Legislator Case Law & Legislation
86b372a9-8a3c-4b24-b5bf-85cd7ea96d13 AI generated

86b372a9-8a3c-4b24-b5bf-85cd7ea96d13 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 86b372a9-8a3c-4b24-b5bf-85cd7ea96d13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Margaritos Dzelzienės, Eigirdo Činkos,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. T. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius, VÄ® Registrų centro Utenos filialas, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai E. N. ir J.

Legislator headnote

AI generated

86b372a9-8a3c-4b24-b5bf-85cd7ea96d13 · Panevėžio apygardos teismas: Teismo motyvas, kad butas gali bÅ«ti eksploatuojamas ir be Å«kio pastatų, todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai naudoja Å«kio pastatus malkoms susidėti, nepagrindžia Å«kio pastatų nuolatinio funkcinio pobÅ«džio, nes jam priklauso rÅ«sys. RÅ«sys yra skirtas Å«kinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kuri nėra pritaikyta malkų sandėliavimui. Nors teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjams ir priklauso kiti pastatai BijutiÅ¡kio kaime (verÅ¡idė, Å«kinis pastatas) ir juose galima laikyti malkas, tačiau jie yra neskirti daugiabučio namo gyventojų Å¡ildymo poreikiams tenkinti, yra kelis kartus toliau atitolę nuo daugiabučio namo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-606-252/2016                                                   Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00076-2015-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)    3.3.1.14; 3.3.1.1; 3.2.8.1; 2.3.5.. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Eigirdo Činkos,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. T. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius, VÄ® Registrų centro Utenos filialas, ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjai E. N. ir J.

N. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pagalbinio Å«kio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio pastatai ir yra Å¡io daugiabučio namo priklausiniai. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti pagalbinio Å«kio pastatai, nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimams spręsti.

PareiÅ¡kėjai paveldėjo 0,15 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡iame sklype esančius pagalbinio Å«kio pastatus bei Å¡alia esantį butÄ adresu (duomenys neskelbtini), namų valda po daugiabučiu namu nesuformuota. Nurodė, kad nuo tarybinių laikų, kuomet tėvams paskirtas butas, tvartas, daržas, žemės sklypas buvo ir yra naudojamas jame esantiems daugiabučio namo pagalbinio Å«kio pastatams, kurie faktiÅ¡kai naudojami kaip malkinės, eksploatavimui. Tik nustačius faktÄ , patvirtinantį, kad pagalbinio Å«kio pastatai buvo ir yra daugiabučio namo pagalbinio Å«kio pastatai, skirti tarnauti pagrindinio daikto daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų poreikių tenkinimui, bÅ«tų pagrindas taisyti žemės nuosavybės atkÅ«rimo dokumentus dalyje dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo į namų valdÄ .Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. sprendimu panaikino Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 17 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-150-335/2015 ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų E. N. ir J.

N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė. Teismas nustatė, kad VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. N. ir J. N.. Ant Å¡io žemės sklypo stovi du pareiÅ¡kėjams priklausantys Å«kio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Greta stovi gyvenamasis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

Registre nėra įregistruota Å¡io namo priklausinių. Po nurodytu pastatu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. 2015-01-22 VÄ® Registrų centro Utenos filialas 2015-01-22 sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti Å«kinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius. Å is sprendimas nėra nuginčytas. Teismas nurodė, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek Å«kio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1982 metais ir egzistuoja iki Å¡iol.

Pastatai buvo naudojami kaip vištidė bei lauko virtuvė, šiuo metu – kaip malkinė. Pastatais naudojosi ir šiuo metu naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Tačiau, tai nepagrindžia ūkio pastatų nuolatinio funkcinio pobūdžio – nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui, nes aukščiau nurodytas butas gali būti eksploatuojamas ir be ūkinių pastatų, o ūkiniai pastatai gali būti naudojami atskirai, be gyvenamojo namo. Nurodyti ūkiniai pastatai skirti pagalbinio ūkio poreikiams tenkinti, tačiau nėra susieti su gyvenamuoju namu.

Ūkiniai pastatai negali būti pripažinti gyvenamojo namo priklausiniais, nes jie yra kitame sklype, jiems yra suformuota atskira kadastrinių matavimo byla. Sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo gyvenamojo pastato, žemės sklypas suformuotas kaip žemės ūkio paskirties. Ūkiniai pastatai negali būti gyvenamojo namo priklausiniais, nes yra žemės sklype, kuriame gyvenamojo namo nėra. Pareiškėjai prašo pripažinti ūkinius pastatus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiniais, nors tiek pareiškime, tiek posėdžio metu nurodė, kad nurodyti ūkiniai pastatai tenkino, tik buto esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų poreikius ir jie priklauso ne visiems gyventojams, o tik pareiškėjams.

Nustatęs nurodytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tenkinti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ ir pripažinti minėtus Å«kinius pastatus, namo esančių (duomenys neskelbtini), pagalbinio Å«kio pastatais ir priklausiniais nėra.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai E. N. ir J. N. praÅ¡o panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimÄ civ. byloje Nr.eA2-65-964/2016 ir priimti naujÄ sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pagalbinio ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg.

Nr. (duomenys neskelbtini) esantys(duomenys neskelbtini) yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatai ir yra šio daugiabučio namo priklausiniai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas 0,15 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pagalbinio ūkio pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties patikslinimo klausimams spręsti. Nurodo, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi.

Tam, kad pripažinti daugiabučio namo priklausiniu bÅ«tina nustatyti, kad pagalbinio Å«kio pastato paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir Å¡ios patalpos tarnavo bendram tikslui – ten gyvenančių asmenų poreikių tenkinti, gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbinio Å«kio pastatÄ . PareiÅ¡kėjams priklauso Å«kiniai pastatai, ginčo byloje dėl to nėra. Byloje nustatyta, kad Å«kiniai pastatai yra 50 m. nutolę nuo namo ir buvo naudojami kaip viÅ¡tidė ir lauko virtuvė, apie 1990-1991 m. iki dabar naudojami kaip malkinė.

Å iai dienai žemės sklypas ir Å«kiniai pastatai priklauso pareiÅ¡kėjams pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ . Daugiabutis 25 metai kÅ«renamas malkomis, todėl malkų paruoÅ¡imas, sandėliavimas neatsiejamas nuo daugiabučio gyventojų bÅ«tinų nuolatinių poreikių tenkinimo. Kitiems namo gyventojams taip buvo skirti naudotis žemės sklypai Å¡alia daugiabučio, kuriuos jie valdo nuosavybės teise ir yra pasistatę Å«kinius pastatus.Remiantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u Å«kio pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio Å«kio.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „statinių klasifikavimas pagal jų naudojimosi paskirtį“ 8.17 str. kieto kuro sandėlis (malkinė) yra gyvenamojo namo, pagalbinio Å«kio paskirties pastato ar kitos paskirties pastato priklausinys. Pagal Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikÄ statiniai plane žymimi pagal jų paskirtį. Nekilnojamo registro duomenimis savininkams priklausė vienintelis pagrindinis daiktas, daugiaaukščio sudėtinė dalis - butas, todėl tik jo pagalbinio Å«kio pastatais galėjo bÅ«ti registruoti Å«kio pastatai 1I1ž, 2I1ž, kitų pagrindinių nekilnojamųjų daiktų, kurių pagalbinio Å«kio pastatais galėjo bÅ«ti registruoti pagalbinio Å«kio pastatai, savininkai neturėjo.

Teismo motyvas, kad butas gali būti eksploatuojamas ir be ūkio pastatų, todėl aplinkybė, kad pareiškėjai naudoja ūkio pastatus malkoms susidėti, nepagrindžia ūkio pastatų nuolatinio funkcinio pobūdžio, nes jam priklauso rūsys. Rūsys yra skirtas ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kuri nėra pritaikyta malkų sandėliavimui. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjams ir priklauso kiti pastatai Bijutiškio kaime (veršidė, ūkinis pastatas) ir juose galima laikyti malkas, tačiau jie yra neskirti daugiabučio namo gyventojų šildymo poreikiams tenkinti, yra kelis kartus toliau atitolę nuo daugiabučio namo.

Be to pastatai turėtų bÅ«ti naudojami pagal savo paskirtį. Apeliantai nesutinka, kad Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruotų Å«kio pastatų kaip priklausinių, jie negali bÅ«ti pripažinti kaip daugiabučio namo pagalbinio Å«kio pastatais ir priklausiniais, nes VÄ® Registrų centras neįregistravo Å«kio pastatų priklausiniais, nes buto privatizavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie Å«kio pastatus.               Bylos duomenys, liudytojų parodymai patvirtino, kad Å«kiniai pastatai naudojami tik gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, kitur pareiÅ¡kėjai malkų nelaiko ir neturi galimybės laikyti, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å«kiniai pastatai gali bÅ«ti naudojami kaip atskiri objektai ir nesusieti su gyvenamuoju namu.             Tai, kad gyvenamasis namas yra kitame sklype nei priklausiniai, bei kad yra suformuotos naujos kadastro bylos, nėra kliÅ«tis pripažinti antraeilį daiktÄ priklausiniu.

Nekilnojamojo turto registre numatyta galimybė pagrindinio daikto registro iÅ¡raÅ¡e registruoti daikto priklausinius iÅ¡ kito registro.              Teismas nepagrįstai rėmėsi NŽT prie ŽŪM nurodyta aplinkybe, kad žemės Å«kio paskirtis patikslinta iÅ¡ namų valdos į žemės Å«kio, nes žemės sklype nebuvo namo, nes NŽT prie ŽŪM priimdama sprendimus remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nėra aiÅ¡kiai nurodyta kokio pastato pagalbinio Å«kio pastatai yra Å«kio pastatai. Ūkio pastatus įregistravus kaip priklausinius bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl žemės sklypo paskirties keitimo.

Nors Å«kio pastatai priklauso tik (duomenys neskelbtini) gyventojams, kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos (2A-274-258/2012), jie gali bÅ«ti pripažinti viso daugiabučio priklausiniais, be to pareiÅ¡kėjams priklausantis tvartas, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas viso daugiabučio namo, reg. Nr. 90/79190 priklausiniu. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo E. T. I. praÅ¡o atmesti apeliantų E. N. ir J. N. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-65-964/2016 kaip nepagrįstÄ ir nurodytÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pagal Aukščiausiojo teismo praktikÄ , daiktų iÅ¡vieÅ¡inimas nenulemia daikto paskirties ir jo ryÅ¡io su kitais daiktais, taigi nereiÅ¡kia, kad daikto savybės ar kriterijai yra bÅ«tent tokie. Registruojami daiktai turi bÅ«ti atskiri ir jiems turi bÅ«ti suteiktas unikalus numeris. Å ie duomenys reikalingi daiktui kaip kadastriniam vienetui suformuoti ir registravimo įraÅ¡ui padaryti. Nors apeliantai nurodo, kad dažna situacija, kai gyvenamojo namo priklausiniai yra kitame žemės sklype ir tai nėra kliÅ«tis pripažinti antraeilį daiktÄ priklausiniu, tačiau nenurodo tų kitų atvejų.

Apeliantų praktika būtų žalinga, nes leistų asmenims be leidimo pasistatyti pastatus, jiems nepriklausančiame sklype, siekiant juos užvaldyti. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvus ir nesant gyvenamojo pastato, o tik ūkio pastatams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2012-10-17 įsakymu buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės sprendiniai, vietoj kitos paskirties, ginčo žemės sklypui įrašius - žemės ūkio paskirtį, tai rodo, kad ūkiniai pastatai skirti ūkio poreikiams tenkinti nesiejami su gyvenamuoju namu ar butu.

Ūkiniai pastatai negali būti gyvenamojo namo priklausiniais, nes yra žemės sklype, kuriame gyvenamojo namo nėra. Pažymi, kad 0,15 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atkurtas kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypas, vadinasi, pastatų ant šio žemės sklypo ankščiau nebuvo, nes jei butų buvę faktiškai, tai galimai būtų spręstas klausimas dėl asmeninio ūkio formavimo.Daugiabutis namas ir ūkiniai pastatai stovi ant skirtingų žemės sklypų, prie ūkinių pastatų nėra jokio privažiavimo, servituto, todėl jais negalima naudotis pagal paskirtį. 2006 m. priimtas apskrities viršininko įsakymas, kurio pagrindu suformuotas ginčo žemės sklypas, ant kurio stovi ūkiniai pastatai, paskirtis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.

Tai patvirtina, kad sklypo formavimo metu, apskrities viršininko administracija, nelaikė ūkinių pastatų kaip tarnaujančių gyvenamajam namui. 2012 m. spalio 17 d. Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus įsakymu panaikintas aukščiau nurodytas įsakymas ir žemės sklypo paskirtis pakeista į žemės ūkio paskirties, kas akivaizdu iš suinteresuoto asmens pateiktų fotonuotraukų. Pareiškėjų nurodytas pavyzdys, kad pareiškėjams priklausantis tvartas, esantis(duomenys neskelbtini), registruotas viso daugiabučio namo, reg. 90/79190 priklausiniu, neatitinka tikrovės, nes apeliantu nurodytu priklausiniu naudojasi visi nurodyto namo savininkai.

Suinteresuotas asmuo praÅ¡o prijungti prie bylos Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ kurio matyti pareiÅ¡kėjams priklausiantis turtas ir yra paneigiami apeliaciniame skunde nurodomi argumentai.Tai, kad pastatais Å¡iuo metu naudojasi pareiÅ¡kėjai, nepagrindžia Å«kio pastatų funkcinio pobÅ«džio – nuolatinio tarnavimo pagrindiniam daiktui, nes ankščiau butas buvo galėjo bÅ«ti eksploatuojamas ir be Å«kinių pastatų, jam priklauso rÅ«sys. PareiÅ¡kėjams priklauso ir daugiau kitos paskirties pastatų (verÅ¡idė, Å«kinis pastatas) (duomenys neskelbtini), kurie galėtų bÅ«ti naudojami malkoms laikyti, tačiau pareiÅ¡kėjai juos atidavę naudotis tretiesiems asmenims.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ūkiniai pastatai gali būti naudojami kaip atskiri objektai be gyvenamojo namo. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad apeliantai paskubomis patys surentė kelių lentų statinius, kuriuos nurodo kaip malkines. Šios statybos pradėtos po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo (Nr. I-6924-244/2014), kuriuo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 40S-86 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O.

N.“ dalis, kuriÄ nuspręsta atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjų motinai O. N. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,15 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Nr. 501-2.PareiÅ¡kėjai po Å¡io sprendimo pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo, neįtraukdami į bylÄ trečiojo asmens T.E. I., tai rodo, kad pareiÅ¡kėjai elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nurodyti Å«kiniai pastatai nebuvo statyti namo gyventojų poreikių tenkinimui, nes namas pastatytas su centriniu Å¡ildymu.

Byloje nesant duomenų, kad Å«kiniai pastatai kada nors buvo pastatyti daugiabučio namo gyventojų poreikiams tenkinti, apeliantų skundas turėtų bÅ«ti atmestas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos  dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-65-964/2016 palieka teismui spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. birželio 20 įsakymu Nr. 16-453 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektas, kuriame buvo suprojektuoti žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių, kitos paskirties žemės sklypai, reikalingi namų eksploatacijai.

Å io įsakymo priede buvo įraÅ¡yta O. N.. Jai buvo suprojektuotas 0,15 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas Nr.501-2, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. 2008 m. rugpjūčio 16 d. O. N. mirus, jos turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėjai. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorė A. U., rengdama nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ O. N. vardu, 2011 m. spalio 18 d. kadastro duomenų lentelėje įrašė, kad iÅ¡ 0,15 ginčo sklype esančio ploto 0,05 ha plotas yra po pastatais.

Kadangi šiame sklype niekada nebuvo ir nėra gyvenamojo namo, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vedėjo 2006 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.40VĮ-(14.40.2)-1582 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 16-453 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo buvo patikslinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės sprendiniai vietoj kitos paskirties ginčo žemės sklypui buvo įrašyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirtis.

Sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra du Å«kio pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti 1982 m. Å¡iuo metu priklausantys pareiÅ¡kėjams. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) , yra aiÅ¡kiai apibrėžta Å«kinių pastatų, priklausančių pareiÅ¡kėjams, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio Å«kio. Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centro Utenos filialas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (CPK 326 str. 1 d. 5 p.) Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus – nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä apie apeliantų turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurie yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla ir patvirtina atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytas aplinkybes, tačiau pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai yra pateikti civilinėje byloje eA2-65-964/2016 kartu su praÅ¡ymu atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi galimybę su jais susipažinti, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 314 str.).IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad E. N. ir J.

N. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ priklauso 0,15 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), kuriame yra Å«kio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to ginčo byloje nėra.Å alia nurodyto sklypo yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame pareiÅ¡kėjams priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po Å¡iuo pastatu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas ir nėra įregistruota Å¡io namo priklausinių.2014-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Molėtų skyrius atmetė E. N. ir J.

N. praÅ¡ymÄ pakeisti 0,15 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pareiÅ¡kėjams paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitos (namų valdos) žemės sklypo paskirtį, nurodydami, kad VÄ® registro centro iÅ¡duotame iÅ¡raÅ¡e yra aiÅ¡kiai apibrėžta pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio Å«kio ir nurodė, jei Å¡ie pastatai bÅ«tų įregistruoti Nekilnojamojo turto registro centrinio banko iÅ¡raÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra papildomi priklausiniai, tada bÅ«tų galima traktuoti, kad tai yra daugiabučio namo priklausiniai ir bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl sklypo paskirties keitimo.

Sprendimo pareiÅ¡kėjai neskundė.2015-01-22 VÄ® Registrų centro Utenos filialas 2015-01-22 sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti Å«kinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinius. Å is sprendimas nėra nuginčytas.IÅ¡ nagrinėjamos bylos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai siekdami pakeisti jiems priklausančios 0,15 ha žemės naudojimosi paskirtį praÅ¡o nustatyti juridinį faktÄ , kad Å«kiniai pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), priklausiniai.

PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pirmosios instancijos teisme pareikÅ¡tas LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms iÅ¡vardytoms aplinkybėms:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sÄ lygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).PareiÅ¡kėjų praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, kad Å«kiniai pastatai yra namo priklausiniai yra ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, o įrodomasis, todėl nenustatinėjamas CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

IÅ¡kilus ginčui dėl nekilnojamojo daikto statuso ir (arba) dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir iÅ¡samumo, jis gali bÅ«ti nagrinėjamas CPK įtvirtinta ginčo teisenos tvarka.Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tÄ faktÄ , kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad nuosavybės teises į ginčo ūkinius pastatus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus dokumentus (1992-08-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.725, Dubingių seniūnijos 2005-08-11 pažyma Nr.R-450) yra įregistruotos. Ūkinių pastatų statusas nenurodytas kaip namo priklausinių ir kurie, vadovaujantis NTRĮ 4 straipsniu bei CK 4.262 straipsniu, yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas, nesant įstatyme numatytų sÄ lygų (CPK 445 str.). CPK 447 str.1 d. reikalauja pareiÅ¡kime nurodyti tikslÄ , kuriam nustatyti pateikiamas pareiÅ¡kimas. Nurodžius tikslÄ , galima spręsti ar tokius tikslus praÅ¡omu nustatyti faktu bus galima pasiekti.Žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimas Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as), kuris 2014-01-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 44 iÅ¡dėstytas nauja redakcija.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das (bÅ«dai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Å iems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) bÅ«das (bÅ«dai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų praÅ¡ymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas.

Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ (bÅ«dus) priima detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planÄ , specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ , o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimÄ pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ pagal savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ ir (ar) vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , jei Å¡is parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius.

Teismo duomenimis pareiÅ¡kėjų žemės sklypas, pagal Molėtų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, patenka į perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos arealų zonÄ ((duomenys neskelbtini)).Taigi pagal preliminarius duomenis žemės naudojimo paskirtį bÅ«tų galima keisti iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitos paskirties žemę – gyvenamÄ jÄ teritorijÄ , vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. PareiÅ¡kėjai, kurie Å¡iai dienai yra žemės savininkai, turėtų kreiptis į Molėtų rajono savivaldybę su praÅ¡ymu pakeisti žemės sklypo paskirtį.

Byloje duomenų, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų kreipęsi į Molėtų rajono savivaldybę su minėtu praÅ¡ymu ir, kad buvo atsisakyta tenkinti jų praÅ¡ymÄ , nėra. Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai deklaruojamÄ savo tikslÄ - pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, gali pasiekti kitu bÅ«du, ne teismine tvarka, ir tam turi reikalingus dokumentus. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėdamas bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kai tam nebuvo teisinio pagrindo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 444, 445 str.).

Dėl to teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pateikdami apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjai sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio, kuris, nutraukus bylÄ , grÄ Å¾inamas pareiÅ¡kėjams (CPK 87 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo E. T. I. praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisti turėtas 500 Eur iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Procesas pradėtas dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, kurie sÄ lygojo suinteresuoto asmens iÅ¡laidas, procesÄ nutraukus dėl to, kad jis nenagrinėtinas teisme, kitų proceso dalyvių patirtos pagrįstos iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlygintos (CPK 443 str. 6 d.). CPK 98 str. 2 d. numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatyto maksimalaus 1870 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatė atstovavo suinteresuotÄ asmenį rengiant procesinius dokumentus dėl proceso atnaujinimo, iÅ¡ esmės argumentai atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra panašūs, advokatei buvo žinoma faktinė ir teisinė bylos situacija, nebuvo didelės darbo ir laiko sÄ naudos ruoÅ¡iant apeliacinį skundÄ , todėl nustato, kad suinteresuotas asmuo E. T.

I. turėjo bÅ«tinų ir pagrįstų 250 € iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a : Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų E. N. ir J. N. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nutraukti.GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31 Eur (trisdeÅ¡imt vienas euras) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2016-03-30.

Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.Priteisti solidariai iÅ¡ E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du Å¡imtai penkaisdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, E. T. Ivanausko, asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.             Teisėjai                                        Margarita Dzelzienė              Eigirdas Činka             Nijolė Danguolė Smetonienė            Â