868ece48-c604-42e0-bf3d-a9f86989cce1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3222-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02599-2015-6                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas T. O. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su 2015 m. balandžio 29 d. skundu kreipėsi į teismÄ (skundas teismui iÅ¡siųstas 2015 m. gegužės 6 d. (t. 1, b. l. 3)), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (t. 1, b. l. 1–2).2.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. jis periodiÅ¡kai laikytas LukiÅ¡kių TI-K, kur patyrė kankinimÄ , t. y. buvo baudžiamas kankinant, LukiÅ¡kių TI-K veiksmais buvo pažeminti pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, visa tai prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, nurodo, kad laisvės atėmimas pats savaime yra bausmė, jo stiprinti ir griežtinti negalima.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore kartÄ per dienÄ 1 val. (kartais ir anksti ryte, 6.40 val.), o tiek laiko yra per mažai, nes pareiÅ¡kėjas sportuodavo ir nespėdavo pailsėti gryname ore, ramiai pasivaikščioti, praÅ¡ymų pailginti pasivaikščiojimo laikÄ pareigÅ«nai netenkindavo, teigdami, jog priklauso tik 1 valanda. Kamerose nebuvo galimybių pajudėti, o tokiomis sÄ lygomis reikėdavo praleisti 23 val. per parÄ .

Remiantis Europos teisės aktais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore 8 val. per parÄ , tačiau LukiÅ¡kių TI-K Å¡i teisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta. Pasak pareiÅ¡kėjo, dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, dvasinius ir emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , be to, nuolat jautė kvėpavimo sutrikimus.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sudarytos sÄ lygos pakankamÄ laikÄ (8 val. per parÄ ) pasivaikščioti gryname ore. 2.2. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) AntrÄ ja bendrÄ ja ataskaita [CPT/Inf (92)3], Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, nurodo apibendrintus teiginius iÅ¡ EŽTT praktikos, susijusios su Konvencijos, be kita ko, jos 3 straipsnio, taikymo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai laikosi pozicijos, kad asmuo, kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ .2.3 PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ / netaikyti senaties, kadangi į teismÄ kreipėsi tik sužinojęs apie savo teisių pažeidimÄ ir apie galimybę kreiptis į teismÄ , o Å¡i galimybė buvo apribota, kadangi pareiÅ¡kėjas nėra teisininkas, jo teisinės žinios yra nepakankamos. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 6–11).1.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir nepakankamo ploto, tenkančio vienam asmeniui: laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. (administracinė byla Nr. I-7926-331/2014, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02396-2014-0), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (administracinė byla Nr. I-6738-437/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2015-5) ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. (administracinė byla Nr. I-8427-331/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02250-2015-0).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo žinioje yra ne viena administracinė byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šios administracinės bylos dalis dėl laikotarpio nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. paliktina nenagrinėta, t. y. šios bylos dalies nagrinėjimas nutrauktinas.2. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 įsakyme (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.3. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 29.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės) 11.1 punktÄ nuteistųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 300 (kalėjime). Taigi, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos (Å¡iuo metu jie yra 87), ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).4. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių.

Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.5.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.6.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kasmet ji buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri teikė analogiÅ¡kas paslaugas. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.7.

Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .8.

Dėl kamerų įrengimo Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Dėl langų ir orlaidžių: iÅ¡ visų langų rankenėlės iÅ¡imtos tam, kad iÅ¡ jų nebÅ«tų įmanoma pagaminti įvairių aÅ¡trių, sveikatai pavojingų įrankių; langų rankenėlės laikomos pas korpuso vyresnįjį prižiÅ«rėtojÄ , kuris, reikalui esant, iÅ¡duoda į kameras, kad bÅ«tų įmanoma uždaryti / atidaryti langus.9.

Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.10.

Dėl veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), sanitarinio mazgo10.1.Pagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.10.2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, jo skirsnyje „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“, nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, ir nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).11.

Dėl dušųPagal HN 76:2010 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims 1 kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka higienos normų reikalavimus.12.

PareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo, nors bÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.1. LukiÅ¡kių TI-K, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2015 m. balandžio 7 d. skundÄ , be kita ko, pasivaikščiojimo suteikimo (skundas (t. 1, b. l. 31)), 2015 m. balandžio 22 d. raÅ¡te Nr. 96-996 „Dėl pasivaikščiojimo suteikimo ir radijo taÅ¡ko veikimo“, be kita ko, nurodė, jog: pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. kovo 21 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 374, patikrinus Nuteistųjų (suimtųjų) iÅ¡vedimo pasivaikščioti žurnalo įraÅ¡us nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui, 2015 balandžio 1 d. bÅ«nant gyvenamojoje kameroje Nr. 374, buvo pasiÅ«lyta eiti pasivaikščioti, tačiau tÄ daryti jis atsisakė, taigi, pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 30).1.2.

LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2015 m. balandžio 15 d. skundÄ dėl pasivaikščiojimo gryname ore (t. 1, b. l. 38), 2015 m. gegužės 8 d. raÅ¡te Nr. 96-1177 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 37):1.2.1. LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų pasivaikščiojimas organizuojamas, vadovaujantis Ä®statymo 29 straipsnio, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus nuostatomis, BVK 85 straipsniu, PÄ® taisyklių XXXVII skyriaus reikalavimais bei LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d.

įsakyme Nr. 1-109 patvirtinta LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarke (toliau – ir Dienotvarkė). Dienotvarkėje nustatyta, jog pasivaikščiojimas prasideda nuo 6.30 val., po pusryčių dalinimo. Paminėtuose teisės aktuose konkrečiai nenurodoma, nuo kada asmenys turi bÅ«ti iÅ¡vedami pasivaikščioti, taip pat teisės aktuose, reglamentuojančiuose suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo teisę gryname ore, nenustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji pareigÅ«nams, organizuojantiems suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimÄ , galėtų pateikti žodinius ar raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, nurodydami jiems patogų pasivaikščiojimo laikÄ .1.2.2.

LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkė yra viena iÅ¡ pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje įtvirtinto pasivaikščiojimo pradžios 6.30 val. reikalavimo, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu pasivaikščiojimÄ , privaloma laikytis. Kiekviena budinčioji pamaina iÅ¡vedimÄ pasivaikščioti pradeda nuo skirtingų priežiÅ«ros postų, todėl asmenų iÅ¡vedimo pasivaikščioti iÅ¡ gyvenamųjų kamerų laikas nuolat skiriasi.1.3.

Remiantis Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 28 d. pažyma „Dėl išvedimo į pasivaikščiojimo gryname ore“, pareiškėjui buvo suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau informacijos apie tai, kada pareiškėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore, suteikti nėra galimybės, kadangi tokia apskaita įstaigoje netvarkoma (t. 1, b. l. 131).1.4. Remiantis Lukiškių TI-K Įskaitos skyriaus 2016 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 24-919, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo teisinis statusas nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. buvo suimtasis; nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2014 m. balandžio 3 d.

– nuteistasis; nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. – suimtasis; nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. – nuteistasis (t. 1, b. l. 130).1.5. Remiantis Lukiškių TI-K 2016 m. kovo 10 d. raštu Nr. 9-3755 „Dėl duomenų pateikimo apie T. O.“: pareiškėjas nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. buvo suimtasis ir grupei nebuvo priskirtas, 2012 m. sausio 19 d. atlikti bausmę nukreiptas į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN); 2012 m. rugpjūčio 2 d.

į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas perkeltas pagal Kybartų PN direktoriaus 2012 m. birželio 21 d. nutarimÄ (b. l. 183) atlikti nuobaudÄ kamerų tipo patalpose 6 mėnesiams ir tuo metu buvo priskirtas drausmės grupei, į Kybartų PN grįžo 2013 m. sausio 17 d.; pareiÅ¡kėjas 2014 m. balandžio 3 d. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko pagal naujÄ nuosprendį ir buvo laikomas kaip suimtasis, o 2014 m. balandžio 18 d. atlikti bausmę buvo nukreiptas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN); pareiÅ¡kėjas 2015 m. kovo 20 d.

į LukiÅ¡kių TI-K perkeltas pagal Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. nutarimÄ atlikti nuobaudÄ kamerų tipo patalpose 6 mėnesiams ir tuo metu buvo priskirtas drausmės grupei, į Vilniaus PN grįžo 2015 m. liepos 24 d. (t. 1, b. l. 137).1.6. LukiÅ¡kių TI-K 2016 m. kovo 10 d. raÅ¡te Nr. 9-3755 „Dėl duomenų pateikimo apie T. O.“ ir LukiÅ¡kių TI-K Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2016 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 24-2702 „Dėl iÅ¡vedimo į pasivaikščiojimÄ gryname ore“, be kita ko, nurodyta: pagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1,5 valandos, o ligoniai pagal gydytojų iÅ¡vadÄ â€“ 2 valandas; pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti 1 valandÄ ; pareiÅ¡kėjui (nuteistajam) buvo suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau apskaita, kada pareiÅ¡kėjas pasinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore, LukiÅ¡kių TI-K netvarkoma, todėl pateikti tokius duomenis nėra galimybės (t. 1, b. l. 137, 138).1.7.

Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2012/8035 kopija: 2012 m. sausio 20 d. psichiatro konsultacijos metu pareiškėjas nusiskundimų neturėjo, depresijos požymių nebuvo (t. 1, b. l. 60); 2012 m. gegužės 31 d., 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. liepos 18 d., 2012 m. gruodžio 5 d., 2013 m. balandžio mėn., 2013 m. gegužės 30 d., 2013 m. liepos 2 d., 2014 m. balandžio 18 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. kovo 3 d. – kovo 8 d. nusiskundimų sveikata neturėjo (t. 1, b. l. 61, 62, 77, 78, 81, 84, 89, 90, 91); dėl, pasak pareiškėjo, nuolatinių kvėpavimo sutrikimų į medikus nesikreipė (t. 1, b. l. 53–110).2.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas T. O. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl netinkamo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2015 m. balandžio 29 d., atlyginimÄ . Å ioje byloje nustatyta ir ginčo nėra (taip skunde nurodo ir pats pareiÅ¡kėjas), kad T. O., jam pageidaujant, gaudavo po 1 val. per dienÄ pabÅ«ti ore, tačiau tai, pasak pareiÅ¡kėjo, jam yra per mažai, tai pažeidžia jo teises.Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ir nepakankamo ploto, tenkančio vienam asmeniui: laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2012 m. sausio 19 d. (administracinė byla Nr. I-7926-331/2014, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02396-2014-0), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d. (administracinė byla Nr. I-6738-437/2015 (vėliau pervardyta į Nr. I-2864-437/2016), teisminio proceso Nr. 3-61-3-00662-2015-5) ir laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. (administracinė byla Nr. I-8427-331/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02250-2015-0), tačiau, įvertinus tose bylose priimtus procesinius sprendimus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl pasivaikščiojimo gryname ore tose bylose nebuvo nagrinėtas.

Atitinkamai, šios administracinės bylos nutraukti negalima.3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). 4. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo:

1) nuo 2011 m. balandžio 21 d. su pertraukomis iki 2012 m. sausio 19 d., jo teisinis statusas – suimtasis (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 137);

2) nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. sausio 17 d., jo teisinis statusas – nuteistasis, esantis drausmės grupėje (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 137, 177);

3) nuo 2013 m. rugpjūčio 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 5 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2013 m. spalio 3 d., jo teisinis statusas – nuteistasis, esantis drausmės grupėje (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 192-193);

4) nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 18 d., jo teisinis statusas – suimtasis (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 137);

5) nuo 2015 m. kovo 20 d. su pertraukomis iki 2015 m. balandžio 29 d. (galutinis skunde nurodomas laikotarpis), jo teisinis statusas – nuteistasis, esantis drausmės grupėje (t. 1, b. l. 112-115; t. 1, b. l. 134, 137). Taigi, Å¡iais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo arba suimtasis, arba nuteistasis, esantis drausmės grupėje, todėl pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, kuriose atitinkamai nustatyta, jog nuteistieji, esantys drausmės grupėje, ir suimtieji turi teisę į 1 val. pasivaikščiojimÄ , pareiÅ¡kėjo teisės nurodytais laikotarpiais nebuvo pažeistos (pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis galėjo gauti teisę 1 val. pasivaikščioti), o skundas Å¡ia apimtimi atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas, nes nėra nustatyti LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėti veiksmai.5.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (3 paras), nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 12 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (3 paras), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (1 para), nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (3 paras), 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 para) kaip nuteistasis, esantis paprastoje grupėje, todėl jam pagal Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ turėjo bÅ«ti suteikta po 1,5 val. pasivaikščiojimo per parÄ .

Teismas vertina, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes Lukiškių TI-K informacijos nepateikė apie pasivaikščiojimo trukmę. Kadangi per 14 parų pareiškėjas negaudavo po 0,5 val., tai jis negavo iš viso 7 val. pasivaikščiojimo. Taigi, šiuo aspektu neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai yra įrodyti.Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui skirtas nepakankamas pasivaikščiojimo laikotarpis nereiškia, jog pareiškėjui apskritai nebuvo skirtas laikotarpis pasivaikščioti.

PrieÅ¡ingai, byloje ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėjas gaudavo teisę pasivaikščioti 1 val. per parÄ . Taigi, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė minimaliÄ neturtinę žalÄ . Ypač atsižvelgtina į tai, kad dėl 2014 m. įvykių (paskutinis 2014 m. rugsėjo 25 d.) pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ tik 2015 m. gegužės mėn., todėl tie smulmeniÅ¡ki pažeidimai, teismo vertinimu, negali bÅ«ti pareiÅ¡kėjui kompensuojami pinigais, nes tai bÅ«tų nepagrįstas pareiÅ¡kėjo pelnymasis valstybės sÄ skaita.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), tačiau yra ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012), t. y. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti neteisėti veiksmai truko trumpÄ laikotarpį, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nenustatyta, jog dėl Å¡ioje byloje konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų kilę rimtos pasekmės pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė bÅ«sena (t. 1, b. l. 53–110), teisės pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (3 paras), nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 12 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (3 paras), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (1 para), nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (3 paras), 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 para) buvo pažeista Bausmių vykdymo kodekse nustatyta pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. O. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 1 d. (3 paras), nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. birželio 12 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. (3 paras), 2014 m. rugpjūčio 28 d. (1 para), nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (3 paras), 2014 m. rugsėjo 25 d. (1 para) buvo pažeista Bausmių vykdymo kodekse nustatyta pareiÅ¡kėjo teisė pasivaikščioti.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis