86c8ec9f-b9f3-4f7d-9b0e-b1ba95703afa · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-301-460/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00785-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1: 2.6.10.2.1; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G.

L. ir S. L. (apeliantai) apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinio sprendimo ir 2021 m. birželio 16 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovams G. L. ir S. L. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Agrovia“, UAB „Pusbroliai“, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba Tauragės apylinkės teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų G.

L. ir S. L. 9026,25 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio (nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų Å«kio priežiÅ«ros skyrius) pareigÅ«nai 2016 m. spalio 10 d. atliko patikrinimÄ (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko žemėje, patenkančioje į Tauragės girininkijos 808 miÅ¡ko kvartalo 3 taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ .

Patikrinimo metu nustatyta, kad miÅ¡ko žemė, kurioje atliktas patikrinimas, nesuformuota atskiru sklypu ir yra iÅ¡sidėsčiusi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurį žemės Å«kio veiklai iÅ¡sinuomojusi G. L., ribų. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad savavaliÅ¡kai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, 0,1156 ha plote (už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plynu kirtimu iÅ¡kirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tÅ«ris yra 11,528 m3 medienos, pritaikius ±10 % leistinÄ skaičiavimo paklaidÄ ir jÄ taikant asmenų, padariusių pažeidimÄ , naudai, 10,375 m3 medienos.

Atlikus Å¡iÄ neteisėtÄ veikÄ , t. y. neteisėtai iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ , buvo padaryta 9026,25 Eur žala aplinkai (miÅ¡kui kaip aplinkos objektui). Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsakovams pateikė 2018 m. spalio 25 d. pretenzijÄ Nr. S-4K-06-69, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai 9026,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimÄ bei po 51,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

3. Atsakovai 2021 m. liepos 7 d. pateikė prieÅ¡taravimus ir prašė preliminarų sprendimÄ panaikinti, taikyti 3 metų senaties terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai negali bÅ«ti atsakingi už valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų kirtimÄ , nes iÅ¡kirsti krÅ«mai atsakovės nuomojamame žemės sklype nėra priskirti valstybiniams miÅ¡kams. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė pati nesiėmė priemonių krÅ«mams iÅ¡valyti, nieko nekvietė ir su nieko nesitarė dėl krÅ«mų iÅ¡valymo, nesudarė ir nepasirašė jokios krÅ«mų (medžių) kirtimo ar pirkimo– pardavimo sutarties ir nežinojo, kad UAB „Pusbroliai“ atsakovės nuomojamame žemės sklype vykdo kokius nors darbus. Nurodė, jog atsakomybę už krÅ«mų (medžių) kirtimÄ turi prisiimti UAB „Pusbroliai“, kurie šį kirtimÄ atliko ir iÅ¡sivežė iÅ¡kirstus krÅ«mus (medžius).

4. Teisme 2021 m. liepos 8 d. gautas ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos praÅ¡ymas pakeisti netinkamÄ Å¡alį: ieÅ¡kovę Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ pakeisti tinkamu ieÅ¡kovu – Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, kadangi nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 5 straipsnio pakeitimams, valstybinės visų nuosavybės formų Å¡alies miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkcijos, kurias iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo vykdė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, perduotos Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos.

Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nai, kai žala padaryta aplinkai. Todėl 2021 m. liepos 9 d. teisėjos rezoliucija patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas ir ieÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų urėdija pakeista tinkamu ieÅ¡kovu – Aplinkos apsaugos departamentu prie aplinkos ministerijos.

5. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 21 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo CPK 139 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad nesutinka su atsakovų nuomone, jog yra suėjęs ieÅ¡kinio dėl žalos aplinkos apsaugai padavimo senaties terminas. Teigė, jog ieÅ¡kinio dėl žalos aplinkai padavimo senaties terminas yra 5 metai. Prašė panaikinti teismo 2021 m. birželio 16 d. priimtÄ preliminarų sprendimÄ , palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes ieÅ¡kovas atsiima ieÅ¡kinį, pasilikdamas teisę naujai teikti ieÅ¡kinį, pakeičiant / patikslinant ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir faktines aplinkybes CPK 139 straipsnio pagrindu.

6. Teisme 2021 m. liepos 22 d. gautas atsakovų pranešimas, jog atsakovai nesutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį, tačiau sutinka, kad ieškovas atsisakytų nuo ieškinio ir tuo atveju nereikalauja iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. IeÅ¡kovas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepime į atsakovų prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo prašė palikti nepakeistÄ teismo 2021 m. birželio 16 d. priimtÄ preliminarų sprendimÄ ir atmesti atsakovų prieÅ¡taravimus kaip nepagrįstus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2021m. birželio 16 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas ir nuspręsta priteisti iÅ¡ atsakovų G.

L. ir S. L. solidariai 9026,25 Eur (devynis tÅ«kstančius dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 25 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovų G. L. ir S. L. po 51,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Pagrindiniai teismo argumentai: 8.1. Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, jog ieÅ¡kinio dėl žalos aplinkai padavimo senaties terminas yra 5 metai ir ieÅ¡kovas Å¡io ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi. 8.2.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė G. L. teigė, jog ne ji 2016 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė sutartį Nr. 003065 dėl nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo, tačiau tai nepaneigia fakto, jog atsakovė neorganizavo krūmų, medžių kirtimo darbų atlikimo nuomojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šalia esančiame valstybei priklausančiame nesuformuotame sklype. Bylos medžiaga įrodyta, jog atsakovas S. L., t. y.

žemės sklypo nuomininkės, atsakovės G. L. sutuoktinis, jai žinant, rÅ«pinosi Å¡ių darbų atlikimu. 8.3. Bylos duomenys patvirtina faktÄ , jog atsakovė S. L., bÅ«dama atsakinga už tai, kad kirtimo darbai bÅ«tų vykdomi nuomojamo žemės sklypo ribose ir atsakovas S. L., organizavęs kirtimo darbus sutuoktinės nuomojamame žemės sklype ir parodęs tretiesiems asmenims žemės sklypo ribas, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad kirtimo darbai nebÅ«tų vykdomi už nuomojamo žemės sklypo ribų.

Teismas nusprendė, jog neteisėtÄ kirtimÄ atsakovai organizavo bendrais veiksmais ir žalÄ aplinkai padarė bendrais veiksmais (neveikimu), dėl to padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo argumentai 9. Apeliantai apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimÄ ir 2021 m. birželio 16 d. preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 9.1.

Pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neteisėtais veiksmais žalÄ aplinkai padarė atsakovai solidariai. Atsakovė, bÅ«dama žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neorganizavo jame esančių krÅ«mų ir medžių kirtimo darbų, neieÅ¡kojo tam reikalui darbininkų, su UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ darbuotojais nesitarė dėl krÅ«mų ir medžių iÅ¡kirtimo jos nuomojamame žemės sklype, žemės sklype nebuvo, jo ribų nerodė, sutarties su UAB „Pusbroliai“ dėl krÅ«mų ir medžių iÅ¡kirtimo nepasirašė.

Todėl tarp atsakovės ir atsakovo nesusikÅ«rė atstovavimo teisiniai santykiai ir atsakovė neatsako už Atsakovo veiksmus, net jeigu jie bÅ«tų pripažinti neteisėtais. 9.2. Pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, apskritai nevertino raÅ¡ysenos ekspertizės akto, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.04-2-00064-17, kuri yra prijungta prie civilinės medžiagos. 9.3. Byloje yra duomenys, kad atsakovas, bÅ«damas atsakovės, kuri nuomojo žemės sklypÄ , sutuoktiniu, siekdamas geros Å«kininkavo bÅ«klės, norėjo iÅ¡valyti minėtÄ Å¾emės sklypÄ nuo krÅ«mų ir medžių.

Byloje nėra surinkta visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad atsakovas klaidingai parodė Atsakovės nuomojamo iÅ¡ valstybės žemės sklypo, ribas. Esminis dalykas yra tas, kad atsakovo vaidmuo krÅ«mų ir medžių kirtime žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), baigėsi ribų parodymu. 9.4. Atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys buvo suinteresuoti paruoÅ¡ti kuo daugiau medienos, už kuriÄ niekam nereikėjo atsiskaityti, tačiau kuriÄ iÅ¡vežė iÅ¡ žemės sklypo ir panaudojo bendrovėms tikslams. 9.5.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parodė Rangovams pagal buvusius (ir šiuo metu esančius) riboženklius, vietoje supažindino Rangovus su kadastrinių matavimų planu, kirstinus krūmus ir medžius pažymėjo vietoje būtent atsakovės nuomojamame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. 9.6.

Teigia, jog kaip vyr. specialistas nustatė, kiek konkrečiai medžių ir kokio skersmens medžių buvo nukirsta už atsakovės nuomojamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Akte nėra nurodyta. Akivaizdu, kad turėdamas bendrÄ kelmų matavimo aktÄ , vyr. specialistas galėjo tik daryti prielaidas, kurie medžiai buvo nukirsti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamame atsakovės ir kurių nukirtimu žala aplinkai nebuvo padaryta, o kurie nukirsti iÅ¡ greta minėto žemės sklypo ir kurių nukirtimu galimai buvo padaryta žala aplinkai.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas Å¡io žalos dydžio apskritai netyrė, abejonių dėl prielaidų padarymo nepaÅ¡alino, teismo posėdyje net neapklausė vyr. specialisto ir visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokiu metodu jis vadovavosi nustatydamas, kurie medžiai iÅ¡ kurio sklypo buvo iÅ¡kirsti. 9.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu atsirado atsakovės ir atsakovo solidari atsakomybė; Nevertino faktinių ir patvirtintų aplinkybių, kad atsakovės nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ rangovai valė nepranešę atsakovams.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas su juo nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 10.1. Departamentas nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog nuomojamo sklypo ribos buvo aiÅ¡kios, pažymėtos riboženkliais, atsakovas tinkamai ir tiksliai parodė jo sklypo ribas, dėl to tik asmenys, fiziÅ¡kai kirtę miÅ¡kÄ privalo atsakyti dėl už nuomojamo žemės sklypo ribų iÅ¡kirstų medžių. 10.2. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog atsakovo parodymai buvo nenuoseklÅ«s, nuslepiantys dalį reikÅ¡mingų aplinkybių, taip siekiant iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. 10.3.

Atsakovo proceso metu nurodyta aplinkybė, jog jiems nebuvo praneÅ¡ta, kada turėjo bÅ«ti atliekamas faktinis medžių kirtimas, laikytinas kaip gynybine versija, nes teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, kurio parodymai visa laikÄ buvo nuoseklÅ«s, nurodė, jog atsakovas buvo įspėtas kada prasidės miÅ¡ko pjovimas, tik atsakovas pats visiÅ¡kai tuo nesidomėjo ir nesirÅ«pino. 10.4. Departamentas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime nurodytais motyvais, jog Å¡iuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė neveikimu (CK 6.246 straipsnio l dalis).

IeÅ¡kovo vertinimu, jei atsakovai bÅ«tų teisingai parodę nuomojamo žemės sklypo ribas ir kontroliavę su jų žinia vykstančius nuomojamo žemės sklypo valymo, kirtimo darbus, tuomet padarytos žalos už nuomojamo žemės sklypo ribų bÅ«tų iÅ¡vengta. Taigi, žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo), kas patvirtina, jog nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. 10.5. Departamentas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog bÅ«tent atsakovė yra visiÅ¡kai nesusijusi su neteisėtų medžių iÅ¡kirtimu, kad ji jokio įgaliojimo savo sutuoktiniui nesuteikė.

Å i pozicija taip pat vertintina kaip gynybinė versija, kadangi visa tai paneigia byloje esantys atsakovės paaiÅ¡kinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog ji pati norėjo iÅ¡valyti savo nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ , kad ji domėjosi tuo, pati ieÅ¡kojo, kas galėtų tai atlikti, jog matė atvykusius rangovus, kad bÅ«tent su jos žinia jos sutuoktinis vyko į vietÄ parodyti sklypo ribas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 13. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, 14.1. Atsakovė G. L. 2014 m. gegužės 9 d. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 34 SŽN-(14.34.55.)-243, valstybinės žemės patikėjimo teise, patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 14.2.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00064-17 medžiagoje yra duomenys, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp G. L. ir trečiojo asmens UAB „Pusbroliai“ sudaryta nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 003065 (toliau ir Sutartis). Taip pat yra duomenys (2017 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. 11K-147 (17)), jog minėtoje sutartyje pasirašė ne G. L., o kitas asmuo, bei yra duomenys, jog nenustatyta, kad G. L. vardu būtų pasirašęs pirkėjo UAB „Pusbroliai“ vadybininkas. 14.3.

IÅ¡ 2016 m. spalio 10 d. privataus miÅ¡ko žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. 3K-09-11 nustatyta, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigÅ«nai 2016 m. spalio 4 d. atliko neplaninį patikrinimÄ Nr. P-3K-55 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje miÅ¡ko žemėje, patenkančioje į Tauragės girininkijos 808 miÅ¡ko kvartalo 3 taksacinį miÅ¡ko žemės sklypÄ . Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad miÅ¡ko žemė, kurioje atliktas patikrinimas, nesuformuota atskiru sklypu ir yra iÅ¡sidėsčiusi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, ir kurį žemės Å«kio veiklai yra iÅ¡sinuomojusi G.

L.. Pagal Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2018 m. kovo 15 d. atliktÄ padarytos žalos aplinkai skaičiavimÄ nustatyta, kad minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad savavaliÅ¡kai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo 0,1156 ha plote, esančiame už žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plynu kirtimu iÅ¡kirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tÅ«ris yra 11,528 m3 , pritaikius leistinÄ skaičiavimo paklaidÄ 10 % - 10,375 m3 medienos (Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių 3-5 p.). Nustatyta, kad neteisėtai iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ Tauragės girininkijos 808 -ojo miÅ¡ko kvartalo 3 -ajame taksaciniame miÅ¡ko žemės sklype padaryta 9026,25 Eur žala aplinkai (miÅ¡kui – aplinkos objektui). Neteisėtai nupjauti medžiai augo miÅ¡ke, kurio inventorizacija buvo patvirtinta 2006 m. balandžio 24 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-202. Vėliausia inventorizacija atlikta 2014 metais VÄ® Valstybinio miÅ¡kų instituto, vidinės miÅ¡kotvarkos projektas patvirtintas 2016 m. balandžio 12 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-254, sklypinės miÅ¡kotvarkos duomenys įregistruoti Valstybės miÅ¡kų kadastre.

Vadovaujantis šio kadastro duomenimis, teritorija, kurioje nupjauti augantys medžiai, yra priskirta Tauragės girininkijos 808-ojo miško kvartalo 3-iajam miško sklypui. Taksaciniame miško sklype Nr. 3 augantis medynas 2014 metais inventorizuotas 45 metų baltalksnynu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 yra patvirtinusi, jog šis miškas priskirtas IIA (priešerozinių miškų) miškų grupei. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d.

įsakymo Nr. 11-10-V: „Dėl miÅ¡kotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 1 priedo 1.21 p. nustatyta, jog II miÅ¡kų grupės 41-50 metų baltalksnynai yra priskiriami III-iai (pribręstančių medynų) brandumo grupei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.2.1p. plynai iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ II miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose, aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 436 Eur už 1 m3 medienos.

Medžiai, neteisėtai nukirsti pribręstančiame medyne, todėl, vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu, padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuotinas taikant 2,0 koeficientÄ . Todėl žalos aplinkai dydis lygus (10,375 m3 x 435 eurų) x 2,0 koeficientas = 9026,25 Eur. 14.4. Atsakovei G. L. 2017 m. sausio 5 d. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 087371 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 62 straipsnio 2 dalį ir 62 (2) straipsnio 2 dalį. Administracinė teisena nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ra 2017 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. M-1-01-09993-17 pradėjo ikiteisminį tyrimÄ .

Atlikus ikiteisminį tyrimÄ ir nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ra 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00064-17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsniu nauja administracinė teisena nepradėta, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybės senaties terminams. 14.5. IÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos miÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2018 m. spalio 25 d. pretenzijos matyti, kad atsakovams buvo iÅ¡siųsta pretenzija Nr. S-4K-06-69 dėl padarytos žalos (9026,25 Eur) aplinkai atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 15. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys atsakovams (solidariai) dėl 9026,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, remiantis CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu.

16. Byloje nekilo ginčo, jog buvo iÅ¡kirsti augantys žali medžiai, tačiau kilo ginčas dėl to, ar atsakovai yra atsakingi (solidariai) už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ .

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jei atsakovai bÅ«tų teisingai parodę nuomojamo žemės sklypo ribas ir kontroliavę su jų žinia vykstančius nuomojamo žemės sklypo valymo, kirtimo darbus, tuomet padarytos žalos už nuomojamo žemės sklypo ribų bÅ«tų iÅ¡vengta. Teismas konstatavo, jog žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo), kadangi, be kitko, buvo nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisėtus veiksmus atliko rangovės / subrangovės UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ darbuotojai, suklastoję atsakovės paraÅ¡Ä Nenukirstos nelikvidinės medienos 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 003065, nepranešę atsakovams apie žemės sklypo valymo konkretų laikÄ , o savavaliÅ¡kai iÅ¡kirtę krÅ«mus ir medžius ne tik iÅ¡ žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ir greta esančio miÅ¡ko, esančio 808 kvartale (kuriam neatlikti kadastriniai matavimai, nenustatytos tikslios ribos, nesuteiktas unikalus ir kadastro numeriai).

19. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.

20. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sÄ vokÄ . Remiantis Å¡ia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

21. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-50-916/2018). Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

22. Kaip žinoma, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

23. Å iuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybinės miÅ¡kų tarnybos specialistas, 2016 m. spalio 10 d. atlikęs patikrinimÄ nustatė, kad savavaliÅ¡kai, be nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, 0,1156 ha plote (už žemės sklypo ribų, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurį žemės Å«kio veiklai iÅ¡sinuomojusi atsakovė G. L.) plynu kirtimu iÅ¡kirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tÅ«ris sudaro 11,528 m3.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė G. L., bÅ«dama atsakinga už tai, kad kirtimo darbai bÅ«tų vykdomi nuomojamo žemės sklypo ribose ir atsakovas S. L., organizavęs kirtimo darbus sutuoktinės nuomojamame žemės sklype ir parodęs tretiesiems asmenims žemės sklypo ribas, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad kirtimo darbai nebÅ«tų vykdomi už nuomojamo žemės sklypo ribų. Teismas nusprendė, jog neteisėtÄ kirtimÄ atsakovai organizavo bendrais veiksmais ir žalÄ aplinkai padarė bendrais veiksmais (neveikimu), dėl to konstatavo, kad padarytÄ Å¾alÄ atsakovai turi atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Teismas pritarė ieÅ¡kovės pozicijai ir sprendė, kad tretiesiems asmenims atsakomybė nekilo, teismas įvertino, kad aplinkybė, jog pats asmuo asmeniÅ¡kai medžių nekirto, o tai darė kiti asmenys, atsakovų pareigos atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ neeliminavo, kadangi jie patys ėmėsi iniciatyvos kirtimo darbams vykdyti.

25. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis bei kitÄ bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas visÄ (100 procentų) atsakomybę atsakovams (sutuoktiniams) ne iki galo iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir dėl to ne iki galo tiksliai nustatė atsakovų atsakomybės kaltės laipsnį. Kolegijos vertinimu, neteisėtus veiksmus žalos gamtai kilimo kontekste atliko ne tik atsakovai, tačiau ir rangovė / subrangovė – tretieji asmenys. Apie tai kolegija pasisako žemiau.

26. Dera pažymėti, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytÄ Å¾alÄ (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalÄ , kuriÄ sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai jÄ nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

27. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovai neužtikrino, kad jų užsakymu vykdomas kirtimas / valymas bÅ«tų vykdomas laikantis MiÅ¡kų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, atsakovai žemės sklypo kirtimo / valymo darbus užsakė atlikti savo srities profesionalei, užsiimančiai Å¡ia veikla trečiajam asmeniui UAB „Pusbroliai“. Minėta įmonė rengia miÅ¡kotvarkos projektus parduodantiems miÅ¡kÄ iÅ¡sikirtimui, konsultuoja miÅ¡kotvarkos projektų rengimo klausimais, ruoÅ¡ia preciziÅ¡kai tikslius miÅ¡kotvarkos projektus, vykdo krÅ«mų kirtimo ir iÅ¡vežimo darbus (nemokamai), t. t., įmonė deklaruoja, kad turi ilgametę miÅ¡kotvarkos projektų rengimo patirtį (https://pusbroliai.eu/).

28. Kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens atstovas vadybininkas M. J. 2016 m. gruodžio 5 d. paaiškinime Valstybinei miškų urėdijai nurodė, kad atsakovas įmonei pasiūlė iškirsti jo (atsakovo) sutuoktinei nuomos teise valdomame / priklausančiame „žemės sklype prižėlusius krūmus“. Atsakovas vadybininkui minėjo, kad žemės sklype nėra miško, tik „krūmai ir medeliai“. Paaiškinime nurodyta ir tai, kad kirtimas buvo vykdomas 2016 m. rugpjūčio 26 -27 d.

Be to, UAB „Pusbroliai“ 2017 m. liepos 21 d. raÅ¡te Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritoriniam poskyriui nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. (raÅ¡te klaidingai nurodyta 2016 m. rugsėjo 25 d. data) sutartis su atsakove buvo sudaryta dėl nelikvidinės medienos iÅ¡kirtimo, iÅ¡vežimo bei nupirkimo; kirtimo darbus atliko UAB „Agrovia“, kuri buvo nusamdyta iÅ¡kirsti nelikvidinę medienÄ (krÅ«mus). Nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartyje (bylos duomenimis nustatyta, kad joje atsakovė nepasirašė) nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl nelikvidinės medienos (krÅ«mų, žabų, Å¡akų, suanglėjusių medelynų) iÅ¡kirtimo bei nupirkimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vadybininkas M.

J. kitame 2016 m. gruodžio 6 d. paaiškinime Valstybinei miškų urėdijai nurodė, kad būtent šis sklypas nurodomas Sutartyje) (Sutarties 1.1, 2.1 punktai).

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, nelikvidinė mediena – Å¡akos, virÅ¡Å«nės, žabai ir kt. (36 punktas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-147 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis nelikvidinę medienÄ galima traktuoti kaip kirtimo atliekas. 30.

Teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog susidarė situacija, kai rangovė UAB „Pusbroliai“ (CK 6.644 straipsnis), pasitelkusi subrangovę UAB „Agrovia“, atlikdama / turėdama užduotį atlikti iÅ¡skirtinai nelikvidžios medienos kirtimo darbus, ne tik kirto medienÄ atsakovės nuomojamame žemės sklypo ribose (užsakymo ploto ribos), tačiau atliko darbus ir valstybei priklausančiame plote bei kirto ne nelikvidžiÄ (Å¡akos, virÅ¡Å«nės, žabai ir kt.) medienÄ , tačiau savavaliÅ¡kai ir kitÄ , sutartyje neaptartÄ medienÄ â€“ 41 – 50 metų baltalksnynus, kurių kirtimui bÅ«tinas / reikalingas leidimas.

ReikÅ¡minga tai, kad rangovės UAB „Pusbroliai“ deklaruojama Å«kinė veikla yra susijusi su miÅ¡kininkyste, todėl minėta įmonė yra susipažinusi su miÅ¡kų tvarkymÄ ir naudojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, todėl, atlikdama kirtimÄ , turėjo bÅ«ti pakankamai apdairi, rÅ«pestinga ir atidi. Å ių aplinkybių dėl konkrečios medienos kirtimo pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime apie tai nepasisakė iÅ¡ viso.

31. Kolegijos vertinimu, vien faktas, kad atsakovai nesukontroliavo trečiųjų asmenų veiksmų dėl pažeistų sklypo ribų, kad atsakovai nesukontroliavo, kad tretieji asmenys kirto ne tik nelikvidinę medienÄ , tačiau ir kitÄ medienÄ , kuriai bÅ«tinas leidimas (klausimas, ar iÅ¡ viso įmanoma tokį leidimÄ tuo metu gauti, nesvarstomas), nepagrįstai visÄ atsakomybę perkėlė atsakovams. Kolegija įsitikinusi, kad Å¡iuo atveju tretieji asmenys taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes atsakovams įsipareigoję atlikti darbus konkrečiame sklype, bÅ«dami profesionalai, turėdami galimybę pasitikrinti atsakovės nuomojamo sklypo ribas registruose, kadastrinėje knygoje, darbus atliko ne tik atsakovės nuomojame sklype, tačiau ir gretimame valstybei priklausančiame sklype, kurio atsakovai negali / neturi teisės kontroliuoti.

Neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad jie ne tik kirto nelikvidžiÄ medienÄ , bet ir savavaliÅ¡kai medienÄ , kuriai kirsti bÅ«tinas leidimas. Neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai.

32. MiÅ¡ko kirtimas yra valstybės kontroliuojamas procesas. Pagal MiÅ¡kų įstatymÄ miÅ¡ko kirtimas yra miÅ¡ko savininko, nepriklausomai nuo to, kas jis bebÅ«tų, teisės aktais ribojama teisė. Kirsdamas miÅ¡kÄ , savininkas ir kirtimÄ vykdantys asmenys turi atitinkamas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013). Kaip nurodyta, UAB „Pusbroliai“, atliekanti miÅ¡ko kirtimo darbus, kurie jai yra profesinė veikla. Taigi, Å¡i Å¡alis privalo vykdyti sutartį (jos forma nėra svarbu) ir pagal jos profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

33. Kitas aspektas tas, kad teismas, aiÅ¡kindamas sutartį ir jos vykdymÄ , galbÅ«t turėjo remtis ir CK 6.2281 straipsnyje bei kt. nustatytais vartojimo sutarčių sÄ lygų ypatumais, t. y. sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Tokia teismų praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013). Nagrinėjamu atveju Å¡i aplinkybė dėl vartojimo sutarties (ne)buvimo (nors ir žodinės, nes raÅ¡ytinė sutartis atsakovės nepasiraÅ¡yta) nesiaiÅ¡kinta.

34. Taigi, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, anksčiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintas normas bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovų ir trečiųjų asmenų civilinei atsakomybei kilti. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo UAB „Pusbroliai“ (ar jos užsakymu subrangovė) nors ir nežinodama, kad kerta ne tik atsakovės sklype nuomojamÄ medienÄ , ne tik leistinÄ kirsti medienÄ , įvykdė pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl irgi atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ .

35. Atskirai pažymėtina, kad aplinkos apsauga – vieÅ¡asis interesas. Pastebėtina, kad Å¡iuo atveju byloje yra konstatuota žala gamtai (iÅ¡kirsti medžiai), tačiau ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nieko nepasisakė apie tai (tai jos teisė), kad rangovė galbÅ«t nepagrįstai praturtėjo, kadangi be leidimo nukirstÄ medienÄ iÅ¡sivežė tolimesniam realizavimui ir / ar piniginių lėšų sugeneravimui. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 37. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmes iÅ¡nagrinėti apeliacines instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo išimtinai atsakovų atsakomybę, tačiau trečiųjų asmenų civilinė atsakomybė nepagrįstai nebuvo konstatuota bei įvertinta.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju nustatytina miÅ¡ri atsakovų ir trečiojo asmens / trečiųjų asmenų kaltės forma (CK 6.206 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis, CK 6.259 straipsnio 1 dalis), dėl to turi bÅ«ti nustatytas atsakovų – sutuoktinių (solidariai) ir trečiųjų asmenų kaltės laipsnis (pvz.: atsakovų solidariai 30 procentų, trečiųjų asmenų / trečiojo asmens 70 procentų, kt.) ir atitinkamai priimtas naujas procesinis sprendimas. Atsižvelgtina į rangos / subrangos teisinius santykius, į rangovo atsakomybę prieÅ¡ užsakovÄ pasitelkiant subrangovÄ .

40. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , turi nustatyti, ar atsakovus ir rangovę siejo vartojimo santykiai ir į tai atsižvelgti nustatant kaltės laipsnį procentine forma. Teismas turėtų nustatyti ir įvertinti kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, bÅ«tinas byloje pareikÅ¡to reikalavimų tinkamam iÅ¡nagrinėjimui.

41. Nagrinėjant bylÄ atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje Å¡alių procesines padėtis. Pastebėtina, kad teismas nustatinėjo ir trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus bei jų nenustatė, tačiau ieÅ¡kovas reikalavimo atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ jiems nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. Jeigu ieÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo nepasinaudotų teise trečiuosius asmenis / įmones pakeisti atsakovais, t. y. jų atžvilgiu pareikÅ¡ti reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ pagal kaltės laipsnį, teismas, nustatęs konkretų atsakovų (fizinių asmenų) (solidariai) kaltės laipsnį, galėtų ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

42. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iki galo neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

43. Nesant galimybės paÅ¡alinti Å¡iuos trÅ«kumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 44. BylÄ grÄ Å¾inant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a: panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Raimonda Andrulienė AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Alvydas Žerlauskas