Legislator Case Law & Legislation
86a4b731-577c-443c-9709-5df335885d64 AI generated

86a4b731-577c-443c-9709-5df335885d64 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 86a4b731-577c-443c-9709-5df335885d64
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Muitinės departamento prie FM (toliau – Departamentas) generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymÄ Nr. 1P-950; pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų atleistas savo paties praÅ¡ymu nuo praÅ¡ymo padavimo dienos – 2014-07-10;

Legislator headnote

AI generated

86a4b731-577c-443c-9709-5df335885d64 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjas nuo pareigų buvo nuÅ¡alintas ne darbdavio iniciatyva, o vykdant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo sprendimus. Tokiu atveju patirta žala atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.272 str. nuostatas, o tokio pobÅ«džio bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009-03-13 nutartis a. b. Nr. A19-64/2009). Tol, kol nuÅ¡alinimas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas nepagrįstu, nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä neįskaitomas (Valstybės tarnybos įstatymo 42 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-9455-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-03830-2014-4  Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 56; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K., jo atstovui advokatui Romualdui Vitkui ir atsakovo atstovei Julijai Kuncevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo nustatė: PareiÅ¡kėjas A. K. padavė teismui skundÄ (I t., b. l. 1–4), praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Muitinės departamento prie FM (toliau – Departamentas) generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymÄ Nr. 1P-950;

2) pripažinti, kad pareiškėjas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų atleistas savo paties prašymu nuo prašymo padavimo dienos – 2014-07-10;

3) įpareigoti Muitinės departamentÄ iÅ¡mokėti visas pareiÅ¡kėjui priklausančias pinigų sumas pagal Statuto 56 str.;

4) priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Muitinės departamento 1 000 neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti patirtas 2 000 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. nuo 2011-05-10 buvo nuÅ¡alintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų, o, remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo   2013-08-21 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartimi, Departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. 1P-1668 iÅ¡ Å¡ių pareigų atleistas, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. PareiÅ¡kėjas 2014-06-23 kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas panaikinti įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų ir atleisti jį savo noru bei iÅ¡mokėti priklausančiÄ kompensacijÄ už 2011–2014 metais nepanaudotas kasmetines atostogas.

Departamentas 2013-12-04 įsakymÄ Nr. 1P-1668 ne panaikino, o pakeitė, atleisdamas pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų nuo 2011-05-10. PareiÅ¡kėjo nuomone, iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo atleistas, jis savaime turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas į anksčiau eitas pareigas, tačiau kadangi, jo nuomone, tai nėra tikslinga, kreipėsi į atsakovÄ dėl atleidimo pagrindo ir datos pakeitimo. Atsakovas neturėjo teisės atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų savo noru nuo 2011-05-10, nes tokio praÅ¡ymo tuo metu jis nebuvo pateikęs. PareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti atleistas nuo 2014-07-10 ir visas laikotarpis įskaitytas ir staÅ¾Ä pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Be to, nuo 2011-05-11 iki 2014-06-17 pareiÅ¡kėjas turėtų bÅ«ti pripažintas nuÅ¡alintu nuo pareigų, nesant tam teisėto pagrindo, todėl jam priklauso darbo užmokestis už visÄ nuÅ¡alinimo laikotarpį. Nuo pareigų pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų sprendimu, todėl valstybei, pagal Civilinio kodekso            6.271 str., kyla pareiga atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad dėl ginčų su Departamentu pareiÅ¡kėjas patyrė didelių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinę įtampÄ , todėl jam turėtų bÅ«ti atlyginta 1 000 Lt dydžio neturtinė žala.Atsakovas Muitinės departamentas prie FM atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (I t., b. l. 22–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Pažymėjo, kad, siekdamas apginti savo teises ir iÅ¡ pareigų bÅ«ti atleistas savo paties praÅ¡ymu nuo 2014-07-10, pareiÅ¡kėjas teismine tvarka turėtų nuginčyti Departamento 2013-12-04 įsakymÄ Nr. 1P-1668 ir 2013-12-09 įsakymo pakeitimo įsakymÄ Nr. 1P-1678, teismo sprendimu bÅ«ti grÄ Å¾intas į eitas pareigas ir tuomet iÅ¡ jų atleistas paties praÅ¡ymu pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 55 str. 5 d.

Tačiau pareiÅ¡kėjas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , nes į teismÄ kreipėsi tik            2014-08-11. Teise kreiptis į teismÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir terminais ir praÅ¡yti teismo administracinę bylÄ sustabdyti, iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nebus iÅ¡nagrinėtas jo kasacinis skundas, pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo. Atsakovas nurodė, kad, priimdamas 2013-12-04 įsakymÄ , veikė teisėtai, nes buvo įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad retrospektyvus administracinio sprendimo teisėtumo vertinimas po jo priėmimo atsiradusių aplinkybių kontekste pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas nėra galimas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartyje pripažino, kad pareiÅ¡kėjas diskreditavo pareigÅ«no vardÄ , todėl pagal Statuto nuostatas, jis negali bÅ«ti grÄ Å¾intas į anksčiau eitas pareigas. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad iÅ¡ tarnybos jis turėjo bÅ«ti atleistas 2014-07-10, t. y. kai buvo gautas jo praÅ¡ymas, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Visų pirma, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Departamente buvo gautas 2014-07-17, o ne 2014-07-10. Be to, pagal Statuto nuostatas, ketinantis savo noru atsistatydinti pareigÅ«nas apie tai raÅ¡tu turi praneÅ¡ti prieÅ¡ 14 dienų. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme diena, nuo kurios jis praÅ¡o bÅ«ti atleistas, nebuvo nurodyta. Be to, pareiÅ¡kėjas nekelia reikalavimo bÅ«ti grÄ Å¾intas į eitas pareigas, todėl iÅ¡ jų negali bÅ«ti atleistas paties praÅ¡ymu. VisiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei neturtinės žalos priteisimo.

PareiÅ¡kėjas nuo pareigų buvo nuÅ¡alintas ne darbdavio iniciatyva, o vykdant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir teismo sprendimus. Tokiu atveju patirta žala atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.272 str. nuostatas, o tokio pobÅ«džio bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009-03-13 nutartis a. b. Nr. A19-64/2009). Tol, kol nuÅ¡alinimas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas nepagrįstu, nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpis į tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä neįskaitomas (Valstybės tarnybos įstatymo 42 str.).

Be to, pareiÅ¡kėjas nuo pareigų buvo nuÅ¡alintas laikotarpiu nuo 2011-05-10 iki 2013-12-04, o ne, kaip nurodo, iki 2014-06-17, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas yra keliamas dėl Departamento generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymo Nr. 1P-950, kuriuo buvo pakeistas pareiÅ¡kėjo A. K. atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. 1P-1668 pareiÅ¡kėjas A. K. nuo 2011-05-09 buvo atleistas iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų, nes įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams (I t., b. l. 15). Departamento direktoriaus 2013-12-09 įsakymu Nr. 1P-1678 anksčiau nurodytas įsakymas buvo pakeistas vietoj „2011-05-09“ įraÅ¡ant „2011-05-10“ (I t., b. l. 16).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. K. ir kitų nuteistųjų kasacinius skundus, 2014-06-17 nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2013-12-04 nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir jų atžvilgiu pradėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė (I t., b. l. 5–10). PareiÅ¡kėjas su 2014-06-23 praÅ¡ymu kreipėsi į DepartamentÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymÄ Nr. 1P-1668 ir 2013-12-09 įsakymÄ Â Â Nr. 1P-1678 ir atleisti jį iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų dėl išėjimo į pensijÄ (I t., b. l. 17).

Departamentas 2013-06-27 raÅ¡tu Nr. (5.34)3B-737 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Statuto 55 str. 1 d. nėra nustatyta galimybė atleisti asmenį iÅ¡ pareigų dėl išėjimo į pensijÄ , todėl pasiÅ«lė jam patikslinti praÅ¡ymÄ (I t., b. l. 18).PareiÅ¡kėjas kreipėsi į DepartamentÄ su 2014-07-10 praÅ¡ymu atleisti jį iÅ¡ pareigų savo noru ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ už 2011–2014 metais priklausančias atostogas (I t., b. l. 13).Departamento generalinis direktorius 2014-07-24 įsakymu Nr. 1P-952 pakeitė 2013-12-04 įsakymÄ Nr. 1P-1668 „Dėl A.

K. atleidimo iÅ¡ pareigų“ ir nurodė, kad A. K., vadovaujantis Statuto 44 str., 55 str. 1 d. 1 p. ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-17 nutartį bei jo 2014-07-10 praÅ¡ymÄ , nuo 2010-05-10 atleidžiamas iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų (atsistatydina savo noru) (I t., b. l. 12). PareiÅ¡kėjas nesutinka su tokiu atsakovo įsakymu, nes mano, kad iÅ¡ pareigų savo noru jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo 2014-07-10, t. y. praÅ¡ymo padavimo dienos, o ne nuo 2011-05-10.

Pagal Statuto 55 str. 1 d. 20 p., pareigÅ«nas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti atleistas, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigÅ«nas nuteisiamas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimÄ , nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams arba korupcinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ . Neginčytinai nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ nustatytÄ Baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., ir jam paskirta 50 MGL dydžio (6 500 Lt) bauda (I t., b. l. 40–47).

Vilniaus apygardos teismas 2013-12-04 nutartimi A. K., S. O. ir E. B. apeliacinius skundus atmetė (I t., b. l. 33–37). Ä®siteisėjus Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiui, Departamento generalinis direktorius 2013-12-04 įsakymu Nr. 1P-1668 ir jį patikslinančiu 2013-12-09 įsakymu Nr. 1P–1678, vadovaudamasis Statuto 44 str. ir 55 str. 1 d. 20 p., nusprendė atleisti pareiÅ¡kėjÄ A. K. iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų nuo 2011-05-10 (paskutinės iki nuÅ¡alinimo jo darbo dienos).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartimi konstatavo, kad E. B. pažemino valstybės tarnautojo ir Valstybinės teritorinės muitinės vardÄ , tačiau nepadarė didelės žalos, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. Atitinkamai teismas konstatavo, kad nenustačius, jog E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti pakeistas ir A. K. kurstymo piktnaudžiauti baudžiamasis teisinis vertinimas, todėl pripažino, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. E. B. veikÄ teismas pripažino drausminiu nusižengimu ir nurodė, kad turi bÅ«ti sprendžiamas patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimas (I t., b. l. 50–55).

Nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad Departamento generalinis direktorius, priimdamas 2013-12-04 įsakymÄ Nr. 1P-1668, turėjo teisinį pagrindÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ einamų pareigų, t. y. buvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo A. K. pripažintas padaręs nusikalstamÄ veikÄ valstybės tarnybai. Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu tai reiÅ¡kia, kad, priimdamas šį įsakymÄ , atsakovas veikė teisėtai, t. y. taip, kaip to iÅ¡ jo reikalavo įstatymas (Statuto 55 str. 1 d. 20 p.).

Kita vertus, nagrinėjamai bylai yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos pateiktas Vidaus tarnybos statuto 53 str.1 d. 8 p., reglamentuojančio iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus teisinius santykius, nuostatų aiÅ¡kinimas (2012-11-05 nutartis a. b. Nr. A662-2459/2012). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 8 p. taikymui lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tai, kad įsakymo dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ pareigų priėmimo metu yra įsiteisėjęs tam tikras teismo nuosprendis, bet tai, kad asmuo faktiÅ¡kai teismo baigiamuoju aktu yra galutinai pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo arba jam atimta teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų.

Faktinių aplinkybių vertinimo pasikeitimas jau priėmus įsakymÄ dėl pareigÅ«no atleidimo reiÅ¡kia ne formalių pagrindų taikyti 53 str. 1 d. 8 p. nebuvimÄ , bet materialių (t. y. faktinių) sÄ lygų taikyti nurodytÄ nuostatÄ pasikeitimÄ . PrieÅ¡ingas situacijos aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės paneigtų Å¡ių nuostatų esmę, t. y. kad pagrindas atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos yra teismo aktas, kuris yra panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Tokia praktika reikÅ¡tų, kad teismų klaidos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡taisytos, nulemtų ypač sunkias ir vėliau neatkuriamas pasekmes asmeniui, nesant faktinio pagrindo joms atsirasti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažinta, kad darbdavys, atleisdamas pareigÅ«nÄ iÅ¡ tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 8 p. nustatytu pagrindu, visuomet prisiima rizikÄ , kad, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje pripažinus atleistÄ pareigÅ«nÄ nekaltu, pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 8 p. gali tapti neteisėtu ir dėl to darbdavys gali patirti neigiamų padarinių, nes jam gali tekti mokėti už neteisėtai atleisto pareigÅ«no priverstines pravaikÅ¡tas (2004-10-20 nutartis a. b.

Nr. A15-862/2004, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2004, p. 162–166). IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad prieÅ¡ingas nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų visuotiniams teisingumo, protingumo bei ex iniuria non oritur ius (lot. iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė) principams, nes iÅ¡teisintam pareigÅ«nui nebÅ«tų leidžiama eiti anksčiau eitas ar lygiavertes pareigas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«no, kuris iÅ¡ pareigų atleistas remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, atleidimas yra neteisėtas, jei po įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ pareigų priėmimo galutiniu teismo aktu pareigÅ«nas yra iÅ¡teisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atleidimo neteisėtumui įtakos neturi tai, kad įsakymo priėmimo metu darbdavys turėjo teisinį pagrindÄ priimti tokį įsakymÄ . Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartimi pareiÅ¡kėjas A. K. buvo iÅ¡teisintas dėl Baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, o jo atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla nutraukta. Vadinasi, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2014-06-17 nutartį, buvo panaikintas pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos muitinėje teisinis pagrindas, atleidimas tapo neteisėtu, o pareiÅ¡kėjas įgijo teisę bÅ«ti grÄ Å¾intas į anksčiau eitas ar lygiavertes pareigas Vilniaus teritorinėje muitinėje.Teismas pažymi, kad atsakovo pareiga užtikrinti pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tarnybÄ nevaržo jo diskrecijos teisės pasirinkti kitÄ savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , t. y. iÅ¡reikÅ¡ti norÄ atleisti iÅ¡ tarnybos paties praÅ¡ymu.

Å iÄ savo teisę A. K. realizavo pateikdamas 2014-06-23 praÅ¡ymÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, kad nepageidauja grįžti į tarnybÄ . Vėliau, t. y. 2014-07-10, atsakovo praÅ¡omas pareiÅ¡kėjas patikslino savo valiÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų, t. y. prašė atleisti jį iÅ¡ tarnybos pagal Statuto 55 str. 1 d. 1 p. dėl atsistatydinimo savo noru. Departamentas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies, t. y. pakeitė 2013-12-04 įsakymo „Dėl A. K. atleidimo“ faktinį ir teisinį pagrindÄ ir nurodė, kad jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas nuo 2011-05-10, nes atsistatydina savo noru.

Teismas nesutinka su tokia atsakovo iÅ¡vada ir mano, kad Departamentas netinkamai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , neatsižvelgė į anksčiau nurodytÄ ir nagrinėjamam ginčui aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .Kaip minėta, teisinis pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindas iÅ¡nyko ir A. K. atleidimas iÅ¡ pareigų tapo neteisėtas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paskelbus 2014-06-17 nutartį. BÅ«tent nuo to momento pareiÅ¡kėjas įgijo teisę reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ .

Atsakovas, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų pagal Statuto 55 str. 1 d. 1 p. atleidžiamas nuo 2011-05-10, t. y. paskutinės iki nuÅ¡alinimo nuo pareigų dienos. Teismo nuomone, pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , pakeisdamas A. K. atleidimo iÅ¡ pareigų faktinį ir teisinį pagrindÄ , Departamentas turėjo nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų atleidžiamas nuo 2014-06-17, t. y. teisinio ir faktinio atleidimo pagrindo iÅ¡nykimo dienos.

Toks teismo aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka anksčiau nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kad pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ pareigų tampa neteisėtas nuo to momento, kai jis yra iÅ¡teisinamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, o darbdaviui tenka pareiga prisiimti visus su neteisėtu atleidimu susijusius neigiamus padarinius, t. y. ir pareigÄ mokėti už neteisėtai atleisto pareigÅ«no priverstines pravaikÅ¡tas. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad jo atleidimo iÅ¡ pareigų pagal Statuto               55 str. 1 d. 1 p. nuostatas diena turėtų bÅ«ti 2014-07-10, t. y. praÅ¡ymo pateikimo diena.

Toks vertinimas neatitiktų anksčiau nurodyto teismo aiÅ¡kinimo, paneigtų ne tik protingumo ir teisingumo principus, bet ir sudarytų galimybę neteisėtai iÅ¡ pareigų atleistam asmeniui piktnaudžiauti savo padėtimi, t. y. nepagrįstai ilgai delsti dėl valios paÅ¡alinti neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų padarinius iÅ¡reiÅ¡kimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Statuto 55 str. 2 d. nuostatos, nustatančios 14 dienų įspėjimo apie atsistatydinimÄ terminÄ , nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminus ginti savo pažeistas teises ir reikalauti pakeisti jo atleidimo iÅ¡ pareigų teisinį pagrindÄ bei datÄ . Kaip matyti, pats atsakovas ėmėsi įgyvendinti pareiÅ¡kėjo valiÄ , tačiau tai padarė nesilaikydamas teismo pateikto aiÅ¡kinimo. Vadinasi, Departamentas, pakeisdamas generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymÄ Nr. 1P-1668 „Dėl A. K. atleidimo iÅ¡ pareigų“, iÅ¡ esmės pripažino, kad teisinių santykių kvalifikacija nėra baigta ir pareiÅ¡kėjas nėra praradęs teisės ginti galimai pažeistas teises.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta ir atsakovo argumentus, kad, siekdamas realiai apginti savo teises, pareiÅ¡kėjas turėtų nuginčyti ir Departamento generalinio direktoriaus 2013-12-04 įsakymÄ . Minėtas įsakymas iÅ¡ esmės neteko galios, kai dėl 2014-06-17 pasikeitusios faktinės situacijos buvo pakeistas pareiÅ¡kėjo atleidimo faktinis ir teisinis pagrindas. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymÄ ir pripažinti, kad jis iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų atleistas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos –                2014-07-10, tenkintinas iÅ¡ dalies.

Pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjas A. K. iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų savo paties praÅ¡ymu atleidžiamas 2014-06-17, o Departamento generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymo Nr. 1P-952 2 punktas keičiamas, jį iÅ¡dėstant taip: „1. Atleidžiu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių, 2014-06-17 iÅ¡ pareigų (atsistatydina savo noru)“. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti Muitinės departamentÄ iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas pagal Statuto 56 straispnį.

Statuto 56 str. 1 d. nustatyta, kad atleidžiamam iÅ¡ pareigų muitinės pareigÅ«nui jo atleidimo iÅ¡ pareigų dienÄ iÅ¡mokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, iÅ¡skyrus Statuto 53 str. 2 d. nurodytÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Byloje duomenų, kad atleidžiant pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta nėra.Nustatyta, kad, remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusio teismo nutartimis (I t., b. l. 189–199, II t., b. l. 1–41) ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-08-21 nuosprendžiu (I t., b. l. 40–47), pareiÅ¡kėjas A.

K. nuo 2011-05-10 iki 2013-12-03 buvo nuÅ¡alintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pareigų pagal Statuto 55 str. 1 d. 20 p. buvo atleistas neteisėtai, ir įvertinęs tai, kad nuo 2011-05-10 iki 2013-12-03, vykdant teismo nurodymÄ , jis buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra įgijęs teisę į vidutinį darbo užmokestį, susidariusį per priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, t. y. nuo 2013-12-04 iki 2014-06-17.

Teismas 2014-09-11 nutartimi (I t., b. l.

54) įpareigojo atsakovÄ pateikti pažymÄ apie pareiÅ¡kėjo vieno mėnesio ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Vykdydamas teismo įpareigojimÄ , atsakovas pateikė 2014-09-17 pažymÄ Nr. (5.51/3)-2V-19313, kurioje nurodė vidutinį vienos dienos darbo užmokestį, apskaičiuotÄ pagal 2011 m. balandžio–birželio mėnesio darbo užmokesčio dydį, ir vidutinį 2011, 2012, 2013 ir 2014 metų vieno mėnesio darbo užmokestį (II t., b. l. 57). Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) nustatyta tvarka.

ApraÅ¡o 8 punktas nustato, kad tais atvejais, kai teisės aktais garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis), jis apskaičiuojamas darbuotojo vidutinį vienos darbo dienos užmokestį (apskaičiuotÄ laikantis Å¡io ApraÅ¡o) dauginant iÅ¡ metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Pagal ApraÅ¡o 6.1 punktÄ apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, laikomasi nuostatos, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį padalijus iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (6.2 p.). Ä®vertinęs atsakovo pateiktoje pažymoje nurodytus duomenis, teismas konstatuoja, kad jie nėra patikimi ir objektyvÅ«s, nes vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal tų metų ir mėnesių duomenis, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų ir darbo užmokesčio atsakovas jam nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti tikslÅ«s duomenys apie pareiÅ¡kėjo vidutinį vieno mėnesio ir vienos dienos darbo užmokestį, siekiant proceso ekonomiÅ¡kumo, atsakovas įpareigotinas apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t. y. nuo 2013-12-04 iki 2014-06-17, ir jį iÅ¡mokėti.

Vidutinis darbo užmokestis turi bÅ«ti apskaičiuojamas vadovaujantis anksčiau nurodyto ApraÅ¡o nuostatomis. Teismas taip pat pažymi, kad neturi teisinio pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui vidutinį darbo užmokestį, susidariusį nuÅ¡alinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2011-05-10 iki 2013-12-03, nes nuo pareigų A. K. buvo nuÅ¡alintas ne atsakovo iniciatyva, bet ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo nurodymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2009-03-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 konstatavo, kad procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, todėl esant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo iÅ¡spręsti taikomos Civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

Civilinio kodekso 6.272 str. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisydama ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Tokio pobÅ«džio bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme. A. K. reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti jam 1 000 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė, siekdamas su Departamentu iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindo ir datos pakeitimo.

Darbo kodekso 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas, vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų, 2) asmens patirtos žalos, 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Teismas nustatė, kad, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , Departamentas veikė neteisėtai, vadinasi, nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iÅ¡ sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei kilti. Kita vertus, tam, kad bÅ«tų tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , turi bÅ«ti konstatuotos visos trys vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Pareiga jas įrodyti tenka pareiÅ¡kėjui. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisminėje praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis a. b. Nr. A438-336/2012).Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjo skunde ir jo atstovo teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiÅ¡kinimus apie A. K. patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę įtampÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas žalos padarymo faktas.

Pagal teismui pateiktus abstrakčius paaiÅ¡kinimus, negali bÅ«ti nustatyta, kad dėl neteisėtų Departamento veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė tokius neigiamus padarinius, kurie galėtų bÅ«ti pripažįstami neturtine žala. Teismui nėra pateikti jokie tiesioginiai ar netiesioginiai pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus patvirtinantys įrodymai, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ negali bÅ«ti tenkinamas remiantis vien abstraktaus pobÅ«džio teiginiais. Neįrodžius žalos padarymo fakto, priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos egzistavimas nevertintinas.

Apibendrinęs tai, kad iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo A. K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas A. K. iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų savo paties praÅ¡ymu atleidžiamas 2014-06-17, o Departamento generalinio direktoriaus 2014-07-24 įsakymo Nr. 1P-952 2 punktas keistinas, jį iÅ¡dėstant taip: „1. Atleidžiu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių, 2014-06-17 iÅ¡ pareigų (atsistatydina savo noru)“, Muitinės departamentas prie FM įpareigotinas apskaičiuoti (vadovaujantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis) pareiÅ¡kėjui priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t. y. nuo 2013-12-04 iki 2014-06-17, ir jį iÅ¡mokėti.

Kita A. K. skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu kartu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kai sprendimas priimtas jo naudai, pareiÅ¡kėjas turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas, taip pat ir atstovavimo iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 str. 2 ir 6 d.).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam 2 000 Lt iÅ¡laidas, kurias patyrė už advokato Romualdo Vitkaus suteiktas teisines paslaugas (II t., b. l. 66), t. y. 600 Lt už susiraÅ¡inėjimÄ su Muitinės departamentu dėl įsakymų panaikinimo ir 1 400 Lt už skundo teismui parengimÄ (II t., b. l. 65). Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktÄ , nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , kitas svarbias aplinkybes.Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 p.).

Bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. teisinių paslaugų teikimo metu, galiojusiu Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu              Nr. 718 nuo 2013-01-01 buvo patvirtinta 1 000,00 Lt minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamÄ priteisti užmokesčio dydį už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ taikomas koeficientas – 3. Vadinasi, už skundo teismui parengimÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis – 3 000 Lt.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad už skundo teismui parengimÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo 1 400 Lt sumÄ . Å i suma nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti darbo užmokesčio dydžio ir,teismo nuomone, yra protinga ir adekvati, todėl gali bÅ«ti priteista.Sisteminė ABTÄ® 43–45 str. nuostatų analizė patvirtina, kad priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-11 nutartis a. b.

                        Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis a. b. Nr. AS442–292/2009). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atlyginti 600 Lt išlaidas, patirtas dėl susirašinėjimo su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, negali būti tenkinamas, nes šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ar paruošimu teismui. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui galėtų būti priteista              1 400 Lt jo realiai patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma, tačiau ši suma jam galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu visas jo skundas būtų patenkintas.

Įvertinęs, kiek pareiškėjo reikalavimų buvo patenkinta, o kiek atmesta ir tai, kad dalis pareikštų reikalavimų buvo patenkinti tik iš dalies, t. y. ne taip, kaip prašė pareiškėjas, teismas konstatuoja, kad iš esmės buvo patenkinta puse teismui pareikštų reikalavimų, todėl pareiškėjo patirtų ir galimų priteisti išlaidų suma                            (1 400 Lt), mažintina per pusę ir A. K. iš Muitinės departamento prie FM priteistina 700 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p.,        2 p. ir 4 p., 127 ir 129 str. teisėja                                                                   nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad A. K. iÅ¡ Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų jo paties praÅ¡ymu atleistas 2014-06-17.Pakeisti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus                   2014-07-24 įsakymo Nr. 1P-952 2 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip:

„1. Atleidžiu A. K., Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorių, 2014-06-17 iÅ¡ pareigų (atsistatydina savo noru)“. Ä®pareigoti Muitinės departamentÄ prie Finansų ministerijos, vadovaujantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui A. K. priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013-12-04 iki 2014-06-17 ir jį iÅ¡mokėti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteisti pareiÅ¡kėjui A.

K. iÅ¡ atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 700 Lt (202,73 eurų) (septynių Å¡imtų litų / dviejų Å¡imtų dviejų eurų ir 73 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Egidija Puzinskaitė