86bed0ee-fa92-4c59-94ce-1881ee2e1371 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-72-530/2012;Proceso Nr. 1-22-1-00023-11-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.4. KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 27 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajam D. R., jo įstatyminiams atstovams G. R., R. R., kaltinamajam S. G., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, specialistei S. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1970-06-20 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, nevedęs, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

S. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-12-30, apie 14.00 val., Kaune, E. O. g. 4 kieme, vieÅ¡oje vietoje, garsiai Å¡aukdamas necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do per kiemÄ einantį D. R. ir sugriebęs jį pastÅ«mė, nuo ko D. R. atsitrenkė galva į namo sienÄ ir dėl Å¡ių veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pasireiÅ¡kė kaip lengvas galvos smegenų sukrėtimas, Å¡iais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.S. G. pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad grįžo iÅ¡ Anglijos draugas V.

M.. Su juo seniai nesimatė, užėjo pas jį į namus, ta proga iÅ¡gėrė. Jų namo uždarame kieme iÅ¡ mokyklos dažnai ateina mokiniai parÅ«kyti, Å¡iukÅ¡lina, ne kartÄ yra prašęs juos iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. Išėjęs kartu su draugu į kiemÄ pamatė ateinančius į kiemÄ jaunuolius , todėl paprašė vaikinus iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo ir neÅ¡iukÅ¡linti. Tačiau vienas iÅ¡ jaunuolių su pasityčiojimu jam atsakė „einam susileisti“. Jam pakartotinai papraÅ¡ius iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, nukentėjusysis toliau ėjo, todėl jam jis užstojo keliÄ .

Prie jo priėjo vienas D. R. ir pasakė nori praeiti, jis atsakė, kad čia nėra praėjimo, kad jis čia negyvena ir turi iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. Jis jaunuoliui pasakė iÅ¡kvies policijÄ ir jam atsisukus papurÅ¡kė dujų į akis, todėl susilenkė. Tarp jų kontakto nebuvo. Nežino, kodėl taip įvyko. Pribėgo parduotuvės „Drogas“ apsaugos darbuotojas. Nuėjo namo, iÅ¡siplovė akis, nuėjo į parduotuvę parsinešė alkoholio ir bÅ«damas namuose toliau bendravo su draugu. Jis pats paskambino policijai, informavo apie įvykį.

Po kurio laiko už lango iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pamatė atvažiavusiÄ policijÄ . Išėjo į kiemÄ pasiaiÅ¡kinti, nes nebijojo, nebuvo kaltas. PasiÅ«lė važiuoti į komisariatÄ , nuvažiavo, negalvojo, kad viskas taip baigsis. Nurodė, kad gali garsiai nusikeikti, nes turi problemÄ , garsiai kalba, dirbo balduose, kur didelis triukÅ¡mas, bet ne iÅ¡ piktos valios garsiai kalba. Jis stengiasi nesivelti į konfliktus, nes turi problemų su sveikata, neturi fizinės jėgos, vos pajuda. Jam nebuvo tikslo suduoti jaunuoliui, nes ir nebuvo pavojaus.

Apsaugos darbuotojo nepažinojo, jis iÅ¡eidavo iÅ¡ tarnybinių patalpų, kurių durys netoli jo namo laiptų, parÅ«kyti. Kai jis priėjo prie nukentėjusiojo, buvo blaivus, neÅ¡aukė ir necenzÅ«riniais žodžiais neÅ¡nekėjo. Jie kalbėjosi nuo Laisvės al. apie 10 m., o nuo E. O. g. 4 namo apie 4-5 m. nukentėjusiojo netampė už rÅ«bų, jo nestÅ«mė, jis nenugriuvo ir neatsitrenkė į namo sienÄ . Perspėdamas jaunuolius, kad neÅ¡iukÅ¡lintų, vykdė savo pilietinę pareigÄ .

Iki Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju nėra buvę jokių konfliktų, nebuvo pažįstami, gal jie patys iÅ¡sigando kÄ padarė, nes neturėjo teisės naudoti dujų balionėlį. Tvirtina, kad nukentėjusiojo nelietė.Nukentėjusysis D. R. parodė, kad su draugais po pamokų ėjo pro E. O. g. 4 esantį bromÄ , nes yra praėjimas, trumpino keliÄ , ėjo iki stotelės. Jis ėjo pirmas, įėjus į bromÄ , matė jog ten buvo kaltinamasis su draugu, kuris pradėjo Å¡aukti, kad jie neitų ten rÅ«kyti, jie atsakė nerÅ«ko.

Teigia, kad neÅ¡iukÅ¡lino, tik norėjo praeiti, tuomet kaltinamasis visokiais necenzÅ«riniais žodžiais pradėjo juos plÅ«sti. Jis sustojo, draugai jau buvo sustoję toliau. Kaltinamasis prie jo pribėgo iÅ¡ nugaros, jam atsisukus, jis griebė jį už striukės peties viena ranka, traukė į save ir pastÅ«mė, jis atsitrenkė į sienÄ . Jis pajuto nuo jo stiprų alkoholio kvapÄ , pamatė ginklÄ , tuomet jis iÅ¡sitraukė dujų balionėlį. Jis pats paskambino policijai, tėvui. Draugai iÅ¡sigandę pabėgo, nes pamatė ginklÄ â€“ revolverį.

Kaltinamasis visiÅ¡kai be priežasties juos užsipuolė, jie tiesiog ėjo ir jam nepakluso. Negali pasakyti, kaip tuo metu buvo apsirengęs, su striuke, įpratęs neÅ¡ioti gobtuvÄ . Nuo atsitrenkimo į sienÄ , užsiėmė už galvos, nes skaudėjo, nenugriuvo, sÄ monės neprarado, tik sumirguliavo akyse, kraujas nebėgo, guzas buvo. Atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ . Pykino, po to negalėjo užmigti, galva svaigo. Neatsimena, kada kreipėsi į medicinos įstaigÄ , savaitės laikotarpyje. Striukė buvo suplyÅ¡us per siÅ«lę ties pažastimi.

Striukę iÅ¡metė, ikiteisminio tyrimo metus jos nepateikė apžiÅ«rai. PareikÅ¡tas 1600 Lt ieÅ¡kinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Ne vienÄ kartÄ važiavo pas daktarus, svaigo galva apie savaitę, buvo smegenų sutrenkimas, pykino, patyrė nepatogumus. Namuose gydėsi, gėrė vaistus. Pas psichologus psichiatrus nesilankė. Dujų balionėlį (aÅ¡arines dujas) davė tėvas, neÅ¡iojosi savigynai. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas G. R. paaiÅ¡kino, jog jam įvykio aplinkybės žinomos tik iÅ¡ sÅ«naus pasakojimo.

Palaiko civilinį ieÅ¡kinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo( b.l.99, t.1).L. V. A. parodė, kad įvykis įvyko prieÅ¡ du metus žiemÄ , buvo prisnigę. Jis, D. R., E. U. ir L. G. po pamokų ėjo nuo Laisvės alėjos E. O. g. kirsti kampÄ ir tik įėjus į bromÄ , palei namÄ priėjo kaltinamasis, sako: „eikit iÅ¡ čia, nerÅ«kykit ir negerkit“. D. R. sakė „mes eisim ir praeisim, ten atrakinti vartai“. Jie buvo atokiau nuo D.. Tada kaltinamasis pribėgo prie D., griebė jam už striukės, visa jėga patempė į save, nuo to D. pasitraukė link jo, pasisuko, iÅ¡sitraukė pipirines dujas ir pradėjo purkÅ¡ti.

Jie iÅ¡sigando ir pabėgo, kas toliau vyko tarp jų neįsivaizduoja. Kaltinamasis vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Nuo patempimo iÅ¡ už nugaros, matė sienÄ Å¡alia, neatsimena, ar matė, kad nukentėjusysis atsitrenktų į sienÄ . Tuo metu nesiruošė ten gerti, rÅ«kti, gal kažkada labai seniai ten yra buvęs ir rÅ«kęs, bet tuo metu nieko nedarė. Tuo metu nukentėjusysis buvo apsirengęs pÅ«kinę striukę, kelnes, turėjo kuprinę, gal tempė už kuprinės, galvos apdangalo neprisimena.

K. D. iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ kaltinamojo, nematė. Tame kieme be jų, ar buvo paÅ¡alinių žmonių, negali pasakyti, nepamena. Geriau įvykį atsiminė ikiteisminio tyrimo metu.L. V. A., vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. teisme pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2011-01-07, apie 14–14.30 val. po pamokų, su savo draugais L. G., E. U. ir D. R. ėjo iÅ¡ E. O. gatvės ir ketino pereiti į K. D. gatvę. Nusprendė sutrumpinti keliÄ , todėl ėjo per vienÄ iÅ¡ ten esančių kiemų.

Užėjus į kiemÄ pamatė, kad iÅ¡ namo laiptinės išėjo vyras. Jie ėjo per kiemÄ , o vyras stovėjo jiems iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Einant jis jiems pasakė, kad neitų per kiemÄ ir nerÅ«kytų. Jie pasakė, kad nerÅ«kys, o tik nori praeiti per kiemÄ . Tuomet vyras garsiai Å¡aukdamas pradėjo juos plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais. Jie kiek stabtelėjo, tačiau D. R. pasakė, kad jis vis tiek eis per kiemÄ . IÅ¡ vyro elgsenos ir kalbos matėsi, kad jis buvo neblaivus. D. R. paėjus į priekį, vyras prie jo pribėgo ir sugriebęs už striukės pradėjo tampyti.

D. R. nesileido jo tampomas ir ketino iÅ¡ jo iÅ¡trukti, nes vyras jį spaudė prie sienos. Viskas vyko už į 15 metrų, todėl pilnai tvirtinti, kad D. R. dėl tampymo atsitrenkė galva į sienÄ , negali. Visas veiksmas vyko greitai ir spontaniÅ¡kai bei užtruko keliolika sekundžių. D. R. iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ jį užpuolusio vyro gniaužtų tik papurÅ¡kus į vyrÄ iÅ¡ pipirinių dujų balionėlio. PapurÅ¡kus dujų, vyras nukrito ant sniego, tačiau ir toliau keikė juos. Visa tai matydami jie iÅ¡sigando ir pabėgo į E. O. gatvę, vėliau į Laisvės alėjÄ .

Visa tai matė kieme buvęs vyras bei kieme buvęs parduotuvės apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas įvykį matė iÅ¡ 25-30 metrų atstumo. Po kelių minučių trise sugrįžo iki to paties kiemo, nes ketino pasižiÅ«rėti kas nutiko D. R.. D. R. sutiko iÅ¡eidinėjantį iÅ¡ kiemo. Jis pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ ir kad atvažiuos jo tėvas. Taip pat paminėjo, kad jį užpuolęs vyras turėjo pistoletÄ , kurį matė prisegtÄ prie jo diržo. Po to atvykus policijos pareigÅ«nams, jie nuvyko į policijos komisariatÄ .

Taip pat važiavo ir D. R. užpuolęs vyras. (1 t., b. 1. 46).Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo E. U. parodymai, kad įvykio dienÄ po pamokų su savo draugais L. G., V. A. ir D. R. ėjo iÅ¡ E. O. gatvės ir ketino pereiti į K. D. gatvę. Ėjo pro bromÄ ir prie jų prisikabino kaltinamasis, paklausė, kur jie eina, kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais. IÅ¡ laiptinės kaltinamasis buvo vienas išėjęs, dar buvo apsaugos darbuotojas. Jie kaltinamajam nieko nepadarė, tik pasakė, kad nori praeiti.

Kaltinamasis jiems pasakė, kad jie eina rÅ«kyti, nors jie eidami nerÅ«kė. Ä®vyko konfliktas, apsižodžiavo, kaltinamasis puolė D. R., jį stÅ«mė į sienÄ . Nuo jo siena buvo apie 1-1,5 m. Toliau nieko nematė, nes iÅ¡sigandę pabėgo iÅ¡ bromo. IÅ¡sigando, nes įtarė, kad kaltinamasis neblaivus, matėsi iÅ¡ jo eisenos, svirduliavo (1 t., b.l. 99).Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo L. G. parodymai, kad įvykio dienÄ po pamokų su savo draugais V. A., E. U. ir D. R. ėjo iÅ¡ E. O. gatvės ir ketino pereiti į K.

D. gatvę, norėjo kirsti kampÄ ir ėjo pro kiemÄ . Kaltinamasis kieme pradėjo rėkauti, kad jie nerÅ«kytų, jie pasakė, kad nori tik praeiti. Kaltinamasis pradėjo naudoti necenzÅ«rinius žodžius, pribėgo prie nukentėjusiojo ir trenkė jį į sienÄ , tada D. R. iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė, o jie iÅ¡sigandę pabėgo. Eidami nerÅ«kė, Å¡iukÅ¡lių nemėtė (1 t., b. l. 101).Vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. teisme pagarsinti liudytojo V. M. parodymai, kad jis su kaltinamuoju yra seni pažįstami.

Jis grįžęs iÅ¡ užsienio, užvažiavo pas jį. Nutarė ta proga iÅ¡gerti. Abu išėjo nusipirkti gėrimų. Daugelis nepilnamečių tame uždarame kiemelyje rÅ«ko. Todėl tÄ dienÄ atėjus į kiemelį jaunuoliams, jis liepė jiems iÅ¡eiti. Išėjęs iÅ¡ laiptinės ėjo tiesiai per bromelį, o kaltinamasis buvo pasilikęs su jaunuoliais. Matė, kaip atėję jaunuoliai kiemelyje rÅ«kė, jie buvo keturiese. Jis tuo metu buvo toliau. Belaukdamas pamatė iÅ¡bėgančius tris jaunuolius ir suprato, kad kažkas atsitiko.

Grįžęs atgal, pamatė, kad apsauginis laiko nukentėjusįjį ir pasakė, kad sudavė į veidÄ . Pamatė, kad kaltinamajam buvo papurkÅ¡ta dujų, suteikė pagalbÄ . Negirdėjo, kad kaltinamasis bÅ«tų vartojęs necenzÅ«rinius žodžius. Stovėjo nuo sienos maždaug apie 5 metrus, nuo stÅ«mimo negalėjo atsitrenkti į sienÄ . Paties konflikto nematė, tik matė, jam išėjus iÅ¡ laiptinės, jaunuoliai rÅ«kė.Liudytojas J. B. parodė, kad su kaltinamuoju susipažino teismo proceso metu, tada nepažinojo, nukentėjusiojo taip pat.

Kaltinime nurodytu laiku, apie 14 val. dirbdamas apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Drogas“ per pietus išėjo parÅ«kyti į E. O. g. 4 vidinį kiemÄ . BerÅ«kant pastebėjo, kaip įėjo pro bromÄ keturi vaikinai iÅ¡ E. O. gatvės, tuo metu išėjo iÅ¡ laiptinės kaltinamasis su draugu. Kaltinamojo draugas nuėjęs Å¡iukÅ¡les iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡linę, o kaltinamasis pamatė einančius vaikinus, sako: „kur einat“, pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, nes suprato, kad Å¡iukÅ¡lina.

Trys vaikinai sustojo anksčiau, o vienas nukentėjusysis ėjo į priekį, pareplikavo, sakė: „susileisiu dozę ir iÅ¡eisiu“. Kaltinamasis užstojo jam keliÄ , jie persimetė keliais žodžiais. Jis su pardavėja Å¡nekėjosi, pamatė momentÄ , kaip kaltinamasis už veido užsiėmė ir nematė, kas įvyko, pagalvojo, gal trenkė. Kaltinamasis užsiėmęs už veido ėjo į laiptinę, o nukentėjusiajam jis pasakė „iÅ¡sikviesk policijÄ â€œ. Jis nieko neatsakė, kiti jaunuoliai buvo išėję iÅ¡ bromo, jis su draugais nebendravo, neaptarinėjo, kas atsitiko.

Po to atvažiavo policija, jį vietoje apklausė. IÅ¡ kaltinamojo sužinojo, kad jam papurÅ¡kė dujas. Jis nematė jokių grumtynių. Kad bÅ«tų vartojami necenzÅ«riniai žodžiai, neįsiklausė, nes greitai viskas įvyko. Kaltinamasis nukentėjusįjį sustabdė tarp dviejų namų, arčiau prieÅ¡ais pastatÄ , apie 5 m. nuo sienos. Nugriuvusių nei vieno nematė. Kai su nukentėjusiuoju bendravo, ant jo kÅ«no kraujosruvų, kitų sužalojimų nepastebėjo. IÅ¡ nukentėjusiojo elgesio nesimatė, kad jis bÅ«tų pasikeitęs, sÄ monę praradęs, viskas buvo gerai.

Jeigu bÅ«tų kažkoks susistumdymas, bÅ«tų pats pribėgęs, iÅ¡skyręs. Nukentėjusysis neaiÅ¡kino, kad kaltinamasis naudojo jo atžvilgiu smurtÄ . Jam po to pats kaltinamasis paskambino į parduotuvę ir padėkojo jam. Jis paklausė, kas jam atsitiko, atsakė, kad gavo dujų į veidÄ .Specialistė S. B. paaiÅ¡kino, kad D. R. buvo apžiÅ«rėtas 2011-01-28, buvo atvykęs su tėvu. ApžiÅ«ros metu iÅ¡orinių sužalojimų nebuvo, nes po įvykio buvo praėjęs ilgas laikas, mėnuo laiko.

Jis nurodė, kad kreipėsi į klinikas ir gydėsi ambulatoriÅ¡kai Kalniečių poliklinikoje. Todėl buvo iÅ¡reikalauti medicininiai dokumentai ir suraÅ¡yta iÅ¡vada, remiantis medicininiais dokumentais. Ä® Kauno klinikas kreipėsi 2010-12-31, buvo apžiÅ«rėtas pediatro ir vaikų neurologo, daryta kompiuterinė tomografija, diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Klinikiniai požymiai: pykina, skauda galvÄ , svaigsta galva, o objektyvÅ«s tyrimo duomenys: rombergo pozoje pasvyruoja. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad objektyviai sumuÅ¡imo žymių nematyti, o neurologas konstatuoja, kad pakauÅ¡io-virÅ¡ugalvio srityje odos paraudimas, bet paraudimas nevertinamas, todėl ji nerašė.

Gydėsi trumpai, 2011-01-03 buvo apsilankęs Kalniečių poliklinikoje, bet sirgo visai kita liga – nazofaringitu (perÅ¡alimu). Ji nematė jo po traumos, tÄ nustatė neurologas, nustatyta diagnoze neabejoja. Neurologas rėmėsi klinikiniais simptomais ir atliktu objektyviu tyrimu. Tik prisilietimo neužtenka, kad iÅ¡sivystytų galvos smegenų sukrėtimas. Kadangi kreipėsi kitÄ dienÄ , guzas galėjo ir pranykti. Turėjo bÅ«ti pakankamas smÅ«gis, ne tik prisilietimas, ne visada lieka iÅ¡oriniai sužalojimai, nekiekvienas trauminis poveikis palieka.

Kontaktuoja plaukuota galvos dalis, iÅ¡orinių gali ir nelikti. Å iuo atveju nebuvo iÅ¡orinių sužalojimų. IÅ¡ kompiuterinės tomografijos, kai kurių minkÅ¡tų audinių komponentas, bet Å¡iuo atveju niekas nerodo. Neurologas rodo, kad odos paraudimas, galimai kontakto vieta. Vienas iÅ¡ požymių yra svyravimas rombergo pozoje. Kad simuliuoti, reikia žinoti, kÄ reikia daryti rombergo pozoje. Žmogus stovi iÅ¡tiesęs rankas į priekį, užmerktomis akimis. Å itas simptomas gali bÅ«ti prie kitų galvos smegenų ligų.

Lengvas galvos smegenų sukrėtimas gali bÅ«ti trenkiantis į sienÄ , smÅ«gis į veidÄ , gali nugriuvus, gali stumiant krÅ«tine ir trenkiantis į sienÄ galva.Teismo posėdžio metu buvo iÅ¡tirti, įvertinti ir Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai:IÅ¡ 2011-01-28 specialisto iÅ¡vados Nr. G 365/11 (02) matyti, kad D. R. medikams paaiÅ¡kino, kad 2010-12-30 E. O. g. 4 kieme nepažįstamas vyras jį pastÅ«mė ir jis galva trenkėsi į sienÄ . Be sÄ monės nebuvo. D. R. diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas.

Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Kadangi medicininiuose dokumentuose iÅ¡oriniai sužalojimai neapraÅ¡yti, detalizuoti sužalojimo padarymo mechanizmÄ nėra galimybės. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010-12-30 (1 t., b. l. 20-21).LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele nustatyta, kad D. R. kreipėsi 2010-12-31, buvo konsultuotas pediatro ir vaikų neurologo, daryta kompiuterinė tomografija.

Pediatro konsultacija: objektyviai galvoje sumušimo žymių nematyti (...). Galvos smegenų kompiuterinis tyrimas Nr. 2370 – sub ir supratentoriniai židinių galvos smegenų tankio pakitimų nematyti. Neurologo diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimo sindromas. Pakaušio-viršugalvio srityje paraudusi oda. Skirtas tausojantis režimas, gydėsi trumpai (1 t., b. l. 23-27).VĮ Kalniečių poliklinikos asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad D. R. kreipėsi 2011-01-03, diagnozuota ūminis nazofaringitas (peršalimas) (1 t. b. l. 20, 22).2010-12-30 dokumentų ir daiktų paėmimo protokolu nustatyta, kad D.

R. policijos pareigÅ«nams pateikė dujų balionėlį „Pro Sekur“, kuris 2011-06-02 pakvitavimu grÄ Å¾intas G. R. (1 t., b. l. 29, 30).IÅ¡ 2010-12-30 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad S. G. buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas (1 t., b. l. 49).IÅ¡ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. G. diagnozuota stuburo iÅ¡varža. Nedarbingo lygio pažyma nustatytas darbingumo lygis 40% (1 t., b. l. 168-169).Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju, kaltinamuoju ir liudytojais, nustatyti pagal kiekvieno jų parodymus įvykio vieta, nukentėjusio ir kaltinamojo buvimo vieta, atstumai( t.1,b.l.124-155). 2012-06-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad adresu E. O. g. 6, Kaune, yra dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinis namas.

Ties E. O. g. 6, matyti įėjimas (bromas) į namo kiemÄ . E. O. g. 6 namas yra sujungtas su E. O. g. 4 bei E. O. g. 2 namais. Ties E. O. g. 4 namu, taip pat matyti įėjimas (bromas) į namo kiemÄ . Įėjus pro E. O. g. namo Nr. 6 bromÄ , patenkama į kiemÄ , kuris yra sujungtas su E. O. g. namo Nr. 4 kiemu. Kieme pasikus į kairę pusę ir paėjus apie 30 metrų į priekį, matomas kitas išėjimas (bromas) iÅ¡ kiemo. E. O. g. namo Nr. 6 namo kiemas yra sujungtas su E. O. g. namo Nr. 4 kiemu, t. y. Å¡iuos namus sieja vienas kiemas bei į juos galima patekti per du įėjimus – išėjimus (bromus).K.

S. G. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 284str.1d. t.y. vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ â€¦â€œ. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Iš surinktų ir įvertintų įrodymų visumos matyti, jog įvykio vieta Kaune, E. O. g. 4 / Laisvės al.110 kiemas, kuriame pastatų išsidėstymas rodo jog šie namai stovi L. al. Ir O. gt. sankirtoje, kampiniai namai, sudarantys trikampį( b.l. 170, t.1), kur pėstiesiems susisiekimas tiek į O. gt., tiek į Laisvės al. yra lengvai prieinamas, žiemos metu nuolatos valomomis gatvėmis.

Bandant pereiti namų kiemÄ , kaip teigė nukentėjusysis D. R. ir liudytojai V. A., E. U. ir L. G. kelias nesutrumpėtų, nebent keletu metrų( b.l.170,t.1.), tačiau pastarųjų tvirtinimu, tame kieme jie yra buvę nedaug kartų, V. A. ir E. U. teisme patvirtino, kad jie tÄ kiemÄ Å¾ino, praeiti galima pro vartus, be to jiems yra tekę rÅ«kyti Å¡iame kieme( b.l.100, t.1). Todėl teismas įvertinęs Å¡ias aplinkybes, labiau tiki kaltinamojo aiÅ¡kinimu, jog uždarame kieme, nuolatos renkasi jaunuoliai, rÅ«ko, mėto nuorÅ«kas, Å¡iukÅ¡lina kiemÄ , nei nukentėjusio ir liudytojų parodymais, kad jie neva norėjo tik praeiti į O. gatvę iÅ¡ Laisvės al.. Vieta vieÅ¡a, joje be paminėtų asmenų buvo ir kitų asmenų, Å¡iuo konkrečiu atveju apsaugos darbuotojas J.

B.. Konfliktas tarp nukentėjusiojo D. R. ir kaltinamojo S. G. kilo dėl to, kad nukentėjusysis nepakluso kaltinamojo praÅ¡ymui neiti į kiemÄ ir neÅ¡iukÅ¡linti. Liudytojai V. A., E. U. ir L. G. sureagavo, sustojo, tuo tarpu D. R. nekreipdamas dėmesio judėjo į kiemo gilumÄ . Å ias aplinkybes patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai E. U., V. A., L. G., J. B. bei kaltinamasis S. G.. Liudytojas J. B. teismui paaiÅ¡kino, jog jam rÅ«kant vidiniame kiemelyje jis pastebėjo iÅ¡einančius du vyrus, kurių vienas iÅ¡metė kažkokį paketÄ Ä¯ Å¡iukÅ¡lių konteinerį , o kitas priėjo prie į kiemÄ Ä¯einančių jaunuolių ir pasakė“ kur einat“, keiksmažodžių , kurie jam bÅ«tų įsiminę jis negirdėjo.

Trys jaunuoliai sustojo, o nukentėjusysis ėjo į priekį ir pareplikavo kaltinamajam „susileisiu dozę ir iÅ¡eisiu“. Jautėsi, kad nukentėjusysis jautėsi drÄ sesnis ir mandresnis už kitus jaunuolius. Tuomet kaltinamasis užstojo nukentėjusiajam keliÄ kieme, tarp dviejų namų, bet iki pastato sienos galėjo bÅ«ti likę apie 4-5 metrus. Liudytojas J. B. tai patvirtino ir parodymų patikrinimo metu( b.l. 147-150). Matė kaip persimetė keliais žodžiais ir kaltinamasis susiėmė už veido, pamanė jog jaunuolis jam sudavė, ir nubėgo į laiptinę užsidengęs delnais veidÄ .

Jis klausė kas atsitiko, tačiau tuo metu kaltinamasis jam nieko neaiÅ¡kino, tik įbėgo į namÄ . Tai matydamas jis priėjo prie nukentėjusiojo ir pasakė „iÅ¡sikviesk policijÄ â€œ. Nukentėjusysis ėjo link bromo, jam nieko nesakė, o kiti jaunuoliai, kai pamatė jog kaltinamasis susiėmė už veido, iÅ¡ karto pabėgo iÅ¡ kiemo. Liudytojas J. B. kelis kartus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog jis kaltinamojo besistumdančio su nukentėjusiuoju nematė. Siena nuo jų buvo tolokai už 4-5 metrų.

Nukentėjusysis iÅ¡ kiemo ėjo normaliai, ramiai , nesimatė jog jis bÅ«tų nukentėjęs. Teigia nematęs , kad kaltinamasis bÅ«tų sugriebęs nukentėjusįjį, nes prieÅ¡ingu atveju jis bÅ«tų jautęs pareigÄ iÅ¡skirti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo J. B. parodymais, kadangi byloje nustatyta, jog liudytojas neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis buvo visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo tiek nukentėjusiajam , tiek kaltinamajam. Teismas mano, jog jo parodymai yra labiausiai objektyvÅ«s ir sutampantys su kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojo J. B. parodymai visiÅ¡kai sutampa su kaltinamojo S. G. parodymais, dėl įvykio vietos, tai yra tos vietos kur tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko apsižodžiavimas ir kur nukentėjusysis papurÅ¡kė kaltinamajam dujų balionėliu( b.l. 152-155, 147-150, t.1.). Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymais( t.1.b.l. 124-127), vieta kurioje neva kaltinamasis stumdė jį yra 2 metrai iki pastato Nr.4 sienos; liudytojo L. G. teigimu 1 metro atstumu nuo pastato Nr.4 sienos įvyko susistumdymas, tikslios vietos teigė neprisimenÄ s ( b.l. 136-138, t.1.); liudytojo V.

A. ir E. U. teigimu susistumdymas vyko 70 cm. atstumu nuo sienos, tikslios vietos teigė neprisimenantys ( t.1.b.l.141-144, 130-131). Teismas vertindamas parodymų patikimumÄ , jų iÅ¡samumÄ privalo patikrinti duotų parodymų nuoseklumÄ . Kaltinamasis nuo įtarimų pareiÅ¡kimo dienos iÅ¡ esmės savo pozicijos nekeitė, teigė, jog įvykio dienÄ išėjo su draugu į laukÄ , iÅ¡nešė Å¡iukÅ¡les ir pamatęs į kiemÄ ateinančius jaunuolius paprašė jų nerÅ«kyti. Neneigė jog galėjo pasakyti garsiai, nes dėl darbo pobÅ«džio jis garsiai kalba.

Vienas iÅ¡ jaunuolių pasiteiravo kas jis toks, ir jis aiÅ¡kino jog čia gyvena, tenka nuolatos tvarkyti kiemÄ , ir bandė rodyti ranka į nuorÅ«kas, kai pajuto skausmÄ akyse, suprato jog pripurÅ¡kė dujų. Teigė jog jokio kontakto tarp jo ir nukentėjusio nebuvo. 2010-12-30 jis parašė praÅ¡ymÄ policijai ir taip pat nurodė įvykio aplinkybes( b.l. 6,8). PanaÅ¡iai aplinkybes nurodė ir liudytojas J. B., kuris teigė jog viskas vyko trumpai, jokių keiksmažodžių jis negirdėjo, jokio ginklo pas kaltinamÄ jį jis nematė, po keleto žodžių jis pamatė kaip kaltinamasis susiėmė už veido( b.l. 9,t.1).

Tuo tarpu nukentėjusysis 2010-12-30 praÅ¡yme policijai nurodė, kad : „pribėgo neblaivus, ginkluotas asmuo, pradėjo rėkti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, bet jie visi ėjo tolyn. Tuomet tas asmuo pribėgo agresyviai prie jo(...) , čiupo už rankos ir traukė link savęs, link bromo pro kurį atėjo, traukimo metu trenkėsi su galva į sienÄ , tas žmogus keikdamasis pradėjo tempti ir (...) jis iÅ¡sigandęs papurÅ¡kė dujų balionėliu užpuolikui į veidÄ , Å¡is parkrito ir iÅ¡sitraukęs ginklÄ pradėjo vėl necenzÅ«riniais žodžiais gÄ sdint ir grasint, tada traukėsi nuo jo, nes Å¡vaistėsi su ginklu, jį sulaikė apsauginis ir liepė eiti į kažkokį bromÄ , o jis iÅ¡sigandęs paskambino 112 ir pasakė užpuolikui su apsauginiu, kad niekur su jais neis.

Atsiliepus policijai, niekas jam nepasakė adreso, todėl padėjo telefonÄ . Užpuolikas ir apsauginis pabėgo į namus ir jis paskambino tėčiui( b.l.6). Apklaustas liudytoju ( t.1.b.l. 35-36) parodė, kad siekdami sutrumpinti keliÄ eidami iÅ¡ O. g. į autobusų sustojimÄ ( atkreiptinas dėmesys jog autobusų sustojimas yra O. gt.), įėjo į kiemÄ , kuriame matė keturis ar penkis vyrus su buteliu degtinės rankose. Vienas iÅ¡ vyrų ėmė ant jų rėkti, neiti rÅ«kyti, jiems paaiÅ¡kinus jog taip trumpina keliÄ , ėjo toliau, kai minėtas vyras ėmė vytis, pribėgo prie jo iÅ¡ už nugaros, pradėjo jį tempti link savęs, ko pasekoje jis atsitrenkė galva į namo sienÄ .

Tai pamatę draugai iÅ¡bėgiojo. Tuomet jis pamatęs vėl artėjantį tÄ patį vyrÄ , papurÅ¡kė jam dujomis. Jis parkrito, po to atsikėlė iÅ¡sitraukė ginklÄ , mojavo juo, grasino ir tik paskui nuėjo į laiptinę. Apsauginis jam liepė eiti kartu, bet jis pasakė, jog neis, iÅ¡kvietė policijÄ . Apklaustas teisme( t.1.b.l.

98) nurodė tokias aplinkybes: “kaltinamasis buvo prie savo durų lauke. Jis pradėjo rėkti, kad mes einame rÅ«kyti, atsakius kad nerÅ«kome, atbėgo griebė už striukės. Draugai iÅ¡sigando ir pabėgo, o kaltinamasis jį pastÅ«mė, ir tuo momentu kai traukė jį, jis susitrenkė sau galvÄ Ä¯ sienÄ . Jis tuomet iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė kaltinamajam. Apklaustas teisme(t.1.b.l. 176), nurodė tokias aplinkybes“ kaltinamasis pribėgo iÅ¡ nugaros, paėmė už peties, pirma atitraukė ir paskui pastÅ«mė.

Jis atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ . Nuo atsitrenkimo į sienÄ susiėmė už galvos, nes skaudėjo galvÄ , nenugriuvo, sÄ monės neprarado, sužaibavo akyse, buvo guzas, kraujas nebėgo. Ä®plyÅ¡o striukė, bet apie tai policijai nepranešė, jÄ iÅ¡metė“. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad D. R. medikams paaiÅ¡kino, kad 2010-12-30 E. O. g. 4 kieme nepažįstamas vyras jį pastÅ«mė ir jis galva trenkėsi į sienÄ . Be sÄ monės nebuvo. D. R. diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas.

Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Kadangi medicininiuose dokumentuose iÅ¡oriniai sužalojimai neapraÅ¡yti, detalizuoti sužalojimo padarymo mechanizmÄ nėra galimybės. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2010-12-30 (1 t., b. l. 20-21). LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele nustatyta, kad D. R. kreipėsi 2010-12-31, buvo konsultuotas pediatro ir vaikų neurologo, daryta kompiuterinė tomografija.

Pediatro konsultacija: objektyviai galvoje sumušimo žymių nematyti (...). Galvos smegenų kompiuterinis tyrimas Nr. 2370 – sub ir supratentoriniai židinių galvos smegenų tankio pakitimų nematyti. Neurologo diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimo sindromas. Pakaušio-viršugalvio srityje paraudusi oda. Skirtas tausojantis režimas, gydėsi trumpai (1 t., b. l. 23-27). Specialistė S. B. teismui paaiškino, kad nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad objektyviai sumušimo žymių nematyti, o neurologas konstatuoja, kad pakaušio-viršugalvio srityje odos paraudimas, bet paraudimas nevertinamas, todėl ji nerašė.

Tik prisilietimo neužtenka, kad iÅ¡sivystytų galvos smegenų sukrėtimas. Kadangi kreipėsi kitÄ dienÄ , guzas galėjo ir pranykti. Å iuo atveju nebuvo iÅ¡orinių sužalojimų. Vienas iÅ¡ objektyvių požymių yra svyravimas rombergo pozoje. Kad simuliuoti, reikia žinoti, kÄ reikia daryti rombergo pozoje. Žmogus stovi iÅ¡tiesęs rankas į priekį, užmerktomis akimis. Å itas simptomas gali bÅ«ti ir prie kitų galvos smegenų ligų. Nukentėjęs teisme neneigė jog jam ir anksčiau skaudėdavo galva, bÅ«davo jog iÅ¡geria vaistų ir praeina.

Apklaustas liudytoju V. A. parodė, kad einant per kiemÄ , prie jų priėjo kaltinamasis ir pasaakė „eikit iÅ¡ čia, nerÅ«kykit ir negerkit“. B. D. pasakė mes eisim ir praeisim, tuomet jis stvėrė DanÄ , o jie iÅ¡sigando ir pabėgo. DanÄ griebė už nugaros ir matė kaip tempė, ir tada D. panaudojo pipirines dujas, tai matė, jie iÅ¡sigando ir tada pabėgo(b.l.6, t.2.). Kaip atsitrenkė į sienÄ teigė nematęs. Liudytojas L. G. teisme nurodė, kad kaltinamasis pribėgo prie D. trenkė jį į sienÄ , tada D. papurÅ¡kė dujų ir jie pabėgo.

PapraÅ¡ytas patikslinti aplinkybes nurodė, kad kaltinamasis paėmė DanÄ už striukės ir nutempė prie sienos ir nubloÅ¡kė. Mano jog DanÄ pastÅ«mė iÅ¡ Å¡ono. Teigia jog jie pabėgo po to , kai D. papurÅ¡kė dujų dėl to pasimėtė ir pabėgo( b.l. 101). Liudytojas E. U. apklaustas teisme nurodė, kad gavosi konfliktas dėl rÅ«kymo, jie teigė jog nerÅ«ko, po to gavosi konfliktas, apsižodžiavimas ir kaltinamasis puolė ant D., pribėgęs stÅ«mė DanÄ Ä¯ sienÄ , kuri buvo už 1-1,5 m. atstumo ir mano jog nukentėjęs galėjo pasiekti siekti( b.l. 99, t.1.).

Teismas įvertinęs nukentėjusiojo ir liudytojų E. U., L. G. parodymus daro iÅ¡vadÄ , jog jų parodymai nėra nuoseklÅ«s dėl esminių aplinkybių, tai yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo veiksmų, nors visi vienu metu buvo įvykio vietoje, tačiau įvykio aplinkybes, aiÅ¡kina skirtingai: V. A. teigia nematė atsitrenkimo į sienÄ , E. U. stÅ«mė DanÄ Ä¯ sienÄ , tačiau pačio atsitrenkimo į sienÄ nematė, tik mano jog jis galėjo sienÄ pasiekti, tuo tarpu L. G. nurodė, kad kaltinamasis trenkė DanÄ Ä¯ sienÄ , vėliau pakeitė nuomonę, teigdamas jog nutempė DanÄ paėmęs už striukės iki sienos ir tuomet nubloÅ¡kė.

Esant tokiems liudytojų parodymų nesutapimams, teismas Å¡ių liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai, ta apimtimi kiek jie liečia patį D. R. sužalojimo faktÄ . Apklaustas liudytoju V. M. teisme patvirtino, jog jis pačio konflikto nematė, nes ėjo į parduotuvę nusipirkti degtinės. Kaltinamasis liko kiemelyje. IÅ¡eidamas jis matė keturis jaunuolius rÅ«kančius kiemelyje. Girdėjo jog jo draugas S. G. liepė iÅ¡eiti jaunuoliams, nerÅ«kyti. Belaukdamas draugo jis pamatė iÅ¡bėgančius tris jaunuolis ir supratęs jog kažkas atsitiko, grįžo atgal.

Matė kaip apsaugos darbuotojas laikė nukentėjusįjį ir pasakė jog davė į veidÄ . Kaltinamajam buvo pripurkÅ¡ta dujų. Taigi aukščiau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad konfliktas kilo tarp nukentėjusio ir kaltinamojo dėl to, kad kaltinamasis prašė neterÅ¡ti kiemo nuorÅ«komis, neiti, netrukdyti, tačiau nukentėjusysis nesutikdamas su pareikÅ¡ta pastaba ir toliau ėjo per kiemÄ , nežiÅ«rint į tai, kad kiti jaunuoliai pakluso ir nusprendė nekonfliktuoti dėl esamos situacijos.

Tuo tarpu nukentėjusysis konfliktÄ iÅ¡sprendė papurkÅ¡damas kaltinamajam pipirines dujas į veidÄ . Po Å¡io veiksmo konfliktas nutrÅ«ko, nes nukentėjusįjį iÅ¡einant iÅ¡ kiemo sustabdė apsaugos darbuotojas J. B. ir liepė pačiam paskambinti į policijÄ . Nors nukentėjusysis teisme teigė jog konflikto metu buvo sužalotas, tačiau jau aptarti įrodymai ir jo paties nenuoseklÅ«s parodymai neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti jog nukentėjusysis buvo sužalotas šio konflikto metu.

Nors nukentėjusysis ir teigė, jog jo galvoje buvo guzas, tačiau praėjus parai po įvykio, nukentėjusįjį apžiÅ«rėjęs medikas pediatras, galvoje sumuÅ¡imo žymių nematė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis į medikus pagalbos kreipėsi tik praėjus parai laiko, nors pats teigė jog patyrė stipriÄ galvos traumÄ , buvo guzas, kuris laikėsi kelias dienas, nuo smÅ«gio pasipylė žvaigždutės, pykino ir pnÅ¡.. Diagnozuota trauminė smegenų liga, kadangi Rombergo pozoje pasvyruoja.

Tačiau apklausta specialistė teismo posėdyje nurodė, kad Å¡itas simptomas gali bÅ«ti ir prie kitų galvos smegenų ligų. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Byloje nėra jokių įrodymų, kokius necenzÅ«rinius žodžius vartojo kaltinamasis bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, kad kaltinamasis minėtais bÅ«dais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, dėl kurios bÅ«tų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nežymiai sutriko nukentėjusiojo sveikata, todėl kilus pagrįstoms abejonėms, teismas, iÅ¡tyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali paÅ¡alinti jų, todėl visos jos vertintinos kaltinamojo naudai ir kaltinamasis iÅ¡teisintinas pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos LR 284str.1d. (LR BK 303 str. 5d. 1 p.).

Teismas vertino ir kaltinamojo asmenybę: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas(60-64, t.1), turi sveikatos problemų, prieÅ¡ metus laiko iki įvykio jam buvo atlikta stuburo operacija, netekęs 60 proc. darbingumo( b.l. 168-169). Å ios nurodytos aplinkybės taip pat leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog esant tokiai sveikatos bÅ«klei abejotina, jog kaltinamasis siektų konflikto, ar net smurtavimo prieÅ¡ keturis jaunus asmenis.Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusiojo D. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b. l.

39) atmestinas BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatytais pagrindais.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikintinas.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302, 303str. 5 d. 1 p., 305str.3d., 307str. 308 str. str., n u s p r e n d ž i a : I. S. G. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. sudėties. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                        Danutė Giačaitė