86959770-97d8-4166-bb3d-bf809d48fa48 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2S-3129-862/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05843-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.17. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų srautas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, pareikÅ¡tÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų srautas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kę savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Trakų Vokės gyventojų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Gitena“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1997-01-08 Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais; 1.2. pripažinti negaliojančiu 2015-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ Nr. 30-3024 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo bÅ«do nustatymo“; 1.3. pripažinti negaliojančia 2015-11-12 DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1; 1.4.

įpareigoti atsakovÄ UAB „Investicijų srautas“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sÄ skaita nugriauti visus ginčo sklype pastatytus sandėlius ir aikÅ¡teles ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o jai per šį terminÄ to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sÄ skaita tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

2. IeÅ¡kovas reikalavimus grindė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsniu, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, kad: 2.1. ieÅ¡kinį parengė iÅ¡nagrinėjęs Trakų Vokės gyventojų bendrijos pareiÅ¡kimÄ . Nustatė, kad 1992-03-12 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 322p G. B. firmai „Giba“ (parduotuvei-moteliui, pagalbiniams pastatams ir garažams statyti) buvo skirtas 2,6 ha ploto žemės sklypas, iki tol valdytas Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės eksperimentinio Å«kio. 1997-01-08 Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartimi Vilniaus apskrities valdytojas kitai, ne žemės Å«kio ir ne miÅ¡kų Å«kio veiklai iÅ¡nuomojo G.

B. firmai „Giba“ 99 metams 25 834 m2 ploto žemės sklypÄ (toliau – Žemės sklypas). Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu Žemės sklype nebuvo jokių statinių. 2015-05-07 susitarimu nuomininku nurodyta UAB „Investicijų srautas“; 2.2. Žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas nuomininkams, kurie valdė sklype buvusį vienintelį pastatÄ -garaÅ¾Ä , kurio užstatytas plotas 16,88 m2. Nustatant Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , buvo pažeisti Vilniaus mieÅ¡to bendrojo plano sprendiniai bei Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis.

Bendrasis planas Žemės sklype neleidžia statyti pramonės ir sandėliavimo paskirties statinių, todėl statiniai buvo pastatyti (rekonstruojami) neteisėtai. Tai nesudaro pagrindo nuomininkui nuomotis valstybinės žemės sklypo, reikalingo Å¡iems statiniams eksploatuoti. Nuosavybės teisės į ginčo statinius (4 garažai ir aikÅ¡telės) įregistruotos deklaracijų pagrindu, negavus statybÄ leidžiančių dokumentų, todėl deklaracijos yra negaliojančios, o statiniai griautini statytojo lėšomis; 2.3. pagal 1997-01-18 Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusiÄ Å½emės įstatymo 22 straipsnio 3 dalį valstybinės žemės nuomos tvarkÄ nustatė įstatymai ir Vyriausybė.

Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punkte buvo nustatyta, kad ne aukciono tvarka ne žemės ūkio veiklai valstybinės žemės sklypai išnuomojami įmonėms, kurios įsigijo pastatus, statinius ar įrenginius komercinei–ūkinei ar nekomercinei veiklai, priskiriant jiems pastatų pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus ir nustatant ribas.

3. Teisme 2021-02-11 gauta ieÅ¡kovo ir atsakovų sudaryta 2021-02-08 taikos sutartis, kuriÄ praÅ¡yta patvirtinti. Taikos sutarties sÄ lygos yra sekančios: ieÅ¡kovas atsisako visų Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų; UAB „Investicijų srautas“ teismo procesinio sprendimo pagrindu įgyja nuosavybės teisę į Ginčo sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Investicijų srautas“ už įgyjamÄ , Å¡ios sutarties 3.2 punkte paminėtÄ valstybinės žemės Ginčo sklypÄ sumoka Lietuvos Respublikos valstybei 349 000 Eur; savivaldybė ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo UAB „Investicijų srautas“ praÅ¡ymo pakeičia sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ komercinės paskirties objektų teritorijos;

UAB „Investicijų srautas“ pateikia savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl naudojimo bÅ«do pakeitimo į komercinės paskirties objektų teritorijos ir hipotekos sandoriu įkeičia valstybės naudai sklypÄ ir jame esančius statinius; UAB „Investicijų srautas“, gavusi statybÄ leidžiantį dokumentÄ , kuriuo leidžiama statyti statinius Ginčo sklype, ne vėliau kaip per 1 savaitę nuo statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo dienos valstybės naudai iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su valstybe pagal Å¡iÄ sutartį sÄ lyginės hipotekos sandoriu įkeičia visus Ginčo sklype bÅ«simus statinius; iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su valstybe UAB „Investicijų srautas“ neturi teisės perleisti sklypo ir esančių bei bÅ«simų statinių, tačiau turi teisę perleisti sklypÄ ir jame esančius statinius, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos pritarimÄ .

4. Atsakovas UAB „Investicijų srautas“ praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, kad neturi pareigos pirkti valstybinio žemės sklypo, todėl sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo yra atsakovo nuolaida. Sutartyje nurodyta Žemės sklypo kaina nustatyta atlikus vertinimÄ , todėl ja abejoti nėra pagrindo. PraÅ¡ymas keisti naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ sandėliavimo veiklos į komercinę paskirtį pateiktas prieÅ¡ mediacijÄ ir atitinka Trakų Vokės gyventojų bendrijos interesus.

5. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, kad sudaryta sutartimi siekiama iÅ¡vengti UAB „Investicijų srautas“ statinių griovimo. Sudarant taikos sutartį nebuvo vertinama, kokio ploto reikia UAB „Investicijų srautas“ statiniams eksploatuoti, nebuvo vertinta ir tai, kokias iÅ¡laidas valstybė patirtų, jei kiltų pareiga atlyginti UAB „Investicijų srautas“ žalÄ . Mano, kad sutartis neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui ir imperatyvioms įstatymo normoms, nes valstybinės žemės sklypo parduoti aukciono bÅ«du nėra galimybės, nes valstybinės žemės aukcionai yra sustabdyti.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, kad pagal sudarytÄ taikos sutartį pradžioje bus keičiamas žemės sklypo naudojimo bÅ«das, o po to – Žemės sklype esančių statinių paskirtis. PaaiÅ¡kino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ taikos sutartimi Žemės sklypo naudojimo bÅ«das negalėjo bÅ«ti keičiamas, nes tam reikalingas administracijos direktoriaus sprendimas. Specialiojo plano sprendiniai galioja ne visam sklypui, o tik mažai 30 m2 daliai ir, esant poreikiui, Å¡i sklypo dalis galės bÅ«ti paimta visuomeniniams poreikiams.

7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes sutarties šalys neatsižvelgė į pateiktas pastabas. Taikos sutarties 3.5, 3.6, 3.7 papunkčiuose dėl žemės sklypo naudojimo būdo yra numatyti tik terminai veiksmams atlikti, tačiau nėra nustatyta saugiklių ir pasekmių. Neaišku, kaip bus sprendžiami esamų statinių klausimai: ar bus griaunami, ar liks ir bus keičiama jų paskirtis, todėl taikos sutartimi neišspręstas ieškinio reikalavimas dėl statinių. Nepašalinus trūkumų, taikos sutartis pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus.

8. Trečiasis asmuo UAB „Gitena“ prašė taikos sutarties netvirtinti, nes ja pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos ir viešasis interesas. Atkreipė dėmesį, kad realiai sklype yra tik vienas statinys – garažas, ir jo eksploatacijai nereikalingas 25 834 m2 žemės sklypas.

9. Trečiasis asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija prašė taikos sutarties netvirtinti, nes ja pažeidžiamos imperatyvios įstatymo normos ir viešasis interesas. Nurodė, kad ieškovas atsisako visų ieškinio reikalavimų ir tai yra ydinga, nes kilus sutarties nevykdymo klausimams, tuo galės remtis atsakovai. Sutarties 3.2 punktu yra pažeidžiamos imperatyvios Žemės įstatymo nuostatos, nes esant ginčui dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumo, valstybinės žemės sklypas parduodamas ne aukciono būdu.

Abejoja, ar visas parduodamas Žemės sklypas reikalingas garažui ir keliems sandėliams eksploatuoti, nes aikÅ¡telių realiai nėra. Nėra duomenų, kokio dydžio nuostolius reikėtų atlyginti, jei Žemės sklype esantys statiniai bÅ«tų nugriauti. Ginčas kilęs ir dėl to, kad eilę metų statinių naudojimo bÅ«das neatitinka Žemės sklypo paskirties, tačiau Å¡is klausimas taikos sutarties 3.5, 3.6 punktuose nėra iÅ¡spręstas, sutarties sÄ lygos yra sÄ lyginės, neaiÅ¡kios, jose nenumatytos priverstinio vykdymo galimybės. Sutarties sÄ lygose nepasisakyta apie žemės naudojimo bÅ«do (jį pakeitus) neatitiksiančių statinių likimÄ .

UAB „Investicijų srautas“ buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas dėl naujų pramoninės paskirties statinių statybos, kurį teismas panaikino, tačiau UAB „Investicijų srautas“ teismo sprendimÄ apskundė. Dalis sklypo turės bÅ«ti paimta visuomeniniams poreikiams pagal specialųjį planÄ .

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-09 nutartimi atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-09 nutartį ir grÄ Å¾ino taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nustatęs, kad sprendžiant taikos tvirtinimo kausimÄ , pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nes iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių nepareikalavo įrodymų, kurie pagrįstų taikos sutarties sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį. Nurodė, kad: 11.1. vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutarties nurodymus pateikta: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kad specialiojo plano sprendiniai yra rekomendacinio pobÅ«džio; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021-07-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad sklype pastatyti keturi autentiÅ¡ki, dviÅ¡laičiu stogu metaliniai statiniai, kiekvienas apie 6,05 m x 6,05 m, vienas gelžbetoninis garažas apie 3,45 m x 5,5 m, įrengta netaisyklingos formos apie 14 m x 20 m dydžio aikÅ¡telė su žvyro, skaldos, smulkinto betono danga;

Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-13 žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nustatyta, kad sklype pastatyti keturi sandėliai ir garažas bei keturi kiti inžinieriniai statiniai – žvyro dangos aikštelės, vienas kitas inžinierinis statinys – skaldos dangos aikštelė; 11.2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos aktuose faktiniai duomenys skiriasi, todėl nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, nėra galimybės nustatyti ginčo žemės sklype faktiškai esančių statinių pobūdžio ir kiekio.

Nėra pakankamai įrodymų, ar taikos sutartimi atsakovei UAB „Investicijų srautas“ perleidžiamas 2,5824 ha ploto valstybinės žemės sklypas reikalingas atsakovo statiniams eksploatuoti ir, ar jo perleidimas atsakovei UAB „Investicijų srautas“ galimas pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį; 11.3. taikos sutarties Å¡alys nevykdė teismo įpareigojimų pateikti įrodymus, reikÅ¡mingus vertinant taikos sutarties atitikimÄ imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl nėra galimybės nustatyti, ar taikos sutartimi atsakovei UAB „Investicijų srautas“ perleidžiamas Žemės sklypas visa apimtimi reikalingas statiniams eksploatuoti.

Sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), ir yra niekiniai; 11.4. atsakovo praÅ¡ymas atidėti posėdį pateiktas nesilaikant CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-13 žemės naudojimo patikrinimo akto pasisakyta Å¡ioje nutartyje, argumentus dėl Trakų Vokės gyventojų bendrijos 2021-10-14 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bus galima iÅ¡dėstyti teismo posėdyje, kuriame byla nagrinėjama iÅ¡ esmės. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Atsakovas UAB „Investicijų srautas“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti tarp ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ir atsakovų UAB „Investicijų srautas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. vasario 8 d. sudarytÄ taikos sutartį. Nurodė, kad: 12.1. teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Teismo 2021-04-09 nutartyje teisėja aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ir situacijos vertinimÄ kertiniais bylos aspektais, nors bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės nėra prasidėjęs. Teismas iÅ¡tyrė įrodymus, padarė iÅ¡vadas, iÅ¡analizavo bylos medžiagÄ ir pasisakė dėl bylos esmės. Teisėja 2020-05-21 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įvertinusi, kad ginčo sklype nėra aikÅ¡telių, nors Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims. Tuo pateikta teismo iÅ¡ankstinė nuomonė dėl bylos baigties.

Sprendžiant dėl taikos sutarties tvirtinimo turi bÅ«ti analizuojami ginčo sklypo užstatymo bei eksploatavimo klausimai, o teisėjos vertinimas yra aiÅ¡kus. UAB „Investicijų srautas“ pareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo bei praÅ¡ymas dėl teisėjo pakeitimo netenkintas. Teisėja iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo tÄ patį klausimÄ , sudarydama formalų vaizdÄ dėl naujų įrodymų surinkimo. Teisėja nevykdė Vilniaus apygardos teismo įpareigojimo aktyviai dalyvauti įrodymų rinkime, užkirto keliÄ tolimesniam įrodymų rinkimui.

Teisėjui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimÄ ir nutartimi pasisakius dėl iÅ¡sprendimo, pakartotinai nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo tam pačiam teisėjui neleistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1046/2001); 12.2. teismo pozicija, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „Investicijų srautas“ priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingas visas Žemės sklypas, nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas 2021-06-10 nutartyje akcentavo, kad teismas turi bÅ«ti aktyvus.

Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad bÅ«tina nustatyti sklype faktiÅ¡kai esančių statinių pobÅ«dį ir kiekį, kadangi tokių aplinkybių nustatymas bÅ«tų reikÅ¡mingas sprendžiant taikos sutarties atitikimo imperatyvioms Žemės įstatymo nuostatoms klausimÄ . Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus. Nacionalinė žemės tarnyba akcentavo, kad neturi kitų dokumentų dėl vertinimo, ar Žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir siÅ«lė faktinės situacijos fotofiksacijos vertinimui atlikti faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje.

Teismas neįpareigojo tokius dokumentus pateikti teismui; 12.3. ieÅ¡kovas Nacionalinės žemės tarnybos paprašė atlikti patikrinimÄ ir nustatyti Žemės sklype statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingÄ ir naudojamÄ valstybinės žemės plotÄ . Pirmosios instancijos teismas keletÄ kartų pratęsė įrodymų pateikimo terminÄ , tačiau neįpareigojo iki konkrečios datos atlikti patikrinimus. Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2021-10-13 ir iki Å¡iol nebuvo pateiktas bylos Å¡alims.

Telefonu darytas patikrinimo akto nuotraukas UAB „Investicijų srautas“ pateikė į bylÄ 2021-10-15 teismo posėdžio metu, o fotofiksacijos iki Å¡iol nepateiktos. Teismas atmetė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį ir iÅ¡nagrinėjo taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ ; 12.4. taikos sutartis sudaryta po ne vienerius metus trukusių derybų ir mediacijos proceso. Mediacijos procese ypač aktyvÅ«s buvo Nacionalinės žemės tarnyba ir prokuratÅ«ra, buvo atlikta iÅ¡sami analizė. Pasiektas kompromisinis bylos baigties variantas – nors apeliantas ir neprivalo pirkti iÅ¡ valstybės Žemės sklypo (sklypas yra užimtas jam priklausančiais statiniais ir tai suponuoja statinių savininko teisę į valstybinės žemės nuomÄ ), bet sutiko su valstybės keliama taikos sutarties sÄ lyga. 12.5.

į bylÄ buvo pateikti du aktai (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021-07-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1356 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-13 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-(14.49)). Teismas akcentavo, kad pateiktuose aktuose užfiksuoti faktiniai duomenys skiriasi, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nepradėjus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, nėra galimybės nustatyti ginčo žemės sklype faktiÅ¡kai esančių statinių pobÅ«džio ir kiekio.

Teismas turėjo imtis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl informacija skiriasi; 12.6. apeliantas nuomos teise valdo Žemės sklypÄ . Taip pat apeliantas nuosavybės teise valdo jame esančius statinius: sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuomojamas sklypas faktiÅ¡kai yra pilnai užstatytas apeliantui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kurių teisėtumas nėra nuginčytas teismine tvarka. Užstatytas nuosavybės teise priklausančiais statiniais valstybinis žemės sklypas gali bÅ«ti parduodamas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ ; 12.7. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021-07-06 akte užfiksuoti ne visi sklype esantys ir registruoti objektai. UAB „Investicijų srautas“ kreipėsi dėl pakartotinio patikrinimo.

Nenustatytos faktiÅ¡kai esančios ir VÄ® „Registrų centras“ registruotos keturios aikÅ¡telės, neįvertinta aikÅ¡telių rekonstrukcija ir nuimtas augalinis sluoksnis. Fotonuotraukose liepos mėnesį buvo matoma žolė, kadangi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo sustabdyti plėtros darbai, Žemės sklypas nebuvo aktyviai naudojamas. UAB „Investicijų srautas“ apie patikrinimÄ neinformuotas ir negalėjo parodyti esamos situacijos; 12.8. teismas neapklausė atstovų dėl institucijų aktuose įtvirtintų aplinkybių ir padarė nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra galimybės nustatyti statinių pobÅ«džio ir kiekio.

VÄ® „Registrų centras“ registruotų statinių (sandėliai, garažas, aikÅ¡telės) buvimo faktÄ patvirtina 2021-08-23 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iÅ¡ kurio fotonuotraukų aiÅ¡kiai matomos visos registruotos aikÅ¡telės; 12.9. teismo vertinimas, kad valstybės (savivaldybės) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus, yra niekinis.

Teismas turėjo sulaukti galutinių Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vadų. Teismas nenurodė motyvų, neanalizavo, ar viso ginčo sklypo reikia atsakovo statiniams eksploatuoti, nenurodė, kad teritorija yra per didelė; 12.10. mediacijos eigoje Å¡alys sutarė, kad Žemės sklypo naudojimo bÅ«das bus pakeistas į komercinės paskirties, nors bendrasis planas numato ir kitus galimus bÅ«dus sklypui naudoti. Apeliantas taikos sutartyje įsipareigojo pateikti praÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo į komercinės paskirties.

Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi vieningos pozicijos, kad taikos sutartimi naudojimosi bÅ«das negali bÅ«ti keičiamas. Apeliantas dėl Žemės sklypo naudojimo bÅ«do pakeitimo jau kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ ; 12.11. ginčo iÅ¡sprendimas ieÅ¡kovo naudai reikÅ¡tų, kad nuostolių atlyginimas bÅ«tų nukreiptas į vieÅ¡uosius finansus. Mediacijoje vertinti statinių griovimo kaÅ¡tai, kompensavimas, investuotos lėšos, kurios sudaro kelis Å¡imtus tÅ«stančių eurų.

Nors apeliantui bÅ«tų racionaliau toliau nuomotis Žemės sklypÄ , tačiau siekiant iÅ¡vengti ilgai trunkančio ginčo dėl prieÅ¡ 25 metus sudarytos nuomos sutarties, apeliantas sutiko už Nacionalinės žemės tarnybos nustatytÄ kainÄ Ä¯sigyti Žemės sklypÄ ; 12.12. teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai patvirtino, kad ateityje valstybės poreikiams paimama dalis yra apie 30 kv. m, ta dalis yra pačiame sklypo kraÅ¡te. Specialiojo plano sprendiniai galioja tik apie 30 kv. m daliai.

Specialusis planas šiuo metu nėra pagrindas paimti visuomeniniams poreikiams ir 30 kv. m; 12.13. trečiasis asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija rašytinius paaiškinimus pateikė 2021-10-15. Atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį ir sudaryti galimybę atsikirsti buvo atmestas. Teismas pasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos akto, nors jo nepriėmė. Nebuvo suteikta galimybių pasisakyti dėl akto. Trečiasis asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija nedalyvavo mediacijos procese, todėl klysta dėl taikos sutarties turinio.

Trakų Vokės gyventojų bendrija nepatenkinta pramonės ir sandėliavimo veikla – Å¡is klausimas iÅ¡sprendžiamas taikos sutartimi. Teritorijos naudojimo bÅ«do pakeitimams trukdo teisminis procesas, Vilniaus miesto savivaldybėje sustabdytos vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ros. Sklypo naudojimas, kaip komercinės paskirties objekto, yra leistinas ir teisėtas, ir Trakų Vokės gyventojų bendrija negali jo kvestionuoti. Trakų Vokės gyventojų bendrija emociÅ¡kai neigiamai nusistačiusi prieÅ¡ apeliantÄ , tačiau tai neturėtų paneigti galimybės taikiai baigti teisminį ginÄÄ .

Trakų Vokės gyventojų bendrija ir UAB „Gitena“ nėra Å¡alys, todėl jų pozicija yra neįpareigojanti; 12.14. UAB „Investicijų srautas“ teikia naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ UAB „Investicijų srautas“ 2021-09-08 praÅ¡ymÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo. Poreikis teikti įrodymÄ kilo, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nesulaukęs Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akto iÅ¡vadų, fotofiksacijų, ir iÅ¡vadų dėl statiniams reikalingo eksploatuoti žemės sklypo.

13. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra prašė atskirÄ jį skundÄ tenkinti ir perduoti taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad: 13.1. argumentai dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo buvo iÅ¡nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021-06-16 nutartimi; 13.2. teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo aiÅ¡kinimus dėl aplinkybių, kurios turi bÅ«ti nustatomos sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo ir aktyvaus teismo vaidmens.

Teismo nutartį dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ginčo Å¡alys vykdė skirtingai. IeÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ , praÅ¡ydamas atlikti patikrinimÄ , patikrinimo rezultatai gauti 2021-07-28. Po to ieÅ¡kovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl patikrinimo, atsakymas gautas 2021-10-29, po skundžiamos nutarties priėmimo. Jei teismas bÅ«tų anksčiau įpareigojęs Nacionalinę žemės tarnybÄ pateikti duomenis apie Žemės sklypo plotÄ , reikalingÄ statiniams eksploatuoti ar bÅ«tų surengęs posėdį žodinio proceso tvarka, bÅ«tų galimybė paÅ¡alinti aktų skirtumus; 13.3.

Nacionalinė žemės tarnyba atliko preliminarų minimalaus sklypo ploto, reikalingo statiniams eksploatuoti, skaičiavimÄ , tačiau nevertino aplinkybių dėl: automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ploto; žemės sklypo priklausomųjų želdinių ploto; statinių iÅ¡sidėstymo žemės sklype; minimalių prieÅ¡gaisrinių atstumų, nustatomų pagal gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus; kituose teisės aktuose, tarp jų ir kituose statybos techniniuose reglamentuose, nustatytų norminių atstumų ar žemės plotų, kurie naudojami ir bÅ«tini statinio eksploatacijai ar reikalingi statinio saugai užtikrinti ir kurie pagal teisės aktus turi bÅ«ti statiniui eksploatuoti skirtame žemės sklype ir kita.

14. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Nurodė, kad: 14.1. teismas 2021-06-10 nutartimi įpareigojo pateikti įrodymus, pagrindžiančius Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutarties 36-39 ir 44 punktuose, taip pat 45 ir 46 punktuose nurodytas aplinkybes. Nacionalinė žemės tarnyba 2021-06-18 raÅ¡te pažymėjo, kad galėtų numatyti žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje per 30 kalendorinių dienų. ProkuratÅ«ra 2021-08-25 raÅ¡tu prašė atlikti patikrinimÄ tikslu nustatyti Žemės sklype statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingÄ ir naudojamÄ valstybinės žemės plotÄ . 2021-09-09 gautas UAB „Investicijų srautas“ 2021-09-08 raÅ¡tas dėl patikrinimo pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ atlikimo.

Vilniaus miesto skyrius 2021-09-22 sprendimu nusprendė 2021-10-13 atlikti neplaninį Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimÄ vietoje. Specialistai 2021-10-13 atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimÄ ir surašė 2021-10-14 žemės naudojimo patikrinimo aktÄ ; 14.2. teismas neanalizavo ir nesiaiÅ¡kino faktinių aplinkybių, nesiėmė priemonių gauti reikalingus raÅ¡ytinius įrodymus, nelaukė galutinių Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡vadų; 14.3. valstybine žeme privalo bÅ«ti disponuojama, atsižvelgiant į bendruosius valstybės ir visos visuomenės interesus, laikantis teisės normų, nepažeidžiant vieÅ¡ojo intereso ir imperatyvių teisės normų.

Žemės sklype yra atsakovui nuosavybės teise priklausančių statinių. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta galimybė valstybinės žemės sklypus parduoti be aukciono. Taikos sutarties sÄ lygos nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų ir vieÅ¡ojo intereso. Taikos sutartį pasirašė tinkamai įgalioti atstovai, vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis prokuroras; 14.4. taikos sutarties variantas rastas po diskusijų, pasitelkus profesionalaus mediatoriaus pagalbÄ .

Žemės sklypas bÅ«tų įsigytas už didžiausiÄ (komercinės paskirties) rinkos kainÄ . Buvo atliktas individualus Žemės sklypo vertinimas, vertinimo ataskaitÄ patikrino Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba. Žemės sklypo kaina atitiko rinkos kainÄ , numatyti saugikliai, įvertinta galima žalos grėsmė, atsižvelgta į vieÅ¡uosius finansus.

15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Nurodė, kad: 15.1. teismas buvo pasyvus ir nesiekė nustatyti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių dėl ginčo sklype esančių 4 statinių. Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akto fotofiksacija teismui nepateikta. Teismas neatidėjo teismo posėdžio, neįpareigojo tinkamai pateikti įrodymus; 15.2. teismo teiginiai neiÅ¡plėtoti ir nepagrįsti argumentais. Nutartyje neaiÅ¡kiai apraÅ¡ytos aplinkybės neleidžia tiksliai nustatyti, kodėl taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama, jei Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai pateiktų įrodymus dėl Žemės sklype atlikto patikrinimo.

16. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad: 16.1. pirmosios instancijos teismas 2021-06-16 nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, todėl argumentai dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo nepagrįsti; 16.2. nesutiktina su argumentais dėl teismo pasyvumo. Teismas 2021-06-10 nutartimi nustatė 7 dienų terminÄ taikos sutarties trÅ«kumams paÅ¡alinti, o 2021-09-07 nutartimi nurodė, kad raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei įrodymai pateikti.

Iki 2021-10-15 posėdžio papildomi įrodymai ar paaiškinimai dėl to, ar Žemės sklypas visa apimtimi yra reikalingas apelianto statiniams eksploatuoti ir ar jo perleidimas apeliantui yra galimas pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį bei kokie apeliantui nuosavybės teise priklausantys statiniai Žemės sklype realiai yra, nepateikė. Dvi valstybinės institucijos: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba, atliko veiksmus, kurių metu buvo siekiama nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes; 16.3. teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Viešasis interesas reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Nėra pagrindo tvirtinti taikos sutartį, nes nėra galimybės nustatyti, ar atsakovui UAB „Investicijų srautas“ perleidžiamas Žemės sklypas visa apimtimi yra reikalingas atsakovo statiniams eksploatuoti, ar taikos sutartis atitinka imperatyvius Žemės įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

17. Trečiasis asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 17.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2021-06-16 nutartimi atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos Rasitos Kurakienės nuÅ¡alinimo. Pakartotinis 2021-08-04 pareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo taip pat nebuvo tenkintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1046/2001 netaikytina dėl nesutampančių faktinių aplinkybių, nes nėra sprendžiamas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje.

Statinių kiekio nustatymo bei teismo pasisakymo dėl ginčo esmės klausimas iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismas 2020-07-16 nutartyje byloje Nr. e2S-1159-803/2020. Apeliacinės instancijos teismas pažeidimo nenustatė; 17.2. 2021-08-23 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra iÅ¡vados apie keturių aikÅ¡telių buvimÄ Å½emės sklype. Konstatuotas 5 statinių ir vienos aikÅ¡telės buvimas. Protokolo 3 lape esantis 2 nuotrauka atitinka apibÅ«dinimÄ â€žasfaltu dengta aikÅ¡telė“, kuri nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Teismui pagrįstai kilo abejonių, ar taikos sutarties 3.2 punkto sÄ lyga nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų ir vieÅ¡ojo intereso, kuomet faktiÅ¡kai egzistuojančių sandėliavimo arba garažų paskirties statinių plotas yra daugiau nei 170 kartų mažesnis už žemės sklypÄ , kurį norima parduoti bendrovei; 17.3. atsakovas neįrodinėja, kokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas užkirto keliÄ byloje dalyvaujantiems asmenims rinkti ir teikti į bylÄ papildomus raÅ¡ytinius dokumentus.

Iki teismo posėdžio praėjo keturi mėnesiai. Dėl pasyvaus Nacionalinės žemės tarnybos elgesio atsakovas kaltina teismÄ . Buvo paskirti keli teismo posėdžiai, kurie vyko žodinio proceso tvarka. Teisėjai privalo gerbti rungimosi principÄ ; 17.4. neaiÅ¡ku, kodėl atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos vardu prasidėjus teismo posėdžiui, pateikė papildomus duomenis, nors tam turėjo daugiau nei keturis mėnesius. Nė viena Å¡alis iki 2021-10-15 posėdžio nepateikė dokumento, sudaryto atliekant patikrinimÄ tikslu nustatyti Žemės sklype esantiems statiniams ir naudojamÄ plotÄ ; 17.5. argumentai, kad apeliantė kreipėsi dėl paskirties pakeitimo teisiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovas be jokio teisinio pagrindo sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį ir iki Å¡iol Žemės sklypÄ naudoja ne pagal paskirtį, perka be aukciono visÄ sklypÄ (170 kartų didesnį nei statinių užimamas plotas) už abejotinai maÅ¾Ä kainÄ (349 000 Eur); 17.6. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ .

Tokiu bÅ«du įstatyme nustatytas imperatyvus valstybinės žemės sklypų perleidimo privatiems asmenims tik aukcione už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ bÅ«das. Aukciono neorganizavimas neatleidžia nuo imperatyvių Žemės įstatymo normų laikymosi. Neteisėtai iÅ¡nuomojus valstybinės žemės sklypÄ , kuris nėra naudojamas pagal paskirtį, Å¡alies lÅ«kesčiai lengvatine tvarka ir toliau naudotis Žemės sklypu yra neįmanomi. Situacija vertintina kaip valstybinės žemės nuomos sutarties esminis pažeidimas, o ne naujų lengvatų valstybinės žemės nuomininkui atsiradimas, leidžiant įsigyti valstybinę žemę be aukciono tam pačiam nuomininkui; 17.7. statinių teisėtumo klausimas sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-2554-525/2021, kurioje UAB „Investicijų srautas“ padavė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kurios pagrindu buvo nuspręsta panaikinti iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kurio pagrindu buvo leidžiama rekonstruoti faktiÅ¡kai neegzistuojančias aikÅ¡teles ir vykdyti sandėliavimo veiklÄ , prieÅ¡taraujančiÄ Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams); 17.8. taikos sutarties 3.6 punktu Å¡alys susitaria, jog UAB „Investicijų srautas“ hipotekos sandoriu įkeičia valstybės naudai hipoteka Žemės sklypÄ ir jame esančius statinius.

Statinių paskirties keitimas yra dar viena papildoma procedÅ«ra, kuriÄ bendrovė privalėtų atlikti, tačiau taikos sutartyje tokių sÄ lygų nėra; 17.9. dalį Žemės sklypo paimant visuomenės poreikių tenkinimui, UAB „Investicijų srautas“ už bÅ«tų sumokama du kartus: parduodant Žemės sklypÄ pagal taikos sutartį ir sumokant kompensacijÄ , už dalies Žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikių tenkinimui; 17.10. bendrija pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teismui 2021-10-14, t. y. dienÄ prieÅ¡ teismo posėdį.

Å iÄ aplinkybę patvirtina LITEKO EPP sistemoje padaryta žyma. Trečiasis asmuo dėl taikos sutartį pasiraÅ¡iusių Å¡alių nenoro į teismo mediacijos sesijas nebuvo pakviestas. Tik bendrijos iniciatyvos ir pilietiÅ¡kumo dėka Å¡iÄ civilinę bylÄ inicijavo prokuratÅ«ra.

18. Trečiasis asmuo UAB „Gitena“ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Nurodė, kad: 18.1. ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir piktybiÅ¡kai neįtraukia trečiojo asmens UAB „Gitena“ bendraatsakoviu, nors ir ginčija UAB „Gitena“ sudarytÄ Nuomos sutartį. Tokius pažeidimus teismas privalo Å¡alinti ex officio. Taikos sutarties patvirtinimas užkirstų galimybę UAB „Gitena“ naudotis procesinėmis teisėmis. 2021-02-04 praÅ¡ymu UAB „Gitena“ siekia pasinaudoti savo teise sudaryti taikos sutartį valstybei geresnėmis sÄ lygomis, negu atsakovas UAB „Investicijų srautas“, ir siÅ«lo iÅ¡ karto sumokėti už Žemės sklypÄ 400 000 Eur be jokių papildomų sÄ lygų.

Teismui patvirtinus taikos sutartį, neabejotinai bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ta prasme, kad valstybė gautų gerokai mažesnę kainÄ ; 18.2. atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai ir priekaiÅ¡tai teismui yra akivaizdžiai nepagrįsti. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be iÅ¡imčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovo pamÄ stymai, kad inspekcijos darbuotojas tik nuo sklypo ribos vizualiai įvertino situacijÄ , yra deklaratyvÅ«s. Su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai tvirtina, kad jokių aikÅ¡telių Žemės sklype nėra ir niekada nebuvo.

Atsakovas atskirajame skunde pripažino, kad yra nuimtas tik augalinis sluoksnis. Augalinio sluoksnio nuėmimas nelaikytinas inžinerinių statinių – aikÅ¡telių, įrengimu; 18.3. argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti. UAB „Investicijų srautas“ ne vienÄ kartÄ reiÅ¡kė teismui ir teisėjai nuÅ¡alinimus, visi jie buvo motyvuotai atmesti. Pakartotiniai argumentai neturėtų bÅ«ti nagrinėjami. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacijos objektÄ sudaro teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties, kuria susitariama dėl valstybinės žemės pardavimo už nustatytÄ kainÄ , bei kitų administracinių sprendimų priėmimo, atitikimas imperatyvioms teisės normoms bei vieÅ¡ajam interesui.

22. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį Å¡alys turi teisę užbaigti bylÄ taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. CPK 42 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi pareigÄ netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.

23. PraÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teismas atmetė, nustatęs, kad nepradėjus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės nėra galimybės įvertinti, ar taikos sutartimi atsakovei UAB „Investicijų srautas“ perleidžiamas 2,5824 ha ploto valstybinės žemės sklypas visa apimtimi yra reikalingas atsakovo statiniams eksploatuoti, ir nurodė, jog negalima užtikrinti, kad taikos sutartimi sudaromas žemės perleidimo sandoris nepažeidžia imperatyvaus reguliavimo, nustatyto pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.

24. Esminė teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sÄ lyga yra ta, kad atsakovui UAB „Investicijų srautas“ suteikiama teisė be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Taikos sutarties 3.2–3.4 punktais nustatyta, kad UAB „Investicijų srautas“ teismo procesinio sprendimo pagrindu įgyja nuosavybės teisę į Žemės sklypÄ už apibrėžtÄ 349 000 Eur kainÄ , sumokamÄ per 9-10 mėnesių; be to Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 mėnesius pakeisti Žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ komercinės paskirties objektų teritorijos.

25. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti principai, pagal kuriuos valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama. Priimant sprendimus turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rÅ«pestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimÄ ;

2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;

3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas;

4) vieÅ¡osios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

26. Vertinant taikos sutarties sÄ lygÄ dėl valstybinės žemės pardavimo be aukciono, aptartinos Žemės įstatymo nuostatos. Atvejai, kuriems esant valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, numatyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Byloje įrodinėjamas vienas iÅ¡ Å¡ių atvejų, numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

27. Sprendžiant taikos sutarties tvirtinimo klausimÄ byloje kilo ginčas dėl to, ar taikos sutartis neprieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto sÄ lygoms, ar visas parduodamas Žemės sklypas yra reikalingas UAB „Investicijų srautas“ statiniams eksploatuoti.

28. Apeliantas ginčija, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovo pastatų buvimo Žemės sklype, nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutartyje išdėstytų įpareigojimų bei nebuvo pakankamai aktyvus. Šioje byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutartyje pirmosios instancijos teismui nurodyta iš šiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremiančios proceso šalies pareikalauti įrodymų: ar Žemės sklypas visa apimtimi yra reikalingas atsakovo statiniams eksploatuoti; įrodymų dėl Žemės sklype faktiškai esančių statinių pobūdžio ir kiekio; įrodymų dėl taikos sutarties atitikimo specialiojo plano sprendiniams.

29. Apeliantas teigia, jog teismas netinkamai vykdė Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutarties nurodymus. Su tokia pozicija nesutiktina. Nustatyta, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutarties 36-39 ir 44-46 punktų nurodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-10 nutartimi taikos sutarties šalims – Vilniaus apygardos prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „Investicijų srautas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – buvo nustatytas 7 dienų terminas pateikti įrodymus, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2021-06-10 nutarties 36-39 ir 44 punktuose, taip pat 45 ir 46 punktuose. Terminas Vilniaus apygardos prokuratūros 2021-06-18 prašymu buvo tęsiamas iki 2021-08-30. Šalys turėjo galimybę pateikti įrodymus iki 2021-10-15 teismo posėdžio.

30. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra 2021-08-30 į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raÅ¡tÄ ir 2021-07-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-1356, prokuratÅ«ros 2021-08-25 raÅ¡tÄ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, kuriuo praÅ¡o atlikti patikrinimÄ tikslu nustatyti ginčo sklype esantiems statiniams reikalingÄ ir naudojamÄ plotÄ . Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021-06-17 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Nacionalinė žemės tarnyba 2021-06-18 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. UAB „Investicijų srautas“ pateikė raÅ¡tinius paaiÅ¡kinimus ir 2021-06-18 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimÄ , UAB „Via Projecta“ 2018 m. supaprastintÄ rekonstravimo projektÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ , Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-12-03 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. eI3-1600-764/2020, UAB „Investicijų srautas“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-09-12 projektinių pasiÅ«lymų rengimo užduotį, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PL2/2019-19, sudarytÄ 2019-04-30, bei jos priedÄ 2019-05-01 patalpų priėmimo-perdavimo aktÄ , aikÅ¡telių nuomos sutartį IS/2020-01, sudarytÄ 2020-03-09, bei priedÄ â€“ 2020-03-13 priėmimo perdavimo aktÄ .

UAB „Investicijų srautas“ 2021-08-31 pateikė 2021-08-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. FA-0008-21-2820. Trečiasis asmuo Trakų Vokės gyventojų bendrija 2021-08-20 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir 2018-11-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 240-18-24, papildomai 2021-10-14 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teismo posėdžio metu, 2021-10-15 10.19 val. UAB „Investicijų srautas“ pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-13 Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr.49ŽN-(14.49).

31. Taigi, byloje buvo pateikti visų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir dokumentai. Dokumentų ir paaiškinimų pateikimui realiai skirtas daugiau nei 4 mėnesių terminas. Tokia Vilniaus apygardos teismo nutarties nurodymų vykdymo trukmė yra daugiau nei pakankama. Civiliniame procese turi būti vadovaujamasi operatyvumo bei ekonomiškumo principais bei atsakingai naudojamasi procesinėmis teisėmis ir vykdomos pareigos. Visi pateikti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė aukštesnio teismo išaiškinimus ir nesudarė galimybių pateikti reikalingus įrodymus, yra visiškai nepagrįsti.

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad net trys taikos sutartį pasirašę asmenys turi pareigÄ užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , t. y. veikti tokiu bÅ«du, kad jų veiksmai su valstybės turtu atitiktų įstatymo reikalavimus. Tai suponuoja pareigÄ dar iki taikos sutarties sudarymo įsitikinti ir surinkti detalius bei pakankamus duomenis, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti, jog taikos sutartimi numatomi atlikti veiksmai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra, Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamos taikos sutartį, turėjo turėti dokumentus, kurie pagrįstų, jog Žemės sklypo pardavimas be aukciono atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei kitus administracinius aktus; kad Žemės sklypas yra naudojamas veiklai ir yra bÅ«tinas teisėtai pastatytų statinių eksploatacijai; kad Žemės sklypo pardavimo kaina yra pagrįsta; kad yra teisėtas pagrindas pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį; kad gali bÅ«ti iÅ¡duodamas statybos leidimas, su kuriuo siejama atsiskaitymo tvarka; kad artimoje ateityje nebus reikalinga iÅ¡pirkti Žemės sklypo dalies, jÄ paimant visuomenės poreikiams.

Negali bÅ«ti pateisinamos priežasties, dėl kurios valstybės ir savivaldybės institucijos priėmė sprendimÄ sudaryti taikos sutartį, neiÅ¡siaiÅ¡kinusios, ar ji atitinka imperatyvioms įstatymo normoms.

32. Apeliantas nurodo, kad teismas nesulaukė ir neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-13 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-(14.49), tačiau tokia pozicija neatitinka tikrovės. Teismo nutartyje minimas aktas yra aptartas ir įvertintas. Nacionalinės žemės tarnyba su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikia aktÄ kartu su fotonuotraukomis. Å is dokumentas prijungiamas apeliaciniame procese (CPK 314 straipsnis) ir įvertinamas kartu su teismui pateiktomis fotonuotraukomis.

33. Remiantis išdėstytais motyvais atmetami apeliaciniame procese reiškiami argumentai dėl to, kad teismo sprendimas dėl taikos sutarties netvirtinimo buvo priimtas, nesurinkus pakankamai duomenų.

34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teismui pateikti nepakankami duomenys, kad bÅ«tų galima įsitikinti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto sÄ lygų buvimu. Taikytina teisės norma nustato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Taip yra įtvirtinta, kad be aukciono neparduodami žemės sklypai, kuriuose: (1) pastatyti laikini statiniai; (2) nutiesti tik inžineriniai tinklai; (3) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

35. Tvirtinant taikos sutartį reikalinga įvertinti, kokia žemės sklypo dalis reikalinga statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Taip pat turi bÅ«ti patikrinta, ar neturi bÅ«ti taikomos įstatyme įtvirtintos iÅ¡imtys. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog ginčo Žemės sklypo naudojimo bÅ«das – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, Žemės sklype įregistruoti statiniai: 4 pastatai-sandėliai; pastatas-garažas; 4 aikÅ¡telės. Žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas nuomininkams, kurie valdė sklype buvusį vienintelį pastatÄ -garaÅ¾Ä , kurio užstatytas plotas 16,88 m2. Vėliau buvo pastatyti 4 metaliniai statiniai, kurių kiekvienas apie 6,05 m x 6,05 m dydžio ir apie 4,1 m aukščio, bei 5 aikÅ¡telės.

36. Taikant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį reikalinga įsitikinti, ar statinių buvimas ir naudojimas yra realus. Byloje buvo pateikti dviejų valstybinių institucijų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos, aktai, kuriais įvertinta faktinė statinių padėtis Žemės sklype. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021-07-16 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1356 nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti keturi autentiški, dvišlaičiu stogu metaliniai statiniai, kurių kiekvienas apie 6,05 m x 6,05 m dydžio ir apie 4,1 m aukščio, vienas gelžbetoninis garažas apie 3,45 m x 5,5 m dydžio ir apie 2 m aukščio.

Be šių statinių yra įrengta netaisyklingos formos apie 14 m x 20 m dydžio aikštelė su žvyro, skaldos, smulkinto betono danga. Sklype esantys statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Nacionalinės žemės tarnybos 2021-10-13 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-(14.49) nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti keturi pastatai sandėliai, vienas pastatas – garažas, keturi kiti inžinieriniai statiniai – žvyro dangos aikštelės, vienas kitas inžinierinis statinys – skaldos dangos aikštelė.

37. Sulyginus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos aktuose pateiktus duomenis matyti, jog skiriasi nustatyti statiniai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akte nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype pastatyti keturi autentiški, dvišlaičiu stogu metaliniai statiniai, kurių kiekvienas apie 6,05 m x 6,05 m dydžio ir apie 4,1 m aukščio, vienas gelžbetoninis garažas apie 3,45 m x 5,5 m dydžio ir apie 2 m. aukščio.

Be šių statinių yra įrengta netaisyklingos formos apie 14 m x 20 m dydžio aikštelė su žvyro, skaldos, smulkinto betono danga. Sklype esantys statiniai priskiriami 1 grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos akte nustatyta, kad valstybiniame žemės sklype pastatyti keturi pastatai sandėliai, vienas pastatas – garažas, keturi kiti inžinieriniai statiniai – žvyro dangos aikštelės, vienas kitas inžinierinis statinys – skaldos dangos aikštelė.

Dalis žemės sklypo teritorijos su dalimi dviejų žvyro dangos aikštelių aptverta tvora.

38. Apeliantas nurodo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021-07-06 akte užfiksuoti ne visi sklype esantys ir registruoti objektai, kadangi UAB „Investicijų srautas“ apie patikrinimÄ neinformuotas ir negalėjo parodyti esamos situacijos. Argumentas vertinamas kaip nepagrįstas, nes patikrinimÄ atliko Å¡ios srities specialistai. Jeigu kompetencijÄ turintys asmenys negalėjo nustatyti statinių buvimo be parodymo, tai kelia abejonių dėl statinių buvimo patikrinimo metu. Å i aplinkybė turi bÅ«ti vertinama teikiant papildomus įrodymus.

Pastebėtina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama. Pirmosios instancijos teisme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija praÅ¡ymÄ netvirtinti taikos sutartį grindė tuo pagrindu, kad neaiÅ¡ku, kaip bus sprendžiami esamų statinių klausimai: ar bus griaunami, ar liks ir bus keičiama jų paskirtis. Apeliacinėje instancijoje nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, ar atsakovui UAB „Investicijų srautas“ perleidžiamas Žemės sklypas visa apimtimi yra reikalingas atsakovo statiniams eksploatuoti.

Darytina iÅ¡vada, kad byloje yra kilęs ginčas dėl statinių ir įrenginių buvimo, kuris gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas tik bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.

39. Sudarant galimybes atsakovui Žemės sklypÄ Ä¯sigyti be aukciono turi bÅ«ti įvertinta, ar neturi bÅ«ti taikoma trečioji iÅ¡imtis, įtvirtinta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, jog pastatyti 4 autentiÅ¡ki, dviÅ¡laičiu stogu metaliniai statiniai ir 1 ar 5 aikÅ¡telės nėra statiniai, kurie neturi aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

40. Iš Nacionalinės žemės tarnybos akto fotonuotraukų galima spręsti, jog statiniai bent paskutiniu metu nėra naudojami, nes fotonuotraukose matoma, kad Žemės sklype esančius statinius, jų įėjimus yra užžėlusi žolė. Garažo, dėl kurio turėjimo buvo sudaryta byloje ginčijama Žemės sklypo nuomos sutartis, pavaizduoto 1 nuotraukoje, vaizdas kelia didelių abejonių dėl to, ar šis pastatas turi paskirtį ir gali būti realiai naudojamas ūkinei veiklai. Garažas yra itin nedidelis, 3,45 m x 5,5 m dydžio. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti ir kokiai paskirčiai galėtų būti naudojami Žemės sklypo kampuose pastatyti sandėliai ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojų nepastebėtos aikštelės. Teismui nebuvo pateikti pakankami paaiškinimai, kad būtų galima įsitikinti, jog paneigta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta išimtis.

41. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima įsitikinti, jog įvykdyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimai.

42. Taip pat byloje nustatyta, jog valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė ruožo Vilnius–Trakai nuo sankryžos su GunkliÅ¡kių gatve iki sankryžos su Savanorių prospektu susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo specialiajame plane numatyta dalį sutartimi perleidžiamo Žemės sklypo paimti visuomenės poreikiams. Å ias aplinkybes, bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme byloje Nr. e2S-1584-779/2021, teismo posėdyje patvirtino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, kuri nurodė, kad į specialiojo plano ribas patenka apie 30 m2 taikos sutartimi perleidžiamo valstybinės žemės sklypo plotas, kurį, atsiradus poreikiui, bus galima paimti visuomenės poreikiams.

Argumentas, jog be aukciono siekiamo parduoti Žemės sklypo dalis vėliau galės būti paimama valstybės poreikiams ir tai netrukdo šiuo metu parduoti valstybinę žemę, nepagrįstas. Toks elgesys su valstybės turtu pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus, pagal kuriuos valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama.

43. Niekuo nepagrįsti argumentai, kad sudarant taikos sutartį bÅ«tų iÅ¡vengiama nuostolių, kurie galėtų kilti ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, jei valstybė turėtų atsakovui atlyginti už Žemės sklype esančių statinių nugriovimÄ . Visų pirma ieÅ¡kiniu praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ UAB „Investicijų srautas“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo sÄ skaita nugriauti visus ginčo sklype pastatytus sandėlius ir aikÅ¡teles ir sutvarkyti statybvietę, o per šį terminÄ to nepadarius, leisti tų pačių asmenų sÄ skaita tai atlikti Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai.

Kol byla nėra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, negalima spręsti, jog prokuroro reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Statinių teisėtumo klausimas sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-2554-525/2021, kurioje UAB „Investicijų srautas“ padavė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-09-18 iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ (kurio pagrindu buvo leidžiama rekonstruoti faktiÅ¡kai neegzistuojančias aikÅ¡teles ir vykdyti sandėliavimo veiklÄ , prieÅ¡taraujančiÄ Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams) Nr. LRS-01-1180918-00187.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-12-08 nutartimi sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo, nepasisakant iÅ¡ esmės, o nusprendus, jog buvo reikalinga įtraukti suinteresuotÄ asmenį.

44. Taip pat nėra žinoma statinių įrengimo kaina. Nors atsakovas UAB „Investicijų srautas“ nurodo, kad jis turėjo kelis šimtus tūkstančių eurų investicijų į plėtros projektus, tačiau nėra nurodyta konkreti suma bei investicijų dydžio faktas nėra tinkamai pagrįstas.

45. Be to, turi bÅ«ti atkreiptas dėmesys į tai, kad taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios. Visų pirma, atsiskaitymo už Žemės sklypÄ tvarka yra nesuprantama. Nurodyta, kad UAB „Investicijų srautas“ 50 000 Eur sumoka per 7 dienas nuo taikos sutarties patvirtinimo, o vėliau moka tris kartus kas 3 mėnesius, skaičiuojamus nuo ankstesnio mokėjimo. Tai rodo, kad jeigu bendrovė laiku nesumoka ankstesnio mokėjimo, tai kito mokėjimo terminas taip pat perkeliamas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kaip nustatyta Žemės sklypo pardavimo kaina.

46. Taikos sutarties 3.5 punktu savivaldybė įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo UAB „Investicijų srautas“ praÅ¡ymo pakeisti sklypo naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ komercinės paskirties objektų teritorijos. Kaip nurodo Trakų Vokės gyventojų bendrija, atsakovas jau ne kartÄ teikė praÅ¡ymus dėl paskirties pakeitimo, kurie buvo atmesti. 2015-06-11 ir 2015-06-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbinio pasitarimo miesto plėtros klausimais metu buvo atmesti atsakovo praÅ¡ymai pakeisti Žemės sklypo paskirtį į „kitos paskirties žemę“ ir nustatyti naudojimo bÅ«dÄ Ä¯ „pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos“. PraÅ¡ymas tenkintas 2015-09-01.

47. Nėra aiÅ¡ku, kokiÄ vertę gali turėti nesančių pastatų įkeitimas, kuriuo garantuojamas atsiskaitymas su valstybe. Pagal taikos sutartį įkeitimas yra susietas su savivaldybės pareiga iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Nėra aiÅ¡ku, ar tokios pareigos iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ vykdymas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatoma, jog iki visiÅ¡ko atsiskaitymo su valstybe UAB „Investicijų srautas“ neturi teisės perleisti sklypo ir esančių bei bÅ«simų statinių, tačiau kartu bendrovė turi teisę perleisti sklypÄ ir jame esančius statinius, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos pritarimÄ .

48. UAB „Investicijų srautas“ teigia, jog bÅ«damas aktyvus ir gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ teismas turėjo procese dėl taikos sutarties tvirtinimo nustatyti visas reikalingas aplinkybes. Visų pirma pažymėtina, jog byla yra iÅ¡kelta siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ pagal Trakų Vokės gyventojų bendrijos pareiÅ¡kimÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nutraukiant Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, panaikinant statybų leidimus ir (ar) ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pateiktas ieÅ¡kinys, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , skirtas apginti visuomenės interesÄ , jog valstybinė žemė bÅ«tų naudojama ir ja disponuojama pagal teisės aktų reikalavimus, tuo užtikrinant visuomenės poreikius. VieÅ¡asis interesas byloje gali bÅ«ti apibrėžiamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus principus, o bÅ«tent: visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principus. Byloje, kurioje yra ginamas vieÅ¡asis interesas, ne kiekvienas ieÅ¡kovo argumentas ar atsakovo atsikirtimas turi bÅ«ti įrodinėjamas naudojantis aktyviais teismo veiksmais.

Atsakovo UAB „Investicijų srautas“ teisė iÅ¡imties tvarka įsigyti valstybės turtÄ negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju interesu, kuris bÅ«tų ginamas aktyviais teismo veiksmais.

49. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir į tai, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų atžvilgiu, į tai, kad sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus, į tai, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai, pakartotinai atsiakytina tvirtinti Å¡alių 2021-02-08 sudarytÄ taikos sutartį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo 50. 2021-06-14 atsakovas UAB „Investicijų srautas“ pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nuo bylos. Nurodė, kad teisėja Rasita Kurakienė iÅ¡reiÅ¡kė akivaizdų iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo ir bylos baigties; 2021-04-09 nutartyje teisėja aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę ir situacijos vertinimÄ kertiniais bylos aspektais, nors bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės dar nebuvo prasidėjęs; teisėja, dar nepradėjusi nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, vertindama pateiktos taikos sutarties nuostatas, iÅ¡reiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinę kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ tiek dėl pačios sutarties tvirtinimo, tiek ir dėl esminių ginčo klausimų; teisėja 2020-05-21 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo įvertinusi, kad ginčo sklype nėra aikÅ¡telių, nors Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims.

Tuo pateikta teismo iÅ¡ankstinė nuomonė dėl bylos baigties ir atsakovo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ gali bÅ«ti garantuojama tik taikant nuÅ¡alinimo institutÄ .

51. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2021-06-16 nutartimi pareiÅ¡kimo netenkino. Nurodė, kad pareiÅ¡kimas dėl teisėjos Rasitos Kurakienės nuÅ¡alinimo yra susijęs iÅ¡imtinai su teisėjos proceso metu priimtu procesiniu sprendimu – 2021-04-09 nutartimi, kuria atmestas praÅ¡ymas patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukti, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėjÄ nuÅ¡alinti, kadangi bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas iÅ¡imtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančio asmenų diskrecijai. Nenustatyta, kad teisėja atsisakydama tvirtinti Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ ir teismui pateiktÄ taikos sutartį, bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties.

52. Atskiruoju skundu apeliantas, pakartodamas pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus argumentus, nurodo, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir buvo pateikta teismo iÅ¡ankstinė nuomonė dėl bylos baigties. Taip pat teigia, kad teisėja iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo tÄ patį klausimÄ , sudarydama formalų vaizdÄ dėl naujų įrodymų surinkimo. Teisėja nevykdė Vilniaus apygardos teismo įpareigojimo aktyviai dalyvauti įrodymų rinkime, užkirto keliÄ tolimesniam įrodymų rinkimui. Apeliantas atskiruoju skundu nurodo, kad teisėjui iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus taikos sutarties (ne)tvirtinimo klausimÄ ir nutartimi pasisakius dėl iÅ¡sprendimo, pakartotinai nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo tam pačiam teisėjui neleistina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1046/2001).

53. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis).

Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012).

54. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis, kuria remiasi apeliantas, grįsdamas teisėjos negalėjimÄ pakartotinai nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, yra priimta kitu klausimu, analizuojant situacijÄ , kai tas pats teisėjas iÅ¡nagrinėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , todėl negali bÅ«ti taikoma sprendžiant dėl teisėjo galimybės pakartotinai spręsti klausimÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 65 ar 66 straipsniuose numatyti pagrindai teisėjo nuÅ¡alinimui.

Å iuo atveju UAB „Investicijų srautas“ pareiÅ¡kime dėl nuÅ¡alinimo ir atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrindžia teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo. Pritartina Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavaduotojo iÅ¡vadai, kad nenustatyta, jog teisėja, priimdama procesinį sprendimÄ , iÅ¡reiÅ¡kė iÅ¡ankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Atsakovo iÅ¡dėstyti motyvai nesukelia abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, todėl yra atmetami kaip nepagrįsti.

55. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ patvirtinti taikos sutartį. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kadangi Å¡ia nutartimi byla nėra baigiama, tai teismo procese pagal atskirÄ jį skundÄ turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priimama nutartimi neskirstomos. IÅ¡laidos buvo priteisiamos, priimant galutinį teismo sprendimÄ , laikantis CPK 93 straipsnio taisyklių.

57. UAB „Investicijų srautas“ atskirojo skundo nagrinėjimui 2021-12-08 pateikė papildomus įrodymus. Å ie dokumentai neturi reikÅ¡mės atskirojo skundo nagrinėjimui ir galės bÅ«ti įvertinti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas n u t a r i a : atsakovo UAB „Investicijų srautas“ atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė