2024-01-31 Nr. AB-2112-3-62-3-02117-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-42-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02117-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 30 000 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas išsiųstas 2023 m. liepos 31 d.), atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. birželio 7 d. atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (iki reorganizacijos Alytaus kalėjimas, Alytaus pataisos namai), 7-ame lokaliniame sektoriuje, 8-ame būryje, 2-ame miegamajame teisės aktų reikalavimų netinkančiomis kalinimo sąlygomis. Vienam asmeniui teko 3,2 kv. m ploto, tačiau įvertinus baldų plotą, vienam asmeniui teko 1,6 kv. m. Prašė taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytą gyvenamojo ploto normą, t. y. 4,2 kv. m, atskaičius gyvenamojoje patalpoje esančius baldus.

Sanitariniame mazge buvo įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, po rekonstrukcijos 6 klozetai ir 3 pisuarai, prausykloje buvo 7 praustuvai. Minėtais įrenginiais naudojosi visas 7-as lokalinis sektorius, t. y. nuo 150 iki 200 žmonių, todėl susidarydavo eilės. Iki rekonstrukcijos praustuvų skarda buvo pavojingai sutrūkusi, surūdijusi, apaugusi pelėsiais, tai kenkė sveikatai, buvo galima susižaloti. Vykstant sanitarinio mazgo rekonstrukcijai, nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki lapkričio mėnesio vidurio, prausykla naudojosi lauke sukaltoje pavėsinėje, aptrauktoje plėvele, be durų, todėl sirgo peršalimu.

Iki 2021 m. gruodžio mėnesio, dušu ir šiltu vandeniu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., visiems nuo 150 iki 200 žmonių, dėl mažo vandens slėgio iš esamų purkštukų veikė apie 15, kartais mažiau. Nebuvo poilsio kambario, tik virtuvės patalpoje pakabintas televizorius. Poilsio kambaryje stovi bilijardo stalas, tačiau nėra stalo su kėdėmis stalo žaidimams žaisti, laiškams rašyti. Gyvenamosios patalpos buvo antrame aukšte, virš metalo apdirbimo dirbtuvių cecho, kuriame buvo presuojamas metalas, po langais buvo dirbama su metalo suvirinimo/pjovimo įrenginiu (autogenu), propano dujomis, deguonies balionais, buvo pavojingų atliekų, asbesto.

Vasarą nuo gamybos pastato, kuris padengtas bitumu, ir nuo stogo pro atvirus langus į miegamąjį patekdavo karštis. Kameroje nebuvo ventiliacijos. Gyvenamųjų patalpų pastatas yra avarinės būklės: suskilinėjusios sienos, pamatai, tinkas nukritęs, nepritvirtinti vandens latakai. Gyvenamosiose patalpose yra tarakonų, spintelėse neįmanoma laikyti maisto. Pareiškėjui nebuvo skirtos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas ir muilas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus kalėjimo administraciją nesikreipė, nes bijojo susidorojimo, todėl padavė skundą teismui.

Gyvenimo sąlygos Alytaus kalėjime buvo nežmoniškos, kankinančios, žeminančios orumą, kenksmingos sveikatai ir pavojingos gyvybei. Tai sukėlė didelius dvasinius skausmus, išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, žalojo sveikatą, pasireiškė dusulys, sirgo peršalimu. Prašė teismo įpareigoti Alytaus kalėjimo administraciją padaryti 7-ojo lokalinio sektoriaus 8-o būrio foto nuotraukas ir vaizdo įrašus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Sanitariniai įrenginiai ir kiti įrenginiai buvo tvarkingi, atsakingi darbuotojai juos prižiūrėdavo, esant gedimams, kuo skubiau remontuodavo. Alytaus kalėjime esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. 7-o lokalinio sektoriaus pastatas nebuvo avarinės būklės. Nuo 2019 metų balandžio 1 dienos 7-o lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 3 pisuarai.

Sanitarinio mazgo remonto darbai buvo vykdomi nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. spalio 29 d., tuo metu nuteistiesiems buvo įrengta laikina prausyklos patalpa bei pastatyti biotualetai. Po remonto sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų (praustuvai), 6 unitazai ir 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu 7-ame lokaliniame sektoriuje buvo apgyvendinti 156 nuteistieji, nes tiek buvo miegamųjų vietų. Bendruoju dušu, kuriame įrengta 20 dušo ragelių ir nuolatos būna geras vandens spaudimas, nuteistiesiems nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo sudaryta galimybė naudotis du kartus per savaitę, iki tol vieną kartą per savaitę, pagal galiojusius teisės aktus.

Poilsio kambarys yra įrengtas pastato 1-ame aukšte, jame yra biliardo stalas, plotas 24 kv. m. Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ gamybinė veikla buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d. Gyvenamųjų patalpų virš darbo cechų nėra įrengta. Dirbtuvės, kuriose buvo vykdomi suvirinimo ir kiti metalo apdirbimo darbai, buvo įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, o toliau, virš jų nuteistieji negyvena. Alytaus kalėjimas buvo sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, taip pat su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kurios nuolat ir pagal poreikį atliko ir atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus.

Higienos reikmenys nuteistiesiems išduodami pirmą kartą atvykus į bausmės atlikimo vietą, taip pat nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą, todėl jis turėjo realią galimybę nuteistųjų parduotuvėje nusipirkit būtiniausių higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėlis, dantų pasta, skustuvai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, ar dėl perkėlimo į kitus būrius į psichologus ir Alytaus kalėjimo administraciją nesikreipė.

Medicininės paslaugos jam buvo suteiktos. Pareiškėjas tariamai patirtą neturtinę žalą apibūdina bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių bei prašomos priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos sumos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamą poveikį, jo mastą ir intensyvumą. Atsakovo atstovas prašė reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo K. M. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista; pareiškėjo reikalavimą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas atsakovo prašymu taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą ieškinio senatį ir atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2023 m. liepos 30 d.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojo iki 2021 m. spalio 1 d.) 2.1 punkte, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojo nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.) 2.1 punkte ir šiuo metu galiojančio Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galioja nuo 2023 m. liepos 12 d.) 1.2.1 punkte atitinkamai numatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, taip pat asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Iš atsakovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ši minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atsižvelgti į baldais užimtą gyvenamosios patalpos plotą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).

8. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Normos), pažymėjo, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. turi būti įrengiami ne daugiau kaip 15 asmenų (7.6 p.); praustuvė 1 vnt. – ne daugiau kaip 15 asmenų (7.4 p.). Teismas iš atsakovo pateiktų duomenų nustatęs, kad ginčo laikotarpiu 7-ajame lokaliniame sektoriuje buvo apgyvendinti 156 nuteistieji sprendė, kad turėjo būti įrengta ne mažiau kaip 11 klozetų arba pisuarų ir ne mažiau kaip 11 praustuvų (prausimosi vietų). Ginčui aktualiu laikotarpiu, esant įrengtiems 6 klozetams ir 3 pisuarams arba 6 klozetams ir 4 pisuarams, teismas vertino, kad jų kiekis buvo nepakankamas, todėl konstatavo Normų pažeidimą.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad gyvenamąsias patalpas buvo galima vėdinti per langus, toks patalpų vėdinimas nepažeidė Higienos normos 17 punkto reikalavimų. Nustatęs, kad Alytaus kalėjime buvo vykdomi dezinfekcijos darbai, tačiau tarakonai (jų pėdsakai) buvo nuolat randami teismas vertino, kad atsakovo pateikti duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, ir darė išvadą, kad atsakovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų) monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami, todėl konstatavo Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl ant praustuvės buvusio pelėsio teismas laikė abstrakčia, deklaratyvia ir dėl to nepripažino atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su poilsio kambario įrengimu, teismas pažymėjo, kad užimtumo kambario įrengimą reglamentuoja Normų 3 punktas, kuriame nurodoma, kad stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė užimtumo kambaryje gali būti pagal poreikį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui buvo reiškęs pageidavimą poilsio kambaryje pastatyti stalą ar kėdes, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas, įrengdamas laisvalaikio (poilsio) kambarį, galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

11. Iš atsakovo į bylą pateiktų Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pareiškėjas gavo 4 826,53 Eur pajamų, piniginių lėšų likutis laikotarpio pabaigoje buvo 4 056,27 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas gavo 9 314,59 Eur pajamų, piniginių lėšų likutis laikotarpio pabaigoje buvo 3 294,56 Eur. Nustatęs, kad pareiškėjas buvo mokus asmuo, prašymo ginčui aktualiu laikotarpiu dėl higienos reikmenų išdavimo Alytaus kalėjimo administracijai nebuvo pateikęs, teismas vertintino, kad trūkstamus higienos reikmenis pareiškėjas galėjo įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje. Atsižvelgus į bylos duomenis ir nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl neaprūpinimo dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi peiliukais, tualetiniu popieriumi, skalbimo milteliais, dezodorantu ir muilu laikyti nepagrįstais.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovui atsiliepime nurodžius, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta, o valstybės įmonės „Mūsų amatai“ darbinė veikla buvo sustabdyta 2022 m. kovo 31 d., pareiškėjas nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo.

13. Kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes teismas laikė abstrakčiomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis, todėl nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjo pareikšti prašymai dėl papildomų įrodymų išreikalavimų nėra pagrįsti, jų tenkinimas neužtikrintų racionalaus proceso, todėl nenustatė pagrindo pareiškėjo prašymus tenkinti.

15. Teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teisė nepatirti nežmoniško elgesio yra absoliuti, todėl jai ginti negali būti taikomas senaties terminas. Pareiškėjas akcentuoja, kad nustatyti pažeidimai yra ne trumpalaikiai, susiję su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, todėl pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama satisfakcija.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo atstovo laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui K. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas išsiųstas 2023 m. liepos 31 d.).

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 2023 m. liepos 30 d., atsakovo prašymu pritaikęs ieškinio senatį. Teismas konstatavo Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą nustatęs, kad pasitvirtino pareiškėjo nusiskundimai, susiję su tarakonų buvimu. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, klozetų ir pisuarų kiekis buvo nepakankamas. Nustatytus pažeidimus teismas vertino, kaip mažareikšmius, nesudarančius pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir apsiribojo pažeidimų pripažinimu.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai nepriteisė jo prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl ieškinio senaties termino.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo argumentų dėl teismo atlikto pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo, išskyrus nesutikimą dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos, iš esmės pareiškėjas apeliaciniame skunde tik reiškia nesutikimą su teismo išvada, kad pažeidimų pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama satisfakcija ir argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjo prašytos 30 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat nesutinka su ieškinio senaties termino taikymu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kurie nurodomi apeliaciniame skunde.

26. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su senaties termino taikymu, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies reikalavimu. Šiuo atveju atsakovo atstovas prašė taikyti byloje ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją taikė pareiškėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žala, padarytą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2020 m. liepos 30 d.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į nustatytą vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą (3,1 kv. m) nebuvo pažeista. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai į nurodytą plotą įskaičiavo sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto į bendrą gyvenamosios patalpos plotą. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

29. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu, dydžiu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo veiksmai, kuriais buvo pažeistos higienos normos bei normos, reglamentuojančios aprūpinimą inventoriumi, buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

30. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-322-821/2023; ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir intensyvumą (sanitarinių įrenginių trūkumą, kenkėjų buvimas patalpose), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Be to, pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. sprendimą

palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė