2020-05-20 Nr. AB-10044-3-61-3-02009-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1446-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02009-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui L. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 3R-205(AG-134/03-2018) (toliau – ir Sprendimas).

2. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu buvo panaikintas NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 49VĮ-2219-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

3. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-58-905/2018, kurioje yra prašoma suteikti Tarnybai teisę be savininko L. R. sutikimo kreiptis į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenų (naudojimosi būdo) pakeitimo bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su Žemės sklypo naudojimosi būdo keitimu be savininko sutikimo. Žemės sklypas yra miškų ir miškingoje teritorijoje, o jam per klaidą yra nustatytas naudojimosi būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Įsakymu siekiama ištaisyti matininko S. Č. ir valstybinės žemės patikėtinio padarytą klaidą ir pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovas teigė, kad Įsakymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir jas sukels tik tuo atveju, jei bus patenkintas ieškinys minėtoje civilinėje byloje.

4. Atsakovo teigimu, Komisija Sprendime nenurodė nei vieno argumento, kodėl pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės buvo pripažintos svarbiomis, taip pat Komisija nemotyvavo, kodėl terminas skundui paduoti yra atnaujinamas. Be to, pareiškėjas net neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau Komisija terminą atnaujino savo iniciatyva. Pareiškėjas tik trumpai užsiminė dėl galimybės atnaujinti terminą, tačiau jokių argumentų, pagrindžiančių termino praleidimą, nenurodė. Atsakovo nuomone, vieno mėnesio terminas, nuo kurio galėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, galėtų būti 2018 m. sausio 16 d., kuomet pareiškėjas pateikė atsiliepimą į NŽT patikslintą skundą civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018. NŽT priėmė Įsakymą veikdama savo kompetencijos ribose.

5. Pareiškėjas L. R. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Pareiškėjas nurodė, NŽT civilinėje byloje 2017 m. gruodžio 15 d. pateiktame patikslintame ieškinyje nėra nurodyta jokių priedų ar prašymų prijungti prie bylos kokį nors dokumentą. Atsakovas nenurodė, koks konkretus įstatymas nustato tvarką, kad individualus administracinis aktas asmeniui gali būti įteiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Pareiškėjas apie Įsakymą sužinojo tik 2018 m. kovo 28 d., dalyvaudamas civilinės bylos Nr. e2-58-905/2018 nagrinėjime. Sužinojęs apie Įsakymo priėmimą, jis tą pačią dieną išsiuntė Tarnybai prašymą pateikti jam Įsakymą, tačiau Įsakymas iki skundo padavimo dienos nebuvo pateiktas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis su skundu Komisijai buvo pateikęs ir atskirą motyvuotą prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Taip pat pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad Įsakymas jam nesukelia teisinių pasekmių.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Geovisata“, gavusi NŽT įpareigojimą, 2015 m. gegužės 27 d. parengė Žemės sklypo duomenų bylą, nenustačiusi Žemės sklypo naudojimosi būdo ir pateikė Tarnybai tikrinti (Komisijos byla, b. l. 106–107). Žemės sklypo savininkas atsisakė derinti naujus kadastro duomenis (Komisijos byla, b. l. 125, 127). NŽT 2016 m. spalio 25 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama leisti be savininko sutikimo suderinti Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (civ. byla Nr. e2-58-905/2018) (Komisijos byla, b. l. 156–164). NŽT 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pakeitė Tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo antrą pastraipą, patvirtindama Žemės sklypo kadastro duomenis (nekeičiant Žemės sklypo naudojimo būdo) (Komisijos byla, b. l. 8). Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018 atmetė NŽT ieškinį. Šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą Komisijai dėl Įsakymo panaikinimo pateikė 2018 m. balandžio 4 d. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė ir 2018 m. kovo 27 d. prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (Komisijos byla, b. l. 9–10). Komisija 2018 m. balandžio 4 d. rezoliucija atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė skundą nagrinėti.

10. Teismas nurodė, kad rezoliucija nusprendus atnaujinti terminą skundui paduoti, tokio sprendimo motyvacija nėra privaloma. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą nurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam tapo žinoma apie Įsakymo priėmimą. Todėl teismas atmetė NŽT argumentus, kad Komisija nenurodė nei vieno termino atnaujinimo argumento ir kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl terminas skundui paduoti buvo praleistas.

11. Teismas nurodė, kad Įsakymu buvo pakeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo duomenys, su kuriais pareiškėjas nesutiko. Taigi nėra teisinga teigti, kad Įsakymas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas pareiškėjui jokiais būdais Įsakymą priėmusios institucijos nebuvo pateiktas, Komisijos sprendimas atnaujinti terminą skundui paduoti vertintinas kaip teisingas ir pagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai Įsakymu iš esmės keičiami Žemės sklypo kadastriniai duomenys, kurie jau buvo nustatyti ir patvirtinti NŽT bei įregistruoti registre, buvusių duomenų pakeitimas negali būti laikomas techninio pobūdžio klaidos, kuri taisytina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 35 straipsnio pagrindu, taisymu, nes tokie pakeitimai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Komisija pagrįstai pripažino, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, neturėjo teisinio pagrindo vadovautis VAĮ 35 straipsniu.

III. 13. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo nutraukti administracinę bylą dėl praleisto termino Įsakymui apskųsti, o nusprendus nenutraukti bylos – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo sprendime tiesiog nurodomi procedūriniai aspektai dėl termino skundui paduoti atnaujinimo įforminimo ir dėl Komisijos teisės jį atnaujinti. Sprendimo atnaujinti praleistą terminą motyvacija buvo privaloma. Pareiškėjas savo skundo rezoliucinėje dalyje neprašė atnaujinti termino, jis buvo atnaujintas Komisijos narės iniciatyva, nenurodant konkrečių motyvų. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, turėjo nutraukti nagrinėjamą bylą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnį.

14.2. Įsakymas į civilinę bylą Nr. e2-58-905/2018 buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 21 d. kartu su NŽT 2017 m. gruodžio 15 d. patikslintu ieškiniu. Pareiškėjas yra teisininkas, todėl jam turėtų būti žinoma pareiga sekti nagrinėjamos bylos eigą ir domėtis naujai pateikiamais dokumentais. Tai, kad pareiškėjas susipažino su patikslintu ieškiniu ir jo priedu (Įsakymu), patvirtina pareiškėjo 2018 m. sausio 16 d. atsiliepimas į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018, kuriuo prašoma atmesti NŽT ieškinį. Atsiliepimo pateikimo data galėtų būti vėliausias terminas, nuo kurio būtų galimas vieno mėnesio termino skundui paduoti skaičiavimas. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją tik 2018 d. balandžio 4 d., taigi praleido terminą skundui paduoti ir nenurodė termino praleidimo priežasčių.

14.3. Pareiškėjo kartu su skundu Komisijai pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti parengtas 2018 m. kovo 27 d., t. y. anksčiau, nei pareiškėjo nurodyta data, kada, jo teigimu, jis sužinojo apie Įsakymą (2018 m. kovo 28 d.). Tai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie Įsakymą vėliausiai 2018 m. sausio 16 d. (atsiliepimo pateikimo diena).

14.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Įsakymas turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes realiai Įsakymas galės būti įgyvendintas (sukels teisines pasekmes) tik jei teismas civilinėje byloje Nr. e2-58-905/2018 tenkins NŽT ieškinį (Tarnyba nėra Žemės sklypo savininkė ir tiesiogiai kreiptis į VĮ Registrų centrą negali).

15. Pareiškėjas L. R. atsiliepime į skundą prašo jį atmesti, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu Komisijai pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad apie skundžiamą Įsakymą sužinojo 2018 m. kovo 28 d. dalyvaudamas civilinės bylos Nr. e2-58-905/2018 nagrinėjime. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl Įsakymo pateikimo, tačiau iki skundo Komisijai pateikimo Įsakymas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Tuo pagrindu, kad pareiškėjui apie Įsakymo priėmimą anksčiau nei iki 2018 m. kovo 28 d. nebuvo žinoma (pareiškėjui Įsakymas nebuvo išsiųstas, Įsakymas nebuvo išsiųstas ir vėliau jam prašant), pareiškėjas Komisijos prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

17. Komisija 2018 m. balandžio 4 d. rezoliucija atnaujino terminą skundui paduoti ir skundą priėmė nagrinėti.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą.

19. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šios Nutarties 18 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad tuo atveju, jei Komisijos pirmininkas ar kitas narys nusprendžia atnaujinti terminą skundui paduoti, toks sprendimas įforminamas rezoliucija. Pareiga motyvuoti savo sprendimą įstatymu nustatyta tik tuo atveju, jei terminą skundui paduoti yra atsisakoma atnaujinti. Taigi rezoliucija nusprendus atnaujinti terminą skundui paduoti, tokio sprendimo motyvacija nėra privaloma, todėl atsakovo argumentai, kad Komisija privalėjo motyvuoti priimtą rezoliuciją, kuria atnaujino terminą skundui paduoti, yra nepagrįsti.

20. Byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad Komisija, atnaujindama terminą skundui paduoti, padarė procesinį pažeidimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Komisijos rezoliucijos procesiniu termino skundui paduoti atnaujinimo klausimu vertinimo, yra atmestini.

21. Skundžiamu Įsakymu buvo pakeista Tarnybos 2014 m. birželio 3 d. sprendimo antra pastraipa, kuria buvo patvirtinti nauji Žemės sklypo kadastro duomenys, kurie prieš tai buvo nustatyti pagal UAB „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Įsakymu buvo pakeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo duomenys, su kuriais pareiškėjas nesutiko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks individualus teisės aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

22. Ginčijamu Įsakymu pakeista NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109)-1016 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ antra pastraipa ją išdėstant taip: „tvirtinu žemės sklypo kadastro duomenis (nekeičiant esamo ir nenustatant naujo žemės sklypo naudojimo būdo), nustatytus pagal UAB „Geovisata“ matininko S. Č. 2014 m. sausio 31 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis“.

23. Tokiu būdu taisyta, kaip teigia atsakovas, padaryta techninė klaida, nors visiškai akivaizdu, kad įsakymo pakeitimu panaikintas jau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas.

24. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo, 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

25. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų keitimo pagrindas galėtų būti teismo sprendimas dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo.

26. Pareiškėjo Įsakymu taikyta kadastro duomenų keitimo procedūra nenumatyta įstatymo, todėl Įsakymas priimtas be teisėto pagrindo ir pagrįstai panaikintas.

27. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius