2013-07-04 Nr. AB-3295-3-65-3-00159-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1111/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00159-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK) 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 89-2-IL-478 „Atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir turėti B, C kategorijos medžioklinį ginklą“ ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą įsigyti ilgąjį lygiavamzdį ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei.

Skunde (b. l. 2-3) pareiškėjas paaiškino, kad atsakovo sprendimas motyvuojamas tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti bei turėti B ir C kategorijų ginklų. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 137 straipsnio 3 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas taikant kitas baudžiamojo poveikio priemones, t. y. vieneriems metams atimta teisė medžioti ir nurodyta nukentėjusiajam atlyginti patirtą žalą. Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu V. G. buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti ginklus trejų metų laikotarpiui, šis terminas baigėsi 2012 m. gegužės 14 d. Taigi priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pagrindo vadovautis nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija, numatančia griežtesnius apribojimus, kadangi pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas taikant kitas baudžiamojo poveikio priemones, jo padaryta nusikalstama veika ir teismo nuosprendis priimtas iki šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad turi medžiotojo bilietą, kuris galioja iki 2013 m. balandžio 29 d., be to, jam išduotas leidimas laikyti ir nešioti tarnybinį ginklą PM Nr. IS 5393.

Atsakovas Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 15-16) paaiškino, kad atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ir turėti B, C kategorijos medžioklinį ginklą, kadangi Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje. Nustatyta, kad pareiškėjas nukentėjusįjį asmenį netyčia sužalojo naudodamas medžioklinį ginklą. Pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas taikant baudžiamojo poveikio priemones, t. y. vieneriems metams atimta teisė medžioti ir nurodyta nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu, vadovaujantis tuo metu galiojusio 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 40 straipsnio 5 punktu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti ginklus trejų metų laikotarpiui. Todėl vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 3 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant šaunamuosius ginklus), V. G. nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo pritaikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyti griežtesni reikalavimai, kadangi įstatymo įsigaliojimo metu jis neturėjo civilinių ginklų ir nebuvo aplinkybių, dėl kurių nebūtų taikomas šis įstatymas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 25-27).

Teismas nurodė, kad situacija dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijų (galiojusios iki 2011 m. kovo 1 d. ir įsigaliojusios po šios datos) taikymo laike yra specialiai reglamentuota Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią teisės normą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas šiai datai neturėjo nei ginklo, nei leidimo turėti tokį ginklą. Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu jam buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti ginklus trejų metų laikotarpiui, minėtas terminas baigėsi tik 2012 m. gegužės 14 d. Pareiškėjui kreipiantis dėl leidimo ginklui įsigyti išdavimo po 2011 m. kovo 1 d., atsakovas pagrįstai ir tinkamai taikė naujos redakcijos Įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neišduoti V. G. leidimo ginklui įsigyti.

III. Pareiškėjas V. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 32-33) paaiškinama, kad 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija numato griežtesnius apribojimus išduodant leidimus įsigyti ilgąjį lygiavamzdį ir ilgąjį graižtvinį šaunamąjį ginklą medžioklei. Apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešioti ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjas turėjo tokį leidimą, tačiau vadovaujantis Įstatymu (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija Nr. X-1348) jis buvo panaikintas trejų metų laikotarpiui, todėl pagal šį įstatymą turi būti ir grąžintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, neišaiškino nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi medžiotojo bilietą, leidimą laikyti ir nešiotis tarnybinį ginklą, nebaustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai.

Atsakovas Utenos apskrities VPK prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyti griežtesni reikalavimai pareiškėjui buvo taikomi todėl, kad įstatymo įsigaliojimo metu jis neturėjo civilinių ginklų ir aplinkybių, dėl kurių nebūtų taikomas šis įstatymas, nėra (b. l. 56-57).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo atsisakyti išduoti leidimą įsigyti ir turėti ginklą. Nagrinėjant bylą teismas turi vertinti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir turėti ginklą grindžiamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, negali įsigyti bei turėti B ir C kategorijų ginklų. Taip pat konstatuota, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Byloje nustatyta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pareiškėjas V. G. buvo pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalyje. Nustatyta, kad pareiškėjas nukentėjusįjį asmenį netyčia sužalojo naudodamas medžioklinį ginklą. Pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas taikant baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vieneriems metams atimta teisė medžioti ir patvirtintas pareiškėjo ir nukentėjusiojo asmens susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Paminėta baudžiamojo kodekso norma numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, kas pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktą duoda pagrindą nelaikyti asmens nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, tačiau nenustatė tam visų reikšmingų aplinkybių. Pagal šią teisės normą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjas šiai datai neturėjo nei ginklo, nei leidimo turėti tokį ginklą, nes Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu jam buvo panaikintas leidimas laikyti ir nešioti ginklus trejų metų laikotarpiui, o minėtas terminas baigėsi tik 2012 m. gegužės 14 d. Tačiau tokiai išvadai pagrįsti byloje nesurinkta pakankamai duomenų.

Iš 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo matyti, kad nutarta panaikinti trijų metų laikotarpiui leidimą laikyti ir nešioti ginklus Nr. 713. Kokius ginklus pagal šį leidimą buvo leista laikyti ir nešioti pareiškėjui, duomenų nepateikta.

Byloje nustatyta, kad V. G. yra priskirtas tarnybinis ginklas „PM“ ir suteikta teisė šį ginklą nešioti nuolat (b. l. 5,7).

Taigi, teismas nesiaiškino aplinkybės, ar pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. turėjo teisę laikyti ir nešiotis tarnybinį ginklą, kas turėtų įtakos 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymui, kadangi įstatymas šiuo aspektu ginklų nediferencijuoja. Pažymėtina, jog atsakovas, gindamas savo poziciją akcentuoja, kad pareiškėjas reikšmingu momentu neturėjo tik civilinių ginklų (b. l. 16).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama tam pačiam teismui iš naujo nagrinėti (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iškilus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo būtinybei, teismas turėtų įvertinti atitinkamos nuostatos galiojimą laike atsižvelgiant į Baudžiamajame kodekse numatytas skirtingo pobūdžio nuosprendžių sukeliamas teisines pasekmes, konstitucinius principus, taikant taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus (ABTĮ 4 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti, o bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Ražys