86c245ea-55da-478d-83f7-c9d80c19ae72 · Jurbarko rajono apylinkės teismas

N U T A R T I S                                                                                               Civilinė byla Nr. 2-324-714/2014; proceso Nr. 2-19-3-00196-8;procesinio dokumento kategorijos: (S) 99.4; 113.2; 117.1. JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 13 d. Jurbarkas Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės UAB „Atekta“ ieškinį atsakovui R.

P. dėl atgręžtinio reikalavimo ir n u s t a t ė: teisme 2014 02 14 gautas ieÅ¡kovės UAB „Atekta“ ieÅ¡kinį atsakovui R. P. dėl atgręžtinio reikalavimo dokumentinio proceso tvarka, ieÅ¡kovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo 3 388,08Lt patirtos žalos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo 2014 02 21 nutartimi buvo nuspręsta bylÄ nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, ieÅ¡kovei nustatytas terminas žyminiams mokesčiui primokėti.

Be to buvo atkreiptas ieÅ¡kovės dėmesys į tai, kad žala atsirado tuo metu, kai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiformavę darbo santykiai darbo sutarties pagrindu. Žala buvo padaryta atsakovui vykdant darbines funkcijas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, Å¡iuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos DK 246 – 258 straipsniai), taip pat individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkÄ (Lietuvos Respublikos DK 285 – 304 straipsniai).

IeÅ¡kovei nustatytas terminas pateikti teismui papildomus įrodymus, ar ji kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , jei ne, tai kodėl, nurodyti priežastis, kad teismas galėtų svarstyti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo nagrinėti teisme pagal Lietuvos respublikos CPK 137str. 2d. 2d. 3p. nuostatas. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta ir sudaryta galimybė atsiimti ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos CPK 139str. tvarka. Teisme 2014 03 10 gautas ieÅ¡kovės praneÅ¡imas dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo.

IeÅ¡kovė primokėjo žyminio mokesčio dalį. Be to nurodė, kad į darbo ginčų komisijÄ nesikreipė nes žalÄ atsakovas padarė ne darbdaviui, o tretiesiems asmenims, kuriems žalÄ atlygino draudikas, kuris turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ draudėjo, tai yra ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje, o sudarius susitarimÄ tarp draudiko ir UAB „Atekta“ dėl žalos atlyginimo dalimis 2013 11 28, ieÅ¡kovei atsirado teisė reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ atsakovo R. P., darbo sutartis su kuriuo nutraukta 2013 08 30.IeÅ¡kinį atsisakytina priimti nagrinėti teisme.Ginčas tarp ieÅ¡kovės UAB „Atekta“ ir atsakovo R.

P. kildintinas iÅ¡ tarp jų susiklosčiusių darbo santykių. IeÅ¡kovei atsiranda teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo dėl to priežasties, kad tarp jos ir atsakovo žalos atsiradimo metu buvo sudaryta darbo sutartis, ir aplinkybė, kad ieÅ¡kinio padavimo metu tie santykiai yra pasibaigę nesuteikia ieÅ¡kovei teisės tiesiogiai kreiptis į teismÄ .IÅ¡ darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimų darbo santykių teisinio reglamentavimo klausimais kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos DK 34-36 str.).

Lietuvos Respublikos DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodoma, jog darbo ginÄÄ nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigÄ natÅ«ra ar iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytÄ turtinę žalÄ yra darbo teisių gynimo bÅ«das. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintÄ individualaus darbo ginčo sampratÄ .2013 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimÄ , pakeitimai. Vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, yra darbo ginčų komisija, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieÅ¡ tai nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , sietini su nuÅ¡alinimo nuo darbo ar atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo vertinimu.

Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog iÅ¡imtinių tiesioginio kreipimosi į teismÄ atvejų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, papildomi šį sÄ raÅ¡Ä galintys iÅ¡plėsti atvejai privalo bÅ«ti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iÅ¡ darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimÄ , gali kreiptis tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydamas privalomos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo darbo ginčų komisijai nebuvo pateiktas, su Å¡iuo reikalavimu ieÅ¡kovė kreipėsi tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydama privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas ieÅ¡kinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog su nurodytu reikalavimu ji pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

Å ios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su analogiÅ¡ku reikalavimu, jeigu bus paÅ¡alintos aplinkybės, kliudančios iÅ¡nagrinėti bylÄ - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.). Aplinkybė, jog ieÅ¡kovės su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimÄ , pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismÄ (bylos 2S-2467-259/2013; 2S-327-611/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, ieÅ¡kovei gražintinas jos vardu sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.). Žyminį mokestį gražinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieÅ¡kovei pateikus įsiteisėjusiÄ teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: ieÅ¡kinį atsisakyti priimti.IÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovės darbovietė.

Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti ieÅ¡kovei. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Atekta“, į.k. 302723280, – 102,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ du litus) žyminio mokesčio, sumokėtu 2014 02 10 mokėjimo kvitu (51,00Lt) ir 2014 03 01 mokėjimo kvitu (51,00Lt).Teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį nekliudo vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos arba iÅ¡nyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieÅ¡kinį.Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Jurbarko rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Jūratė Lukšienė