86c25d2e-c6da-4a69-9b71-a73ca89a845b · Regionų administracinis teismas

?N U T A R T I S Administracinė byla Nr. eI1-3712-402/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN, įstaiga), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. atlieka bausmę Alytaus PN. Pagal nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau - Tvarkos apraÅ¡as) 9 punktÄ naujai atvykę į pataisos namus nuteistieji skirstymo į bÅ«rius metu informuojami apie galimybę įsidarbinti pataisos namų Å«kio brigadoje arba VÄ® „MÅ«sų amatai“ Alytaus filiale.

Apie Å¡iÄ galimybę buvo informuotas. 2019 m. rugsėjo mėn. 23 d. atvykus į Alytaus PN buvo paskirtas į 17 bÅ«rį, t. y. dirbančiųjų bÅ«rį. Ä® minėtÄ bÅ«rį paskyrusioji komisija turėjo sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯darbinti, tačiau to nepadarė. BÅ«tent tuo metu buvo laisva darbo vieta mokykloje tvarkiniu, į kuriÄ nuteistųjų įdarbinimo komisijai (toliau - Komisija) pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Ä¯darbinti. Nuo 2019 m. spalio mėn. 7 d. iki 2020 m. spalio mėn. 10 d. buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir tuo laikotarpiu įdarbino kitÄ nuteistÄ jį.

Vėliau 2019 m. spalio - lapkričio mėn. tapo žinoma, kad yra laisvos darbo vietos antrojo ir devintojo bÅ«rio tvarkiniu, į kuriÄ taip pat pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ Komisijai įdarbinti, tačiau praÅ¡ymo Komisija netenkino. 2020 m. vasario mėn. 19 - 20 d. Komisijai pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯darbinti statybose, pagalbiniu darbuotoju, bet praÅ¡ymas buvo atmestas. 2020 m. balandžio - gegužės mėn., tapo žinoma, kad yra laisva darbo vieta statybose, pagalbinio darbuotojo pareigoms užimti, tačiau neįdarbino. 2020 m. liepos 9 d. pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ Ä¯darbinti, praÅ¡yme detaliai nurodė, ir nuteistojo duomenis (vardÄ , pavardę), kurio darbo vieta liks laisva, ir konkrečiÄ darbo vietÄ .

Tačiau praÅ¡ymas Komisijos buvo atmestas, žodžiu paaiÅ¡kinus, kad darbuotojų pakanka tiek kiek yra. Po 2020 m. liepos 9 d. pareiÅ¡kėjo pateikto praÅ¡ymo Komisijai, net trys nuteistieji buvo įdarbinti pagalbiniais darbuotojais statybose. 2020 m. rugpjūčio mėn. atsilaisvinus psichologinio centro tvarkinio darbo vietai, taip pat Komisijai pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯darbinti, praÅ¡ymas buvo atmestas. Nuteistųjų įdarbinimo komisija piktybiÅ¡kai nuolat atmeta praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kėjo neįdarbina.

Neturtinę žalÄ patyrė, kadangi, jautė visiÅ¡kÄ priklausomybę nuo kitų valios, depresijÄ , dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , kankino nemiga, visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ valstybinėmis institucijomis ir pareigÅ«nais. Dėl aukščiau įvardintų neteisėtų Alytaus PN administracijos veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 7000 Eur suma. Atsakovės atstovas Alytaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Alytaus PN sudaryta įdarbinimo komisija kiekvieno nuteistojo praÅ¡ymÄ svarsto individualiai ir kiekvienu atveju priimamas kolegialus sprendimas, vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. 1-30 „Dėl nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau ApraÅ¡as) patvirtinimo ir nuteistųjų komisijos sudarymo (toliau Komisija)". Nurodė, kad pirmiausia įdarbinant nuteistÄ jį Alytaus PN, vertinama ar įdarbinamas nuteistasis atitinka Å¡io apraÅ¡o 7 punkte nustatytus pagrindinius nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, o jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, vadovaujamasi papildomais kriterijais.

ApraÅ¡o 7 punktu nustatyta, kad pagrindiniai nuteistųjų įdarbinimo į darbÄ kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Å io apraÅ¡o 8 punktu įtvirtinta, kad jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, reikia vadovautis Å¡iais kriterijais: 8.1. nuteistojo turima darbinė patirtis, į darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar Valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“; 8.2. nuteistojo drausmė (turimos galiojančios drausminės nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacijÄ dirbti; 8.3, nuteistojo atžvilgiu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ .

Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalÄ s mokėti periodines iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į KomisijÄ ir prašė jį įdarbinti mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu. Alytaus PN Komisija pareiÅ¡kėjo darbingumÄ vertino teigiamai, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turimos specialybės, tuo metu pareiÅ¡kusių norÄ Ä¯sidarbinti kitų nuteistųjų, laisvų pareigybių ir darbo vietų riboto skaičiaus, kilo konkurencijos sÄ lygos todėl buvo taikytinas ApraÅ¡o 8 p. ApraÅ¡o 8.1 p. aspektu pareiÅ¡kėjo įsidarbinimo galimybės buvo vertinamos neigiamai, nes neturėjo darbinės patirties nei Alytaus PN, nei VÄ® „MÅ«sų amatai“.

PareiÅ¡kėjas turėjo 2020 m. vasario 20 d. paskirtÄ ir galiojančiÄ vienÄ nuobaudÄ , bausmės atlikimo metu buvo paskirtos 57 nuobaudos, neturėjo nei vieno paskatinimo, todėl ApraÅ¡o 8.2 p. aspektu pareiÅ¡kėjas vertinamas neigiamai. PareiÅ¡kėjo atžvilgiu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , tačiau pirmenybės nesuteikia įsidarbinti, kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes pareiÅ¡kėjas neturi prievolės mokėti periodines iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui, todėl ApraÅ¡o 8.3 punkto aspektu pareiÅ¡kėjas buvo vertinamas neutraliai.

Alytaus PN apmokamas darbas nuteistiesiems siÅ«lomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti VÄ® „MÅ«sų amatai“, turi pateikti praÅ¡ymÄ Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkui, kuris užregistruojamas ir vėliau, suderinus su Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistais, nuteistasis pristatomas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistųjų įdarbinimo komisijos posėdžiai įvyko 2020-08-04 ir 2020-09-02 ir atitinkamai buvo svarstomo pareiÅ¡kėjo 2020-07-20 Nr. 330-561 ir 2020-08-12 Nr. 74-840 praÅ¡ymai dėl įdarbinimo, pareiÅ¡kėjas buvo įdarbinimo komisijos posėdyje ir apie atsisakymÄ tenkinti jo praÅ¡ymus jis buvo informuotas jo paraÅ¡ymų svarstymo metu.

Iki 2020-07-20, Alytaus PN iš pareiškėjo dėl galimybės nesudarymo įsidarbinti skundų prašymų ar pareiškimų negavo, pareiškėjas jokių Alytaus PN sprendimų dėl neįdarbinimo neskundė. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. skundo padavimo dienos (toliau ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl to, kad Alytaus PN nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. sausio 21 d. nesuteikė jam galimybės dirbti.

Nurodo, kad Alytaus PN administracijai ne kartÄ buvo pateikęs praÅ¡ymus jį įdarbinti, tačiau praÅ¡ymai ignoruojami, dėl to jaučiasi diskriminuojamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nustato, kad nuteistųjų darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų pataisos priemonių. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę (BVK 125 straipsnio 1 dalis).

Nuteistiesiems darbÄ parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbÄ paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 3-4 dalys). Nuteistųjų darbo sÄ lygas nustatytos BVK 128 straipsnyje. AiÅ¡kindamas nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, konstatavo, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyviÄ pareigÄ dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iÅ¡ kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siÅ«lyti darbÄ (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrÄ elgesio variantÄ ).

Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant minėtas teisės normas yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įdarbinti kiekvienÄ nuteistÄ jį. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Nuteistųjų įdarbinimo komisijÄ ir prašė jį įdarbinti statybose pagalbiniu darbuotoju. IÅ¡ 2020 m. vasario 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-892 matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes turi daug nuobaudų. 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. praÅ¡ymais pareiÅ¡kėjas kreipėsi į KomisijÄ ir prašė įdarbinti mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu.

IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-3265 matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes elgesys nepatenkinamas, turi nuobaudų. IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 20 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 4-3527 matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo svarstytas ir nutarta neįdarbinti, nes nėra laisvų etatų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN apmokamas darbas nuteistiesiems siÅ«lomas tik esant laisvoms darbo vietoms. Alytaus PN sudaryta įdarbinimo komisija kiekvieno nuteistojo praÅ¡ymÄ svarsto individualiai ir kiekvienu atveju priimamas kolegialus sprendimas, vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. 1-30 patvirtintu „Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos apraÅ¡u“. Alytaus PN Komisija pareiÅ¡kėjo darbingumÄ vertino teigiamai, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo turimos specialybės, tuo metu pareiÅ¡kusių norÄ Ä¯sidarbinti kitų nuteistųjų, laisvų pareigybių ir darbo vietų riboto skaičiaus, kilo konkurencijos sÄ lygos todėl buvo taikytinas ApraÅ¡o 8 p. ApraÅ¡o 8.1 p. aspektu pareiÅ¡kėjo įsidarbinimo galimybės buvo vertinamos neigiamai, nes pareiÅ¡kėjas neturėjo darbinės patirties nei Alytaus PN, nei VÄ® „MÅ«sų amatai“, neturėjo paskatinimų, turėjo vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ , bausmės atlikimo metu paskirtos 57 nuobaudos, pareiÅ¡kėjas neturi prievolės mokėti periodines iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-30 patvirtintas „Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tvarkos apraÅ¡as“ (toliau ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 7 punkte nurodyta, kad pagrindiniai nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (specialybė). Å io apraÅ¡o 8 punktu įtvirtinta, kad jeigu keli nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijus, reikia vadovautis Å¡iais kriterijais: 8.1. nuteistojo turima darbinė patirtis, jo darbinės patirties laikotarpį įskaitomas ir darbas, dirbtas laisvės atėmimo vietų įstaigose ar Valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“; 8.2. nuteistojo drausmė (turimos galiojančios drausminės nuobaudos ar paskatinimo priemonės) ir motyvacijÄ dirbti; 8.3, nuteistojo atžvilgiu vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį dokumentÄ .

Jeigu keliems nuteistiesiems vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomuosius dokumentus, pirmenybę įsidarbinti turi nuteistasis, privalÄ s mokėti periodines iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui. Ä®vertinus Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus nustatyta, kad Alytaus PN visus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus jį įdarbinti iÅ¡nagrinėjo ir nurodė, jog Å¡iuo metu laisvų darbo vietų nėra, turi nuobaudų, elgesys nepatenkinamas. Teismas pažymi, kad nuteistųjų įtraukimas į darbÄ iÅ¡ esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprÅ«pinimo darbu tikslus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14).

Ä®staigos administracija, įgyvendindama jai suteiktÄ diskrecijos teisę, priimdama sprendimÄ dėl nuteistojo priėmimo į darbÄ ar atleidimo iÅ¡ darbo, kiekvienÄ atvejį vertina pagal konkrečios situacijos aplinkybes atitinkamo asmens atžvilgiu. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus PN turi teisę, bet ne pareigÄ nuteistuosius priimti į laisvas darbo vietas. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų svarstymo metu turėjo galiojančiÄ nuobauda, per bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas 57 kartus, paskatinimų neturėjo, o Nuteistųjų įdarbinimo komisija skirdama nuteistajam darbo vietÄ atsižvelgia į nuteistojo drausmę (ApraÅ¡o 8.2 p.).

Konstatuotina, kad nuteistųjų įtraukimas į darbÄ iÅ¡ esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprÅ«pinimo darbu tikslus. PareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti, kad atsakovas tyčiniais veiksmais atsisakė pareiÅ¡kėjÄ Ä¯darbinti, taip pat nepaneigė atsakovės atstovės duomenų, jog svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl darbo suteikimo mokyklos ir psichologinio centro tvarkiniu, laisvos darbo vietos nebuvo.

Teismo vertinimu, Alytaus PN veiksmai yra teisėti, o pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės savaime negali vertinamos kaip sudarančios besÄ lyginį pagrindÄ jam suteikti darbÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Alytaus PN darbo neužtikrinimo atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas teigė, jog jis jautėsi diskriminuojamas, nes kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiÅ¡kėjui ne. Europos SÄ jungos ir nacionaliniuose teisės aktuose diskriminacija pačia bendriausia Å¡io žodžio prasme reiÅ¡kia teisių sumažinimÄ arba atėmimÄ tam tikrai kategorijai asmenų dėl kokių nors požymių.

Asmenų lygybės principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų požymius. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų pagrindu.

Asmenų lygybės principas yra konstitucinės žmogaus prigimtinės teisės būti traktuojamam vienodai garantija. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas pažeidžiamas, kai tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, yra kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.

Asmenų lygybės principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia diskriminacijos draudimÄ , o diskriminacija dažniausiai suprantama, kaip žmogaus teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas, atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų požymius (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 17/97). Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Tačiau tam tikrais atvejais, tai yra esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Tai reiÅ¡kia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones pagal jų statusÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo turintis specifinį teisinį statusÄ , atliekantis laisvės atėmimo bausmę, taip pat į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skirtingai vertinamas su kitais nuteistaisiais.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jis jautėsi diskriminuojamas, nes kitiems asmenims darbas buvo suteikiamas, o pareiÅ¡kėjui ne, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir jog žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad nenustačius atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė