2018-03-27 Nr. AB-6259-3-61-3-00039-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-172-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00039-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (pagalbinio pastato) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti nuosavybės teisę į inžinierinį statinį – tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą Valstybės įmonę Registrų centrą vykdyti 2017 m. rugsėjo 7 d. viešosios paslaugos sutartį ir įrašyti ūkio pastatą (pagalbinio pastato) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinierinį statinį – tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, o jeigu nėra įgaliotas teikti tokio pobūdžio paslaugas, perduoti įstatymo nustatytam subjektui, kuris yra įgaliotas tvarkyti Nekilnojamojo turto kadastrą; 4) įpareigoti įregistruoti ūkio pastatą (pagalbinio pastato) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvorą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų daiktines teises į Nekilnojamojo turto registrą.

Kadangi pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 19 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti patikslintą skundą, patikslintame skunde tinkamai nurodyti šalis, suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį, išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. teismui pateikė paaiškinimus, jog yra įsitikinęs, kad jo skundas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Jis iš esmės netaisė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, tik sumokėjo žyminį mokestį bei pateikė prašymą perduoti ginčą bendrosios kompetencijos teismui arba kreiptis į Teismingumo kolegiją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. gauti paaiškinimai dėl teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties ir prašymas dėl bylos rūšinio teismingumo iš esmės nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduodu ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjui teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Teismas nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės. Kartu pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Teismingumo kolegiją.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nustatyti trūkumai pareiškėjui tikslinti reikalavimą prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 1 daliai, kur nurodyta, kas yra laikytini skundo trūkumais, nes skundo reikalavimai, kurie nenagrinėtini administraciniame teisme nėra skundo trūkumai, pareiškėjo manymu teismas turi tokio pobūdžio reikalavimus atsisakyti priimti.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad ginčas kurį jis kelia teisme, iš esmės kyla iš privatinių (civilinių) teisinių santykių, t. y. tarp juridinio asmens VĮ Registrų centro ir privataus asmens ne dėl administracinių paslaugų ar individualaus administracinio akto, o tarp pareiškėjo ir VĮ Registrų centras atsiradusių civilinių teisinių santykių, kai buvo nevykdomi viešosios vartojimo atlygintinų paslaugų sutarties įsipareigojimai. Pareiškėjas tvirtina, kad pagal ginčo turinį, kilęs ginčas dėl sutartinių santykių nevykdymo turėtų būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai, tačiau administracinis ginčas nėra iš viešosios paslaugos kilęs ginčas. Taip pat pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnyje, kur numatytos bylos priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nėra nurodyti ginčai kilę iš viešosios paslaugos, todėl pareiškėjas daro išvadą, kad kilęs ginčas nėra teismingas administraciniam teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjas teismui pateikė ir prašymą kreiptis į teismingumo kolegiją ir perduoti jo skundą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-724-502/2017). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-724-502/2017).

Visų pirma pažymėtina, kad kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25, 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje AS-724-502/2017). Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutarties, teismas pareiškėjui nustatė šiuos skundo trūkumus: pateikti patikslintą skundą, patikslintame skunde tinkamai nurodyti šalis, suformuluoti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį, išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad skundo 1 ir 2 reikalavimai yra prašymai, susiję su faktinių aplinkybių konstatavimu, jų patenkinimas neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl tokie prašymai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, taigi pareiškėjas turėtų atsisakyti 1 ir 2 reikalavimų. Taip pat teismas pareiškėjui nurodė, kad jeigu jis nesutinka su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro sprendimais, jis turi prašyti juos panaikinti. Pareiškėjui nutartimi taip pat buvo nurodyta, kad jis norėdamas ginčą kelti administraciniame teisme turi sumokėti ABTĮ 35 straipsnyje numatytą žyminio mokesčio dydį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus, jog yra įsitikinęs, kad jo skundas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo dalyje jo skundą atsisakyti priimti, o ne nustatyti skundo trūkumus. Pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kartu pateikė prašymą kreiptis į teismingumo kolegiją.

Teisėjų kolegija susipažinusi su pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi ir pareiškėjo skundu, vertina, kad teismas pagrįstai konstatavo skundo trūkumus, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ numatytų reikalavimų. Teismas tinkamai įvykdė savo pareigas ir pareiškėjui išaiškino, kokio pobūdžio skundus nagrinėja administraciniai teismai ir kokios skundo formuluotės būtų priimtinos jam nagrinėti. Teismas, nurodydamas pareiškėjui jo pateikto skundo trūkumus iš esmės suteikė jam galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai prieš atsisakydamas priimti netinkamai suformuluotą asmens reikalavimą, pirmiausiai nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija susipažinusi su pareiškėjo 2018 m. sausio 15 d. pateiktu raštu, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas iš esmės netaisė teismo nutartyje nurodytų trūkumų ir naujo skundo, kuriame būtų aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas reikalavimas ir apibrėžtos ginčo ribos, nepateikė. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymą, kad sumokėjo žyminį mokestį, tačiau žyminio mokesčio sumokėjimas nėra vienintelė prielaida, kad būtų galima kelti ginčą administraciniame teisme. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog iš pareiškėjo skunde, skundo tikslinime bei atskirojo skundo bei prie jo pridėtų prašymų kreiptis į teismingumo kolegiją, aiškiai matyti, kad pareiškėjas siekia savo pažeistų teisių gynimo bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis norėdamas spręsti ginčą civilinio proceso tvarka turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus, o ne į administracinį teismą, kadangi administraciniuose teismuose sprendžiami ginčai, kurie kyla vidaus ir viešojo administravimo bei valdymo srityse, nurodyti ABTĮ 17 straipsnyje. ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui jeigu paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles. Tačiau, šiuo atveju pareiškėjo skundas administraciniame teisme nebuvo priimtas, todėl minėtos ABTĮ 69 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Tai neužkerta kelio pareiškėjui pačiam paduoti ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis laikyti skundą nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė