2021-03-31 Nr. AB-6383-3-64-3-00786-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-220-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00786-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 117 436 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. vasario 25 d. atliko bausmę Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas. Kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai. Sanitariniame mazge nebuvo oro šalinimo sistemos, nebuvo veidrodžio, spintelės daiktams susidėti. Kamerose neįrengti signalizacijos mygtukai, buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų. Pareiškėjui nepakako 1 valandos pasivaikščioti gyvename ore, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo purvini, nevalomi. Šiaulių TI pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto. Kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui. Duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik po 15 minučių, dušuose grindų danga buvo slidi, kartais nebūdavo karšto vandens. Nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus. Maistas būdavo tiekiamas atšalęs, jis nekaloringas. Patalynė buvo nešvari, čiužiniai susidėvėję, nedezinfekuojami, pareiškėjas negaudavo dalies patalynės, susidūrė su kitais pažeidimas. Pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs nepatogumus, emocinius sutrikimus, orumo pažeminimą ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintos tinkamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Atsakovas pateikė duomenis apie pareiškėjui kamerose tekusį gyvenamąjį plotą, kamerų įrengimą. Teigė, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus.

Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių jam buvo reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, juose yra 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis priemonėmis, nebent pats jų atsisakė. Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka higienos normų reikalavimus, yra dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas. Atsakovas suteikia galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos. Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Atsakovas neturėjo duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamą vykdymą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 2 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. K. skundą, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista.

6. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,63 kv. m iki 21,48 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto), tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Taigi, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

7. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie netinkamas sąlygas kamerose, ištyrė atsakovo paaiškinimus, byloje esančius dokumentus ir, be kita ko, nustatė, jog pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose nesikreipė į įstaigos direktorių. Daugelyje kamerų 2016 ir 2017 metais atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti san. mazgai, įrengti nauji klozetai, sumontuoti nauji vamzdžiai, pervedžiota elektros instaliacija, atlikti kiti darbai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamentas 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 konstatavo, kad kameroje Nr. 88 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 39 p. pažeidimas). 2018 m. vasario 20 patikrinimo akte Nr. PA-378 nurodyta, kad kameroje Nr. 29 dirbtinė apšvieta neatitiko keliamų reikalavimų (veikia tik 2 lempos iš 4) (Higienos normos HN 134:2015 14 p. pažeidimas), kameroje Nr. 29 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs, naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų, lempos suraišiotos su raiščiais, prie sanitarinio mazgo išdužusi plytelių danga (Higienos normos 134:2015 12 p. pažeidimas).

Iš 2018 m. balandžio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-1935 matyti, kad kamerose Nr. 44, 93 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs, naudojamos dirbtinės apšvietos lempos be gaubtų, kameroje Nr. 93 nuo lubų per šviestuvus varva vanduo (Higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas), kamerose Nr. 44, 93 nustatyta gyvenamųjų patalpų oro temperatūra žemesnė nei nustatyta teisės aktuose (Higienos normos HN 134:2015 16 p. pažeidimas), kameroje Nr. 93 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p. pažeidimas). 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA-8051 konstatuota, kad kameroje Nr. 44 praustuvė nesaugi – kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs (Higienos normos HN 134:2015 12 p. pažeidimas).

Teismas padarė išvadą, kad Šiaulių TI, pažeisdamas Higienos normos 12, 14, 39 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas, sienelės aukštis yra kur kas didesnis nei 1,50 m, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, nenustatė pareiškėjo privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl karšto vandens nebuvimo kamerose, nes tai nenumatyta teisės aktuose. Teismas, spręsdamas dėl pagalbos iškvietimo mygtuko, radijo taško kameroje įrengimo, akcentavo teismų praktiką, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Teismas, išanalizavęs Šiaulių TI parengtus patalpų higienos-dezinfekcijos planus, NVSC Šiaulių departamento patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, nustatė, kad profilaktikos ir kenkėjų naikinimo darbai buvo atliekami ir registruojami, todėl Šiaulių TI veiksmai atitiko Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus.

9. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis (įskaitant NVSC Šiaulių departamento nustatytas aplinkybes, kad dušo patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi; dušinėje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose buvo skysto muilo, skirto Šiaulių TI laikomiems asmenims; ir kt.), nenustatė pagrindo konstatuoti jog jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, nelaikytina, kad Šiaulių TI netinkamai užtikrino Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.

10. Teismas, analizuodamas pareiškėjo teiginius apie netinkamą materialinį aprūpinimą, pažymėjo, kad pareiškėjas neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjas tualetiniu popieriumi buvo aprūpinamas pagal teisės aktų reikalavimus. NVSC Šiaulių departamento 2018 m. gegužės14 d. patikrinimo akte Nr. PA-2772 užfiksuota, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas. Iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitos Nr. 1378 matyti, kad pareiškėjui buvo išduodamos higienos priemonės pagal teisės aktus.

11. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą, Šiaulių TI direktoriaus nustatytą pasivaikščiojimo gryname ore tvarką, NVSC Šiaulių departamento padarytas išvadas (patikrinimo metu bendrojo naudojimo pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, tvarkingi, valomi kasdien, kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai), nenustatė teisės aktų reikalavimų pažeidimų, juolab kad pats pareiškėjas patvirtino, jog jam būdavo užtikrinama teisė vieną valandą pasivaikščioti lauke. Pabrėžta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

12. Teismas, išanalizavęs Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo nuostatas, pažymėjo, kad įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Iš NVSC Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA-8051 matyti, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos; lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše; Šiaulių TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis; viršutiniai rūbai nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Konstatuota, kad Higienos normos HN 134:2015 reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

13. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie susirgimus dėl Šiaulių TI konstrukcijoje esančio asbesto. Taigi, jo teisių pažeidimas nenustatytinas.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metu esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, todėl negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, pažymėjo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie pareiškėjui diagnozuotas sunkias ligas, susijusias su jo buvimu Šiaulių TI. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant nustatytas anksčiau paminėtas higienos normas buvo laikomas neilgą laikotarpį, periodiškai, tuo metu jam tekęs plotas nebuvo mažesnis nei numatytasis teisės aktų reikalavimuose (nuo 3,63 kv. m iki 21,48 kv. m). Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija.

III. 16. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.

17. Pareiškėjas apžvelgia teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas atlyginimu. Tvirtina, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sąlygas tiesiogiai lėmė jam fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir pan. Pakartoja skunde išdėstytas pretenzijas dėl pasivaikščiojimo lauke trukmės, kamerų vėdinimo, apšvietos, temperatūros, valymui nepritaikytų paviršių, parazitų kameroje, taip pat netinkamo aprūpinimo patalyne ir minkštuoju inventoriumi, nesudarytų sąlygų pasirūpinti drabužių švara, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (be kita ko, įrengta tik 1,35 m aukščio sienelė), prastos dušo patalpų būklės ir nesudarytos galimybės visada prausti kūną karštu vandeniu, neužtikrinamo visaverčio maisto. Pareiškėjas pabrėžia, jog tai, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Psichologinę tarnybą, nepaneigia, jog jis dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas mano, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti, bendro pobūdžio. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pakartoja teismui jau išdėstytas aplinkybes. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. vasario 25 d., atlyginimo priteisimo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

23. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Šiaulių TI buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas Šiaulių TI nesilaikė Higienos normos 12, 14, 39 punktų reikalavimų, kadangi NVSC Šiaulių departamento patikrinimų metu nustatyta, kad kai kuriose iš kamerų, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo vizualiai matomų pelėsių, dirbtinė apšvieta neatitiko normų, dirbtinio apšvietimo įrenginiai buvo techniškai netvarkingi, oro temperatūra buvo per žema, praustuvė nesaugi (kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs). Teismas kitas pareiškėjo pretenzijas pripažino nepagrįstomis.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja teisės aktuose ir kituose teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes (neaišku, kuriuos iš nurodytų teisės aktų reikalavimų jis priskiria savo atvejui), pirmosios instancijos teismui jau nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo bausmės atlikimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, byloje esančius duomenis (pvz., apie sanitarinio mazgo pertvaros aukštį) paneigiančių įrodymų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir plačiau dėl jų nepasisako, juolab kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

26. Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kalinamas Šiaulių TI kamerose, kurios nevisiškai atitiko higienos normų reikalavimus. Tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

27. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, šios pataisos įstaigos specifiką, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija, atitinkančia teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė