86b46136-6ef7-42f9-91b6-4d4e0ca0fc86 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-341-921/2023 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01666-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.1.7.4; 3.2.4.4; 3.3.1.14 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvaro Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

N. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. Å . ieÅ¡kinį atsakovui R. N. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo R. N. prieÅ¡ieÅ¡kinį G. Å . dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, trečiasis asmuo byloje, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 240 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės 29 d. Å¡alys pasirašė sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 25 000 Lt (7 240 Eur). Pinigai atsakovui buvo perduoti sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ â€“ 2014 m. gegužės 29 d. Sutarties 2 punkte numatyta, kad Å¡i skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2015 m. gegužės 29 d., tačiau atsakovas įsipareigojimų iki Å¡iol neįvykdė, skolos negrÄ Å¾ino.

3. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 2014 m. gegužės 29 d. sutartį pripažinti nesudaryta. Prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Å¡alių nesiejo jokie draugiÅ¡ki santykiai. Å alys viena kitÄ pažinojo, nes atsakovas, kaip automobilių remonto meistras, ieÅ¡kovui nuo 1998 m. iki 2013 m. remontavo automobilius. Atsakovas per 7 m. laikotarpį jokių raginimų iÅ¡ ieÅ¡kovo dėl prievolės įvykdymo nėra gavęs. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu nesudarė ir nepasirašė 2014 m. gegužės 29 d. sutarties.

Apie minėtos sutarties egzistavimÄ jis sužinojo tik gavęs iÅ¡ teismo ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Pažymėjo, kad atsakovas su ieÅ¡kovu jokių ryÅ¡ių nepalaiko nuo 2013 m. Atsakovo nuomone, pateikta sutartis yra suklastota, pasinaudojant 1998 m. ar 1999 m. tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo sudarytu susitarimu. IeÅ¡kovas atsakovui buvo perdavęs 25 000 Lt (7 240 Eur) tam, kad jis Vokietijoje nupirktų du automobilius. Atsakovas susitarimÄ Ä¯vykdė, automobilius nupirko, todėl pinigų ieÅ¡kovui neprivalo grÄ Å¾inti.

IeÅ¡kovas sakė atsakovui, kad sutartį sunaikino. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai bando praturtėti jo sÄ skaita. Be to, sutartyje nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta Alytuje neatitinka tikrovės, nes tuo metu atsakovas gyveno Kaune. Atsakovas žino, kad ieÅ¡kovas nuo jų pažinties momento iki 2013 m. niekur nedirbo, todėl jam kyla klausimas, kaip jis galėjo paskolinti tokiÄ pinigų sumÄ , kuri nurodyta sutartyje. Be to, atsakovas sutarties sudarymo metu su savo buvusia sutuoktine bendro Å«kio nevedė, buvo prasidėjęs skyrybų procesas, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad pinigus atsakovas skolinosi savo namų įrengimui ar baldų pirkimui.

Be to, atsakovas sutarties 2014 m. gegužės 29 d. negalėjo sudaryti, nes jis tuo metu buvo hospitalizuotas LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (atsakovo buvusi sutuoktinė) atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, jog dėl 2014 m. gegužės 29 d. sutarties sudarymo paaiÅ¡kinti nieko negali, nes su atsakovu tuo metu jau nebegyveno ir bendro Å«kio nevedė. 2014 m. balandžio mėn. ji su atsakovu buvo pradėję teisme santuokos nutraukimo bylÄ . Nuo 2014 m. vasario mėn. atsakovas gyveno kitame mieste. Pamena, kad 2014 metų gegužės mėn., kai atsakovas gydėsi LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, jai paskambino ieÅ¡kovas ir prašė surasti atsakovo telefono įkroviklį, kurį neva atsakovas prašė atvežti į ligoninę.

Ji perdavė ieÅ¡kovui įkroviklį, tačiau ji nežino, ar ieÅ¡kovas jį pristatė atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė: ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 7 240 Eur skolÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 163 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; valstybei iÅ¡ atsakovo 14,86 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas 2014 m. gegužės 29 d. savo ranka pasirašė skolos raÅ¡telį, kuriuo patvirtino, kad pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 25 000 Lt (7 270 Eur) ir įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. gegužės 29 d. Pinigus gavo 2014 m. gegužės 29 d. Teismas pažymėjo, kad minėtas skolos raÅ¡telis atitinka raÅ¡ytinės formos reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė. Teismo ekspertizės 2022 m. vasario 14 d. akte Nr. 11-13 (22) konstatuota, kad 2014 m. gegužės 29 d. sutartyje po įraÅ¡u „Paskolos gavėjas. R. N.. a/k (duomenys neskelbtini)“, pasirašė atsakovas. Teismo ekspertizės 2022 m. vasario 7 d. akte Nr. 11-14 (22), konstatuota, kad ginčo sutartyje esantys įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai nėra iÅ¡spausdinti techninių priemonių pagalba (nukopijuoti (nuskenuoti) ir iÅ¡spausdinti panaudojant kompiuterinę įrangÄ ), o yra atlikti raÅ¡ikliu; įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai mechaniniu (trynimo, skutimo), cheminiu bÅ«du nebuvo keičiami, tačiau yra atskirų rankraÅ¡tinių ženklų pakeitimų (taisymų); jei atskiri ženklai (raidės, skaitmenys) ar jų elementai priraÅ¡omi prie pirminių įrašų ta pačia raÅ¡ymo priemone ir ant to paties pagrindo, priraÅ¡ymo požymių gali ir nebÅ«ti.

8. Atsakovas įrodinėjo, kad tuo metu jis negalėjo sudaryti sutarties, nes jis buvo hospitalizuotas LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. birželio 6 d. Tačiau teismas vertino, kad ekspertizės akte išdėstytos išvados laikytinos reikšmingu įrodymu, paneigiančiu atsakovo nurodytus argumentus, kad sutartis buvo suklastota. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės išvadomis, nes tyrimas atliktas išsamiai, abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų nekyla.

9. Teismas pastebėjo, kad atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu buvo nenuoseklus: atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčo sutartis yra suklastota, pasinaudojus 1998 m. ar 1999 m. tarp Å¡alių sudarytu susitarimu; prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad sutartis suklastota pasinaudojus 2008 m. sutarties tekstu; tÄ patį tvirtino ir teikdamas praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo; duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, – 1998–1999 m.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu keitė ir aplinkybes dėl sutarties sunaikinimo bei bendravimo su ieÅ¡kovu. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas taip pat nebuvo nuoseklus: ieÅ¡kinyje nurodė, kad pinigai atsakovui buvo perduoti sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , t. y. 2014 m. gegužės 29 d.; atsakovui pateikus pažymÄ iÅ¡ gydymo įstaigos, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui pinigai buvo perduoti iki atsakovas pateko į gydymo įstaigÄ , t. y. maždaug 2014 m. gegužės 22–23 d., o sutartis buvo pasiraÅ¡yta vėliau, t. y. ligoninėje, kur tuo metu gydėsi atsakovas.

Nepaisant to, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tai, jog pinigų perdavimo ir sutarties pasiraÅ¡ymo faktas nesutampa, nepaneigia paskolos santykių atsiradimo.

10. Teismas vertino, kad paskolos sutartyje pakankamai aiÅ¡kiai yra padarytas įraÅ¡as dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui, t. y. aiÅ¡kiai iÅ¡skirtas paskolos gavėjo patvirtinimas, kad jis gavo iÅ¡ paskolos davėjo visÄ paskolos sumÄ . Atsakovas savo ranka patvirtino pinigų gavimo faktÄ bei įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ sutartu terminu ir pasirašė Å¡iÄ sutartį. Teismas pažymėjo, kad raÅ¡telyje nieko nėra nurodyta apie transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad nėra jokio ryÅ¡io tarp atsakovo nurodytų transporto priemonių pirkimo ir paskolos sutarties.

11. Teismas, paskolos sutartyje nesant įtvirtinto paskolos gavėjo įsipareigojimo gautas pinigines lėšas naudoti konkrečiai paskirčiai, aplinkybes dėl paskolos gavėjo poreikio skolintis laikė šalutinėmis. Teismas neatliko išsamaus paskolos gavėjo ūkinės finansinės veiklos įvertinimo ir nenustatė tai, ar paskolos gavėjas iš tiesų turėjo poreikį skolintis, kokiam konkrečiam tikslui paskolos gavėjas siekė gauti pinigus ir kaip tiksliai jie buvo panaudoti. Teismas sprendė, kad: ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl jį tenkino; atsakovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl jį atmetė.

12. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo teismas priteisė 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (7 240 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

13. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 163 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl teismas ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų iš atsakovo nepriteisė.

14. Teismas valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 14,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o teismo: panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarčių sudarymÄ , neteisingai tyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į jų visumÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko netinkamai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 15.2. Pirmosios instancijos teismas pernelyg suabsoliutino paskolos sutartyje užfiksuotÄ pinigų perdavimo įraÅ¡Ä , nepagrįstai ignoravo kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su sutarties suraÅ¡ymu, pasiraÅ¡ymu bei sutarties dalyko (pinigų) perdavimu, nukrypo nuo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių.

Dėl minėtų aplinkybių, teismas nepagrįstai pripažino įrodytu paskolos teisinius santykių egzistavimÄ . 15.3. Byloje nustačius, kad sutartyje nurodytÄ dienÄ ieÅ¡kovas pinigų atsakovui realiai neperdavė, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sutartyje atsakovo pasiraÅ¡ytÄ Ä¯raÅ¡Ä vertinti kaip pinigų perdavimo faktÄ patvirtinantį įrodymÄ . Dėl Å¡ios priežasties, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas paskolos teisinių santykių egzistavimÄ tarp Å¡alių, pažeidė tiek materialines teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, tiek ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ , taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 15.4.

Atsakovas teigia, kad sutartyje esantis įraÅ¡as, kuriuo užfiksuotas pinigų gavimas, nereiÅ¡kia mokėjimo prievolės sukÅ«rimo ir savaime nepatvirtina besÄ lygiÅ¡kos mokėjimo pareigos. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytÄ dienÄ ir sutartyje nurodytoje vietoje atsakovui pinigai nebuvo perduoti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutartyje esančius įraÅ¡us „gavau“ bei „pinigus už tokia suma gavau 25000 lt“ vertinti, kaip kitu laiku ir kitoje vietoje susiklosčiusiems teisiniams santykiams patvirtinti.

IeÅ¡kovas neįrodė esminės paskolos sutarties sÄ lygos – pinigų perdavimo atsakovui fakto. Be to, ieÅ¡kovas neįrodė ir atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus, nes įraÅ¡as apie pinigų grÄ Å¾inimÄ yra padarytas ieÅ¡kovo ranka. 15.5. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskolos sutartį kvalifikavo ne kaip paskolos sutartį (dviÅ¡alį sandorį), o kaip paskolos raÅ¡telį. Sutartis yra pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių, t. y. tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo. Pats dokumentas įvardintas kaip „Sutartis“.

PrieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sutartimi buvo patvirtintas ne vienaÅ¡alis atsakovo įsipareigojimas, tačiau abiejų Å¡alių tariama valia. Todėl dviÅ¡alio sandorio buvimas pas ieÅ¡kovÄ , kaip vienÄ iÅ¡ sandorio Å¡alių, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad prievolė neįvykdyta. 15.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, nebÅ«tų pasirašęs raÅ¡telio, o už parvarytus iÅ¡ Vokietijos automobilius gautų pinigų panaudojimÄ (grÄ Å¾inimÄ ) bÅ«tų įforminęs. Pažymi, kad teismas analogiÅ¡kai turėjo vertinti, ar ieÅ¡kovas, kaip protingas ir apdairus asmuo, be jokio skolos dokumento bÅ«tų paskolinęs atsakovui didelę pinigų sumÄ .

Juo labiau, kad ir pats ieÅ¡kovas neigė artimÄ draugystę su atsakovu. Todėl, atsakovo nuomone, teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai bei subjektyviai vertino byloje esančius įrodymus, rodydamas palankumÄ vienai iÅ¡ Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovui. 15.7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sandoris buvo sudarytas psichiatrinėje ligoninėje. Atsakovas dėl tuo metu buvusios savo sveikatos bÅ«klės, vartotų medikamentų, patirtų iÅ¡gyvenimų, neprisimena, kad į ligoninę bÅ«tų jo aplankyti atvykęs ieÅ¡kovas, taip pat neprisimena, kad bÅ«tų pasirašęs ginčo sutartį.

Atsakovo nuomone, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio spręsti klausimÄ dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia tiek kaip imperatyvioms įstatymo normoms, tiek kaip vieÅ¡ajai tvarkai ir moralei prieÅ¡taraujantį sandorį.

16. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 800 Eur iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 16.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas analogiÅ¡kai turėjo vertinti, ar ieÅ¡kovas, kaip protingas ir apdairus asmuo, be jokio skolos dokumento bÅ«tų paskolinęs atsakovui didelę pinigų sumÄ . Juo labiau, kad ir pats ieÅ¡kovas neigė artimÄ draugystę su atsakovu. Pažymi, kad ieÅ¡kovas atsakovÄ pažįsta ne mažiau kaip 24 m., kurį laikÄ bendravo artimai su Å¡eimomis.

Pažymi, kad atsakovas jokių automobilių iÅ¡ Vokietijos nei ieÅ¡kovui, nei jo sutuoktinei nėra pirkęs. Neneigia, kad jis ranka surašė sutartį. 16.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neprisimena sutarties sudarymo ir negali nieko paaiÅ¡kinti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ jis nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. Atsakovui dėl pinigų perdavimo ir pinigų gavimo nekilo abejonių, todėl jis savo ranka ir įrašė „pinigus už tokia suma gavau 25 000 lt“. 16.3.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindus ir dalykus nagrinėjo iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas, vadovaudamasis sutartimi ir joje esančiais duomenimis, ekspertizės iÅ¡vadomis, Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimais, nustatė pinigų perdavimo faktÄ , esantį tikru ir pakankamu. Kadangi pinigų perdavimo faktas yra įrodytas, teismui nereikėjo tirti aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimo data. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo nesudaro pagrindo naikinti priimtÄ sprendimÄ . 16.4.

Nepagrįstai apeliantas tvirtinta, kad sudarytas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei. Vien tai, kad sandoris sudarytas atsakovui būnant gydymo įstaigoje nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 7 240 Eur skolÄ . IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė ranka suraÅ¡ytÄ 2014 m. gegužės 29 d. dokumentÄ , pavadintÄ â€žSutartis“. Minėtame dokumente nurodyta, kad atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 27 000 Lt, kas sudaro 7 270 Eur, ir įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2015 m. gegužės 29 d. Atsakovas su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Be to, atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė 2014 m. gegužės 29 d. sutartį pripažinti nesudaryta.

19. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista skola iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Atsakovo nuomone, nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taiko materialinės teisės normas, neteisingai tyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į jų visumÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su anksčiau minėtais apelianto argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė Å¡ios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių (ne)egzistavimo 23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis).

24. Fizinių asmenų sudarytos paskolos sutartys turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (579,24 Eur) (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). CK 6.781 straipsnio 3 dalis numato, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Šios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

26. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas). Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y.

į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Pavyzdžiui, įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

27. Paskolos gavėjas taip pat turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2017, 19 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad visuma byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų aplinkybių leidžia daryti tikėtinai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių, prieÅ¡ingai nei tvirtina atsakovas, susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tokia iÅ¡vada darytina dėl žemiau nurodytų motyvų.

29. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , pateikė dokumentÄ , pavadintÄ â€žSutartis“. Minėtas dokumentas Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas 2014 m. gegužės 29 d.

30. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui keliant abejones dėl dokumento, jo originalumo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo paskirta raÅ¡ysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2022 m. vasario 7 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11-14(22) ir 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės aktÄ Nr. 11-13(22). 2022 m. vasario 7 d. ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad: sutartyje esantys įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai nėra iÅ¡spausdinti techninių priemonių pagalba (nukopijuoti (nuskenuoti) ir iÅ¡spausdinti panaudojant kompiuterinę įrangÄ ), o yra atlikti raÅ¡ikliu; sutartyje esantys įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai mechaniniu (trynimo, skutimo), cheminiu bÅ«du nebuvo keičiami; tirti pateiktos sutarties įraÅ¡as „pinigus už tokia suma paėmiau 25 000 lt“ nėra nukopijuotas techninių priemonių pagalba, o yra paraÅ¡ytas raÅ¡ikliu (Å¡ratinuku) be iÅ¡ankstinio techninio pasiruoÅ¡imo; ir kt. 2022 m. vasario 14 d. ekspertizės akte nurodyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. sutartyje, po įraÅ¡u „Paskolos gavėjas.

R. N. a/k (duomenys neskelbtini)“, pasirašė atsakovas.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nutarties 29 punkte nurodytas dokumentas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip paskolos raÅ¡telis, kuris kartu su kitais įrodymais, patvirtina paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių egzistavimÄ .

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Å¡ių santykių specifikÄ , paplitimÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, palyginus su ta bendrÄ ja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å i teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Å ių dokumentų materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jie iÅ¡duodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ .

Tokie dokumentai suponuoja iÅ¡vadÄ dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymÄ , o jų buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose.

Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

34. Kaip ne kartÄ jau minėta Å¡ioje nutartyje, dokumentas, pavadintas „Sutartis“, Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas 2014 m. gegužės 29 d. Atsakovas tuo metu gydėsi LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Mariaus sektoriuje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dokumento turinys buvo suraÅ¡ytas ieÅ¡kovo ranka, tačiau pasiraÅ¡ytas, be kita ko, ir atsakovo (žr. taip pat ir Å¡ios nutarties 30 punktÄ ). Dokumento 1 punkte nurodyta, kad „R. N. <...> gavau iÅ¡ G. Å . <...> dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų <...>“.

Be to, atsakovas savo ranka yra įrašęs įraÅ¡Ä â€žpinigus už tokia suma paėmiau 25 000 lt“ ir pakartotinai pasirašęs. Taigi, nors minėtas dokumentas ir yra pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, tačiau jame yra iÅ¡reikÅ¡ta tik vienos iÅ¡ Å¡alių (Å¡iuo atveju atsakovo kaip paskolos gavėjo) valia, patvirtinanti paskolos sutarties dalyko gavimÄ iÅ¡ paskolos davėjo. Minėtame dokumente nėra nurodyta (iÅ¡reikÅ¡ta) kitos iÅ¡ Å¡alių (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo kaip paskolos davėjo) valia perduoti pinigus paskolos gavėjui.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad pinigus atsakovui perdavė savaite anksčiau, nei buvo pasiraÅ¡ytas dokumentas, t. y. apie 2014 m. gegužės 22–23 d. Taigi, dokumento, pavadinto „Sutartis“, pasiraÅ¡ymo dienÄ pinigai tarp Å¡alių nebuvo perduoti, tačiau jame aiÅ¡kiai ir konkrečiai yra nurodyta, kad atsakovas gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai minėtÄ dokumentÄ laikė kaip paskolos raÅ¡telį, o ne kaip paskolos sutartį.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡alių pasiraÅ¡yto dokumento 2 punkte nurodyta, kad skola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2015 m. gegužės 29 d. Nors minėtas įraÅ¡as yra įraÅ¡ytas ieÅ¡kovo ranka, tačiau, kaip ne kartÄ minėta, pasiraÅ¡ytas, be kita ko, ir atsakovo. Taigi, minėtame paskolos raÅ¡telyje yra iÅ¡reikÅ¡tas ir atsakovo, kaip paskolos gavėjo, įsipareigojimas gautÄ pinigų sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui, kaip paskolos davėjui.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo pateikto paskolos raÅ¡telio tekstas yra aiÅ¡kus ir konkretus, panaudota terminologija yra suprantama, be to, jame vartojamos sÄ vokos („Paskolos gavėjas“, „Paskolos davėjas“, „kreditorius“, „skolininkas“, „skola“, „gavau“ ir kt.) yra bÅ«dingos paskolos sutarčiai. Kaip minėta nutarties 34 punkte, paskolos raÅ¡telyje atsakovo ranka yra aiÅ¡kiai ir konkrečiai įraÅ¡yta „pinigus už tokia suma paėmiau 25 000 lt“. Taigi, paskolos raÅ¡telyje aiÅ¡kiai ir konkrečiai yra paraÅ¡yta, kad paskolos sutarties dalykas yra perduotas paskolos gavėjui. Be to, atsakovas minėtÄ dokumentÄ yra pasirašęs net du kartus: toje vietoje, kur yra nurodytas „Paskolos gavėjas. R. N. <...>“ ir iÅ¡ karto po atsakovo ranka įraÅ¡ytų žodžių „pinigus už tokia suma paėmiau 25 000 lt“.

37. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta nutarties 31–36 punktuose, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo ranka suraÅ¡yto ir Å¡alių pasiraÅ¡yto paskolos raÅ¡telio sÄ lygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų, egzistavimo faktÄ (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

38. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jis nagrinėjamu atveju įrodė, jog pinigai pagal 2014 m. gegužės 29 d. pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ (jo pasiraÅ¡ymo dienÄ ) nebuvo perduoti. Atsakovo nuomone, nustačius tai, kad pinigai dokumento pasiraÅ¡ymo dienÄ nebuvo jam perduoti, ieÅ¡kovui kilo pareiga įrodyti, kad pinigai buvo perduoti kitomis aplinkybėmis, tačiau tai nebuvo padaryta.

39. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , nurodytÄ Å¡ios nutarties 25 punkte, tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai turi egzistuotu du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjui;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomis esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodė abiejų Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ (žr. nutarties 31–36 punktus). Taigi, Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad aplinkybė, jog pinigų perdavimo ir paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo momentas nesutampa, nepaneigia paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių atsiradimo (egzistavimo).

40. Nesutiktina ir su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas tuo metu, kai jis gydėsi LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Mariaus sektoriuje, nepagrįstai atsakovui taikė verslininko standartÄ .

41. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pats nurodė, kad teikė automobilių remonto paslaugas, t. y. buvo verslininkas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, gulėdamas LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Mariaus sektoriuje, buvo tokios bÅ«klės, kuri bÅ«tų įtakojusi jo gebėjimus suprasti savo veiksmus, jų prasmę ir (ar) juos valdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant minėtų duomenų, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad atsakovui, kaip verslininkui, turėjo bÅ«ti suprantamas pasiraÅ¡omo paskolos raÅ¡telio turinys ir tai, kad jis įsipareigojo gautus pinigus grÄ Å¾inti iki nurodyto termino, t. y. iki 2015 m. gegužės 29 d.

42. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad jis, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, nebÅ«tų pasirašęs raÅ¡telio, o gautų pinigų panaudojimo faktÄ (automobilių nupirkimÄ Vokietijoje) bÅ«tų tinkamai įforminęs.

43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas tvirtino, jog jis gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus, tačiau daug anksčiau, nei pasiraÅ¡ytame dokumente nurodyta data, be to, ne kaip paskolÄ , o tam, kad nupirktų ir pargabentų ieÅ¡kovui 2 transporto priemones iÅ¡ Vokietijos. Paskolos raÅ¡telį pasirašė tik kaip garantÄ , kad, nenupirkus transporto priemonių, pinigai ateityje bÅ«tų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Atsakovas teigė ir tai, kad jis pargabeno ieÅ¡kovui transporto priemones iÅ¡ Vokietijos, todėl ir neprivalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omÄ priteisti pinigų.

44. Pinigų perdavimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų perdavimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių perdavus pinigus, kvalifikavimo, bÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovo pateiktame dokumente nėra nieko užsiminta apie transporto priemones ir (ar) įsipareigojimÄ jas nupirkti ir pargabenti iÅ¡ Vokietijos. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tuo atveju, jeigu pinigai bÅ«tų susiję su transporto priemonėmis, jų įsigijimu ir pargabenimu iÅ¡ Vokietijos, minėtas faktas, vertinant tai, kad atsakovas buvo verslininkas, neabejotinai bÅ«tų nurodytas dokumente.

46. Kaip minėta nutarties 32 punkte, paskolos raÅ¡telio buvimas pas kreditorių teikia galimybę konstatuoti apie atsakovo prievolės neįvykdymÄ (CK 6.65 straipsnis). Å iuo atveju minėtas dokumentas yra pas ieÅ¡kovÄ , t. y. paskolos davėjÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, įvykdęs įsipareigojimus (Å¡iuo atveju pargabenęs transporto priemones) bÅ«tų pareikalavęs tokį dokumentÄ grÄ Å¾inti.

47. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 43–46 punktuose, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja ryšys tarp dokumente nurodytos pinigų sumos ir atsakovo minimų transporto priemonių pirkimo ir pargabenimo iš Vokietijos.

48. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai pažymėjo, jog atsakovas, neigdamas pinigų, kaip paskolos, gavimo faktÄ , viso proceso metu buvo nenuoseklus: atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad tarp Å¡alių sudaryta sutartis yra suklastota, pasinaudojus 1998–1999 m. Å¡alių sudarytu susitarimu; prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad sutartis suklastota, pasinaudojus 2008 m. sutarties tekstu; iÅ¡ esmės tÄ patį tvirtino ir teikdamas praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡ysenos ekspertizės skyrimo; duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė tuos pačius metus, kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, t. y. 1998–1999 m.

Be to, atsakovas pirmosios instancijos teismui teikė ir skirtingus paaiÅ¡kinimus dėl sutarties sunaikinimo: atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nupirkus automobilius Vokietijoje, ieÅ¡kovas pasakė atsakovui, kad sutartis sunaikinta; prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas tvirtino, kad susitarimÄ ieÅ¡kovas turėjo grÄ Å¾inti, tačiau kiekvienÄ kartÄ , primintas apie tai, sakydavo, kad pamirÅ¡o atvežti, o vėliau pareiÅ¡kė, kad susitarimÄ sunaikino; duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas prie atsakovo suplėšė kažkokį popierių, kurį numetė ant žemės. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovo prieÅ¡taringumas pasireiÅ¡kė ir dėl aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovo bendravimu: prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigė, kad remontavo ieÅ¡kovui transporto priemones nuo 1998 m. iki 2013 m.; tuo tarpu teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieÅ¡kovÄ paskutinį kartÄ matė 2009 m.

Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo tikėti atsakovo nenuosekliais paaiÅ¡kinimais, juolab jais vadovautis, sprendžiant klausimÄ dėl paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių (ne)egzistavimo.

49. Kadangi ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pinigai atsakovui buvo perduoti, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad pinigus jis grÄ Å¾ino ir (ar) jų negavo ir (ar) gavo jų mažiau, nei nurodyta paskolos raÅ¡telyje (žr. nutarties 26–27 punktus). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytų aplinkybių neįrodė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, jog tarp ieÅ¡kovo ir apelianto paskoliniai teisiniai santykiai nesusiklostė ir kad paskolos suma nebuvo perduota.

Dėl teismo teisės (pareigos) ex officio vertinti sandorio teisėtumÄ 50. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. gegužės 29 d., t. y. tuo metu, kai atsakovas gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, t. y. LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje. Atsakovas nurodo ir tai, kad jis dėl tuo metu buvusios savo sveikatos bÅ«klės, vartotų medikamentų, patirtų iÅ¡gyvenimų, neprisimena, kad į ligoninę bÅ«tų jo aplankyti atvykęs ieÅ¡kovas, taip pat neprisimena, kad bÅ«tų pasirašęs ginčo sutartį.

Atsakovas teigia, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio spręsti klausimÄ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu tiek CK 1.80 straipsnio, tiek CK 1.81 straipsnio pagrindu.

51. Civilinės teisės doktrinoje ir CK išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Sandoris yra niekinis, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai.

52. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio. Tuo tarpu nuginčijamo sandorio atveju tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, bÅ«tinas teismo sprendimas (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 straipsnio 4 dalis).

53. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, kad tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad iÅ¡vadÄ dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y.

CPK nustatyta tvarka iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas).

54. CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nustatytus atvejus. CPK įtvirtinti rungimosi, dispozityvumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai (CPK 12,13 17 straipsniai) nustato, kad kiekvienas proceso dalyvis teismo turi bÅ«ti traktuojamas vienodai ir kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, be to, Å¡alys pačios sprendžia, kokius reikalavimus reikÅ¡ti ar nereikÅ¡ti byloje.

55. Dėl anksčiau nurodytų motyvų darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs sandorio niekinio pobÅ«džio, neturi teisės ex officio, nesant ginčo Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo, vertinti ginčo Å¡alių sudarytų nuginčijamų sandorių teisėtumo, jų atitikties Å¡alių valiai ar bendriesiems teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams. To teismui neleidžia ir ginčo Å¡alių nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, kurių teismas neturi teisės peržengti, jeigu nenustatomi įstatyme įtvirtinti pagrindai peržengti ginčo ribas.

56. Nagrinėjamu atveju atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimo sandorį pripažinti niekiniu CK 1.80 straipsnio ir (ar) CK 1.81 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės apeliaciniame skunde (kad atsakovas neprisimena, jog pasirašė sandorį dėl sveikatos bÅ«klės, vartotų medikamentų ir kt.) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimÄ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ex officio. Juolab, įvertinus ir tai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra susiję su galimybe ginčyti sandorį CK 1.89 straipsnio pagrindu.

CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį. Taigi, pirmosios instancijos teismas galėtų spręsti reikalavimÄ dėl sandorio nuginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, tačiau tik esant pareikÅ¡tam atsakovo reikalavimui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tokio reikalavimo nepareiÅ¡kė.

 57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta nutarties 51–56 punktuose, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio vertinti sandorį CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindu atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 58. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties 59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas ir (ar) procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

60. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinėje instancijoje 61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

62. Atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 800 Eur advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už suteiktÄ advokato pagalbÄ yra pagrįstos, nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).

63. Nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atidėjo atsakovui (apeliantui) 13 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , valstybei iÅ¡ atsakovo priteistinas 13 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovui G. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 Eur (trylika eurų) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė