Legislator Case Law & Legislation
A-662-1233-12 AI generated

A-662-1233-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-662-1233-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

A-662-1233-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662–1233/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00167-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. U. skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 85-11-12-161 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta neišduoti leidimų įsigyti ilgojo lygiavamzdžio šaunamojo ginklo medžioklei ir trumpojo šaunamojo ginklo savigynai, ir įpareigoti atsakovą jam išduoti prašomus leidimus ginklams įsigyti. Teigė, kad taikant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi teistumas dėl nusikaltimo padarymo, už kurį Tauragės rajono apylinkės teismas jį nuteisė 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, išnyko 2005 m. rugsėjo 10 dieną.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 20-21) prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos numato nepriekaištingos reputacijos nebuvimą ne dėl teistumo išnykimo, o būtent dėl aplinkybių, kurios kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 11 punktus, 18 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) nustatyta, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galioję apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių buvo taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-434/2011. Nustatė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams (bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms). Pažymėjo, kad minėtas Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. rugsėjo 2 dieną. Atsižvelgdamas į aplinkybę, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad aplinkybės, dėl kurių M. U. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, įvyko 2004 m. balandžio 12 d., laikė, jog pareiškėjas atitinka vieną iš Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, suponuojančių griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymą netaikymą, t. y. aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi dėl ginklų įsigijimo į Komisariatą pareiškėjas kreipėsi tik 2011 m. kovo 7 d., darė išvadą, kad jis neatitinka vienos iš Pakeitimo įstatymu nustatytų sąlygų - asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš Pakeitimo įstatymu nustatytų sąlygų dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymo, konstatavo, kad Pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai pareiškėjui turi būti taikomi. Esant pateiktiems įrodymams, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darė išvadą, kad pareiškėjas negali būti laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Kadangi nustatyta, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo teisės įsigyti ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, Sprendimą pareiškėjui neišduoti leidimų įsigyti šaunamuosius ginklus teismas laikė teisėtu ir pagrįstu.

III. Pareiškėjas M. U. apeliaciniu skundu (b. l. 51-53) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės pakeitimo įstatymo, priimto 2010 m. lapkričio 18 d., Nr. XI-1146 18 straipsnis, nustatantis nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir sąlygas bei aplinkybes, kurioms esant neišduodami leidimai ginklams įsigyti, nenustatant nepriekaištingos reputacijos netekimo termino, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Nurodo Įstatymo 18 straipsnį, pažymi, kad jo teistumas išnyko 2005 m. rugsėjo 10 d., todėl nuo to laiko yra laikomas asmeniu, turinčiu nepriekaištingą reputaciją. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas taiko jam nepriekaištingos reputacijos sąlygą kitaip, nei tai konstatuoja teismas, kuris nevertino atsakovo teiginio, jog pareiškėjui neišduotas leidimas ginklams įsigyti dėl aplinkybių, kurios kelia grėsmę kitų asmenų ar jo gyvybei ir sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Mano, kad po 2011 m. kovo 1 d. Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nepriekaištingos reputacijos sąlygos yra sugriežtintos. Teigia, kad tokia įstatymo nuostata reiškia, jog yra neproporcingai suvaržytos asmens teisės neapibrėžtam laikui, o tai prieštarauja Lietuvos piliečio teisėms, įtvirtintoms Konstitucijos 30 straipsnyje. Mano, kad teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti, ar Pakeitimo įstatymas, nenustatydamas nepriekaištingos reputacijos asmeniui termino, neprieštarauja Konstitucijai. Mano, kad nustačius neterminuotą nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir taip draudžiant asmeniui įsigyti šaunamąjį ginklą, suvaržomos asmens laisvės, toks įstatyme nustatytas asmens laisvių suvaržymas, pareiškėjo manymu, pažeidžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuostatas.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59-60) prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškina, kad pareiškėjui buvo taikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, todėl pareiškėjas neatitinka vienos iš 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Įstatymo redakcijos nustatytų sąlygų dėl griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymo. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatos numato nepriekaištingos reputacijos nebuvimą ne dėl teistumo išnykimo, o dėl tokių ypatybių, kurios kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pabrėžia, kad pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 85-11-12-161, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimų įsigyti ilgojo lygiavamzdžio šaunamojo ginklo medžioklei ir trumpojo šaunamojo ginklo savigynai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjui leidimai įsigyti ginklus neišduoti remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. IX-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktais, kuriuose numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos (2 p.), ir fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus (11 p.), taip pat Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, kuriuose numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (1 p.), bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 p.).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis yra laikytinas turinčiu nepriekaištingą reputaciją, kadangi jo teistumas yra išnykęs 2005 m. rugsėjo 10 d.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Įstatymo Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nurodyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Byloje nustatyta, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu (b. l. 26-27) M. U. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą (Nesunkus sveikatos sutrikdymas), kuris numatė laisvės atėmimo bausmę daugiau nei 3 metams, o aplinkybės, dėl kurių M. U. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, įvyko 2004 m. balandžio 12 d. Taigi šiuo atveju aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Tokią pačią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjo prašymas leisti įsigyti ginklą ar išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, ar perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo grupei buvo pateiktas 2011 m. kovo 7 d. (b. l. 22). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) nebuvo įsigijęs ginklų (į Komisariatą su prašymu leisti įsigyti ginklus kreipėsi 2011 m. kovo 7 d.). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neatitinka vienos iš griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymui keliamų sąlygų, konstatuotina, jog pareiškėjui taikytinos griežtesnės Pakeitimo įstatymo nuostatos. Todėl pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisariatas Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakė išduoti leidimus pareiškėjui įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Komisariatas leidimų įsigyti ginklus neišdavimą, Sprendime nepagrįstai grindė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui <..>. Komisariato Sprendime, be to, jog praeityje pareiškėjas yra teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, nėra nurodyta jokių papildomų duomenų ar argumentų, kodėl M. U. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teisėjų kolegijos nuomone, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktai yra savarankiški pagrindai, kuriais remiantis fiziniam asmeniui gali būti neišduodamas leidimas įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, todėl vien dėl to, jog fizinis asmuo yra nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), tai savaime nesudaro pagrindo laikyti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog Komisariatas Sprendime nemotyvavo, kodėl papildomai rėmėsi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nesudaro pagrindo panaikinti minėto Sprendimo, kadangi leidimai M. U. įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą medžioklei ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai pagrįstai neišduoti vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atitinkamai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia abejones, ar Pakeitimo įstatymo 18 straipsnis, nustatantis nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir sąlygas bei aplinkybes, kurioms esant neišduodami leidimai ginklams įsigyti, nenustatant nepriekaištingos reputacijos netekimo termino, neprieštarauja Konstitucijai, inter alia, Konstitucijos 30 straipsniui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teismas į Konstitucinį Teismą dėl atitinkamo teisės akto atitikties Konstitucijai kreipiasi tik tada, jeigu yra pagrindas manyti, įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas Pakeitimo įstatymu sugriežtindamas sąlygas, kuomet asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekia užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Be to, tokiu įstatyme numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu yra siekiama skirtingų interesų pusiausvyros. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio konstitucingumo, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio atitikties Konstitucijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose apibrėžtos aplinkybės (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą ... >), kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą kaip savarankiškas pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimus įsigyti ilgojo lygiavamzdžio šaunamojo ginklą medžioklei ir trumpojo šaunamojo ginklą savigynai, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais, ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti prašomus leidimus ginklams įsigyti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė