86a64de9-deae-4d2e-b565-04f848b5fb69 · Vilniaus apygardos teismas

                                                            Civilinė byla Nr. 2A-2499-450/2011                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00164-2011-2        Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.12.; 121.21.(S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d.             sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai „Solidarumas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į pirmesnį darbÄ , darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos ir skolos už papildomÄ darbÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovas V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai „Solidarumas“, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtu 2010 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos profesinės sÄ jungos Koordinacinės tarybos posėdžio nutarimÄ , kuriame buvo svarstomas klausimas dėl darbo inspektoriaus etato panaikinimo; grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ ; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , 20000 Lt atlyginimÄ už papildomai atliktus darbus, 1848 Lt už atsiradusius nuostolius, 1000 Lt neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2005 m. gegužės 20 d. su ieÅ¡kovu sudarė neterminuotÄ darbo sutartį. 2010-10-08 iÅ¡ LPS „Solidarumas“ gavo įspėjimÄ , kad su juo darbo sutartis nutraukiama. IeÅ¡kovas su atleidimu iÅ¡ darbo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad LPS „Solidarumas“ XII suvažiavime, kuris vyko 2010 m. birželio 5 d., svarstant klausimus dėl vadovaujančiųjų organų rinkimų, buvo grubiai pažeista LPS Ä®statų nustatyta suvažiavimo vedimo ir rinkimų procedÅ«ra, todėl suvažiavimo sprendimai dėl vadovaujančiųjų organų iÅ¡rinkimo laikytini neteisėtais ir naikintini.

Antai nors LPS „Solidarumas“ pirmininku buvo iÅ¡rinktas V. J., tačiau, priėmęs delegatų sveikinimus kaip naujai iÅ¡rinktas pirmininkas, V. J. pareiÅ¡kė, kad atsisako pirmininko pareigų A. J. naudai. Toks iÅ¡rinkto į pareigas asmens pavėluotas atsisakymas laikytinas neteisėtu, prieÅ¡taraujančiu tiek LPS „Solidarumas“ Ä®statams, tiek bendrai rinkimų praktikai, kad kandidatuoti atsisakoma aptariant kandidatus iki balsavimo. Delegatų iÅ¡rinktam pirmininkui atsisakius pareigų, suvažiavimas privalėjo pakartoti pirmininko rinkimo procedÅ«rÄ , tačiau to padaryta nebuvo, todėl laikytina, kad A.

J. yra užėmusi LPS „Solidarumas“ pirmininkės pareigas nepagrįstai. Toliau nurodė, kad A. J., negavusi delegatų pritarimo ir nepatvirtinta pirmininke delegatų balsais, bet save laikydama išrinkta pirmininke, pasiūlė V. J. savo pavaduotoju. Nesutikdami su tokiais suvažiavimo vedimo procedūros pažeidimais, 40 delegatų atsisakė dalyvauti suvažiavime ir išėjo iš salės, todėl, jiems išėjus, nebeliko Įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo, dėl ko laikytina, kad visi vėlesni suvažiavimo priimti sprendimai yra neteisėti.

Atsižvelgiant į tai neteisėtas ir naikintinas A. J. pasiÅ«lymu priimtas suvažiavimo sprendimas iÅ¡rinkti V. J. LPS „Solidarumas“ pirmininko pavaduotoju. IeÅ¡kovo teigimu, jo atleidimas iÅ¡ darbo laikytinas neteisėtu ir tuo pagrindu, kad, prisidengiant LPS „Solidarumas“ struktÅ«riniu pertvarkymu, jis buvo atleistas iÅ¡ darbo kaip nepageidaujamas etatinis darbuotojas. Netgi Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ tarybos nariai sutinka, kad jo atleidimas iÅ¡ darbo susijęs ne dėl jo darbinių savybių, o dėl asmeninių paskatų, nes tai jau antras bandymas atleisti jį iÅ¡ darbo (pirmasis buvo 2008 m.).

Pažymėjo, kad Å iaulių apskrities profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ taryba pripažįsta, kad Å iaurinės Lietuvos daliai darbo inspektoriaus darbo indėlis yra nemažas, prasmingas ir duodantis realių rezultatų, todėl darbo inspektoriaus etato panaikinimas nėra suprantamas ir pagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. jis net nebuvo pakviestas į LPS Koordinacinės tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl darbo inspektoriaus etato panaikinimo, t.y. toks nutarimas buvo priimtas jam už akių.

Be to, LPS „Solidarumas“ pirmininkė A. J. ir LPS „Solidarumas“ valdybos narys M. M. per posėdžius dažnai pasisakydavo, kad ieÅ¡kovas neva dirba A. Č., kurio profesinė sÄ junga yra prieÅ¡iÅ¡ka LPS „Solidarumui“ ir kad V. M. reikia atleisti iÅ¡ darbo, tačiau dalyvavimas ir kitos profesinės sÄ jungos veikloje negali bÅ«ti pripažinta teisėta priežastimi nutraukti su darbuotoju darbo santykius. Vėlgi, nors LPS „Solidarumas“ taryba 2010-10-22 nedavė sutikimo atleisti jo iÅ¡ darbo, tačiau į tai nebuvo sureaguota.

LPS „Solidarumas“ vadovai taip pat žinojo, jog ieÅ¡kovas turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta - jam nebuvo pasiÅ«lytas kitas darbas. IeÅ¡kovo teisė likti darbe arba kito darbo siÅ«lymas (turint teisinį iÅ¡silavinimÄ ) net nebuvo svarstomas. Pagrįsdamas kitus ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovas nurodė, kad į darbo inspektoriaus darbo funkcijas neįeina ieÅ¡kinių ruoÅ¡imas ar darbuotojų atstovavimas teismuose, todėl jis buvo nepagrįstai verčiamas atlikti ir tokį darbÄ , dėl kurio nebuvo sutarta darbo sutartyje ir jis nebuvo apmokamas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ už papildomai atliktus darbus pagal advokatams nustatytus paslaugų įkainius. Kadangi per 2009 m. - 2010 m. laikotarpį jam teko teismuose ginti 15 profesinės sÄ jungos narių, todėl, skaičiuojant pagal minimalius įkainius, jam priklauso 20000 Lt suma. Kadangi ieÅ¡kovo darbas buvo kilnojamojo pobÅ«džio, nes pastoviai tekdavo vykti į įvairias įmones, organizacijas, tačiau padidėjusios iÅ¡laidos už keliones nebuvo kompensuojamos, todėl atitinkamai priteistini iÅ¡ atsakovo nuostoliai 1848 Lt sumai už talonėlius per 3 m. laikotarpį.

Atkreipė dėmesį, kad kai tik papraÅ¡ydavo padidinti darbo užmokestį ar sumokėti už papildomus darbus, LPS „Solidarumas“ pirmininkė sukeldavo konfliktÄ , ji su paslėpta ironija, sÄ mojinga paÅ¡aipa stengdavosi sumenkinti ieÅ¡kovÄ kitų žmonių akyse, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , kuriÄ vertina 1000 Lt suma.            Atsakovas LPS „Solidarumas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas dėl svarbių priežasčių [LR DK 129 str. 1 d.], laikantis įstatymų nustatytos tvarkos [LR DK 297 str. 3 d.].

Nurodė, kad nei atsakovas, nei ieÅ¡kovas negalėjo paruoÅ¡ti darbo inspektoriaus pareigų apraÅ¡ymo, nes darbo inspektoriaus pareigybė tapo negalima profesinėje sÄ jungoje, kai darbo inspekcija iÅ¡ profesinių sÄ jungų buvo perduota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir tapo valstybine. Atsižvelgiant į tai, kad per penkerius ieÅ¡kovo darbo metus Å iaulių apskrities profesinėje sÄ jungoje „Solidarumas“ profesinės sÄ jungos narių skaičius ženkliai sumažėjo [nuo 528 narių 1996 m. iki 114 narių 2010 m.], 2010 m. rugsėjo 25 d.

LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba priėmė sprendimÄ dėl LPS „Solidarumas“ struktÅ«ros pertvarkymo, patvirtino naujÄ etatų sÄ raÅ¡Ä bei nutarė panaikinti LPS „Solidarumas“ darbo inspektoriaus pareigybę. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo galimybių perkelti ieÅ¡kovÄ jo sutikimu į kitÄ darbÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovo reikalavimas dėl papildomo darbo apmokėjimo yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovui buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis, o dėl papildomų nuostolių pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų.

               II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas neprašė 2010 m. birželio 5 d. LPS „Solidarumas“ ataskaitinio suvažiavimo nutarimų pripažinti neteisėtais, suvažiavimo nutarimų teisėtumas nėra susijęs su ieškovo darbo santykiais, todėl teismas neturi jokio pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų.

Nurodyto suvažiavimo nutarimai taip pat nėra nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra teisėti, galiojantys ir privalomi profesinės sÄ jungos nariams. Teismas nustatė, kad 2010-09-25 LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba, kaip aukščiausias valdymo organas [Ä®statų 5.2.p.], priėmė nutarimÄ mažinti LPS „Solidarumas“ etatų skaičių ir valdymo aparatÄ , nes sumažėjo Å¡ios organizacijos narių. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebuvo pakviestas į koordinacinės tarybos posėdį, nėra pagrindo laikyti, kad Å¡is koordinacinės tarybos nutarimas yra neteisėtas, o byloje esantis posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad kvorumas koordinacinės tarybos posėdyje buvo pakankamas priimti tarybos sprendimams.

Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas darbo sutartį su darbuotojais nutraukė dėl ekonominių priežasčių, t.y. dėl profesinės sÄ jungos narių sumažėjimo. Å ios priežastys pripažintinos realiomis, atleidimas buvo vykdomas ir etatai naikinami ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų, kurių funkcijos atsakovui buvo nebereikalingos ir besidubliuojančios. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat neturėjo jokių laisvų etatų, kuriuos pagal savo profesijÄ ir turimÄ kvalifikacijÄ galėjo užimti ieÅ¡kovas.

Atsakovas taip pat negalėjo taikyti ieÅ¡kovo pirmenybės palikimo darbe, kadangi nenustatyta, kad Å¡alia atsakovo jo padalinyje bÅ«tų dirbę ir kiti darbo inspektoriai, kurių darbo etatai nebÅ«tų buvę panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimo procedÅ«rų pažeidimų teismas nenustatė, o tokių priežasčių nenurodė ir pats ieÅ¡kovas, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl apmokėjimo už papildomÄ darbÄ , teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė įrodymų, kad per visÄ laikotarpį bÅ«tų nesutikęs atlikti jam pavestas darbo funkcijas, tame tarpe ir atstovauti profesinę sÄ jungÄ teisme.

Be to, byloje taip pat nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad buvo susitarimas tarp darbo sutarties Å¡alių dėl darbo masto padidinimo. Atmetus pagrindinį reikalavimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, nenustačius atsakovo kaltų veiksmų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. M. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimÄ grindė vien atsakovo nurodytais argumentais ir nepasisakė bei netyrė ieÅ¡kovo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų bei byloje surinktos medžiagos. Vien tai, kad teismo sprendimo iÅ¡vados padarytos remiantis vienos Å¡alies argumentais ir pateiktais įrodymais, sudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 6, 17, 21 straipsniuose įtvirtintus asmenų lygybės įstatymui ir teismui, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo bei Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principus.

           2. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad LPS „Solidarumas“ XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo nutarimų teisėtumas nėra susijęs su ieškovo darbo santykiais, yra visiškai nepagrįstas, kadangi darbo sutartį su ieškovu nutraukė A. J., kuri nebuvo ir nėra teisėtai išrinkta LPS „Solidarumas“ pirmininke. Pagal LPS „Solidarumas“ Įstatus tik teisėtai išrinktas pirmininkas gali sudaryti arba nutraukti su darbuotoju darbo sutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad dalis LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos narių neturi reikiamo skaičiaus narių bei nemoka nario mokesčio, o pagal LPS „Solidarumas“ Įstatų reikalavimus tokie nariai neturi teisės būti Koordinacinės tarybos nariais ir turėti balsavimo teisę.

           3. Byla buvo nagrinėjama pernelyg formaliai, nesigilinant į bylos esmę, atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pirmenybės teisės likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Kadangi byloje yra pateikti neginčijami įrodymai dėl ieÅ¡kovo turimo teisinio iÅ¡silavinimo bei pirmenybės teisės bÅ«ti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, atsakovas turėjo siÅ«lyti, kad ir teisininko darbÄ , nes šį darbÄ ieÅ¡kovas dirbo Å¡iaurės Lietuvoje.

Antai 2011-05-11 teismo posėdyje atsakovo atstovas P. G. patvirtino, kad buvo laisva darbo vieta kitame mieste, tačiau ji ieÅ¡kovui nebuvo pasiÅ«lyta.          4. Teismo teiginys, kad atsakovas, kaip darbdavys, įrodė ekonominę bÅ«tinybę atsisakyti ieÅ¡kovo darbo etato, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. NeaiÅ¡ku, kur teismas įžvelgė svarbios priežasties (DK 129 str. 2 d.) ir tam tikrais atvejais ypatingos aplinkybės (DK 129 str. 4 d.) buvimÄ , jeigu atleistų iÅ¡ darbo darbuotojų sÄ skaita likusiems darbuotojams buvo padidinti atlyginimai.

Tokiu bÅ«du teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė LR DK nuostatas. Be to, teismas netikrino nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo susijęs su asmeninėmis paskatomis.      5. Kadangi buvo pažeisti LR DK 134 str. 1 d. reikalavimai, todėl tokiu atveju darbuojas darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į pirmesnį darbÄ [DK 134 str. 5 d.]. Atsakovas žinojo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡rinktas į triÅ¡ales komisijas ir/ar komitetus, tačiau komitetai bei komisijos nežinojo apie ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, apie tai nebuvo praneÅ¡ta, taip pat nebuvo svarstomas klausimas dėl ieÅ¡kovo pakeitimo kitu asmeniu komisijose ar komitetuose.       6.

Teismas, atmesdamas reikalavimus dėl apmokėjimo už papildomÄ darbÄ , neįvertino, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas dirbti papildomus darbus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, o nesutikimo dirbti papildomus darbus atveju, buvo grasinama, kad jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo. Nors teismo posėdyje buvo nustatyta, kad darbo inspektoriaus pareiginės instrukcijos nebuvo per visÄ darbo laikotarpį, tačiau teismas kartu sutiko su atsakovo atstovo teiginiu, kad ieÅ¡kovas pats sau turėjo pasiraÅ¡yti pareiginę instrukcijÄ .

Teismas nepagrįstai nepripažino, kad darbo inspektoriaus darbo funkcija neapėmė teisininko pareigų, nes teisininko pareigybė nebuvo ieÅ¡kovo darbo funkcija, dėl kurios Å¡alys sulygo darbo sutartyje, o kitų susitarimų nebuvo.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas LPS „Solidarumas“ su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu nesutiko, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimų dėl LPS „Solidarumo“ XII suvažiavimo priimtų nutarimų nuginčijimo, todėl jie negalėjo bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo asmeninės savybės neturėjo jokios įtakos darbo sutarties nutraukimui, nes ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo inspektoriaus pareigų, panaikinus šį etatÄ . Kadangi ieÅ¡kovo atleidimas tiesiogiai sietinas su pareigybės panaikinimu, o ne darbuotojų etatų mažinimu, todėl skirtingas pareigas užimantys darbuotojai nekonkuruoja dėl pirmenybės bÅ«ti paliktam darbe. Be to, darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siÅ«lyti kitÄ darbÄ , bet ir individualių darbo sutarčių su kitais darbuotojais, todėl nurodytu laiku gali siÅ«lyti tik kitÄ laisvÄ vietÄ .

IeÅ¡kovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodytus organus, kurių veikloje jis dalyvauja, prilygina darbuotojų atstovaujamiesiems organams Darbo kodekse įtvirtintų teisės normų prasme. IeÅ¡kovo dalyvavimas nurodytų organų veikloje nepatenka į LR DK 134 str. reguliavimo sritį, todėl atitinkamai atsakovui nekilo pareiga minėtiems organams praneÅ¡ti apie ieÅ¡kovo atleidimÄ bei gauti jų sutikimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas iÅ¡ dalies naikintinas, priimtinas dalyje naujas sprendimas.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas V.

M. 2005 m. gegužės 20 d. darbo sutarties Nr. 04/05 pagrindu buvo priimtas į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€žSolidarumas“ darbo inspektoriumi [Å iaulių profesinė sÄ junga „Solidarumas“] [b.l.4]. Darbo sutartyje sulygta 40 valandų darbo savaitė, bei 800 Lt darbo užmokestis. LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos posėdyje įvykusiame 2010-09-25, Protokolas Nr. 5 [b.l.65-72], Koodinacinė taryba nutarė patvirtinti etatų sÄ raÅ¡Ä ir sumažinti Varėnos PS pirmininkės etatÄ , darbo inspektoriaus, ekonomistės asistentės, etatus.

Tuo pagrindu, 2010-10-01 Ä®spėjimu, LPS „Solidarumas“ įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad jo užimamos pareigos panaikintos ir darbo sutartis nuo 2010-12-10 bus nutraukta pagal Darbo kodekso 129 str. dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų [b.l.4]. IeÅ¡kovas nuo 2010-12-10 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. [b.l. 33, 24]. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde, praÅ¡ydamas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė tai, kad LPS „Solidarumas“ XII -ojo ataskaitinio suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05 metu, pirmininkui V.

J. neteisėtai atsisakius pareigų A. J. naudai, dalis delegatų paliko salę ir neliko Įstatuose numatyto 2/3 delegatų kvorumo, todėl tolimesni suvažiavimo priimti sprendimai yra neteisėti, tame tarpe nutarimas išrinkti A. J., LPS „Solidarumas“ pirmininke. Taip pat ieškovas neteisėtais nurodė ir pirmininkės pavaduotojo rinkimus, bei Įstatų keitimo nutarimus. Ieškovas nurodė, kad šiuo pagrindu vėlesni LPS „Solidarumas“ valdymo organų priimti nutarimai yra neteisėti.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, pats ieÅ¡kovas reikalavimo pripažinti suvažiavimo priimtus nutarimus [jų dalį] neteisėtais nereiÅ¡kia. Kaip pripažino apeliantas, minėto suvažiavimo nutarimai Å¡iuo metu yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl teisėjų kolegijos nuomone, jie yra teisėti ir privalomi profesinės sÄ jungos nariams. Ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra priimtas vieno iÅ¡ profesinės sÄ jungos narių [ir suvažiavimo delegatų] ieÅ¡kininis pareiÅ¡kimas ir užvesta civilinė byla dėl 2010-06-05 LPS „Solidarumas“ suvažiavimo priimto nutarimo dėl LPS „Solidarumas“ pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų pripažinimo neteisėtais, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vados, kad Å¡iame suvažiavime priimti Å¡ie sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-3170-862/2011, laikinosios apsaugos priemonės, kurios suvaržytų priimtų suvažiavimo sprendimų [jų dalies] galiojimÄ ar iÅ¡rinktos pirmininkės ar jos pavaduotojo įgalinimus, priimta nebuvo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant ginÄÄ dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, LPS „Solidarumas“ suvažiavimo priimti sprendimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovo V.

M. darbo santykiais, nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl jų pripažinimo neteisėtais, negali bÅ«ti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad suvažiavimo priimti sprendimai nėra nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra teisėti, galiojantys ir privalomi visiems profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ nariams. Kaip matyti iÅ¡ LPS „Solidarumas“ Ä®statų 5.2 p. [b.l. 49-56], LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba yra aukščiausias valdymo organas tarp suvažiavimų.

Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Koordinacinė taryba turėjo kompetencijÄ svarstyti klausimÄ dėl etatų sÄ raÅ¡o pakeitimo ir/ar etatų sumažinimo. BÅ«tent Koordinacinės tarybos, kaip aukščiausiojo valdymo organo tarp suvažiavimų sprendimu buvo atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai. Kaip paaiÅ¡kino 2011-05-11 teismo posėdyje atsakovo LPS „Solidarumas“ atstovas P. G., LPS „Solidarumas“ suvažiavimo metu buvo pritarta Ä®statų pakeitimui, o Ä®statuose nenumatyta darbo inspektoriaus pareigybė, todėl buvo pagrindas Koordinacinei tarybai priimti sprendimÄ dėl LPS „Solidarumas“ etatų sÄ raÅ¡o patvirtinimo.

LPS „Solidarumas“ Koordinacinė tarybos 2010-09-25 posėdyje, Protokolas Nr. 5, buvo svarstomas etatų patvirtinimo klausimas, tarp pasiÅ«lytų ir pritartų etatų nėra darbo inspektoriaus etato. Kaip matyti iÅ¡ protokolo, buvo pritarta darbo inspektoriaus etato sumažinimui. Byloje pateikta Pažyma [b.l. 64] patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 nebuvo darbo inspektoriaus pareigybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad 2010-09-25 LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba, kaip aukščiausias valdymo organas, turėjo kompetencijÄ ir priėmė nutarimÄ mažinti LPS „Solidarumas“ etatų skaičių ir valdymo aparatÄ , nes sumažėjo Å¡ios organizacijos narių.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebuvo pakviestas į koordinacinės tarybos posėdį, neturi reikÅ¡mės vertinant, kad Koordinacinės tarybos nutarimas yra teisėtas, o byloje esantis posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad kvorumas Koordinacinės tarybos posėdyje buvo pakankamas priimti tarybos sprendimams. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad Koordinacinei tarybai nutarus padaryti LPS „Solidarumas“ struktÅ«rinius pertvarkymus, patvirtinus naujÄ etatų sÄ raÅ¡Ä , bei panaikinus darbo inspektoriaus pareigybę, toks nutarimas leidžia teigti, kad tokie struktÅ«riniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, kadangi ieÅ¡kovo darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingu, tolesnis darbuotojo palikimas darbe sudarytų sÄ lygas darbdaviui patirti nuolatinius darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, bei tuo iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeidžiami darbdavio turtiniai interesai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti tokį Koordinacinės tarybos nutarimÄ neteisėtu. Pagal DK 129 str. 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Pagal šį įstatyminį reglamentavimÄ jame numatyti darbo santykių nutraukimo pagrindai priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, t.y. darbdavio sprendimas sÄ lygoja Å¡io teisinio atleidimo pagrindo atsiradimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad jis turėjo pirmenybės teisę likti darbe [DK 135 str.], kadangi jis prižiÅ«ri Å¡eimos narį-motinÄ , kuri yra pripažinta neveiksnia ir 2007-03-23 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi [b.l. 12] jai nustatyta globa, globėju paskirtas V.

M..Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004, nurodė, kad DK 129 str. 1 dalies nuostata, jog atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ , aiÅ¡kintina kaip darbdavio pareiga per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iÅ¡ darbo dienos imtinai ieÅ¡koti galimybių perkelti darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.) aiÅ¡kinama, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi bÅ«ti siÅ«lomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ , prireikus – į sveikatos bÅ«klę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti į jas perkeltas, turi bÅ«ti siÅ«lomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovo įspėjimo apie atleidimÄ laikotarpiu buvo kitos laisvos pareigybės, į kurias galėtų pretenduoti ieÅ¡kovas. Byloje pateikti duomenys, kad po ieÅ¡kovo įspėjimo apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo iki atleidimo LPS „Solidarumas“ turėjo laisvÄ darbo vietÄ . Jau pačiame Koordinacinės tarybos posėdyje svarstant klausimÄ dėl etatų sÄ raÅ¡o patvirtinimo, buvo pasiÅ«lyta svarstyti klausimÄ dėl organizacinio centro įkÅ«rimo, posėdžio pirmininkė nurodė, kad reikalingas žmogus, kuris važiuos į rajonus, bendraus su žmonėmis, raÅ¡ys ataskaitas.

Tokiam organizaciniam darbui buvo patvirtintas darbo užmokesčio fondas iki 2011 metų gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos posėdyje, atsakovas papildomai pateikė raÅ¡ytinius duomenis apie tai, kad laikotarpyje nuo 2010-10-08 iki 2010-12-10 buvo priimtas į naujai įsteigtÄ organizatoriaus ir konsultanto pareigybę A. L. [b.l.167-170]. Tokia pareigybė buvo įsteigta naujai ir ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti pasiÅ«lytas Å¡is darbas. Ta aplinkybė, jog Å¡ios pareigos buvo įsteigtos Druskininkų regionui, ar tai, kad ieÅ¡kovas slaugo motinÄ , reikÅ¡mės siÅ«lant laisvas pareigas neturėjo ir negalėjo bÅ«ti priežastimi atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo tokių pareigų nepasiÅ«lyti.

Nors byloje pateikta LPS „Solidarumas“ naujų narių organizatoriaus ir konsultanto Druskininkų pareigų apraÅ¡ymas [b.l. 169], tačiau tokie reikalavimai užimamoms pareigoms priimti jau priėmus A. L. į darbÄ ir negalėjo patys savaime bÅ«ti pagrindu nepasiÅ«lyti naujai įsteigtų pareigų atleidžiamam iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino, kad naujai priimtas į darbÄ A. L. turėjo specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas- turi teisininko profesinę kvalifikacijÄ , kuris pagal pareigų apraÅ¡ymÄ bÅ«tų pakankamas užimti tokioms pareigoms.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę darytina iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė aukščiau nurodytÄ pareigÄ pasiÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui naujai įkurtas pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. pripažįstamas neteisėtu, laikant darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Kartu pažymima, kad ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti jį į pirmesnį darbÄ [darbo inspektoriaus pareigas] negali bÅ«ti patenkintas, nes, viena vertus, kaip jau aukščiau teisėjų kolegija nustatė, tokia pareigybė panaikinta teisėtai, kita vertus dėl santykių su Lietuvos profesinės sÄ jungos Solidarumas vadovais, ieÅ¡kovo darbinių santykių atnaujinimas komplikuotų padėtį pačioje SÄ jungoje, gali sudaryti neigiamas sÄ lygas tiesioginių funkcijų vykdymui, kadangi dėl ieÅ¡kovo nepalankaus vertinimo iÅ¡ atsakovo pusės ieÅ¡kovui tektų siekti ne tinkamo darbo, bet ir spręsti galimų nuolatinių konfliktinių situacijų su atsakovu iÅ¡vengimo klausimus (DK 297 str. 4 d.).

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas visuomeniniais pagrindais dalyvauja profesinių sÄ jungų veikloje, sprendžiant jo grÄ Å¾inimo į darbÄ klausimÄ , reikÅ¡mės neturi.                                  Pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, bei pripažinus, kad jis negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ dėl organizacinių priežasčių ir dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, priimtinas sprendimas pripažinti ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir jam turėtų bÅ«ti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo (2010-12-10) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

IeÅ¡kovo priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis sudaro 12 mėnesių ir 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2010-12-10 iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vidutinį 800 Lt mėnesio ir 37,73 Lt vienos darbo dienos užmokestį (b.l.34, 24), jam priteistina 9977,30 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Kitos iÅ¡mokos [iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir kompensacija už atostogas] atleidus ieÅ¡kovÄ buvo priskaičiuotos [b.l. 33]. Nors atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė sumažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumÄ , tačiau jokių argumentų, raÅ¡ytinių įrodymų tokiam praÅ¡ymui pagrįsti nepateikė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ pirmiausiai atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojÄ nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad Å¡ie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų, todėl priteistina suma nelaikytina neproporcinga, ar prieÅ¡taraujanti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Atsakovas nepateikė duomenų, kad tokios sumos priteisimas bÅ«tų neproporcingai didelis LPS „Solidarumas“, ar galėtų padaryti kokiÄ tai žalÄ jo mokumui ar panaÅ¡iai.

Pažymėtina, kad teismui pasiÅ«lius Å¡alims ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, pasak ieÅ¡kovo, atsakovas siÅ«lė panaÅ¡aus dydžio kompensacijÄ už atleidimÄ iÅ¡ darbo [b.l.175]. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad Å¡iuo atveju nebus pažeisti DK 2 str. įtvirtinti principai nukreipti visų darbo santykių reglamentavimui. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kovo naudai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2011-01-10 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi Å¡alis siejo darbiniai santykiais, kuriuos reguliuoja specialios darbo kodekse esančios normos.

Teisėjų kolegija sutinka, kad darbo kodekso normos yra privatinės teisės dalykas ir jos pagrindu kylančių teisinių santykių aiÅ¡kinimui gali bÅ«ti atskirais atvejais subsidiariai taikomos civilinio kodekso nuostatos, tačiau nesant tarp Å¡alių prievolinių santykių, nėra pagrindo darbdaviui mokėti įstatyme nustatyto dydžio palÅ«kanų už kokios tai prievolės neįvykdymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).

Pažymėtina ir tai, kad DK yra speciali norma 300 str., pagal kuriÄ tais atvejais, kai darbdavys nevykdo sprendimo, darbuotojo praÅ¡ymu teismas priima nutartį iÅ¡ieÅ¡koti darbo užmokestį už visÄ laikÄ nuo sprendimo [nutarties] priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jam 20 000 Lt atlyginimÄ už papildomai atliktus darbus, 1848 Lt nuostolių atliekant kilnojamojo pobÅ«džio darbus. Apeliaciniame skunde tokį praÅ¡ymÄ grindė tokiais pačiais argumentais, kaip ir ieÅ¡kinyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisingai sprendė, kad sudarant darbo sutartį su ieškovu, šalys buvo sutarę dėl konkretaus darbo užmokesčio per mėnesį. Pagal Darbo sutartį ieškovas dirbo darbo inspektoriaus pareigose, jokios pareiginės instrukcijos darbdavys nebuvo priėmęs, todėl ieškovas atliko visas jam pavestas darbdavio darbo funkcijas. Ieškovas nepateikė įrodymų [atskirų susitarimų] [CPK 178 str.], kurie leistų spręsti, kad tarp šalių buvo sutarta dėl papildomo darbo ir jo apmokėjimo, todėl pirmos instancijos teismo padarytos išvados iš esmės teisingos, ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

IeÅ¡kovas prašė priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas atmestinas.            LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Neturtinės žalos kompensacijos sÄ lygos, pagrindai ir dydis nustatomi vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių Å¡aliai, suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbÄ , atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir t.t., tad ir keliami griežtesni teisių ir pareigių bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ darbdaviui piktnaudžiauti įgalinimais.

Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso socialinė, materialinė ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006).       Vertinant ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, dėl patirtos neturtinės žalos, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas nurodė tik bendras aplinkybes, visiÅ¡kai nekonkretizuodamas kaip jos konkrečiai paveikė jį kaip asmenį, nepateikė jokių duomenų, konkrečių faktų ar kitų aplinkybių, kaip pasireiÅ¡kė jam nurodytas fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, bendravimo sumažėjimas ar panaÅ¡iai, t.y. ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodė tokios žalos atsiradimo fakto [CPK 178 str.].

Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieÅ¡kovas patyrė kokį tai fizinį skausmÄ , t.y. jis turėjo sveikatos problemų, kad tokį fizinį skausmÄ bÅ«tų sukėlę ar pagilinę neteisėti atsakovo veiksmai. Apsiriboti bendro pobÅ«džio argumentais įrodinėjant neturtinės žalos atsiradimo faktÄ ir dydį negalima, kadangi teismas neturi pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovo nurodytų atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių bei jo minimų argumentų dėl neturtinės žalos patyrimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pats darbo netekimas darbdavio iniciatyva, tuo pačiu ir pragyvenimo Å¡altinio netekimas, neabejotinai sukelia neigiamus iÅ¡gyvenimus, kokius tai negatyvius emocinius potyrius, pagaliau vienokį ar kitokį stresÄ , nepatogumus, nuoskaudas, tačiau visos Å¡ios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti, tuo labiau, kad teisėjų kolegija nusprendė priteisti visÄ vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , jos nemažindama, tokiu bÅ«tu pilnai kompensuojant patirtus materialinius sunkumus.

Tuo tarpu paties ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad jis ir po atleidimo iÅ¡ darbo aktyviai dalyvauja visuomeninėje profesinių sÄ jungų veikloje, tik leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas dėl to nepatyrė kokių tai bendravimo pobÅ«džio nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas iÅ¡ dalies ir priimamas dalyje naujas sprendimas, t.y. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, perskirstytinas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas.Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 299,32 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apeliacinėje instancijoje, kad jis patyrė 1512,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti [b.l. 160-161,134]. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobÅ«dį, jo darbo ir laiko sÄ naudas apeliacinės instancijos teisme [atsakovo atstovas, advokatas dalyvavo tik vieninteliam apeliacinės instancijos posėdyje atnaujinus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės], į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį ir pobÅ«dį, į bylos pobÅ«dį, t. y.

į tai, kad nagrinėjama darbo byla, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus dėl advokato atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (CPK 98 str.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .                   Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:“IeÅ¡kovo V.

M. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti ieÅ¡kovo V. M., a/k (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimÄ 2010-12-08 įsakymu Nr. KT-28 iÅ¡ Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ darbo inspektoriaus pareigų pagal LR DK 129 str. neteisėtu. IeÅ¡kovÄ negrÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ . Laikyti, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu V. M. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.  Priteisti ieÅ¡kovui V. M. iÅ¡ atsakovo Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ , (duomenys neskelbtini) 9977,30 Lt [devynis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus 30 centų] vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ (pinigų suma nurodoma neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)).  Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo Lietuvos profesinės sÄ jungos „Solidarumas“ 299,32 Lt žyminio mokesčio“.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui Lietuvos profesinei sÄ jungai „Solidarumas“ iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                    Asta Radzevičienė Andrius Ignotas                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                                                                     Â