86a95d95-76fd-40b2-bc88-bf6548d39cf8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1623/2011 Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus AS UniCredit Bank atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kreditorius AS UniCredit Bank buvo paÅ¡alintas iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belmedas“ kreditorių sÄ raÅ¡o, panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Belmedas“ bankroto byloje Nr. B2-3315-104/2011.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Belmedas“ bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskyrė J. U. Kreditorius AS „UniCredit Bank“ pateikė bankroto administratoriui finansinį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ 2007 m. lapkričio 27 d. kredito sutarties. Nurodė, jog finansinį reikalavimÄ sudaro 910 534 EUR iÅ¡mokėto ir negrÄ Å¾into kredito, 30 696,12 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 52 596,44 EUR priskaičiuotų delspinigių.

Bendra reikalavimo suma - 993 826, 56 EUR ir ji buvo užtikrinta įkeitimo lakÅ¡tu, įkeitimo identifikavimo kodas 01220070035380 ir hipotekos lakÅ¡tais, hipotekos identifikavimo kodai 01120080000827 ir 01120070035379. Kreditorius prašė įtraukti jį į BUAB „Belmedas kreditorių sÄ raÅ¡Ä .Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, be kitų kreditorių, į BUAB „Belmedas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė ir kreditorių AS „UniCredit Bank“ su 993 826,56 EUR (t.y. 3 431 484,35 Lt) finansiniu reikalavimu.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „Belmedas“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Bankroto administratorius prašė teismo iÅ¡braukti iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o AS „UniCredit Bank“, kurio finansinis reikalavimas sudarė 3 431 484,35 Lt ir nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. įvykusiame BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“. Visi teismo patvirtinti kreditoriai balsų dauguma nusprendė:

1) perduoti įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“ jam įkeistÄ gyvulininkystės kompleksÄ su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu Kalno g. Pagirių k., Vilniaus r. sav., už 3 245 934,35 Lt sumÄ ;

2) perduoti įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“ jam įkeistÄ 12,3 ha ploto miÅ¡ko žemės sklypÄ , adresu Jurbarko r., Apolonovkos k., kurio kadastrinis Nr. 9479/0001:71, už 185.550,00 Lt sumÄ . BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo protokolas 2011 m. sausio 24 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui į BUAB „Belmedas“ bankroto bylÄ , taip pat ir kitiems kreditoriams, tame tarpe ir AS „UniCredit Bank“. Terminas skundui dėl priimto kreditorių susirinkimo sprendimo pateikti pagal Ä®monių bankroto įstatymo 24 straipsnio penktÄ jÄ dalį baigėsi 2011 m. vasario 7 d., todėl 2011 m. vasario 14 d. turto perdavimo aktas kartu su perduoto turto dokumentais buvo perduotas AS „UniCredit Bank“.

 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi BUAB „Belmedas“ administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino ir AS „UniCredit Bank“ su 3 431 484,35 Lt finansiniu reikalavimu iÅ¡braukė iÅ¡ BUAB „Belmeda“ kreditorių sÄ raÅ¡o. Nurodė, kad BUAB „Belmedas“ 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimas perduoti hipotekos kreditoriui AS „UniCredit Bank“ jam įkeistÄ BUAB „Belmedas“ turtÄ yra privalomas. Kadangi kreditoriui AS „UniCredit Bank“ perdavus BUAB „Belmedas“ įkeistÄ turtÄ , kreditoriaus reikalavimas buvo visiÅ¡kai patenkintas, yra pagrindas iÅ¡braukti kreditorių iÅ¡ bankrutuojančios įmonės sÄ raÅ¡o.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai                          Apeliantas As „UniCredit Bank“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį, nurodydamas tokius argumentus:Apeliantas 2011 m. sausio 18 d. įvykusiame BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkime dėl įkeisto turto perdavimo jam balsavo prieÅ¡ingai, nei kiti kreditoriai. Be to, susirinkimo metu buvo nuspręsta perduoti apeliantui įkeistÄ turtÄ už vienaÅ¡aliÅ¡kai, nepagrįstai nustatytÄ kainÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant apelianto interesus.

Apeliantas, gavęs informacijÄ apie kreditorių susirinkimo sprendimÄ (BUAB „Belmedas“ administratorius pateikė bankui protokolÄ tik 2011 m. sausio 24 d.), pateikė BUAB „Belmedas“ administratoriui raÅ¡tÄ , kuriuo nurodė, kad nesutinka perimti turtÄ ir reikalauja nedelsiant suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl turto realizavimo tvarkos pakartotinio nustatymo, tačiau BAUB „Belmedas“ administratorius Å¡io reikalavimo nevykdė ir pradėjo turto perdavimo procedÅ«rÄ .VienaÅ¡alis turto perdavimo akto suraÅ¡ymas, kai kreditorius nesutinka perimti turto jam nepalankiomis sÄ lygomis, neturėjo bÅ«ti teismo pripažintas tinkamu 2011 m. sausio 18 d.

UAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymu, nes, kaip ir bet kurios pirkimo pardavimo sutarties sudarymas, taip ir turto perdavimas nėra galimas nesant turto perėmėjo sutikimui.Atmestini BUAB „Belmedas“ administratoriaus argumentai, kad apeliantui buvo perduotas turtas, nes nebuvo sudarytas turto perdavimo-priėmimo aktas. Be to, banko vardu priimti turtÄ bet kuris banko darbuotojas neturi teisės, todėl dokumentų apie turtÄ Ä¯teikimas per antstolį banko kasininkei Renatai Pranaitytei, kuri nėra įgaliota priimti turtÄ banko vardu, neleidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog turtas buvo apeliantui perduotas.

Apeliantui perduoti turtÄ bandyta ir anksčiau per BUAB „Belmedas“ administratoriaus kurjerius, tačiau apeliantas buvo atsisakęs juos priimti ir jokio turto priėmimo-perdavimo akto nesudarė. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas 2011 m. kovo 22 d. iÅ¡siuntė BUAB „Belmedas“ administratoriui raÅ¡tÄ , kuriuo nurodė, jog bankas grÄ Å¾ina perduotus dokumentus, nes nėra jokio pagrindo BUAB „Belmedas“ turtÄ apibÅ«dinančius dokumentus įpareigoti saugoti kreditorių.Pirmosios instancijos teismas administratoriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡braukti apeliantÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės sÄ raÅ¡o iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformavęs apelianto, todėl buvo priimta neteisėta nutartis, kuri pažeidžia apelianto, kaip kreditoriaus, interesus, nes jis ne tik nėra perėmęs jam įkeisto turto, bet ir jo finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti.

             BUAB „Belmedas“ administratorius atsiliepimu į apelianto atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį. Nurodė tokius argumentus:Kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ įgaliotas atstovas Irmantas Jasevičius dėl 2011 m. sausio 18 d. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkime svarstytino darbotvarkės klausimo „Dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“ už paskolos kainas“ balsavimo raÅ¡tu biuletenyje prabalsavo „Už“ ir papildomai parašė „2 300 000,- “ bei „80 000,- “, tačiau pasiÅ«lymų iÅ¡ AS „UniCredit Bank“ keisti svarstomo darbotvarkės klausimo formuluotės ar kito alternatyvaus svarstomam darbotvarkės klausimui darbotvarkės klausimo projekto iki 2011 m. sausio 18 d. susirinkimo pradžios gauta nebuvo.

Taigi kiti BUAB „Belmedas“ kreditoriai negalėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto informuoti apie AS „UniCredit Bank“ iÅ¡kelto naujo klausimo svarstymÄ ir atitinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomones dėl banko pasiÅ«lymo, balsuodami raÅ¡tu.Kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ finansinis reikalavimas sudarė 38,766 % visų teismo patvirtintų BUAB „Belmedas“ kreditorių reikalavimų sumos, todėl netgi be Å¡io kreditoriaus balso, 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime už nutarimų projektus balsavo daugiau kaip pusė reikalavimo teisę turinčių kreditorių.2011 m. sausio 18 d.

BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas teismine tvarka nei vieno iÅ¡ kreditorių (įskaitant ir AS „UniCredit Bank“), todėl privalo bÅ«ti vykdomas. Be to, nepanaikinus 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dėl turto perdavimo įkaito turėtojui AS „UniCredit Bank“, negali bÅ«ti svarstomas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties teisėtumo klausimas. AS „UniCredit Bank“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė turto vertinimÄ , pagal kurį turto vertė neva tesiekia kiek daugiau, nei 400 000 Lt, tačiau Å¡is turto vertinimas bankroto administratoriui nebuvo anksčiau pateiktas, be to, kreditorius nėra prašęs bankroto administratoriaus atlikti Å¡io turto vertinimo.

Apelianto pateiktas turto vertinimas liudija Å¡io kreditoriaus nesÄ Å¾iningus veiksmus bankroto procese, siekiant perimti jam įkeistÄ turtÄ kuo mažesne verte, o tokio turto verte nepadengtÄ finansinio reikalavimo dalį kompensuoti piniginėmis lėšomis, kurios bus gautos iÅ¡ kito bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo.Apeliantas, savo finansinį reikalavimÄ BUAB „Belmedas“ atžvilgiu užtikrindamas tik vienu prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«du, t.y. hipoteka, prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad ateityje gali nukristi įkeisto nekilnojamojo turto vertė, todėl Å¡io banko ketinimai patenkinti savo finansinį reikalavimÄ , ignoruojant visų kitų BUAB „Belmedas“ kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti hipoteka, interesus, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bankroto proceso esmei – apginti visų kreditorių interesus.BUAB „Belmedas“ priklausantis ir AS „UniCredit Bank“ įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduodamas keturiose varžytynėse, tačiau norinčių įsigyti parduodamÄ turtÄ neatsirado.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 33 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto nuostatÄ neparduoto dvejose (Å¡iuo atveju buvo net keturios varžytynės) varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas. Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. sausio 18 d. bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo protokolo, už nutarimo perduoti įkeistÄ turtÄ Ä¯kaito turėtojui AS „Unicredit bank“ už turimÄ Å¡io banko finansinio reikalavimo dydį priėmimÄ balsavo 99,65 procentai visų balsų, todėl toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas visiems kreditoriams.AS „UniCredit Bank“ skunde nurodytas argumentas, kad gavęs 2011 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimÄ jis pateikė BUAB „Belmedas“ administratoriui raÅ¡tÄ , kuriuo nurodė, kad nesutinka perimti turtÄ ir reikalauja nedelsiant suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl turto realizavimo tvarkos pakartotinio nustatymo, negali bÅ«ti laikomas teisiniu pagrindu, dėl kurio turėtų bÅ«ti nepaisoma kreditorių susirinkimo sprendimo arba jis turėtų bÅ«ti ignoruojamas.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad bankroto administratorius atliko kitus banko interesams prieÅ¡taraujančius veiksmus, irgi yra nepagrįstos, nes Ä®monių bankroto įstatymo 24 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, jeigu jie teisėti, yra privalomi visiems kreditoriams ir bankroto administratoriui.Apeliantas, vengdamas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimÄ ir perimti jam įkeistÄ bankrutuojančios įmonės turtÄ , piktnaudžiavo teisėmis ir pažeidė bankroto procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir kitų kreditorių interesus.Apelianto atsisakymas perimti įkeistÄ turtÄ neturi jokios teisinės reikÅ¡mės turto priėmimo-perdavimo akto galiojimui ar jo teisėtumui, nes toks aktas galioja, patvirtinus jį kreditorių susirinkimo pirmininkui.

Todėl apelianto argumentai, kad jo darbuotoja Renata Pranaitytė, priėmusi turto priėmimo-perdavimo aktÄ , neturėjo teisės banko vardu priimti turtÄ , taip pat yra nepagrįsti.Apelianto argumentas, kad vadovaujantis CK 6.398 straipsnio pirmÄ ja dalimi, nekilnojamojo turto perdavimas kreditoriui AS „UniCredit Bank“ turėjo bÅ«ti įformintas abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytu priėmimo-perdavimo aktu, yra ydingas ir negali bÅ«ti pripažintas teisiÅ¡kai pagrįstu, nes bankroto proceso metu suraÅ¡ant perdavimo be varžytynių aktÄ reikia vadovautis Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintomis Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytinių tvarkos apraÅ¡o nuostatomis.

Panaikinus skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, 2011 m. sausio 18 d. BUAB „Belmedas“ kreditorių susirinkimo sprendimas perduoti įkeistÄ turtÄ Ä¯kaito turėtojui AS „Unicredit bank“ už turimÄ Å¡io banko finansinio reikalavimo dydį vis tiek liktų galioti ir bÅ«tų privalomas vykdyti, nes apeliantas nepasinaudojo teise apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimo.                           IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai              Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡braukė atsakovo kreditorių– hipotekos kreditorių iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o bankroto byloje po to, kai atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė už nustatytÄ kainÄ perduoti hipotekos kreditoriui įkeistÄ turtÄ , kurio nepavyko parduoti keturiose varžytynėse.

Å io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nustatyti, ar kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti hipotekos kreditorių perimti pakartotinėse varžytynėse neparduotÄ bankrutuojančios įmonės turtÄ .             Bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina kreditorių susirinkimuose, kuriuose nutarimai laikomi priimtais, kai už juos atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, iÅ¡skyrus Ä®BÄ® nustatytas iÅ¡imtis (Ä®BÄ® 24 str. 1 d.).

Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 str.). Spręsdamas šiuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų. Kreditorių susirinkimas negali priimti nutarimų, kurie prieštarautų įstatymų reikalavimams, būtų nenaudingi įmonei, iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.             Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).

Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja specialus įstatymas - Ä®BÄ®. Å io įstatymo 33 straipsnio penktoji dalis nustato, kad įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintÄ apraÅ¡Ä (toliau – ApraÅ¡as), kuris nustato tokių procedÅ«rų vykdymo ypatumus.

ApraÅ¡as nustato tam tikrus bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių ypatumus. ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog įkeistas turtas parduodamas iÅ¡ varžytynių praneÅ¡us apie tai įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui). NeparduotÄ turtÄ , kuriam nustatyta hipoteka, varžytynių vykdytojas raÅ¡tu pasiÅ«lo perimti hipotekos kreditoriui (ApraÅ¡o 31 punktas). Tuomet, jeigu turto, kuriam nustatyta hipoteka, nepavyksta parduoti pakartotinėse varžytynėse ir hipotekos kreditorius atsisako jį perimti, turto panaudojimo klausimÄ sprendžia kreditorių susirinkimas (ApraÅ¡o 32, 33 punktai).

Taigi, ApraÅ¡as varžytynėse neparduoto turto perdavimÄ hipotekos kreditoriui sieja su Å¡io kreditoriaus valia ir sutikimu. AnalogiÅ¡kai šį klausimÄ reglamentuoja ir bendrosios vykdymo proceso taisyklės, kurios gali bÅ«ti taikomos subsidiariai (CPK 719 str. 3 d., 721 str., 723 str. 1 d.), jeigu tam tikrų klausimų nereglamentuoja specialios Ä®BÄ® normos.             Hipoteka apibrėžiama kaip esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.).

CK 4.170 straipsnio antroji dalis imperatyviai nustato, jog susitarimas perduoti įkeičiamÄ (įkeistÄ ) daiktÄ kreditoriui negalioja. Taigi įkeisto nekilnojamojo daikto neperdavimas kreditoriui yra bÅ«tina ir privaloma hipotekos sandorio sÄ lyga, kuriÄ pažeidus sandoris tampa niekiniu. Nei ApraÅ¡o, nei CPK nuostatos, kurios taikomos vykdant įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procedÅ«ras ir nustatant neparduoto turto teisinį likimÄ , nenumato minėto imperatyvo iÅ¡imčių. Tai reiÅ¡kia, kad įkeistas turtas gali bÅ«ti perduotas hipotekos kreditoriui tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka, tame tarpe tik kreditoriaus sutikimu.

Vien tai, kad skolininko, kurio nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekos kreditoriui, atžvilgiu vykdomos bankroto procedÅ«ros, nelemia, jog neparduotas turtas turi bÅ«ti perduotas hipotekos kreditoriui prieÅ¡ jo valiÄ . Tik tuomet, jeigu hipotekos kreditorius aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ tokį neparduotÄ turtÄ perimti už atitinkamÄ kainÄ , Å¡is turtas gali bÅ«ti perduotas jam.               Kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytos proceso taisyklės, nustatančios kreditorių susirinkimo įgalinimus, priverstinę bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarkÄ , taip pat daiktinės teisės normos, įtvirtinančios hipotekos prigimtį, aiÅ¡kinant jas sistemiÅ¡kai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kreditorių susirinkimas negali prieÅ¡ hipotekos kreditoriaus valiÄ nutarti perduoti Å¡iam kreditoriui bankroto proceso metu vykdytose varžytynėse neparduotÄ turtÄ .

Tik tuo atveju, kai hipotekos kreditorius sutinka perimti varžytynėse neparduotÄ jo naudai įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , Å¡is turtas gali bÅ«ti jam perduotas. Kitokia iÅ¡vada iÅ¡kreiptų hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, esmę ir paskirtį, bÅ«tų pažeisti imperatyvÅ«s įstatymų normų reikalavimai.             Nagrinėjamoje byloje atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė perduoti hipotekos kreditoriui ketvirtose varžytynėse neparduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už kreditorių nustatytÄ kainÄ (b.l. 75-76).

Hipotekos kreditorius yra vienas iÅ¡ dviejų didžiausių atsakovo kreditorių (jo kreditorinis reikalavimas sudaro 38,766 % visų atsakovo kreditorių reikalavimų) nedalyvavo kreditorių susirinkime, tačiau darbotvarkės klausimais balsavo raÅ¡tu. IÅ¡ Å¡io kreditoriaus balsavimo biuletenio negalima daryti iÅ¡vados, kad jis sutiko perimti varžytynėse neparduotÄ turtÄ . Å iame biuletenyje raÅ¡tu nurodytos hipotekos kreditoriaus sumos prie atskirų nekilnojamojo turto objektų nesudaro pagrindo spręsti, jog jis sutiko perimti turtÄ (b.l. 71-73).

Juo labiau, kad atsakovo hipotekos kreditorius tiek bankroto administratoriui iÅ¡ karto po to, kai sužinojo apie priimtÄ atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl įpareigojimo priimti turtÄ , tiek ir teismui pateiktame atskirajame skunde aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, jog nenori perimti Å¡io turto už kreditorių nustatytÄ kainÄ (b.l. 30-32). Pastebėtina ir tai, kad hipotekos kreditorius neatliko veiksmų, susijusių su Å¡io turto perėmimu. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo kreditoriai neturėjo teisės prieÅ¡ hipotekos kreditoriaus valiÄ nuspręsti įpareigoti jį perimti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Kolegijos vertinimu, toks kreditorių susirinkimo nutarimas, kaip pažeidžiantis teisės imperatyvÄ , yra niekinis. Todėl nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstyti argumentai, kad kreditoriai teismine tvarka neginčijo atsakovo kreditorių susirinkimo 2011 m. sausio 18 d. nutarimo klausimu dėl turto perdavimo hipotekos kreditoriui.             Įvertinus tai, kad atsakovo kreditoriai neteisėtai įpareigojo hipotekos kreditorių perimti įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ prieÅ¡ jo valiÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės iÅ¡braukti Å¡io kreditoriaus iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o.

Žemesnės instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovo kreditorių susirinkimas virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus ir neteisėtai įpareigojo atsakovo hipotekos kreditorių perimti įkeistÄ turtÄ prieÅ¡ jo valiÄ , nepagrįstai iÅ¡braukė šį kreditorių iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų proceso ir materialiosios teisės normos esminių pažeidimų, nulėmusių neteisingÄ nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 2 p., 338 str.).

Kreditorių susirinkimas turėtų spręsti neparduoto turto realizavimo klausimÄ ApraÅ¡o 31-33 punktuose nustatyta tvarka.              Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti. Teisėjai:             ArtÅ«ras Driukas            Marytė Mitkuvienė              Gintaras Pečiulis