2025-01-15 Nr. AB-701-3-61-3-01434-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-60-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01434-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 23S198616 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, praleidus terminą skundui paduoti ir jo neatnaujinus.

2024 m. balandžio 23 d. pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl 2024 m. balandžio 16 d. nutarties.

Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus – patikslinti atskirojo skundo pagrindą, atsižvelgiant į ABTĮ reikalavimus, be kita ko, pateikti dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo atskirojo skundo trūkumams pašalinti – nurodyti argumentus, kad terminą skundui paduoti jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 16 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, kuris tos pačios dienos teismo nutartimi buvo priimtas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I2-6387-422/2024 pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui skundą dėl šioje byloje skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo teismui terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl minėtos 2024 m. vasario 1 d. nutarties, 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-199-525/2024 paliko minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Iš Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d., Lietuvos migracijos informacinės sistemos asmens aktyvioje paskyroje nurodytu elektroniniu pašto adresu. Migracijos departamentas informavo teismą, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę, kurioje jo prašymu pakoreguotas el. pašto adresas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. nutartyje padarė išvadą, kad Migracijos departamento teismui pateikti duomenys buvo pakankami patvirtinti, kad Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d., todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2023 m. lapkričio 9 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, neturėdamas pagrindo kvestionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje nustatytų aplinkybių dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas antrą kartą į Regionų administracinį teismą su skundu dėl Migracijos departamento Sprendimo kreipėsi 2024 m. balandžio 9 d., konstatavo, kad pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti teigė, kad Migracijos departamento įvykių interpretacija ir duomenų pateikimas neatitinka tikrovės. Tvirtino, kad vizito metu jis padavė vizitinę kortelę ne kontaktiniams duomenims, o kultūros bendruomenės pavadinimui patikslinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jo namuose buvo atlikta krata ir paimtas kompiuterius. Dėl to jis prarado duomenis, negalėjo prisijungti prie elektroninio pašto ir tuo pačiu gauti pranešimus iš Migracijos departamento. Pareiškėjas susikūrė naują elektroninio pašto adresą, tačiau atsakovas, siųsdamas Sprendimą el. paštu, nurodė netinkamą el. pašto adresą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė naujų svarbių aplinkybių, kurios galėtų paneigti Migracijos departamento nustatytus faktus, kad atsakovo nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Sprendimas, yra neteisingas, ar kitų aplinkybių, kurios objektyviai leistų daryti išvadą, jog Migracijos departamento nurodoma informacija apie Sprendimo išsiuntimą pareiškėjui yra neteisinga. Nors pareiškėjas nurodė konkretų, kaip jis teigė, teisingą elektroninio pašto adresą, kuriuo turėjo būti išsiųstas Sprendimas, tačiau iš byloje Nr. I2-6387-422/2024 esančios pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio mėnesį Migracijos departamentui įteiktos vizitinės kortelės kopijos teismas nustatė, kad buvo atliktas elektroninio pašto adreso taisymas ranka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negavo Sprendimo, kuris buvo išsiųstas atsakovo nurodytu el. pašto adresu.

Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, todėl skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo ginčui aktualias faktines aplinkybes, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, ir pažymi, kad Migracijos departamento atstovai klaidina teismą, pateikdami vizitinę kortelę, kurioje buvo užbraukti skaičiai. Kortelė buvo pateikta tik siekiant patikslinti kultūros bendruomenės pavadinimą. Atsakovo darbuotoja taip pat netinkamai transkribavo pareiškėjo pavardę ir netinkamai nurašė el. pašto adresą. Tikėtina, kad šiai situacijai turėjo įtakos ir kalbos barjeras, pareiškėjo garbingesnis amžius ir prarastas kompiuteris. Pareiškėjo teigimu, jis negalėjo laiku apskųsti Sprendimo, kadangi jo nebuvo gavęs nei el. paštu, nei gyvenamosios vietos adresu.

Migracijos departamento argumentai dėl bendravimo tik el. paštu prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio nuostatoms, kadangi, pareiškėjo manymu, el. paštas yra tik pagalbinės komunikavimo priemonė ir negali būti laikoma oficialiu komunikavimo būdu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir bylos medžiagą, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-199-525/2024, padarė išvadą, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d., pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nenurodė jokių naujų svarbių aplinkybių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės: pareiškėjas vizitinę kortelę Migracijos departamentui davė tik patikslinti, kurioje kultūrinėje organizacijoje (duomenys neskelbtini), dėl el. pašto pasakė tik tiek, kad paštas pasikeitė, pažymi, kad nežino, kodėl Migracijos departamento darbuotoja netinkamai transkribavo pareiškėjo pavardės galūnę, galbūt tai lėmė kalbos barjeras. Tikrasis pareiškėjo el. paštas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamento komunikavimas el. paštu yra tik pagalbinė priemonė, bet nėra oficialus komunikavimo būdas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punkte be kita ko nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu.

Nagrinėjamu atveju ginčo faktinės aplinkybės nustatytos Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I2-6387-422/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-199-525/2024, kuriose konstatuota, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjas buvo atvykęs į Migracijos departamentą (į apklausą), įteikė savo vizitinę kortelę, kurioje jo prašymu pakoreguotas el. paštu adresas: užsienietis paaiškino, kad laikinai negali naudotis el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl paprašė sprendimą siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių ir nepateikė jokių jas patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo paaiškinimai, kad vizitinę kortelę jis davė kitu tikslu, Migracijos departamentas klaidingai pataisė jo el. paštą, vertintini kaip gynybinė versija. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas patvirtina, jog vizitinę kortelę Migracijos departamento darbuotojai davė, papasakojo apie pasikeitusį elektroninį paštą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas nurodė teisingą el. paštą – (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamento darbuotojai jį pakeitė į klaidingą – (duomenys neskelbtini). Taigi Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamą Sprendimą pareiškėjui siuntė el. paštu, kurį jis pats nurodė įteikdamas vizitinę kortelę Migracijos departamento darbuotojai ir paprašydamas sprendimą siųsti el. paštu.

Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija laikyti, kad naujų aplinkybių nenurodyta ir neįrodyta, bei vadovautis Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I2-6387-422/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-199-525/2024 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra teisinga ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, vadovavosi ABTĮ 16 straipsniu ir ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis yra praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, t. y. Sprendimas jam nebuvo tinkamai įteiktas ir apie jį nebuvo laiku pranešta.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Sprendimas pareiškėjui būtų įteiktas netinkamai. Pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti. Pareiškėjas neįrodė, kad Migracijos departamentas atliko kokius nors, įskaitant, bet neapsiribojant, netinkamą pareiškėjo pavardės transkribavimą, netinkamą el. pašto nurodymą, neteisėtus veiksmus. Byloje surinkti įrodymai nepaneigia išvadų, padarytų Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I2-6387-422/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-199-525/2024.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui Migracijos departamento pateikti duomenys buvo pakankami konstatuoti, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 8 d. Teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo termino kreiptis į teismą eigos pradžia laikytina 2023 m. lapkričio 9 d., tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2024 m. sausio 24 d., tai yra praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytais terminais įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. I. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis