869a09af-3dda-49bb-8624-e1987e67be94 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-986-790/2020 Civilinė byla Nr. e2-1070-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00040-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.1.1; 3.6.1.2.; 3.1.7.11; 3.1.7.13 (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal ieškovų A. C. ir M. C. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. ir M. C. ieškinį atsakovui Saga Furs Oyj dėl įkeitimo teisės pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys I. C. ir R. C., n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. C. ir M. C. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti pasibaigusia įkeitimo teisę pagal Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarės Valentinos Tinfavičienės patvirtintÄ sutartinio įkeitimo sandorį tarp ieÅ¡kovo A. C. ir jo sutuoktinės I. C. bei atsakovo Saga Furs Oyj, kuriuo įkeistas kilnojamųjų daiktų kompleksas – 70 000 vienetų audinių, hipotekos registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti pasibaigusia įkeitimo teisę pagal Vilniaus m. 5-ojo notaro biuro notarės Valentinos Tinfavičienės patvirtintÄ sutartinio įkeitimo sandorį tarp ieÅ¡kovo M. C. ir jo sutuoktinės R. C. bei atsakovo Saga Furs Oyj, kuriuo įkeistas kilnojamųjų daiktų kompleksas – 70 000 vienetų audinių, hipotekos registro Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovai nurodė, kad tarp jų ir atsakovo 2019 m. rugsėjo 4 d. buvo sudarytos sutartys dėl avansinių mokėjimų už jauniklius ir kailius per 2019 / 2020 m. žvėrelių auginimo sezonÄ (toliau – iÅ¡ankstinio finansavimo sutartys). Sutartinio įkeitimo sandoriais buvo užtikrintas prievolių pagal iÅ¡ankstinio finansavimo sutartis įvykdymas. IÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių pagrinduatliktais avansiniais mokėjimais atsakovas yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovui A. C. 426 674 Eur, o ieÅ¡kovui M. C. 426 505 Eur.

IeÅ¡kovų teigimu, jie atsakovui yra pristatę žvėrelių kailių, kurių vertė yra pakankama gautų paskolų sumų, palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų dengimui, tačiau ieÅ¡kovai yra gavę notarės praneÅ¡imus apie tai, kad atsakovas yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. IeÅ¡kovų teigimu, jų prievolės pagal iÅ¡ankstinio finansavimo sutartis yra pasibaigusios tinkamu įvykdymu, dėl to Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu yra pasibaigusios ir įkeitimo teisės. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovai praÅ¡o įkeitimo teises pripažinti pasibaigusiomis, įvykdžius prievoles, kurių vykdymas buvo užtikrintas įkeitimo teisėmis.

2. Atsakovas Saga Furs Oyj su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovai nėra įvykdę savo įsipareigojimų pagal iÅ¡ankstinio finansavimo sutartis: nėra pateikę sutarto žvėrelių kailių kiekio, nėra grÄ Å¾inę gautų kreditų, palÅ«kanų, netesybų ir kitų sumų, įskaitant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovų reikalavimai pripažinti įkeitimo sutartis pasibaigusiomis, yra nepagrįsti. Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių 7 straipsnyje nustatyta, jog Å¡ioms sutartims yra taikomi Suomijos Respublikos įstatymai, o visi iÅ¡ Å¡ių sutarčių kylantys arba su Å¡iomis sutartimis susiję ginčai sprendžiami iÅ¡imtinai Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė 3. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovų A. C. ir M. C. ieÅ¡kinį atsakovui Saga Furs Oyj dėl įkeitimo teisės pripažinimo pasibaigusia paliko nenagrinėtÄ . Teismas nutartį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 3.1. IÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių 7 straipsnyje Å¡alys susitarė, kad sutartims yra taikomi Suomijos Respublikos įstatymai, o visi iÅ¡ sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai sprendžiami iÅ¡imtinai Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai Saga Furs Oyj pageidavimu byla perduodama nagrinėti kitam kompetentingos jurisdikcijos teismui.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama kitame teisme, nei šalių susitarta pasirašytoje sutartyje. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog sutarties nuostatos dėl bylos teismingumo būtų negaliojančios ar ginčijamos. 3.2. Teismas sprendė, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl tinkamo ieškovų prievolių įvykdymo pagal išankstinio finansavimo sutartis, todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 32 straipsnis).

Pagal CPK 782 straipsnį bylÄ nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iÅ¡kėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas.

4. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. priėmė papildomÄ nutartį, kuria tenkino atsakovo 20020 m. balandžio 6 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų po 490 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui Saga Furs Oyj. Teismas nutartį grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 4.1. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir apmokėjimÄ patvirtinančius įrodymus. Civilinę bylÄ teisme inicijavo ieÅ¡kovai, pateikę ieÅ¡kinį teismui, kuriam jis neteismingas, neiÅ¡siaiÅ¡kinę atsakovo pozicijos, ar bus gautas jo sutikimas nagrinėti bylÄ Å iaulių apygardos teisme. 4.2.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, įtai, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, priteisė atsakovo praÅ¡omÄ sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 5. IeÅ¡kovai atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti nagrinėti ieÅ¡kovų A. C. ir M. C. ieÅ¡kinį dėl įkeitimo teisės pripažinimo pasibaigusia.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 5.1. Ieškovai pareiškė ieškinį dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. sutartiniais įkeitimais nustatytų daiktinių teisių – įkeitimo – pripažinimo pasibaigusiomis. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčas yra kilęs iš sutartinių įkeitimo teisinių santykių, o ne išankstinio finansavimo sutarčių. Ieškovų reikalavimas yra grindžiamas CK 4.244 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, reglamentuojančia daiktinės įkeitimo teisės pasibaigimo pagrindus.

Tokiu būdu ginčo šioje byloje dalykas yra daiktinės teisės, kylančios iš įkeitimo sandorių, tačiau ne iš išankstinio finansavimo sutarčių. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo santykiams taikyti kitų, tiesiogiai ginčo teisinių santykių nereglamentuojančių, sutarčių. 5.2. Su ieškovais sudarytų sutartinių įkeitimų 6.2 papunktyje aiškiai nustatyta, kad šiems sandoriams yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Tai reiÅ¡kia, kad įkeitimų atžvilgiu nėra numatytas teismingumas Suomijos Respublikoje, o yra susitarta dėl Lietuvos Respublikos teisės taikymo. Taigi, į sutartinių įkeitimų sÄ lygas automatiÅ¡kai nebuvo perkeltos iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių sÄ lygos dėl ginčų sprendimo Suomijos teismuose. Todėl ieÅ¡kovai, atsižvelgdami į tai, kad įkeitimams taikoma Lietuvos Respublikos teisė ir į tai, jog įkeičiamų daiktų (žvėrelių) buvimo vieta yra Å iaulių rajone, remdamiesi CPK 30 straipsnio 9 dalimi pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui.

6. Atsakovas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 6.1. Ä®keitimo sandoris yra akcesorinė (Å¡alutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole, ji priklauso nuo pagrindinės prievolės sukÅ«rimo, turinio, pabaigos, galiojimo. Vadinasi, savarankiÅ¡kas įkeitimo prievolės aiÅ¡kinimas ir susijusių klausimų sprendimas yra neįmanomas ir neleistinas – visais atvejais turi bÅ«ti analizuojama ir vertinama pagrindinė prievolė, kuri lėmė įkeitimo sandorio atsiradimÄ ir nuo kurios priklauso įkeitimo galiojimas bei pabaiga.

Šiuo atveju įkeitimo sutarčių pagrindas yra išankstinio finansavimo sutartys, kuriose yra aptariamas šis prievolių užtikrinimo būdas. Be to, įkeitimo sutarčių preambulėse taip pat duodama nuoroda į išankstinio finansavimo sutartis. Vadinasi, įkeitimo sandorių pobūdis ir prigimtis aiškiai nurodo jo aiškinimo taisykles – šie sandoriai privalo būti aiškinami pagrindinių prievolių kontekste ir laikomi neatsiejamai susijusiais su pagrindinėmis prievolėmis.Kadangi išankstinio finansavimo sutartyse ieškovai ir atsakovas susitarė dėl ginčų sprendimo vietos, o ieškovai tokio susitarimo neginčija, visi susiję ginčai turi būti sprendžiamai Vantaa miesto teismuose, Suomijos Respublikoje. 6.2.

Nors ieÅ¡kovai atskirajame skunde teigia, kad jų reikalavimas susijęs iÅ¡imtinai su įkeitimo sutartimis, t. y. reikalaujama pripažinti jas pasibaigusiomis, tačiau ieÅ¡kinyje formuluojami visai kitokie reikalavimai. IeÅ¡kovai įrodinėja, kad iÅ¡ankstinio finansavimo sutartyse buvo susitarta dėl specifinio prievolės grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯vykdymo bÅ«do ir kad ieÅ¡kovai yra visiÅ¡kai įvykdę savo užtikrintas prievoles pasirinktu bÅ«du, todėl atsirado pagrindas įkeitimams pasibaigti. Reikalavimai dėl įkeitimų pripažinimo pasibaigusiais tėra iÅ¡vestiniai, kurie gali bÅ«ti tenkinamas tik įrodžius, kad iÅ¡ankstinio finansavimo sutartyje buvo susitarta dėl specifinio skolos grÄ Å¾inimo bÅ«do ir kad pagal pagrindines prievoles reglamentuojančias teisės normas ieÅ¡kovai savo pagrindines prievoles yra įvykdę.

IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiami reikalavimai neabejotinai reikalauja analizuoti iÅ¡ankstinio finansavimo sutartis, jose numatytus įsipareigojimus, susitarimus, taip pat spręsti, kas yra laikoma tinkamu skolos grÄ Å¾inimu pagal SuomijosRespublikos teisę, kuri yra taikoma iÅ¡ankstinio finansavimo sutartims. 6.3. Ä®keitimo sutarčių 6.2 papunktyje yra numatyta, kad jos aiÅ¡kinamos ir joms taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Tokia nuostata yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka ir racionali, įvertinus tai, kad įkeitimai turėjo bÅ«ti registruojami Lietuvos Respublikos hipotekos registre.

Tačiau atskirajame skunde ieškovai klaidingai aiškina, kad iš šios taikytinos teisės nuostatos išplaukia ir ieškovų ieškinio priskirtinumas Lietuvos Respublikos teismams bei visų ieškinio reikalavimų aiškinimas išskirtinai pagal Lietuvos Respublikos teisę. Įkeitimo sutartyse nėra sprendžiami ginčų nagrinėjimo vietos klausimai. Kadangi įkeitimo sutartys apskritai nenumato ginčų nagrinėjimo vietos, kiekvienu konkrečiu atveju teismingumas turi būti sprendžiamas individualiai pagal kilusio ginčo pobūdį, reiškiamus reikalavimus ir kitas esmines ginčo aplinkybes.

Å ioje civilinėje sprendžiamas ginčas dėl pagrindinių prievolių galiojimo, vykdymo ir pasibaigimo, toks ginčas itin glaudžiai susijęs su iÅ¡ankstinio finansavimo sutartimis, todėl teismingumas nustatomas pagal sutartyse esančiÄ nuostatÄ dėl teismo vietos pasirinkimo. 6.4. IeÅ¡kovų teiginys, kad įkeisto turto buvimo vieta yra Å iaulių rajone, laikytinas melagingu, kadangi akivaizdžiai prieÅ¡tarauja kituose oficialiuose dokumentuose ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytai pozicijai. Visas pagal įkeitimo sutartis kreditoriui įkeistas turtas yra ne Lietuvos Respublikoje – mažesnioji dalis yra pateikta atsakovui Suomijos Respublikoje, o didžioji dalis neteisėtai perleista subjektams Honkonge.

7. IeÅ¡kovai atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, priėmė nutartį, nors CPK 277 straipsnis numato, kad turi bÅ«ti priimamas papildomas sprendimas, kuris gali bÅ«ti apskųstas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. 7.2.

Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, nėra įsiteisėjusi, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo. 7.3. Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtu, nėra pagrindo spręsti, kad civilinė byla iÅ¡spręsta atsakovo naudai. Å iuo atveju ieÅ¡kovai nepraranda teisės kreiptis į teismÄ iÅ¡ naujo ir laimėti civilinę bylÄ . 7.4. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, todėl jis galėjo prognozuoti bylos procesinę baigtį ir pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praÅ¡ymÄ bei įrodymus.

Tačiau nagrinėjamu atveju toks praÅ¡ymas iki užbaigiančios bylos procesÄ teismo nutarties priėmimo nebuvo pateiktas, norsbylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos dar prieÅ¡ tai, kai buvo pateiktas atsiliepimas į ieÅ¡kinį. 7.5. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja Å¡alis pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Atsakovui nedetalizavus sumų už suteiktas paslaugas, nėra galimybės nustatyti jų pagrįstumo.

8. Atsakovas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 8.1. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovų argumentai dėl netinkamos procesinio sprendimo formos nelaikytini esminiais ar sudarančiais pagrindÄ skundžiamÄ nutartį naikinti ir klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paprastai turėtų bÅ«tų iÅ¡spręstas kartu sprendžiant ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu klausimÄ , todėl Å¡iuo atveju teismas padarė tai, ko nebuvo atlikęs ankstesnėje nutartyje. 8.2.

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad procesinis sprendimas ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ir taip užbaigti procesÄ buvo priimtas iÅ¡ anksto neinformavus nei ieÅ¡kovų, nei atsakovo, todėlatsakovas neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų. 8.3. Civilinėje byloje atsakovas teikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame itin detaliai nurodė visas patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, jas konkrečiai susiejo su taikytinais teisės aktais ir aiÅ¡kiai iÅ¡skyrė procesinius veiksmus, kurie buvo atlikti civilinėje byloje, todėllaikytina, kad atsakovas tinkamai ir iÅ¡samiai pagrindė savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, ir nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Å iuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties 10. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieÅ¡kovų A. C. ir M. C. ieÅ¡kinį atsakovui Saga FursOyj dėl įkeitimo teisės pripažinimo pasibaigusia paliko nenagrinėtÄ .

Teismas sprendė, kad ginčas tarp Å¡alių yra kilęs dėl tinkamo ieÅ¡kovų prievolių įvykdymo pagal iÅ¡ankstinio finansavimo sutartis, o Å¡alys yra sutariusios ginčus, kylančius iÅ¡ Å¡ių sutarčių, spręsti Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje. IeÅ¡kovai su Å¡ia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad jie yra pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ pripažinti daiktinę teisę – įkeitimÄ â€“ pasibaigusiu, todėl ginčas kyla iÅ¡ sutartinių įkeitimo sandorių.

Ieškovai nurodo, kad įkeitimo sutartyse pažymėta, jog ginčams, kurie susiję su sutartiniu įkeitimu, taikytina Lietuvos Respublikos teisė,ši nuostata nėra nuginčyta ir privaloma ginčo šalims.

11. Teismingumo taisyklių laikymasis reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra bÅ«tinoji teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įgyvendinimo sÄ lyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva),be kita ko, patikrinti, ar ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas, laikantis teismingumo taisyklių, o bÅ«tent, ar jis turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobÅ«džio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas.

Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimÄ â€“ expressis verbis (tiesiogiai) iÅ¡ CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieÅ¡kinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieÅ¡kinį (CPK137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iÅ¡kėlimo (CPK 296 straipsnio1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

12. Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieÅ¡kinio dalykÄ . Tam, kad bÅ«tų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo iÅ¡nagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyti konkrečiai bylai aktualÅ«s dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos Å¡alies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.).

Å ių duomenų pagrindu teismas nustato susijusiÄ valstybę (susijusias valstybes). IÅ¡analizavęs pastaruosius duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos SÄ jungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pvz., konkretus Europos SÄ jungos reglamentas). Tai padarius, iÅ¡samiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu.

Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pagal šį teisės aktÄ . Atliekant aptariamÄ vertinimÄ , bÅ«tina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities iÅ¡imtis bei aktualiÄ teismų praktikÄ (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60, 61 punktai).

13. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad ieÅ¡kovai Å iaulių apygardos teismo jurisdikcijÄ nagrinėti ginÄÄ , kuriame atsakovu patrauktas Suomijos Respublikoje buveinę turintis juridinis asmuo, grindžia teisės norma, nustatyta CPK 30 straipsnio 9 dalyje, pagal kuriÄ ieÅ¡kinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 30 straipsnio 9 dalis sprendžiant bylos tarptautinio teismingumo klausimÄ negali bÅ«ti taikoma, kadangi ji reglamentuoja nacionalinio, bet ne tarptautinio bylos teismingumo, klausimus.

Tuo tarpu tarptautinės jurisdikcijos taisyklės yra iÅ¡dėstytos keliose teisės aktų grupėse – Europos SÄ jungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse ir CPK VII dalyje („Tarptautinis civilinis procesas“). Pažymėtina, kad nacionalinio proceso įstatyme įtvirtintų tarptautinės jurisdikcijos taisyklių taikymas yra subsidiarus, t. y. Å¡ios taisyklės taikomos tik tada, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieÅ¡kovai, turintys nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui Suomijos Respublikoje buveinę turinčiam juridiniam asmeniui. Kadangi tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas yra Europos SÄ jungoje veikiantys subjektai, o ginčas kyla iÅ¡ tarp Å¡alių susiklosčiusių komercinių santykių, todėl teismingumo klausimui spręsti yra aktualios 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (reglamentas „Briuselis I bis“) nuostatos (toliau – reglamentas „Briuselis I bis”).Remiantis reglamento „Briuselis I bis“ 81 straipsniu, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

15. Reglamento „Briuselis I bis“ 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrÄ taisyklę, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti pareiÅ¡kiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į Å¡ių asmenų pilietybę. Reglamento „Briuselis I bis“ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti pareiÅ¡kiami tik taikant Å¡io skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

16. Nagrinėjamos bylos tarptautinio teismingumo klausimui spręsti aktualu tai, kad reglamento „Briuselis I bis“ 7 skirsnis reglamentuoja susitarimus dėl jurisdikcijos. Å iame skirsnyje esančio 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikcijÄ spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iÅ¡ konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikcijÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra iÅ¡imtinė, jeigu Å¡alys nesusitarė kitaip.

17. Taigi, Å¡alys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ (buveinės) vietÄ , yra laisvos susitarti dėl konkrečios valstybės narės teismo jurisdikcijos nagrinėti jų civilinius ir komercinius ginčus, iÅ¡skyrus tiesiogiai reglamente „Briuselis I bis“ nurodytas iÅ¡imtis. Toks Å¡alių susitarimas, jeigu jis nėra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu ir atitinka jam keliamus formos reikalavimus, yra privalomas ne tik pačioms Å¡alims, bet ir valstybės narės teismui (teismams), kurio jurisdikcijÄ nagrinėti ginčus yra pasirinkusios Å¡alys.

TokiÄ iÅ¡vadÄ , be kita ko, patvirtina ir reglamento „Briuselis I bis“ 19 konstatuojamosios dalies nuostata, nurodanti, kad, atsižvelgiant į reglamente nustatytus iÅ¡imtinės jurisdikcijos pagrindus, turėtų bÅ«ti paisoma sutarčių Å¡alių autonomijos, iÅ¡skyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikcijÄ yra ribota.Teisės doktrinoje pripažįstama, kad susitarimai dėl teismingumo yra labai svarbÅ«s sudarant tarptautinius komercinius sandorius.

Galimybė Å¡alims pasirinkti kompetentingÄ teismÄ didina nuspėjamumÄ , kadangi Å¡alys gali iÅ¡ anksto susitarti, kuris teismas turės jurisdikcijÄ spręsti jų ginčus, ir tuo sumažinamos Å¡alių paskatos siekti pasirinkti joms palankiÄ jurisdikcijÄ (angl. forum shopping) (Dickinson A., ir kiti, The Brussels I regulation recast, Oxford University Press, 2015, 279 pusl.). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, sutartinei jurisdikcijai teikiama pirmenybė jurisdikcijos pagal įstatymÄ atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 44 punktas).

18. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo buvo sudarytos dvi iÅ¡ esmės identiÅ¡kos iÅ¡ankstinio finansavimo sutartys, pagal kurias ieÅ¡kovai įsipareigojo pateikti atsakovui atitinkamÄ kiekį tinkamos kokybės žvėrelių kailių, o atsakovas už perduodamas prekes įsipareigojo atsiskaityti avansiniais mokėjimais. Å alys sulygo, kad visi iÅ¡ Å¡ių iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai sprendžiami iÅ¡imtinai Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje, iÅ¡skyrus atvejus, kai atsakovo pageidavimu byla perduodama nagrinėti kitam kompetentingam teismui (iÅ¡ankstinio finansavimo susitarimų 7 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryti susitarimai dėl jurisdikcijos atitinka jiems formos keliamus reikalavimus, nustatytus reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalies a punkte, taip pat tarp šalių kilęs ginčas nepatenka į draudimo, vartojimo arba darbo teisinius santykius, šalys neginčija paties susitarimo dėl jurisdikcijos, taigi, jis yra galiojantis ir privalomas šalims.

19. Kaip minėta, ieÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad jie yra pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ pripažinti pasibaigusiomis įkeitimo teises pagal notaro patvirtintus sutartinio įkeitimo sandorius, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ginčo santykiams taikyti kitų, tiesiogiai ginčo teisinių santykių nereglamentuojančių, iÅ¡ankstinio finansavimo susitarimų nuostatų. Siekiant iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje, reikalinga nustatyti, ar ieÅ¡kovų keliamas ginčas dėl įkeitimo teisių pripažinimo pasibaigusiomis patenka į Å¡alių susitarimu dėl jurisdikcijos apibrėžtÄ ginčų, kurie turi bÅ«ti sprendžiami Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje, ratÄ .

20. Pagal ESTT praktikÄ siekiant nustatyti ginčus, patenkančius į jurisdikcijÄ suteikiančios nuostatos taikymo sritį, jÄ turi iÅ¡aiÅ¡kinti nacionalinis teismas, kuriame ja remiamasi (ESTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo bylojeCDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; 2018 m. spalio 24 d. sprendimas byloje Apple Sales International ir kt. v MJA, C-595/17).

21. IÅ¡ reglamento „Briuselis I bis“ 25 straipsnio 1 dalies, apibÅ«dinančios susitarimus dėl jurisdikcijos, matyti, kad Å¡ioje nuostatoje vartojama formuluotė „bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iÅ¡ konkrečių teisinių santykių“. Taigi, Å¡ioje nustatoje įtvirtintas reikalavimas dėl jurisdikcijÄ nustatančios sÄ lygos turinio, t. y. kad susitarimas turi apimti ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių. Dėl Å¡io kriterijaus ESTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad susitarimas dėl jurisdikcijos gali bÅ«ti susijęs tik su ginčais, kurie kilo arba gali kilti dėl konkrečių teisinių santykių, ir tai apriboja susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį tik ginčais, kurie kilo iÅ¡ teisinio santykio, dėl kurio Å¡is susitarimas buvo sudarytas.

Minėtu reikalavimu siekiama, kad Å¡alis netikėtai nesužinotų, jog visi ginčai, kurių gali kilti dėl jos santykių su kontrahentu ir kurie susiję su kitais santykiais nei tie, dėl kurių sutarta pasirinkti teismÄ , priskirti nagrinėti konkrečiam teismui (ESTT 1992 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Powell Duffryn plc prieÅ¡ Wolfgang Petereit, C-214/89, 31 punktas; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Cartel Damage Claims (CDC) Hydrogen Peroxide SA prieÅ¡ Akzo Nobel NV ir kt., C-352/13, 68 punktas).

Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, susitarimas dėl jurisdikcijos apima visus su sutartimi susijusius ginčus, kylančius tarp susitarimo Å¡alių ir susijusius su konkrečiu Å¡alis siejančiu teisiniu santykiu. RyÅ¡io tarp sÄ lygos, kuria remiamasi, ir apibrėžto teisinio santykio reikalavimas bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų užtikrinta galimybė nustatyti jurisdikcijÄ (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 55 punktas).

22. Å alių sudarytas susitarimas dėl teismo vietos pasirinkimo grindžiamas Å¡alių valios autonomijos pasirinkti teismÄ (teismus), kuriam jos ketina perduoti nagrinėti savo ginčus, pripažinimu. Jurisdikcijos apimtis esant susitarimui dėl teismo vietos pasirinkimo priklauso nuo Å¡alių valios ir yra jų susitarimo reikalas. Todėl tokio susitarimo apimtis pirmiausia turi bÅ«ti nustatoma nagrinėjant tikruosius Å¡alių ketinimus, kurie iÅ¡reikÅ¡ti susitarimo tekste (formuluotėje) (jau minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 57 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju Å¡alys 2019 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡ankstinio finansavimo sutartyse sulygo, kad visi iÅ¡ Å¡ių iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių kylantys arba su jomis susiję ginčai sprendžiami iÅ¡imtinai Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje. Taigi, Å¡i sÄ lyga apima visus teisinius santykius tarp Å¡alių, kylančius iÅ¡ minėtų sutarčių, o taip pat ir kitus teisinius santykius, kurie yra susiję su minėtomis sutartimis.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovų keliamas ginčas turi būti vertinamas kaip neabejotinai susijęs su šalių 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytomis išankstinio finansavimo sutartimis, todėl jis patenka į šiose sutartyse įtvirtinto susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį.

25. Nors ieškovai prašo pripažinti pasibaigusiomis įkeitimo teises pagal įkeitimo sandorius, tačiau jie iš esmės ginčija ne įkeitimo sandorius kaip tokius, o įrodinėja, kad yra tinkamai įvykdę išankstinio finansavimo sutartis ir būtent todėl įkeitimo teisės laikytinos pasibaigusiomis. Pastebėtina, kad nors įkeitimo teisė yra daiktinė teisė, bet pagal savo paskirtį ji tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei.

Tuo pasireiÅ¡kia įkeitimui (hipotekai) bÅ«dingas akcesoriÅ¡kumas. Å iuo atveju iÅ¡ankstinio finansavimo sutartyse Å¡alys buvo sulygusios dėl įkeitimų kaip ieÅ¡kovų gautų avansų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių (iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių 4 punktas), o įkeitimo sutartyse nurodyta, kad įkeitimais užtikrinamos bÅ«tent prievolės grÄ Å¾inti avansinius mokėjimus, palÅ«kanas, netesybas ir nuostolius, kylančius iÅ¡ iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių (sutartinių įkeitimų 2.1 papunktis).

Kadangi pagal savo teisinę prigimtį ir esmę įkeitimo teisės, kurias ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti pasibaigusiomis, privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos pagrindinių prievolių kontekste ir jos laikomos neatsiejamai susijusiomis su pagrindinėmis prievolėmis, keliamas ginčas turi bÅ«ti vertinamas kaip susijęs su Å¡alių 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytomis iÅ¡ankstinio finansavimo sutartimis. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pagrįstai pažymi, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamas reikalavimas neabejotinai reikalauja analizuoti iÅ¡ankstinio finansavimo sutartis, jose numatytus įsipareigojimus, susitarimus, taip pat spręsti, kas yra laikoma tinkamu skolos grÄ Å¾inimu pagal Å¡ias sutartis bei joms taikomÄ Suomijos Respublikos materialiÄ jÄ teisę.

26. Nors ieškovai pagrįstai pažymi, kad pagal sutartinių įkeitimų 6.2 papunkčius įkeitimams yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau sutiktina su atsakovo argumentu, jog šioje nuostatoje nėra išreikštas susitarimas dėl jurisdikcijos, t. y. ši nuostata nenumato jokių tarp šalių galinčių kilti ginčų teismingumo taisyklių. Tuo tarpu iš anksčiau aptartų išankstinio finansavimo sutarčių nuostatų matyti, kad sutartinė jurisdikcija jose apibrėžta plačiai ir taikytina ne tik teisiniams santykiams, tiesiogiai kylantiems iš šių sutarčių, tačiau ir visiems kitiems teisiniams santykiams, susijusiems su šiomis sutartimis.

27. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių susitarimas, kuriame sulygta visus iÅ¡iÅ¡ankstinio finansavimo sutarčių kylančius arba su jomis susijusius ginčus spręsti iÅ¡imtinai Vantaa apygardos teisme, Suomijos Respublikoje, apima ir ieÅ¡kovų keliamÄ ginÄÄ . Sutarties Å¡alių valia spręsti kilusį ginÄÄ jų pasirinktame teisme, remiantis reglamente „Briuselis I bis“ įtvirtintu sutarčių Å¡alių autonomijos principu, privalo bÅ«ti gerbiama, ji turi prioritetÄ prieÅ¡ kitus reglamente nustatytus specialiosios jurisdikcijos atvejus (įskaitant reglamento „Briuselis I bis“ 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytÄ atvejį, pagal kurį bylų, kylančių iÅ¡ sutarčių, teismingumas gali bÅ«ti suteikiamas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismams).

Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai spręsti ginÄÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ â€“ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės6 d. nutarties 28. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 6 d. priėmė papildomÄ nutartį ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių – priteisė atsakovo praÅ¡ytas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis.

IeÅ¡kovai su Å¡ia nutartimi nesutinka teigdami, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , kadangi nėra pagrindo teigti, jog civilinė byla iÅ¡spręsta atsakovo naudai.

29. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pasisakydamas dėl asmenų teisės į turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi bÅ«ti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta.

Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje papildomoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovai, pareiÅ¡kę ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos teismui, nesilaikė Å¡alių tarpusavio susitarimo dėl tarptautinės jurisdikcijos, todėl jie veikė iÅ¡imtinai savo rizika ir turi atsakyti už atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ į bylÄ pateikto Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo, kitų dokumentų negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovai, prieÅ¡ paduodami ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos teismui, galėjo manyti, jog atsakovas neprieÅ¡taraus kilusio ginčo sprendimui Lietuvos teisme. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai nagrinėti kilusį ginÄÄ , prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ,todėl teismui šį reikalavimÄ tenkinus, laikytina, kad iÅ¡ esmės buvo priimtas atsakovui palankus sprendimas.

31. IeÅ¡kovai atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, todėl jis galėjo prognozuoti bylos procesinę baigtį ir laiku pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praÅ¡ymÄ bei įrodymus.

32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti Å¡alis turi teismui raÅ¡tu pateikti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų neabejotinai turi bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, tačiau teismas Å¡io reikalavimo neiÅ¡sprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Vis dėlto, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali bÅ«ti netaikomos, nustačius reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti praÅ¡ymo dėl atstovavimo iÅ¡laidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomÄ sprendimÄ ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). 33.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ priėmė pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje, po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie Å¡io klausimo nagrinėjimÄ Å¡alių neinformavęs. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog bÅ«tent 2020 m. balandžio 6 d. teismas priims nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ ir todėl iki Å¡ios dienos bÅ«tina pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytÄ praÅ¡ymÄ .

Vadinasi, pagal paminėtÄ kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , atsakovas neprarado teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ . Kita vertus, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pateikė 2020 m. balandžio 6 d. 11 val. 5 min., o teismas nutartį, kuria užbaigė procesÄ byloje, priėmė 2020 m. balandžio 6 d. 12 val. 6 min. Taigi, atsakovas praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pateikė dar iki tol, kol teismas priėmė procesÄ užbaigusiÄ nutartį.

Vadinasi, teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 277 straipsniu, iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

34. IeÅ¡kovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, priėmė nutartį, nors CPK 277 straipsnis numato, jog turi bÅ«ti priimamas papildomas sprendimas. Å iuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamos formos procesinį dokumentÄ (nutartį). Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, tais atvejais, kada pareiÅ¡kimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi (CPK 297 straipsnio 1 dalis). Tokia teismo nutartimi, be kitų, turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (CPK 94 straipsnis) Jei toks klausimas teismo nutartimi neiÅ¡sprendžiamas, jis gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogijÄ taikant papildomo sprendimo institutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 24 punktas).

35. IeÅ¡kovai nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, kadangi tuo metu 2020 m. balandžio 6 d. teismo nutartis, kuria ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, nebuvo įsiteisėjusi. Tokie ieÅ¡kovų argumentai neatitinka CPK 277 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį iÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o teismo įgaliojimai priimti papildomÄ sprendimÄ nėra siejami su teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimu.

36. IeÅ¡kovai nurodo, kad atsakovas nesilaikė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, įpareigojančios Å¡alis pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . IeÅ¡kovų teigimu, atsakovui nedetalizavus sumų už suteiktas paslaugas, nėra galimybės nustatyti jų pagrįstumo.Tačiau su Å¡iais ieÅ¡kovų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. IÅ¡ atsakovo pateikto praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų dokumentų yra aiÅ¡kus atsakovo byloje faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydis, o tai, kokias konkrečias teisines paslaugas advokatas atsakovui suteikė, matoma iÅ¡ bylos medžiagos, t. y. advokatas surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Savo dydžiu atsakovo patirtos iÅ¡laidos visiÅ¡kai atitinkaCPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, todėl jos buvo pagrįstai atsakovui priteistos. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė tarptautinį teismingumÄ reguliuojančias teisės normas ir pagrįstai nurodė, jog ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas tos valstybės teisme, dėl kurio jurisdikcijos Å¡alys susitarė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė papildomo sprendimo priėmimo bei bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ reglamentuojančias CPK normas ir papildoma nutartimi priteisė atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo nutarčių.

38. Atmetus ieÅ¡kovų atskiruosius skundus, atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 1 900 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, o civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties – 1 050 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.Å ias bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas patyrė, apmokėdamas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimus į atskiruosius skundus.

Tačiau už Å¡ias advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimus į atskiruosius skundus) maksimali rekomenduojama priteisti suma, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 ir 8.16 papunkčiais,sudaro 1 086,88 Eur (1 358,60 Eur × 0,4 + 1 358,6 Eur × 0,4). Å iuo atveju apeliacinės instancijos nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti mažintinos iki paminėtos sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu,337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio6 d. ir 2020 m. gegužės6 d. nutartis palikti nepakeistas. Priteisti atsakovui Saga Furs Oyj (juridinio asmens kodas 0115411-6) iš ieškovų A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 543,44 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Marius Bajoras