2013-08-30 Nr. AB-4443-3-64-3-01093-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1291/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01093-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. prašymą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–10), prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) viršininko 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 40-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. Č.“.

Paaiškino, kad yra Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistė. 2012 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-IS-104 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) teigiama, jog pareiškėja įvykdė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, kad 2012 m. liepos 3 d. pagal 22.29 val. gautą Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą, nuvykusi į vietą (adresu: (duomenys neskelbtini)) bei nustačiusi administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 1 dalyje, požymius (t. y., kad namo kieme stovinčiame automobilyje AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) garsiai grojo muzika), pristatė į policijos įstaigą P. P., kurį, nustačiusi jo girtumo laipsnį bei paėmusi paaiškinimą, išleido.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog šiais veiksmais R. Č. pažeidė ATPK 263 straipsnio 1 dalies, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6.4, 30.1 ir 36.3.2 punktų reikalavimus, taip pat Šiaulių apskrities VPK viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 40-V-394 patvirtinto Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.12 punkto reikalavimus.

Remiantis šia Tarnybinio patikrinimo išvada, 2012 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 40-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. Č.“, pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Su paskirta tarnybine nuobauda pareiškėja nesutiko, nes tarnybinė nuobauda paskirta remiantis neišsamia ir neobjektyvia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nėra pagrįstai nustatytas tarnybinio nusižengimo sudėties jos veikloje buvimo faktas. Tam, kad būtų konstatuotas tarnybinio nusižengimo sudėties buvimas, būtina nustatyti konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo faktą bei pareigūno kaltę.

Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjos įvykdytas tarnybinis nusižengimas apibrėžtas nekonkrečiai ir dviprasmiškai, todėl ir kaltinimo, nuo kurio pareiškėja galėtų gintis, ribos išvadoje nebuvo pakankamai aiškiai bei konkrečiai apibrėžtos. Iš išvadoje pateiktų teiginių nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė tariamai įvykdytas tarnybinis nusižengimas – neteisėtu P. P. pristatymu į policijos komisariatą ar administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aplinkybė, kad pristatymo į policijos komisariatą metu P. P. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, vertinta kaip įrodanti, jog nurodyto asmens pristatymas į policijos komisariatą buvo nepagrįstas.

Tačiau P. P. į policijos komisariatą buvo pristatytas ne ATPK 263 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, o vyko savo noru (įvykio vietoje vyko vakarėlis, buvo susirinkusi 3–4 jaunuolių grupė, kurie garsiai piktinosi pareigūnų atvykimu ir apie įvykį pranešusiais kaimynais, todėl siekiant išvengti galimos konfliktinės situacijos ir ramesnėje aplinkoje išsiaiškinti visas su gautu iškvietimu susijusias aplinkybes, P. P. buvo pasiūlyta nuvykti į netoliese (apie 1 km atstumu) esančio policijos komisariato patalpas, P. P. su šiuo pasiūlymu sutiko).

Vertinant pareiškėjos veiksmų teisėtumą, dėl šių aplinkybių pats P. P. nebuvo apklaustas. Dėl Instrukcijos 6.4 punkto (numatančio tai, kad viena iš Operatyvaus valdymo padalinio funkcijų yra užtikrinti sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis) pažeidimo, pareiškėja nurodė, jog šie reikalavimai jai neturėjo būti taikomi. P. P. ji nelaikė asmeniu, pristatytu į policijos komisariatą. Be to, iš Tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kokių būtent veiksmų, dirbdama su P. P., pareiškėja neatliko.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgta į jos paaiškinime išdėstytas aplinkybes dėl veiksnių, trukdžiusių darbą su P. P. (dėl P. P. motinos R. P. veiksmų policijos komisariate kilo konfliktinė situacija). Pareiškėjos manymu, netgi tokioje situacijoje ji atliko visus būtinus veiksmus: nustatė P. P. neblaivumo laipsnį ir paėmė paaiškinimą dėl garsiai leidžiamos muzikos. Instrukcijos 30.1 punkto (nustatančio, jog budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu, privalo išsiaiškinti pristatymo pagrindą, priežastį, motyvus ir teisėtumą, taip pat duomenis apie nukentėjusius asmenis ir liudininkus, galinčius patvirtinti teisės pažeidimo ar įvykio aplinkybes) pažeidimas taip pat konstatuotas nepagrįstai, nes, kaip minėta, P. P. nebuvo laikomas į komisariatą pristatytu asmeniu.

Pareiškėja į komisariatą atvyko kartu su P. P., todėl jo atvykimo priežastys jai buvo žinomos, o su jo atvykimu į komisariatą susijusias aplinkybes nustatė paėmusi raštiškus šio asmens bei liudytojo Š. P. paaiškinimus. Dėl Instrukcijos 36.3.2 punkto, nustatančio, jog pareigūnas turi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareiškėja pažymėjo, jog pagal Instrukcijos 36.2.1 punktą, pareigūnas turi pareigą išsiaiškinti, ar yra pagrindas administracinei teisenai pradėti. Būtent toks ir buvo pokalbio su P. P. bei jo raštiško paaiškinimo paėmimo tikslas.

Atsižvelgiant į tai, kad P. P. savo paaiškinime nurodė, jog policiją kvietę kaimynai yra priešiškai nusiteikę jo šeimos atžvilgiu (šią aplinkybę R. Č., kaip Joniškio rajono policijos komisariate dirbanti pareigūnė taip pat žinojo), o atvykus į įvykio vietą apie įvykį pranešusios I. S. namuose rasti nepavyko, pareiškėjai kilo abejonių, kad nagrinėjamu atveju buvo pakankamas pagrindas administracinei teisenai P. P. atžvilgiu pradėti, todėl įvykio vietoje ji administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė, o medžiagą išsamesniam tyrimui perdavė apylinkės inspektoriui.

R. Č. manymu, jos veiksmuose nėra kaltės, nes administracinio teisės pažeidimo protokolo P. P. ji nesurašė pagrįstai. Be to, skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, jog tariamo nusižengimo padarymo metu, ji šiose pareigose dirbo tik vieną mėnesį, jokie mokymai ar kursai, kuriuose pareiškėja būtų supažindinta su administracinių teisės pažeidimų įforminimu ir teisena, nebuvo rengti.

Atsakovas Šiaulių apskrities VPK su pareiškėjos R. Č. prašymu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 55–59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Č. yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į 2012 m. rugpjūčio 1 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai bei visapusiškai įvertinti visi duomenys. Pareiškėjos teiginiai, kad ji tinkamai atliko jai pavestas funkcijas ir nepadarė tarnybinio nusižengimo, nepagrįsti, paremti subjektyvia nuomone.

Pareiškėjos veikloje pagrįstai konstatuotas ATPK 263 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes aplinkybė, jog P. P. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sudaro pagrindą konstatuoti, kad asmuo į policijos komisariatą buvo pristatytas neteisėtai. Teisėtam pristatymui į policijos komisariatą reikalingos visos ATPK 263 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, o ne viena kuri nors iš jų atskirai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai konstatuota, jog tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės sudėties elementą sudaro faktinė aplinkybė, kad pristatytam į policijos įstaigą asmeniui nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl pareiškėja nepagrįstai teigė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo pakankamai aiškiai bei konkrečiai apibrėžtos kaltinimo, nuo kurio ji gali gintis, ribos.

Pareiškėjos teiginys, jog P. P. nebuvo pristatytas į policijos komisariatą ATPK 263 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu surinktiems rašytiniams duomenims. Policijos registruojamų įvykių registro grafoje „Pristatyti asmenys“ įrašyta, kad 2012 m. liepos 3 d. 22.50 val. į Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariatą pristatytas P. P., kuris išleistas 2012 m. liepos 3 d. 23.05 val., pristatymo pagrindas „1-Protokolams, aktams, pranešimams surašyti“. Nurodyti asmenį pristatę pareigūnai – Šiaulių VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis N. B. ir Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistė R.

Č. Tai, kad P. P. buvo pristatytas į policijos komisariatą, nurodė ir pati pareiškėja tą pačią dieną rašytame tarnybiniame pranešime. Šią aplinkybę patvirtina pareigūno N. B. 2012 m. liepos 3 d. bei A. L. 2012 m. liepos 4 d. rašyti tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjos teiginius, kad P. P. į policijos komisariatą vyko savo noru, paneigia Š. P. rašytas paaiškinimas. Kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog P. P. buvo pristatytas į policijos įstaigą, todėl ir pareiškėjos veikla pagal Instrukcijos 6.4 bei 30.1 punktų nuostatas vertinta pagrįstai.

Pareiškėjos teiginius, jog ji P. P. nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes nebuvo pakankamai duomenų administracinei teisenai pradėti, paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys: iš pareiškėjos R. Č. ir pareigūno N. B. rašytinių paaiškinimų matyti, jog patys pareigūnai buvo P. P. padaryto pažeidimo liudininkais. Pareigybės aprašymo 7.12 punktas įpareigoja pareigūną surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o alternatyvius sprendimus priimti (priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ar perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą kompetentingam pareigūnui) galima tik tuomet, kai administracinės teisės pažeidimo teisena jau yra pradėta, t. y. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje tinkamai atskleisti valinis bei intelektualinis kaltės elementai. Į pareiškėjos minėtas aplinkybes (padaryto nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, ankstesnę pareigūno tarnybą, aplinkybę, kad pareiškėja šiose pareigose dirba tik vieną mėnesį ir kitos) buvo atsižvelgta skiriant tarnybinę nuobaudą, o ne sprendžiant klausimą, ar tarnybinio nusižengimo sudėtis yra, ar ne.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu (b. l. 88–89) pareiškėjos R. Č. prašymo nepatenkino ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 40-TE-352 paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl 2012 m. liepos 3 d. P. P. padarytų veiksmų (duomenys neskelbtini) (namo kieme stovinčiame automobilyje po 22 val. garsiai grojo muzika). Tai patvirtino ir apklaustas byloje liudytojas N. B. Bylos esmė yra pareiškėjos veiksmų teisėtumas pristačius P. P. į Joniškio rajono policijos komisariato patalpas.

Pareiškėja turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 183 straipsnio 1, 2 dalis, ką patvirtina 2011 m. spalio 27 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 40-V-732. Šis įsakymas galioja, nepanaikintas ir nepakeistas, skirtas konkrečiam asmeniui, net jei R. Č. pareigybė ir pasikeitė. Teismo nuomone, ATPK 263 straipsnio 1 dalyje numatytos kelios asmens pristatymui į policiją reikalingos sąlygos – administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje, protokolas būtinas ir jos visos turi būti, kad būtų galima konstatuoti teisėtą asmens pristatymą į policijos įstaigą, tačiau tik tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašomas, ko konkrečiu atveju R. Č., nors ir turėdama įgaliojimą tai daryti, nepadarė. Todėl atsakovas tinkamai konstatavo, kad P. P. į policijos įstaigą buvo pristatytas neteisėtai. Ir tokio pristatymo pagrindas nebuvo realizuotas, nes nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Skundžiamu įsakymu atsakovas atsižvelgė į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, į jo pobūdį, priežastis, pareiškėjos asmenybę, todėl ir paskyrė R. Č. švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu paskirta nuobauda, atliktas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai, todėl pareiškėjos prašymo motyvais naikinti skundžiamą įsakymą jokio pagrindo nėra. Kitos R. Č. prašyme nurodytos aplinkybės teisine prasme nėra reikšmingos, kad būtų patenkintas jos prašymas.

III. Pareiškėja R. Č. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu (b. l. 91–94) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir jos prašymą patenkinti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog, netgi jeigu jos užimamos pareigos pasikėtė, ji turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes tai numato 2011 m. spalio 27 d. Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 40-V-732. Šiuo įsakymu įgaliojimai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo suteikti R. Č., kai ji dirbo Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Nuo 2012 m. birželio 1 d. pareiškėja pradėjo dirbti kitose – Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistės pareigose. Šiai pareigybei galioja kitas pareigybės aprašymas, kuriame numatytos funkcijos iš esmės skiriasi nuo Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo funkcijų.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis tik viena aplinkybe – tuo, kad pareiškėja turėjo įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, tačiau neanalizavo kitų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė ir tai, jog skundą policijai pateikė ne pats pilnametis P. P., o jo motina, t. y. trečiasis asmuo, kuris šiame įvykyje nedalyvavo ir nematė tariamo jo pristatymo į policijos įstaigą fakto, nežino su tuo susijusių aplinkybių. Tai, kad iš P. P. nebuvo paimtas paaiškinimas dėl to, ar jis savo noru vyko į policijos įstaigą, rodo tarnybinio patikrinimo išvados neišsamumą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumą.

ATPK 183 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinasis sudėties elementas yra viešosios rimties trikdymas. Nagrinėjamu atveju apie viešosios rimties trikdymą buvo gautas tik vienas pranešimas – P. P. kaimynės I. S. telefoninis skambutis. Aplinkybės, kad I. S. namuose nebuvo, o tarp asmens, pranešusio apie viešosios rimties trikdymą, bei galbūt administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens šeimų egzistuoja konfliktas, pareiškėjai sukėlė abejonių dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties P. P. veiksmuose ir nulėmė pareiškėjos sprendimą tuo metu nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Surinkusi visą medžiagą, kurią tuo metu buvo įmanoma surinkti (P. P. ir jo draugų paaiškinimus), pareiškėja ją perdavė P. P. gyvenamą apylinkę aptarnaujančiam apylinkės inspektoriui.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 98) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o R. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčijamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 40-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. Č.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2012 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-104 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistės R.

Č. veiksmų“, pareiškėjai R. Č. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, konstatuota, kad pareiškėja, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistė, aplaidžiai atlikdama tarnybines pareigas, t. y. nustačiusi administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje („Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų“), požymius, pristatė P. P. į policijos įstaigą, tačiau nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, taip pažeidė:

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnio 1 dalies („Administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas <...> administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją <...>“), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 6.4 punkto („Bendrosios operatyvaus valdymo padalinio funkcijos: <...> užtikrinti sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį asmenimis“), 30.1 punkto („Budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu, privalo išsiaiškinti pristatymo pagrindą, priežastį, motyvus ir teisėtumą, taip pat duomenis apie nukentėjusius asmenis ir liudininkus, galinčius patvirtinti teisės pažeidimo ar įvykio aplinkybes“) ir 36.3.2 punkto („be šios instrukcijos 30 punkte nustatytų reikalavimų, budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas privalo: <...> pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimus, naudodamas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą, surašyti ir atspausdinti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba pavesti tai padaryti operatyvinės grupės ar kitam pareigūnui pagal teritorinį priklausomumą“), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gegužės 31 d.

įsakymu Nr. 40-V-394 patvirtinto Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto pareigybės aprašymo 7.12 punkto („Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo šias funkcijas: <...> surašo administracinius teisės pažeidimų protokolus ir kompetencijos ribose priima nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose arba perduoda juos nagrinėti kompetentingam pareigūnui“) reikalavimus.

Pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.). Taigi, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės.

Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Iš ATPK 263 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją. Pristatymas sietinas būtent su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo būtinybe. Šis dokumentas surašomas nustačius padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pristačius asmenį, tačiau nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, pristatymas į policiją yra neteisėtas. Pareiškėjos teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus nustato Pareigybės aprašymo 7.12 punktas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos registruojamų įvykių registro grafoje „Pristatyti asmenys“ įrašyta, kad 2012 m. liepos 3 d. 22.50 val. į Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariatą pristatytas P. P., kuris išleistas 2012 m. liepos 3 d. 23.05 val., pristatymo pagrindas „1-Protokolams, aktams, pranešimams surašyti“. Nurodyti asmenį pristatę pareigūnai – Šiaulių VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis N. B. ir Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialistė R. Č. Todėl pareiškėjos argumentai, kad P. P. nebuvo pristatytas, bet savo noru vyko į policijos įstaigą, atmetami kaip nepagrįsti.

Tiek pačios pareiškėjos, tiek ir N. B. 2012 m. liepos 3 d. tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad tą dieną, po 22.30 val. iš kieme, adresu (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) labai garsiai sklido muzika, kuri vėlyvą vakarą trukdė aplinkiniams ilsėtis. Vienas iš asmenų, leidusių muziką, prisistatė P. P. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju P. P. buvo pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį (triukšmas, tai yra šauksmai, <...> arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, <...> bei kitose viešosiose vietose, o nuo 22 iki 06 val. – taip pat gyvenamosiose patalpose, <...>, jeigu tai trikdo viešąją rimtį). Todėl, negalint surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris šiuo atveju būtinas (ATPK 259 str.), pažeidimo padarymo vietoje, šiam veiksmui atlikti P. P. galėjo būti pristatytas į policijos komisariatą. Tačiau policijos įstaigoje jį apklausus, nustačius neblaivumą (nors iš esmės visa tai galėjo būti padaryta ir įvykio vietoje) ir paleidus, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, pristatymas į policiją laikytinas neteisėtu. Be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja neturėjo galimybės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo įvykio vietoje.

Statuto 26 straipsnio 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes <...>. Tvarkos 5 punktas nustato, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (5.1 p.); atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes (5.2 p.); už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (5.3 p.); atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį (5.4 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas laikėsi šių nuostatų reikalavimų.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos nusižengimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jos kaltė įrodyta, o tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri yra švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų, paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė