86a18826-df12-4f08-b45a-ca67e1908688 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2KT-169-943/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00601-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.6.3. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovų V. G. ir O. P. bei trečiojo asmens V. R. pareikštu nušalinimu Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 nagrinėjimo, n u s t a t ė : Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-364-343/2019 pagal ieškovų V.

G. ir O. P. ieÅ¡kinius atsakovui Baltmet Commercial Limited dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat pagal trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais V. R. ieÅ¡kinį atsakovui Baltmet Commercial Limited dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai ir trečiasis asmuo pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ visiems Kauno apygardos teismo teisėjams ir praÅ¡o bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigiama, kad pagrindÄ abejoti tuo, jog civilinė byla Kauno apygardos teisme bus iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai sudaro bylÄ nagrinėjusio teisėjo A. R. ir teisėjos R. P., kuriai byla perskirta nagrinėti, priimami procesiniai sprendimai ir atliekami procesiniai veiksmai. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime teigiama, kad teisėjas A. R. 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuri pareiÅ¡kėjų vertinimu yra nemotyvuota ir nepagrįsta, nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ dalyje pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius ir skirti juos nagrinėti kartu su trečiojo asmens ieÅ¡kiniu, nors iki tol bylos nagrinėjimo metu laikėsi prieÅ¡ingos pozicijos – kad bylÄ pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius galima nagrinėti ir priimti dėl jų dalinį sprendimÄ .

Tuo tarpu teisėjos R. P. procesiniai sprendimai pareiÅ¡kėjų vertinimu, rodo tendencijÄ ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens praÅ¡ymų netenkinti, teisėja apie bylÄ bendrauja su teismo administracijos atstovais ir kitais teisėjais, kas kelia abejones dėl jos neÅ¡aliÅ¡kumo, be to priėmė 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį dėl kuratoriaus trečiajam asmeniui skyrimo, nors tam neegzistavo sÄ lygos. Abejones dėl to, kad byla gali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teisme kelia ir civilinės bylos skyrimo nagrinėti konkrečiam teisėjui aplinkybės. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodoma, kad teisėjui A.

R. pasitraukus iÅ¡ teisėjo pareigų, civilinė byla 2019 m. kovo 12 d. buvo paskirta nagrinėti teisėjai A. R.. IeÅ¡kovų atstovui susipažinus su vieÅ¡ai skelbiamais bylų skirstymo protokolais paaiÅ¡kėjo, kad prieÅ¡ tai byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai R. P., o vėliau, tÄ pačiÄ dienÄ , perskirta teisėjai A. R.. PraÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti to priežastis ieÅ¡kovų atstovas kreipėsi į teismÄ ir tik po nurodyto kreipimosi, Civilinių bylų skyriaus pirmininko potvarkiu Nr. CBR4-56 byla perskirta „atgal“ teisėjai R.

P.. Papildomai Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktais paaiÅ¡kinimais pažymima tai, kad Kauno apygardos teismo administracijos veiksmai (susiraÅ¡inėjimas su nacionaline teismų administracija, bylos perskyrimas) rodo teismo suinteresuotumÄ , kad byla bÅ«tų nagrinėjama Kauno apygardos teisme. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nuo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 nagrinėjimo nuÅ¡alinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus ir civilinę bylÄ perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Atsakovas Baltmet Commercial Limited su pareikÅ¡tu nuÅ¡alinimu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti ir skirti kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios sumos priteisiant atsakovo naudai. Atsakovo vertinimu, nuÅ¡alinimas yra nepagrįstas, jį pareiÅ¡kėjai, veikdami per savo atstovus, naudoja tik tam, kad bÅ«tų vilkinamas bylos nagrinėjimas, todėl praÅ¡ymas turi bÅ«ti atmestas. Trečiasis asmuo V. R., atsikirsdamas į atsakovo praÅ¡ymÄ skirti pareiÅ¡kėjams baudÄ , nurodė, kad naudojimasis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis negali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu.

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkinamas. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ . Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla bÅ«tų perduota kitam apygardos teismui, turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Nagrinėjamu atveju nuÅ¡alinimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams reiÅ¡kiamas dviem pagrindais: pareiÅ¡kėjų teigimu, bylÄ nagrinėjusio teisėjo ir nagrinėjančios teisėjos priimti procesiniai sprendimai ir atlikti procesiniai veiksmai rodo tendencingÄ vienos Å¡alies interesų protegavimÄ bei sudaro pagrindÄ manyti apie teisėjams galimai daromÄ Ä¯takÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimÄ dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo, grindžiamo procesinių veiksmų atlikimu bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylÄ nagrinėjančio teismo nuÅ¡alinimÄ . Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Tokio pobÅ«džio argumentai gali bÅ«ti įvertinti revizuojant teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad tiek teisėjui A. R. nagrinėjant civilinę bylÄ , tiek ir bylÄ nagrinėjančiai teisėjai R. P. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kėjai nereiÅ¡kė, todėl manytina, kad pareiÅ¡kėjai patys nevertino, jog buvo pagrindas abejoti bylÄ nagrinėti paskirto teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo stoka. PareiÅ¡kėjų argumentai dėl nepasitikėjimo visais Kauno apygardos teismo teisėjais dėl, pareiÅ¡kėjų vertinimu, nesilaikomos bylų skyrimo teisėjams tvarkos, taip pat nelaikytini sudarantys pagrindÄ tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ .

VieÅ¡ai skelbiami bylos, kurioje pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, paskyrimo teisėjams protokolai (http://liteko.teismai.lt/protokolai/paieska.aspx) patvirtina, kad byla buvo skirta nagrinėti teisėjui A. R., tačiau Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. kovo 8 d. dekretu teisėjÄ atleidus iÅ¡ pareigų, bylos paskyrimas teisėjui buvo panaikintas. 2019 m. kovo 12 d. perskiriant civilinę bylÄ kitam teisėjui, automatizuota bylų skirstymo sistema atrinko teisėjÄ R. P., tačiau dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ sutrikimų, teisėjo priskyrimas nebuvo patvirtintas ir bylų skirstymo sistemos darbams atsinaujinus civilinė byla iÅ¡ naujo atsirado skirtinų nagrinėti bylų sÄ raÅ¡e ir bylas skirstančiam asmeniui pakartotinai atliekant skirstymo veiksmus buvo paskirta nagrinėti teisėjai A.

R.. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog civilinė byla, remiantis skirstymo protokolais, buvo paskirta nagrinėti dviems teisėjams (teisėjai R. P. 2019 m. kovo 12 d. bylos skyrimo protokolu, suformuotu 15 val. 14 min 57 sek. ir teisėjai A. R. (2019 m. kovo 12 d. bylos skyrimo protokolu, suformuotu 15 val. 16 min. 52 sek). Bylų skirstymo protokolai patvirtina, kad aukščiau aptarti veiksmai buvo atlikti naudojant bylų paskirstymo modulį, automatizuotu atrankos būdu ir, kaip patvirtina, Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. balandžio 17 d. raštas Nr. 4R-641-(1.13), jokie bylas skirstančio asmens veiksmai ar klaidos, bylų skirstymo modulio sutrikimo neįtakojo.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, susiklosčius aptartai situacijai, ėmėsi vidinių administravimo priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bylų paskyrimo teisėjams neÅ¡aliÅ¡kumo ir skaidrumo principų užtikrinimas ir 2019 m. kovo 18 d. potvarkiu Nr. CBR4-56 nusprendė perskirti civilinę bylÄ Nr. e2-364-481/2019 teisėjai R. P., kuriai byla buvo paskirta nagrinėti pagal pirminį bylų skirstymo protokolÄ (2019 m. kovo 12 d. 15 val. 14 min 57 sek) ir pavedė panaikinti vėlesnį (2019 m. kovo 12 d. 15 val. 16 min. 52 sek.) bylų skyrimo protokolÄ , kuriuo byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai A.

R.. PareiÅ¡kėjų argumentai dėl Kauno apygardos teismo administracijos įtakos bylÄ paskiriant konkrečiam teisėjui laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo nuÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo visų Å¡io teismo teisėjų, kadangi susiklosčius aptartai situacijai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas veikė Teismų įstatymo (103 straipsnis) ir Administravimo teismuose nuostatų (12-13 straipsniai) jam suteiktos kompetencijos ribose, siekdamas užtikrinti bylų nagrinėjimo kokybę, teismo veiklos skaidrumÄ .

Kitokio vertinimo nelemia ir papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateikta pareiÅ¡kėjų nuomonė dėl bylos skyrimo dokumentų pridėjimo prie bylos. Paprastai bylos skyrimo nagrinėti teisėjui protokolai ir kiti su tuo susiję dokumentai nėra pridedami prie bylos kaip nesusiję su ginčo dalyku, tačiau Å¡ioje situacijoje, kai tokiais dokumentais buvo grindžiamas procesinis nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, jie pagrįstai buvo pridėti prie bylos ir perduoti su kita bylos medžiaga subjektui, vertinančiam pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo pagrįstumÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad bylai nagrinėti teisėjai buvo atrinkti automatizuotu atrankos bÅ«du, laikantis Teismų įstatymo ir Teisėjų tarybos patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių, užtikrinant neÅ¡aliÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principus, dėl ko nesudaro pagrindo manyti, jog egzistuoja prielaidos ar abejonės dėl neÅ¡aliÅ¡ko ir nepriklausomo bylos Kauno apygardos teisme iÅ¡nagrinėjimo, ar kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų Å¡io teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

PareiÅ¡kėjai, reikÅ¡dami nuÅ¡alinimÄ visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais bÅ«tų įrodinėjami visų Å¡io teismo teisėjų nuÅ¡alinimo pagrindai nepateikia, aplinkybių, kurios leistų manyti, kad Å¡io teismo teisėjai negali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ , nenurodyta, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2-364-343/2019 gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylÄ , patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylÄ priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir ar teisėjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebėtojui. Netenkinus reiÅ¡kiamo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir praÅ¡ymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjų pateiktÄ nuÅ¡alinimÄ atsakovė praÅ¡o skirti ieÅ¡kovams ir trečiajam asmeniui ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, t. y. dėl proceso vilkinimo. Teismų praktikoje pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos: dalyvaujančio byloje asmens nesÄ Å¾iningumas pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, teikiant nepagrįstÄ skundÄ ar kitÄ procesinį dokumentÄ arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2018). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, šiuo metu byloje, kurioje vertinamas pareikšto nušalinimo pagrįstumo klausimas, nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovai ir trečiasis asmuo teismui teikia nepagrįstus reikalavimus ir pastarieji veiksmai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje.

Šios nuomonės nepaneigia ir ta aplinkybė, jog pareiškėjų pareikštas nušalinimas Kauno apygardos teismo teisėjams buvo netenkintas, kadangi teismas bylos šalių naudojimosi jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis nevertina kaip piktnaudžiavimo procesu įrodymo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : netenkinti ieškovų V. G. ir O. P. bei trečiojo asmens V.

R. pareiÅ¡kimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-364-343/2019 nagrinėjimo. Netenkinti atsakovo Baltmet Commercial Limited praÅ¡ymo skirti pareiÅ¡kėjams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė