86a87a5d-bf5f-491a-b345-7888ea7e1069 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-9521-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03892-2014-2)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S. (J. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas J. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2012 m. liepos mėnesio ir dar keletÄ kartų buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, jog kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų.

Pažymėjo, kad kameros perpildymas ir vienam asmeniui tenkantis per mažas kameros plotas savaime pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Nurodė, kad kalėdamas perpildytose kamerose, susidÅ«rė su daugybe papildomų problemų, kurios labai apsunkino kalinimo sÄ lygas, t. y. buvo apribota pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė, kadangi kamerose taip pat buvo ir įvairÅ«s baldai, o viena valanda, skiriama pabÅ«ti lauke, situacijos nekeičia, nes per šį laikÄ asmuo negali fiziÅ¡kai iÅ¡sikrauti.

Nurodė, kada kalint perpildytose kamerose taip pat labai jaučiamas gryno oro trÅ«kumas, kameros vėdinamos tik per langÄ , todėl susidaro pavojingi skersvėjai, nuo kurių, pasak pareiÅ¡kėjo, jis ne kartÄ buvo perÅ¡alęs, jam perpÅ«tė nugarÄ , todėl jis nuolat jaučia nugaros skausmus, dėl kurių negali dirbti, sportuoti ir netgi miegoti. Be to, dėl prastos ventiliacijos kameroje padidėjo oro drėgmė, dėl kurios pareiÅ¡kėjas jaučia kojų sÄ narių skausmus. PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog serga astma, todėl Å¡i liga perpildytose kamerose paÅ«mėdavo, pareiÅ¡kėjas dėl to dusdavo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jam atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis jo gyvenimas, jis tapo irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, jam sutriko miegas, prasidėjo depresija. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl patirto kankinimo jis jaučia didelę dvasinę kančiÄ , orumo pažeminimÄ . Be to, orumÄ Å¾emino ir tai, kad prie stalo valgant nebuvo pakankamai vietos atsisėsti. Anot pareiÅ¡kėjo, taip pat buvo pažeistas ir jo privatumas, nes sanitarinis mazgas atskirtas tik simboline sienele, be to, kameroje nuolat girdimas triukÅ¡mas ir pareiÅ¡kėjas jautėsi nuolat stebimas.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 6–14) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad 2011 m. gegužės 30 d. ryte, 2011 m. liepos 13 d. ryte, 2011 m. liepos 15 d. vakare, 2011 m. rugpjūčio 25 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 29 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 30 d. ryte, 2011 m. spalio 14 d. ryte, 2011 m. spalio 15 d., 2011 m. spalio 17 d., 2011 m. lapkričio 18 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., 2011 m. lapkričio 17 d. ryte, 2011 m. gruodžio 23 d. ryte, 2012 m. kovo 15 d. vakare, 2012 m. kovo 29 d. ryte, 2012 m. balandžio 1 d. vakare, 2012 m. balandžio 2 d., 2012 m. balandžio 5 d. vakare, 2012 m. balandžio 24 d. ryte, 2012 m. birželio 14 d. ryte, 2012 m. liepos 17 d. ryte, 2012 m. rugsėjo 14 d. ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2012 m. liepos 12 d., nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas pats sau prieÅ¡tarauja, nes savo skunde teigia, kad baldai užima labai daug vietos, o kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nepakankamas ir neatitiko įstatymuose nustatytų, tačiau tuo pačiu jis teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas nebuvo įrengta pakankamai taburečių, mažas stalas.

Paaiškino, jog visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims susidėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Dėl sanitarinio mazgo Lukiškių TI-K nurodė, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 p. yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo patalpų), baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Lukiškių TI-K taip pat pažymėjo, kad HN 76:2010 24 p. yra teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.LukiÅ¡kių TI-K nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Nukrypimas nuo įprastinių sÄ lygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima bÅ«tų atlyginti neturtinę žalÄ .

Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 84). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011 m. gegužės 27 d. ir su trumpomis pertraukomis iÅ¡buvo LukiÅ¡kių TI-K iki 2012 m. rugsėjo 29 d.

Nurodytu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo nebuvo nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2012 m. liepos 12 d., nuo 2012 m. liepos 19 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 6–10), taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K praleido 419 parų. Pagal LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis kameros plotas normÄ vienam asmeniui minėtu laikotarpiu atitiko 23 paras (2011 m. gegužės 30 d. ryte, 2011 m. liepos 13 d. ryte, 2011 m. liepos 15 d. vakare, 2011 m. rugpjūčio 25 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 29 d. ryte, 2011 m. rugsėjo 30 d. ryte, 2011 m. spalio 14 d. ryte, 2011 m. spalio 15 d., 2011 m. spalio 17 d., 2011 m. lapkričio 18 d. ryte, nuo 2011 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., 2011 m. lapkričio 17 d. ryte, 2011 m. gruodžio 23 d. ryte, 2012 m. kovo 15 d. vakare, 2012 m. kovo 29 d. ryte, 2012 m. balandžio 1 d. vakare, 2012 m. balandžio 2d., 2012 m. balandžio 5 d. vakare, 2012 m. balandžio 24 d. ryte, 2012 m. birželio 14 d. ryte, 2012 m. liepos 17 d. ryte, 2012 m. rugsėjo 14 d. ryte), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad tinkamas plotas laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d. LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas iÅ¡ viso 396 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad ji negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala kilo ir dėl prastos kamerų ventiliacijos.

Pažymėtina, kad HN 76:2010 24 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę vėdinti kamerÄ , kurioje kalėjo, o kamerų vedinimas per langÄ nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu nurodydamas įvairius susirgimus, kurie, anot pareiÅ¡kėjo, kilo dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, Å¡iuo atveju reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , grindžia aplin­kybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti.

Asmuo, teigiantis, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, Å¡ias aplinkybes privalo pagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl kalinimo sÄ lygų jis susirgo perÅ¡alimo ligomis ar jam kilo nugaros, sÄ narių skausmai, paÅ«mėjo astma, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė vertintina kritiÅ¡kai, kaip neįrodyta.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti taburetė (1 vnt. vienam asmeniui) arba 2 stalo ilgio suoliukai.

Lukiškių TI-K iš esmės neneigia, kad ne visada kameroje yra pakankamas skaičius taburečių ar kitų baldų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kameros ploto norma vienam asmeniui ir taip neatitinka nustatytų reikalavimų, o sėdimų vietų, nors ir nepakankamai, bet kameroje buvo, šis pažeidimas negalėjo sukelti pareiškėjui tokių neigiamų išgyvenimų, kurių pagrindu jam galėjo kilti neturtinė žala, atlygintina pinigais. Pareiškėjas nurodo, jog neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo.

Papildomuose paaiškinimuose (b. l.

91) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 1,5 m sienelė nepakankamai atitveria sanitarinį mazgÄ nuo likusios kameros, be to, prieÅ¡ais unitazÄ yra langelis duryse, pro kurį nuolat žiÅ«ri prižiÅ«rėtojos moterys. Kaip nurodo ir LukiÅ¡kių TIK-K pagal HN 76:2010 21 p. tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog 1,5 m sienelė nepakankamai apsaugo jo privatumÄ , laikytini nepagrįstais. Kadangi tualeto sienelė atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad HN 76:2010 reikalavimai nebuvo pažeisti, tuo tarpu kiti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo stebėjimo naudojantis tualetu, taip pat atmestini, kadangi nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo laikymÄ perpildytose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtÄ diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , jo trukmę (396 paros), pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 8 000 Lt, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. S. (J. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui J. S. (J. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 000 Lt (2 316,96 Eur) (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų ir devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus)) neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Milda Vainienė                                                   Â