankiÅ¡kus veiksmus. „Šviesusis periodas“ priskiriamas prie galvos smegenų pažeidimo esant tik kraujo iÅ¡siliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu, kai po pirminio galvos smegenų traumavimo ir trumpalaikio sÄ monės netekimo, asmuo kurį laikÄ Ä¯prastai atlieka visus savarankiÅ¡kus veiksmus, net neįtardamas rimtos galvos smegenų traumos (tas laikotarpis ir vadinamas „šviesiuoju periodu“), kol palaipsniui besikaupiantis kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu pradeda spausti galvos smegenis, po ko vėl netenkama sÄ monės. Konkrečiu atveju „šviesusis periodas“ nepriskiriamas nukentėjusiajam M.

R., nes, be kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kartu aptinkami ir kiti masyvūs galvos smegenų sužalojimai, kurių atsiradimas paaiškinamas vienu metu ir po tokių sužalojimų neįtikėtina, kad asmuo pajėgtų vaikščioti bei atlikti kitus savarankiškus veiksmus;

9. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato deÅ¡inės vidurinės duobės lūžio, kraujo iÅ¡siliejimų virÅ¡ ir po kietuoju galvos smegenų dangalais bei galvos smegenų sumuÅ¡imo. Sužalojimus vertinant atskirai, aukščiau apraÅ¡yta galvos smegenų trauma kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nosies ir apatinio žandikaulio kairės pusės sÄ nario srities sumuÅ¡imai, pasireiÅ¡kę minkÅ¡tųjų audinių patinimais - nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 109-117).

Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamojo T. L. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga, teismo posėdžio metu duotais parodymais bei paties T. L. prisipažinimu, ir veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nes nustatyta, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sunkiai sutrikdė žmogui sveikatÄ .

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl ieÅ¡kinio atlyginimo sudarė sutartį su T. L. už nukentėjusiojo M. R. gydymÄ (5 t., b. l. 29-30). Nukentėjusysis M. R. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 100 000 Eur neturtinei žalai ir 7 691,25 Eur turtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 162-203). Ä® bylÄ pateiktas kaltinamojo T. L. ir nukentėjusiojo M. R. atstovo advokato Romano Lupeikos 2020 m. kovo 9 d. susitarimas, kuriuo susitarta, jog T. L. atlygina M. R. 20 000 Eur, įskaitant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ turtinę ir neturtinę žalÄ bei proceso iÅ¡laidas.

M. R. atsisako kitų ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų. Susitarta, jog T. L. 3 000 Eur sumoka iki susitarimo, likusiÄ dalį iki 2021 m. balandžio 1 d. imtinai (5 t., b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, kad civilių ieÅ¡kinių klausimai iÅ¡spręsti tarpusavio susitarimu, tiek T. L. ir civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei T. L. ir nukentėjusiojo M. R., teismas Å¡iuo nuosprendžiu dėl ieÅ¡kinių plačiau nepasisako. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. L. padarė nesunkų tyčinį ir sunkų tyčinį nusikaltimus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu visiÅ¡kai prisipažino sudavęs vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam M. R. į kairės pusės žandikaulį vieÅ¡oje vietoje. Tai, jog jis teisminio nagrinėjimo metu norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai nuo jo smÅ«gio kilo tokios sunkios pasekmes, nes T. R. tÄ dienÄ jau buvo smurtavęs kito žmogaus atžvilgiu, konfliktavęs su apsaugos darbuotojais, teismas nelaiko, jog T.

L. nepripažino kaltės. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad M. R. 2018 m. rugpjūčio 18 d., apie 16:00 val., Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., „Karkle Live Music Beach 2018“ Å¡ventės teritorijoje, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė A. M. į veidÄ . Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2019 m. birželio 17 d. nutartimi buvo nustatyta, kad M. R. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti ir nežymiai sužalojo žmogų.

Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Nutaryje konstatuota, jog iÅ¡nagrinėjus bylÄ , nustatyta, kad M. R. po kaltinime nurodytų veiksmų padarymo patyrė sunkiÄ galvos traumÄ ir dėl organinio amnezinio sindromo bei ryÅ¡kių fiksacinės atminties sutrikimų Å¡iuo metu negali visiÅ¡kai suprasti ir valdyti savo veiksmų, todėl taikyta Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 7 dalis ir byla nutraukta, M. R. už jo padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje 140 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , netaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, atiduodant jį jo motinos P. R. priežiÅ«rai.

Tai, jog T. L. pripažino kaltę, gailisi, teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. L. buvo blaivus, sudavė vienÄ smÅ«gį neblaiviam nukentėjusiajam M. R., kuris buvo lemiamas, ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nustatyta, kad T. L. neturėjo motyvo ar tyčios smurtauti ar muÅ¡tis, su nukentėjusiuoju niekada nesipyko, neturėjo konfliktų, nesiejo jokie piniginiai ar kiti reikalai, jis norėjo tik pasikalbėti, ir jo elgesys buvo spontaniÅ¡kas, gavęs smÅ«gį, iÅ¡ inercijos sureagavo ir trenkė vienÄ smÅ«gį.

T. L. nepabėgo iÅ¡ įvykio vietos, tačiau ir pats iÅ¡sigando, bandė gaivinti, praeinanti moteris iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Yra sudaręs sutartį ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, dalį jau sumokėjęs, darbdavys įsipareigoja suteikti paskolÄ , kad atlyginti žalÄ . BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, ir Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų.

Tačiau ar tikrai Å¡is asmuo tokie pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip ultima ratio, t. y. kraÅ¡tutinę priemonę, plėtoti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose skatinama įdiegti laisvės atėmimo, kaip kraÅ¡tutinės priemonės, sampratÄ . Sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, visgi pasekmės ir padaryto nusikaltimo aplinkybės yra labai įvairios bei skirtingos.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo T. L. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti Å¡velnesnę negu įstatymas numato bausmę, nes, nors jis ir pripažįsta kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nenustatyta nei viena iÅ¡ alternatyvių sÄ lygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

Tačiau teisiamojo asmenybė – teisiamas pirmÄ kartÄ , nusikalstamos veikos motyvai įgalina Å¡ioje byloje svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ . Teismų praktikoje numatyta, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. T. L. teisiamas pirmÄ kartÄ , padarytos sunkios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes yra mažesnis, negu rÅ«Å¡inis Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas.

T. L. sužalojo nukentėjusįjį, tyčia sudavė vienÄ , vienintelį smÅ«gį, kuris ir buvo lemtingas. T. L. neturėjo jokio motyvo muÅ¡ti M. R., smÅ«gis suduotas spontaniÅ¡kai. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, o ne dėsninga jo gyvenimo bÅ«do pasekmė, ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad T. L. ir toliau darys nusikalstamas veikas. Jis nusikalstamos veikos neplanavo, viskas įvyko spontaniÅ¡kai. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nebÅ«tų teisingas.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepaÅ¡alina kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant T. L. ne laisvės atėmimo, o Å¡velnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį - laisvės apribojimo bausmę, nustatant maksimaliÄ Å¡ios bausmės trukmę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

T. L. pripažinti kaltu: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimÄ su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimÄ su nukentėjusiojo M.

R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimÄ ir galutinę subendrintÄ bausmę T. L. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimÄ , įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimÄ su nukentėjusiojo M.

R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir kardomojo kalinimo laikÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. KardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento, paso paėmimÄ , pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. IÅ¡ T. L. priteisti 17000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M.

R., žalÄ sumokant iki 2021 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono 2019-03-20 nutartimi paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigose, palikti galioti iki žalos atlyginimo. Daiktinį įrodymÄ â€“ aukso spalvos grandinėlę, saugomÄ Klaipėdos apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajam. Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vandalinas Vainius