86c93f34-659e-4b61-a7bd-e0e6d7b7e202 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-399-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-15593-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.    (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

R. ir M. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-195-592/2011 pagal ieÅ¡kovo M. Å . ieÅ¡kinį atsakovams G. B., M. A. ir A. R. dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys E. B. ir I. B.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. Å . ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2003 m. rugsėjo 23 d.

žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ tarp atsakovo G. B. per įgaliotinę atsakovę M. A. su atsakovu A. R., taip pat 2003 m. rugsėjo 23 d. Å¡io žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, taikyti restitucijÄ , atstatant G. B. nuosavybės teises į žemės sklypÄ . Nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas G.

B. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 35 000 Lt ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti iki 1999 m. rugsėjo 14 d. Atsakovui pinigų negrÄ Å¾inus, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. 2006 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas iÅ¡davė įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko G. B. kreditoriaus M. Å . naudai 68 808 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 516,06 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

IÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) esantį 0,6889 ha žemės sklypÄ , kurio vertė antrųjų varžytynių metu buvo nustatyta 62 100 Lt. IÅ¡ to paties turto buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir kreditoriaus E. B. naudai. Nurodė, kad iÅ¡ priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komo turto nėra galimybės susigrÄ Å¾inti visos teismo įsakymu priteistos skolos, be to, antstolis informavo, kad G. B. niekur nedirba, neturi pajamų ir kito turto, nes dar 2003 m. per įgaliotinę M. A. perleido nuosavybės teise jam priklausiusį 0,1511 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) atsakovui A.

R. už 6 000 Lt. Atsakovai G. B., pagal įgaliojimÄ atstovaujamas atsakovės M. A., ir A. R., bÅ«damas atsakovės M. A. Å¡eimos narys (dukters sutuoktinis), taigi – nesÄ Å¾iningas turto įgijėjas (CK 2.134 str.), sudarė apsimestinį (iÅ¡ tikrųjų žemės sklypÄ ketino įsigyti M. A.) neatlygintinį (6 000 Lt faktiÅ¡kai nebuvo sumokėti) žemės sklypo perleidimo sandorį, taip siekdami paslėpti žemės sklypÄ nuo galimų iÅ¡ieÅ¡kotojų.Atsakovai A. R. ir M. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo M. Å . ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2003 m. rugsėjo 23 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo G. B. ir A. R., taikė restitucijÄ ir grÄ Å¾ino G.

B. sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisė iÅ¡ atsakovo G. B. atsakovui A. R. 6 000 Lt, taip pat priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų G. B., A. R. ir M. A. 1 940 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui M. Å . ir 84,16 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas nurodė, kad egzistuoja CK 6.66 str. numatytų sÄ lygų visetas, leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , kad actio Pauliana ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. egzistuoja visos sÄ lygos, bÅ«tinos ginčo sandorio pripažinimui negaliojančiu, o pripažinus šį sandorį negaliojančiu netenka teisinės galios ir jo metu aptartos sÄ lygos dėl ginčo sklypo perdavimo-priėmimo akto (todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje atskirai nepasisakoma, kad naikinamas ir perdavimo-priėmimo aktas).

Nors atsakovas A. R. nurodė, kad sÄ Å¾iningai įgijo sklypÄ , nes nežinojo, jog sklypÄ pardavęs atsakovas G. B. yra ieÅ¡kovo skolininkas, tačiau svarių aplinkybių nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad ginčijamo sandorio metu parduodamo sklypo reali kaina buvo 6 000 Lt. Teismas nustatė, kad Preliminarioje turto nustatymo pažymoje turto vertintojas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2003 m. rugsėjo 23 d. (sandorio sudarymo dienÄ ) ginčo sklypo vertė galėjo bÅ«ti 30 000 Lt, UAB „Turto spektras“ įvertinimo ataskaitoje sklypo rinkos vertė 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo 9 000 Lt, o teismo paskirtos ekspertizės akte nurodoma, kad 2003 m. rugsėjo 23 d.

žemės sklypo rinkos vertė buvo      18 000 Lt. Taigi pagal įvertinimus rinkos kaina 1,5 karto virÅ¡ija kainÄ , kuri nurodoma ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, šį sandorį atsakovo A. R. vardu sudarė atsakovė M. A. (įgaliojimo pagrindu), nors dar 2000 m. lapkričio 27 d. atsakovė M. A. buvo įsipareigojusi pirkti iÅ¡ atsakovo G. B. ginčo sklypÄ už 9 200 Lt, o 2003 m. kovo 28 d. (iki ginčo sutarties sudarymo) atsakovas G. B. jÄ Ä¯galioja tvarkyti, valdyti ir disponuoti ginčo sklypu.

Pasak teismo, Å¡ių aplinkybių pagrindu labiau tikėtina, kad A. R. veikė nesÄ Å¾iningai įsigydamas ginčo sklypÄ už ženkliai mažesnę kainÄ nei rinkos kaina, todėl A. R. ir M. A. pasisakymus dėl aplinkybės, kad jiems nebuvo žinoma apie ieÅ¡kovo kreditorinius reikalavimus atsakovui G. B., teismas vertino kritiÅ¡kai (CK 1.5, CPK 185 str.). Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinybę parduoti ginčo sklypÄ už mažesnę kainÄ nei buvo rinkoje, ypač tuo atveju, kada pardavėjas yra skolingas kitam asmeniui (ieÅ¡kovui) net 35 000 Lt pagal paskolos sutartį, neskaičiuojant palÅ«kanų ir kitų galimų iÅ¡vestinių reikalavimų.

Taigi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoriu buvo pažeisti ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesai, nes tokiu sandoriu buvo užkirtas kelias į galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ žemės sklypÄ (G. B. jau apie ketverius metus vėlavo grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui M. Å .). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai A. R. ir M. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus interesų. Ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas turėjo 35 000 Lt reikalavimo teisę į G. B., tuo tarpu skolininkui G. B. priklausė turtas, kuris žymiai virÅ¡ijo paskolos sumÄ , t. y. 68 808 Lt - 103 500 Lt turtinė teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 0,6889 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1511 ha namų valdos sklypas (duomenys neskelbtini). ReikÅ¡minga ir tai, kad 1999 m. birželio 14 d. paskolos sutartyje, sudarytoje tarp M.

Å . ir G. B., nebuvo numatyta jokių palÅ«kanų, delspinigių ar kitokių netesybų. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu G. B. priklausė G. B. personalinė įmonė, paskolinti pinigai buvo skirti Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kad G. B. sutuoktinė I. B. kaip bendraskolė buvo nemoki arba kad kreditorius bÅ«tų reiÅ¡kęs jai pretenzijas. Pagal 1999 m. birželio 14 d. paskolos sutartį iÅ¡ieÅ¡kotojas dėl skolos grÄ Å¾inimo turėjo kreiptis į skolininkÄ 1999 m. rugsėjo 14 d., tačiau į teismÄ dėl skolos priteisimo kreipėsi net 2006 metais.

Atsižvelgiant į tai, kad skola nebuvo užtikrinta, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai.2. IeÅ¡kinio pateikimo teismui metu kreditorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. 2007 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ perimti proporcingai kartu su kitu iÅ¡ieÅ¡kotoju E. B. neparduotÄ iÅ¡ varžytynių turtinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 0,6889 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). 2006 m. balandžio 21 d. taikos sutartimi A.

R. atsiskaitė su E. B., todėl ieÅ¡kovui turi atitekti 100 proc. turtinės teisės, kurios vertė yra 62 100 Lt. IeÅ¡kovas jau yra iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ , liko tik suraÅ¡yti turto perdavimo-priėmimo aktÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui priteista 68 808 Lt, teigtina, kad likusi suma negali sudaryti pagrindo ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu.3. Skolininkas privalėjo sudaryti sandorį. G. B. privalėjo grÄ Å¾inti M. A. 8 000 Lt skolÄ , tačiau kadangi Å¡ių pinigų neturėjo, sudarė ginčijamÄ sandorį.4.

Kreditorius praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nuo 2006 m. lapkričio 2 d. ieÅ¡kovas turėjo teisę susipažinti su vykdomÄ ja byla, kurioje buvo duomenys apie ginčijamÄ sandorį. Taigi 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas suėjo 2007 m. lapkričio 2 d., tuo tarpu ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2008 m. vasario 20 d.5. A. R. buvo sÄ Å¾iningas. Apie ieÅ¡kovo reikalavimo teisę A. R. nežinojo ir negalėjo žinoti. Bet kurio civilinės apyvartos dalyvio interesas pirkti turtÄ už kuo mažesnę kainÄ yra teisėtas, racionalus ir pagrįstas.

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sandorio kainÄ lėmė ir M. A. sunki padėtis, susijusi su sveikata. Atsiliepimu į atsakovų A. R. ir M. A. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas M. Å . ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantai, pažeisdami CPK 311 straipsnio reikalavimus, apeliaciniame skunde nenurodė visų proceso dalyvių ir nepridėjo jiems skirtų skundo nuorašų. Apeliacinis skundas grindžiamas visiÅ¡kai nepagrįstais argumentais, kurie aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, be to, atsakovai remiasi tais pačiais argumentais, kurie kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje buvo pripažinti nepagrįstais.

Apeliantų pretenzijos teismo atžvilgiu visiÅ¡kai nepagrįstos, nes teismas padarė iÅ¡vadas pagal nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius leistinus raÅ¡ytinius įrodymus. Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad atsakovų veiksmai, neveikimas, susitarimai ir jų įgyvendinimo bÅ«dai buvo nesÄ Å¾iningi, nepagrįsti ir neteisėti. Be ginčijamo sandorio panaikinimo atsakovas G. B. neturės galimybių padengti visÄ skolÄ .             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinis skundas atmetamas.               Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).                Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.    Byloje nustatyta, kad 1999 m. birželio 14 d. ieÅ¡kovas M.

Å . ir atsakovas G. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 35 000 Lt ir įsipareigojo juos grÄ Å¾inti iki 1999 m. rugsėjo 14 d. Atsakovui pinigų negrÄ Å¾inus, ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. iÅ¡davė įsakymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko G. B. kreditoriaus M. Å . naudai 68 808 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2006 m. rugsėjo 12 d. iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 516,06 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) esantį 0,6889 ha žemės sklypÄ , kurio antrųjų varžytynių metu buvo nustatyta 62 100 Lt Å¡io žemės sklypo vertė (vykdomoji byla Nr. 128-2383/2006).

IÅ¡ to paties turto buvo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir kreditoriaus E. B. naudai. IeÅ¡kovas reikalavimus grindžia tuo, kad iÅ¡ priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡komo turto nebėra galimybės susigrÄ Å¾inti visos teismo įsakymu priteistos skolos, o antstolis informavo, kad G. B. niekur nedirba, neturi pajamų ir kito turto, nes 2003 m. rugsėjo 23 d. per įgaliotinę M. A. perleido jam nuosavybės teise priklausiusį 0,1511 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) už 6 000 Lt atsakovui A. R.. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Å io teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistÄ skolininko mokumÄ , sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieÅ¡kinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę padėtį.

CK 6.66 str. l d. nustatytos sÄ lygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieÅ¡kinys:

1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo;

2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės;

3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ Å¾inojo arba turėjo žinoti. Pagal actio Pauliana ieÅ¡kinį dviÅ¡alį sandorį galima pripažinti negaliojančiu tik tuomet, kai trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį su skolininku, buvo nesÄ Å¾iningas, tai yra žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus interesus (CK 6.66 str. 2 d.). Taigi tam, kad taikyti actio Pauliana institutÄ , bÅ«tina nustatyti ar egzistuoja CK 6.66 straipsnyje numatytos bÅ«tinos Å¡io instituto taikymo sÄ lygos.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.66 straipsnyje numatytų sÄ lygų visetas, kuris yra pagrindas taikyti actio Pauliana institutÄ , ir pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai kvalifikavęs tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad A.

R. veikė nesÄ Å¾iningai įsigydamas ginčo sklypÄ už ženkliai mažesnę kainÄ nei yra rinkoje, todėl pripažino ginčo sandorį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių bÅ«tinybę parduoti ginčo sklypÄ už 3 kartus mažesnę kainÄ nei buvo rinkoje, juolab, kad sklypo pardavėjas yra skolingas kitam asmeniui (ieÅ¡kovui) net 35 000 Lt pagal paskolos sutartį, neskaičiuojant palÅ«kanų ir kitų galimų iÅ¡vestinių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoriu buvo pažeisti ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesai, nes tokiu sandoriu buvo užkirstas kelias į galimo iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ žemės sklypÄ , priklausiusį skolininkui G. B. (G. B. jau apie keturis metus vėlavo grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovui M. Å .).Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentÄ , jog ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus interesų, nes ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ ieÅ¡kovas turėjo 35 000 Lt reikalavimo teisę į G.

B., tuo tarpu skolininkui G. B. priklausė turtas, kuris žymiai virÅ¡ijo paskolos sumÄ , t. y. 68 808 Lt - 103 500 Lt turtinė teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 0,6889 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), taip pat 0,1511 ha namų valdos sklypas (duomenys neskelbtini). Nors apeliantai nurodo, kad G. B. turėjo turtinę teisę, į kuriÄ buvo galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę. Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad 1999 m. birželio 14 d. paskolos sutartyje, sudarytoje tarp M.

Å . ir G. B., nebuvo numatyta jokių palÅ«kanų, delspinigių ar kitokių netesybų, nes Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu iÅ¡ atsakovo G. B. ieÅ¡kovui buvo priteista 68 808 Lt skolos. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, taigi turi res judicata galiÄ , taigi jo teisėtumas ir pagrįstumas negali bÅ«ti kvestionuojamas, o teismo įsakymas, kuris yra vykdomasis dokumentas, turi bÅ«ti vykdomas. Tai, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į atsakovo G.

B. sutuoktinės turtÄ , taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė nagrinėjamam ginčui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iÅ¡spręsti, nes pirmosios instancijos teismas nustatė visas bÅ«tinas sÄ lygas actio Pauliana instituto taikymui.               Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti atsakovų apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:                             Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                         Teisėjai                                                                                                  Virginijaus Kairevičiaus                                                                                                                Jadvygos Mardosevič                                                                          Vilija Mikuckienė