869d744b-a9c4-41a0-b640-e9227ae29933 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-4888-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02931-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos MartiÅ¡ienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. liepos 31 d. atsakymÄ Nr. (3.0)-AD5-12544 „Dėl praÅ¡ymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ â€œ (toliau – Skundžiamasis sprendimas) ir įpareigoti DepartamentÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde paaiÅ¡kina, kad kartÄ Departamentui jau teikė praÅ¡ymÄ dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo ir jis Departamento 2020-04-24 sprendimu buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 24 d. PareiÅ¡kėja 2020 m. birželio 30 d. Departamentui pateikė dar vienÄ praÅ¡ymÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ iki 2020 m. rugsėjo 30 d., tačiau Departamentas minėto termino Skundžiamu sprendimu nepratęsė argumentuodamas tuo, jog pareiÅ¡kėja praleido terminÄ kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Departamentui teiktame praÅ¡yme iÅ¡dėstė argumentus, dėl kurių neturi galimybių nurodytais terminais įvykdyti privalomojo nurodymo. Mano, kad pareigÅ«nai neatsižvelgė į tai, koks laikotarpis objektyviai reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įvykdyti (neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjai yra iÅ¡kelta bankroto byla, po bylos iÅ¡kėlimo atleisti visi darbuotojai, panaikintos veiklos licencijos). Pažymi, jog jos atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ji, kaip atskiras subjektas yra kaltinamoji, o dėl prokuratÅ«ros pritaikytų kardomųjų priemonių – areÅ¡tuotos banko sÄ skaitos, todėl pareiÅ¡kėja neturi jokių finansinių, techninių ar žmogiÅ¡kųjų galimybių vykdyti veiklÄ ar atlikti tvarkymo darbus.

PareiÅ¡kėja mano, kad ginčijamas individualus administracinis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir yra priimtas pažeidžiant proporcingumo principÄ . Departamentas pateiktame teismui atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad asmens praÅ¡ymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ privalomÄ jį nurodymÄ davusiam pareigÅ«nui turi bÅ«ti pateiktas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms.

PareiÅ¡kėja minėtÄ praÅ¡ymÄ pateikė tik 2020 m. birželio 30 d. ir tai padarė jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Teigia, kad Departamentas, vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, neturi teisės atnaujinti praleisto termino praÅ¡ymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nenurodė priežasčių, dėl kurių nustatytas terminas buvo praleistas ir mano, jog nėra objektyvios galimybės pratęsti pasibaigusį privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priimto Skundžiamojo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo aktu Nr. PA67-19 konstatuota, kad pareiškėjos veiklos teritorijoje neteisėtai laikomos pavojingos ir nepavojingos atliekos, atliekos sumaišytos, laikomos nesandariai.

Nustatyta, kad ginčo dėl Å¡iame patikrinimo akte konstatuotų aplinkybių byloje nėra. Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN13-9 (toliau – Privalomasis nurodymas) pareiÅ¡kėja buvo įpareigota iki 2020 m. balandžio 24 d. visas pavojingas ir nepavojingas atliekas iÅ¡rÅ«Å¡iuoti ir priduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti Å¡ias atliekas. 2020 m. balandžio 22 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į DepartamentÄ praÅ¡ydama pratęsti 2020 m. vasario 24 d.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ 5 mėnesiams, motyvuodama tuo, kad per trumpesnį laikÄ nebus įmanoma atlikti atliekų tvarkymo darbų. Departamentas pagal galiojusius teisės aktus negalėjo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsti ilgiau kaip 2 mėnesiams, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ terminÄ 2020-04-27 sprendimu Nr. (18.3)-AD5-6169 pratęsė 2 mėnesiams, t. y. iki 2020 m. birželio 24 d. 2020 m. birželio 30 d. pareiÅ¡kėja pateikė Departamentui praÅ¡ymÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Departamentas Skundžiamu sprendimu praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog pareiÅ¡kėja praleido terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ . Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – AAVKÄ®) (2019 m. gegužės 1 d – 2020 m. balandžio 30 d. galiojusi redakcija (redakcija galiojusi Privalomojo nurodymo priėmimo metu). AAVKÄ® 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad privalomasis nurodymas, tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigÅ«no įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrÄ terminÄ Ä¯gyvendinti aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai bÅ«tų iÅ¡vengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkÅ«rimo priemones.

Privalomasis nurodymas gali būti duodamas AAVKĮ 18 str. nurodytais atvejais:

1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali bÅ«ti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai iÅ¡vengti ar jÄ sumažinti;

2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti;

3) kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis;

4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes;

5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkÅ«rimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai. PareiÅ¡kėjai Privalomasis nurodymas buvo suraÅ¡ytas remiantis minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminÄ pareiÅ¡kėja siekia pratęsti, buvo priimtas dėl to, kad pareiÅ¡kėja nuo 2015 m. spalio mėnesio laiko įvairias pavojingas ir nepavojingas atliekas. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai buvo nurodyta visas pavojingas ir nepavojingas atliekas iÅ¡rÅ«Å¡iuoti ir priduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti Å¡ias atliekas ir apie planuojamÄ atliekų sutvarkymÄ informuoti Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijÄ .

PareiÅ¡kėja Privalomojo nurodymo neskundė, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas, galiojantis. AAVKÄ® 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomÄ jį nurodymÄ duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. AAVKÄ® 22 straipsnis nustato privalomojo nurodymo terminų pratęsimo taisykles.

Pirmoje Å¡io straipsnio dalyje nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti Å¡io nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali bÅ«ti pratęsti. Antrojoje aukščiau minėto straipsnio dalyje nustatyta taisyklė, kad norint, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas bÅ«tų pratęstas, raÅ¡ytinis praÅ¡ymas privalomÄ jį nurodymÄ davusiam pareigÅ«nui turi bÅ«ti pateiktas ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) laikosi nuostatos, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, bet kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė iÅ¡nyksta. Teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Privalomo nurodyme nustatytam terminui praÅ¡ymo pratęsti tokį terminÄ padavimas nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-662/2016, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.).

LVAT konstatavo, kad minėtos teisės aktų normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimÄ , o ne atnaujinimÄ . Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė iÅ¡nyksta (LVAT 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1409-261/2018). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai nurodytas terminas, per kurį asmuo, praÅ¡antis pratęsti terminÄ privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į institucijÄ , o šį procesinį terminÄ praleidus, jo atnaujinimo galimybė iÅ¡nyksta, kadangi įstatymas nenumato praÅ¡ymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo padavimo atnaujinimo galimybės. Be to, AAVKÄ® nenumato ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomo nurodyme nustatytam terminui praÅ¡ymo pratęsti tokį terminÄ padavimas nebetenka prasmės. Teismo vertinimu, kadangi pareiÅ¡kėja į DepartamentÄ kreipėsi tik 2020 m. birželio 30 d., t. y. ne tik praleidusi 5 darbo dienų iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos praÅ¡ymo padavimo terminÄ (praÅ¡ymÄ turėjo pateikti iki 2020 m. birželio 17 d., kadangi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 24 d.), bet ir pasibaigus pačiam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, t. y. 2020 m. birželio 24 d., pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pratęsti privalomojo nurodymo terminÄ Skundžiamu sprendimu negalėjo bÅ«ti tenkintinas.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai, jog tokia situacija susiklostė dėl to, kad jos atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, jai taikomos kardomosios priemonės bei dėl finansinių, techninių ir žmogiÅ¡kųjų galimybių trÅ«kumo vykdyti veiklÄ ar atlikti tvarkymo darbus ji objektyviai negalėjo, nagrinėjamoje situacijoje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja, žinodama, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 24 d., turėjo imtis atitinkamų priemonių ar laiku kreiptis su praÅ¡ymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Å ių veiksmų pareiÅ¡kėja laiku neatliko, pagrįstų priežasčių, kas sutrukdė laiku kreiptis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nenurodė. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja termino pratęsimo tvarkÄ Å¾inojo, nes dėl jo pratęsimo į DepartamentÄ kreipėsi jau ne primÄ kartÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad Skundžiamasis sprendimas neatitinka jam keliamų VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų ir yra priimtas pažeidžiant proporcingumo principÄ .

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , LVAT ne kartÄ pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

Teismas, įvertinęs Skundžiamo sprendimo turinį VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, bei vadovaudamasis protingumo principu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Skundžiamo sprendimo pagrindai atitinka motyvų iÅ¡dėstymo adekvatumo, aiÅ¡kumo ir pakankamumo reikalavimus. Teismo vertinimu, skundžiamas aktas atitinka VAÄ® 8 straipsnyje keliamus reikalavimus: Skundžiamas sprendimas neprieÅ¡tarauja VAÄ® 14 straipsnio 4 dalies nuostatoms, yra pagrįstas ir priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų, nurodant jo apskundimo tvarkÄ .

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos argumentus dėl Skundžiamo sprendimo atmeta kaip nepagrįstus. Atmetus pagrindinį pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ , netenkinamas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas, todėl netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, nėra teisinio pagrindo jai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata Martišienė