2021-05-12 Nr. AB-10462-3-63-3-02311-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-336-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02311-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Z. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos RATC) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Z. K. priteisti 31,08 Eur vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., už nekilnojamojo turto objektą – 53/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas nurodė, kad už objektą adresu (duomenys neskelbtini)nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 41,29 Eur dydžio vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas sumokėjo 10,21 Eur, todėl liko 31,08 Eur įsiskolinimas. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), kurie nustatė privalomą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, galiojančią Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos RATC prašymą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį daiktą – 53/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1; 4.3 punktuose nurodyta, kad atsakovas yra 53/100 dalių įvardijamo nekilnojamojo daikto savininkas. 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovas teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos įrodymus, kuriais grindžia nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą. Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (3.1.1)-RS2-589 nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiuo raštu patvirtino, jog (duomenys neskelbtini), Z. K. nuosavybės teise priklausančiose patalpose niekas negyvena.

5. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, jog objektyvūs duomenys patvirtino, kad atsakovui nesinaudojant nekilnojamojo daikto dalimi, jo veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl atsakovas negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo prašymą teismas atmetė.

III. 6. Pareiškėjas UAB Klaipėdos RATC apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

7. Pareiškėjas nurodo, jog Nuostatai numato, kad vienas iš vietinės rinkliavos administravimo būdų yra apmokestinimas pagal pagrindinė tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį. Pareiškėjo įsitikinimu, vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą, tai yra pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš esmės siejam su teisinių nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aišku, kad 53/100 dalis ginčo nekilnojamojo turto objekto atsakovui priklauso nuosavybės teise, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis apmokestintas rinkliava pagal nuosavybės teise priklausančio turto pagrindinę tikslinę paskirtį ir priklausančią turto dalį. Pagal suformuotą teismų praktiką ir galiojančius teisės aktus nuo rinkliavos mokėjimo asmuo gali būti atleistas tik teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčo laikotarpis apima 2018 m., o atsakovui priklausantis ginčo turtas tikrintas 2019 m. pabaigoje ir užfiksuotos aplinkybės 2019 m. pabaigoje, kitų atsakovo pateiktų raštų laikotarpis apima 2012 metus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas Z. K. nepateikė nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos už 2018 m., todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovą apmokestino vietine rinkliava laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas nepriteisdamas nei pastoviosios, nei kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios bei netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus.

10. Atsakovas atsiliepime nesutinka su pareiškėjo prašymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 11. Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo Z. K. pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė UAB Klaipėdos RATC prašymą, nustatęs, kad atsakovas Z. K. ginčo laikotarpiu nesinaudojo namu, adresu (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siejama su teisiniu nekilnojamojo turto valdymu ir naudojimu, ginčo gyvenamasis namas priklauso Z. K., o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (3.1.1)-RS2-589 nepatvirtina, jog namu nebuvo naudojamasi.

14. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, juose nustatant vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir kt.

15. Šioje byloje keliamam ginčui aktualiu laikotarpiu – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai (3 p.).

Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.).

Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (18 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.).

Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu.

Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, Vietinės rinkliavos mokėtojas Administratoriaus apskaičiuotą Vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Administratorius (24 p.).

16. Pažymėtina, jog 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti inter alia (be kita ko) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.), kuriose nurodyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.). Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (28 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko (29 p.). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį <...> nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos (30 p.).

17. Vertindama aptartą Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.

18. Naujojo teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).

19. Dėl kintamosios įmokos dalies teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė Nuostatų 24 punkte nurodytos nekilnojamojo turto nenaudojimo deklaracijos ginčo laikotarpiu, o atsakovo pateiktas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (3.1.1)-RS2-589 nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namu nebuvo naudojamasi. Todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

20. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė vietinės rinkliavos, apskaičiuotos 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir pareiškėjui priteisiama 31,08 Eur dydžio vietinė rinkliava už 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Z. K. 31,08 Eur (trisdešimt vieną eurą ir aštuonis euro centus) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė