2020-10-21 Nr. AB-19851-3-61-3-02434-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-614-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02434-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. CSPR-130 (nutraukti 2020 m. gegužės 29 d. prašymo nagrinėjimo procedūrą) ir įpareigoti VĮ Registrų centrą spręsti klausimą dėl žemės ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), registracijos teisėtumo.

Kadangi paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundo trūkumams, pašalinti: patikslinti skundo reikalavimus, prašant įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gegužės 29 d. prašymą iš esmės, patikslinti asmens duomenis (asmens kodą), pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame patikslino skundo reikalavimus, nurodė asmens duomenis, pasisakė dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, tačiau atsisakė sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, nurodydamas, kad jį jau sumokėjo administracinėje byloje Nr. I3-937-1066/2020.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo S. J. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 20 d. nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad jo skundas nepatenka į neapmokestinamų skundų kategoriją, todėl jis turi sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Taip pat nutartyje pareiškėjui nurodė, kad administracinė byla Nr. I3-937-1066/2020 išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas, byla išsiųsta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Išaiškino, kad 2020 m. liepos 14 d. pareiškėjo skundas negali būti 2019 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikto skundo administracinėje byloje Nr. I3-937-1066/2020 papildymas.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas, netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepašalino visų skundo trūkumų, todėl remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjas S. J. atskirajame skunde nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, prašo administracinę bylą Nr. I3-4384-816/2020 nagrinėti iš esmės pagal skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus reikalavimus.

Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. gavo skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kurioje nurodyta sumokėti 30 Eur žyminį mokestį. Kvitą apie žyminio mokesčio sumokėjimą prideda prie atskirojo skundo.

Pareiškėja teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog administracinė byla Nr. I3-937-1066/2020 išnagrinėta iš esmės teismo sprendimu ir išsiųsta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi galutinį ir neskundžiamą sprendimą gali priimti tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau galutinio sprendimo dar nėra priimta.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde yra pakankamai aiškiai ir motyvuotai išdėstytas nagrinėjamas dalykas, jis yra pašalinęs teismo 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse nurodytus skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. J. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teigia, kad yra pašalinęs teismo 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyse nustatytus trūkumus, todėl administracinė byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Teismas 2020 m. liepos 20 d. nutartyje be kitų skundo trūkumų, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skundas nepriskirtas neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl pareiškėjas turi sumokėti 30 Eur žyminį mokestį.

Kadangi pareiškėjas pašalino ne visus teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, t. y. nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito nei įrodymais pagrįsto prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė, kad žyminį mokestį jau yra sumokėjęs administracinėje byloje Nr. I3-937-1066/2020, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai buvo esminiai ir nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl ko nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ir nesuformulavo jokio reikalavimo dėl skundžiamos nutarties.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas paduodamas atskirąjį skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, t. y. pašalino pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartyje nustatytą trūkumą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir priėmė neteisėtą nutartį.

Pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas nagrinėti bylą iš esmės negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu. Tik išsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir priėmus skundą, administracinė byla gali būti nagrinėjama iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė