86a6712d-adae-4183-9f1c-63336fcd552a · Kauno apygardos teismas

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-361-485/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00832-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. nutarties A. R. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. A. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra dėl to, kad jis 2019 m. vasario 14 d., 16 val. 20 min., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamÄ ja juosta d pusė), 79 kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę neįvykdė kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo ir lenkė kitÄ transporto priemonę, važiavusiÄ ta pačia kryptimi, kirto siaurÄ iÅ¡tisinę linijÄ ir įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. J. 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu A. R. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 1, 8 punktų ir 3 priedo reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi nubaustojo skundas dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo termino sutrumpinimo ar šios poveikio priemonės neskyrimo atmestas.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir paskirti kuo įmanoma trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

4.1. Skunde atkreipiant dėmesį į nevienodÄ teismų praktikÄ sprendžiant specialiosios teisės atėmimo klausimÄ , teigiama, kad kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvienÄ gyvenimiÅ¡kÄ situacijÄ . Apelianto teigimu, jis itin ilgai vykdė darbo paieÅ¡kas tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. 2018 m. rugpjūčio mėn. jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo darbo funkcijos susijusios su prekių priežiÅ«ros ir rinkos tyrimais prekybos centruose skirtinguose Lietuvos miestuose. Dėl to jam teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikalinga. Apeliantui darbÄ susirasti sekėsi itin sunkiai, todėl valstybė privalo skatinti piliečius, kad pastarieji įgyvendintų savo teisę į darbÄ .

4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad faktinė nubaustojo gyvenamoji vieta yra Kaune, o jo motina gyvena Anykščiuose. KiekvienÄ savaitgalį jam tenka važiuoti marÅ¡rutu Kaunas–Anykščiai–Kaunas, todėl neabejotina, kad tokį atstumÄ ekonomiÅ¡ka važiuoti tik individualia transporto priemone.

4.3. Pasak apelianto, jo padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pavojingumo laipsnio, kad net minimali įstatymuose įtvirtinta privaloma administracinio poveikio priemonė 3 mėnesiams yra per griežta ir neteisinga. Apeliantas buvo priverstas padaryti administracinį nusižengimÄ , kad iÅ¡vengtų galimos avarijos, žmonių sužalojimo, aukų, kadangi situacijoje dalyvavęs trečiasis asmuo nesilaikė saugaus atstumo iki apelianto transporto priemonės galo, taip sudarydamas avarinę situacijÄ , kai automobilio stabdymas tuo momentu buvo neįmanomas.

4.4. Teigiama, jog apeliantas pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, patiria neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, jo atsakomybės jausmas vairuojant automobilį padidėjo, sumokėjo jam paskirtÄ baudÄ , policijos pareigÅ«nams davė nuoseklius paaiÅ¡kinimus. Tai liudija, kad apeliantas administracinės atsakomybės nevengia.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas nurodo su skundu nesutinkantis, praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

7. Ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Nubaustasis skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimÄ ir teigia, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

1 Apeliantas skunde praÅ¡o taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimÄ skiriama pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintÄ administracinį nusižengimÄ , yra iÅ¡skirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ ), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimÄ , turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobÅ«džio ir už šį nusižengimÄ numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokiÄ nuobaudÄ , kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

10. Analizuojant A. R. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ .

11. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors jokios iÅ¡skirtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui komentuojamo straipsnio nuostatose ir nenumatytos, tačiau pažymėtina, kad priimdami procesinius sprendimus teismai vadovaujasi ne tik formaliomis įstatymo nuostatomis, bet ir vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, pagal kuriÄ , vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti Å¡velninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, iÅ¡skirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.

12. Analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumÄ , matyti, kad A. R. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda. Be to, jam paskirta ir privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam Å¡io straipsnio 5 dalyje numatytam terminui – 3 mėnesiams.

13. Apelianto teigimu, iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Å¡velninti paskirtÄ minimalų specialiosios teisės atėmimo terminÄ , yra tai, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, sumokėjo baudÄ , ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bÅ«tina norint atlikti darbines funkcijas bei nuvykti pas kitame mieste gyvenančius artimuosius. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje esančiÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad Å¡ių apelianto nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantui turėtų bÅ«ti taikoma Å¡velnesnė nei minimali administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje.

14. Nors apeliantas teisus teigdamas, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos kiekvienu atveju taikomos atsižvelgiant į individualias bylos bei pažeidėjo asmenį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su bÅ«tinybe vairuoti transporto priemones, panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti iÅ¡skirtinai Å¡velnios nuobaudos taikymÄ . Kitoks Å¡ios normos aiÅ¡kinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje nei kiti analogiÅ¡kus nusižengimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Juolab sÄ lygų administracinio poveikio priemonės terminui sutrumpinti nesudaro tai, jog nubaustojo artimieji gyvena kitame mieste ir individualia transporto priemone vykti į Anykščius bÅ«tų ekonomiÅ¡kai naudingiau.

15. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės termino pagrįstumo klausimÄ , pastebėtina, kad A. R. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kirsdamas iÅ¡tisinę eismo juostÄ . Šį administracinį nusižengimÄ jis padarė bÅ«damas baustas administracine tvarka, be kita ko, už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus – greičio virÅ¡ijimÄ . Vien tai, kad savo veiksmais nagrinėjamoje byloje jis jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, jo atsakomybės Å¡iuo atveju neÅ¡velnina, kadangi vien jo veiksmais sudaroma galimybė kilti pavojui ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį pažeidimÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobÅ«džio veikų, kurios gali sukelti žalÄ jos nariams. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingÄ dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sÄ moningai pasirinkdamas prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl Å¡io asmens darbo pobÅ«džio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.

16. Apeliantas neabejotinai turėjo ir galėjo žinoti, jog už nusižengimÄ , kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dirbdamas darbÄ , kuriam atlikti bÅ«tina teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo Å¡eimos nariams. Tačiau jis sÄ moningai pasirinko prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, padarė vienÄ grubiausių KET pažeidimų, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad prieÅ¡ais nubaustÄ jį važiavęs kitas automobilis staiga stabdė rikiuodamasis į kelkraÅ¡tį, nesudaro pagrindo vertinti nubaustojo veiksmų kaip mažareikÅ¡mių. Jis pats, bÅ«damas patyręs ilgametis vairuotojas, privalėjo įvertinti ir laikytis tinkamo atstumo iki prieÅ¡ais važiuojančios transporto priemonės bei pasirinkti tokį transporto priemonės važiavimo greitį, kad jÄ galėtų sustabdyti iki bet kurios iÅ¡ anksto numanomos kliÅ«ties. Tai, kad priekyje važiavusiam automobiliui pradėjus stabdyti, apeliantas važiavo tokiu greičiu ir atstumu, dėl kurių susidÅ«rimo bÅ«tų iÅ¡vengęs tik staigiai stabdydamas, nepateisina jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms apelianto ir jo Å¡eimos narių interesams negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ kitų visuomenės narių interesÄ , susijusį su transporto eismo saugumu. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra pagrindinis apelianto pragyvenimo Å¡altinis, nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti apelianto naudai, nes Å¡iÄ aplinkybę prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, rizikÄ .

17. Į tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgė tiek institucijos atstovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko A. R. buvo paskirtos minimalios administracinio poveikio priemonė ir administracinė nuobauda. Įvertinus tai, apelianto teiginiai, kad jam paskirta poveikio priemonė neadekvati padarytam nusižengimui, pripažįstami nepagrįstais.

18. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė ANK 35 straipsnio 4 dalies nuostatų. Naikinti ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Algirdas Remeika