2024-08-21 Nr. AB-12034-3-61-3-00995-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1988-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00995-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Uzbekistano Respublikos pilietis F. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) veiksmus, kai stabdomas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir šio prašymo neišnagrinėjimas per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, neteisėtais bei neveikimu; 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl jo (pareiškėjo) prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi); 3) priteisti jam (pareiškėjui) iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2023 m. spalio 13 d. pateikė prašymą Nr. 2310-LNGK-0015 (toliau – ir Prašymas) pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kaip užsieniečiui, kurio turimo išduoto leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas baigiasi 2024 m. sausio 1 d.

2.2. Pareiškėjas yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, leidimas nuolat gyventi jam išduotas, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Iki skundo padavimo dienos leidimas nuolat gyventi pareiškėjui nebuvo pakeistas, leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas baigėsi 2024 m. sausio 2 d.

2.3. Prašymas Migracijos departamentui buvo pateiktas 2023 m. spalio 13 d. ir turėjo būti išnagrinėtas iki 2023 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas neteisėtai ir nepagrįstai vilkina sprendimo priėmimą.

2.4. Pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) gavo pranešimą, kad Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas. Jei toks sustabdymas buvo teisėtas, maksimalus sustabdymo terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 20 d. ir sprendimas turėjo būti priimtas, todėl procedūros sustabdymas buvo atliktas neteisėtai, nesant tam teisinio pagrindo.

2.5. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 1 d. per sistemą MIGRIS gavo pranešimą, kad Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, nenurodant nei pagrindo, nei laikotarpio, kuriam Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas. Teisės aktai nereglamentuoja tokio procedūros stabdymo, šiuo stabdymu yra šiurkščiai pažeidžiamos Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šis veiksmas yra neteisėtas, atliktas piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais ir siekiant sukelti žalą pareiškėjui.

2.6. Pareiškėjas turi ilgalaikio gyventojo statusą ir bet kokie ilgalaikio gyventojo teisių ribojimai yra neteisėti, taip pat ir teisių ribojimas neišduodant šį statusą patvirtinančio dokumento, kuris būtinas įgyvendinant teises. Pareiškėjas pateikė visus reikiamus priedus prie Prašymo, atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad Leidimas nuolat gyventi būtų pakeistas nustatytais terminais ir nepasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimo laikui, tačiau leidimas nuolat gyventi nebuvo pakeistas ir nuo 2024 m. sausio 2 d. pareiškėjas neturi galiojančio dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.7. Neturėdamas galiojančio leidimo nuolat gyventi pareiškėjas negali keliauti, vykti į darbo komandiruotes, gauti paslaugų medicinos įstaigose, nors yra dirbantis ir nuo jo darbo užmokesčio yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, pareiškėjas nebuvo priimtas banke dėl hipotekos sutarties sudarymo, dėl to negalėjo įkeisti turto ir gauti paskolos. Visos šios neigiamos, neteisėtų veiksmų vilkinant leidimo nuolat gyventi pakeitimą sukeltos pasekmės yra neteisėtais veiksmais pareiškėjui padaryta žala. Dalis patirtų pasekmių gali turėti ir atitinkamą turtinę išraišką, kaip negauta paskola ar negautos pajamos dėl negalėjimo išvykti į komandiruotę, tačiau neteisėtais veiksmais sukeltas nurodytų teisių ir laisvių ribojimas sukelia neturtinę žalą. Pareiškėjas turi mažametį vaiką (Lietuvos Respublikos pilietį), pareiškėjo sutuoktinė (Lietuvos Respublikos pilietė) skundo padavimo metu laukėsi antro vaiko, todėl galiojančio leidimo nuolat gyventi neturėjimas sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir trikdė jo kasdienį asmeninį gyvenimą bei darbo veiklą.

2.8. Patiriami nepatogumai dėl neteisėtų ribojimų vertintini ne mažiau kaip 40 Eur vienai ribojimų dienai. Kadangi ribojimai vis dar tęsiasi, galutinė neturtinės žalos suma turėtų būti nustatyta pagal neteisėtų ribojimų panaikinimo datos apibrėžtą laikotarpį.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. Migracijos departamentui pateikė Prašymą, Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. per MIGRIS sistemą informavo pareiškėją, kad jo prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui priimti dėl leidimo gyventi. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 1 d. buvo dar kartą informuotas, kad dar nėra gauta reikiama informacija, būtina priimant sprendimą. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 12 d. informuotas, kad priimtas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 24S97884 pakeisti jam (pareiškėjui) leidimą nuolat gyventi.

4.2. Pareiškėjo Prašymas per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, susidariusio dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, dėl iš Ukrainos atvykusių asmenų registracijos ir sprendimų priėmimo.

4.3. Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti pareiškėjo Prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjas buvo informuojamas, kad dėl jo pateikto Prašymo yra kreiptasi į kompetentingas institucijas ir laukiamas atsakymas iš jų, todėl Migracijos departamentas, atlikdamas Įstatymo 4 straipsnyje numatytą pareigą gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, kreipėsi į kompetentingas institucijas ir laukė iš minėtų institucijų atsakymų.

4.4. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikdama jam išskirtinį statusą, priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso, todėl Migracijos departamentas griežtai laikosi Įstatyme numatytų reikalavimų. Migracijos departamentas pareiškėjo Prašymo neišnagrinėjo Įstatyme nustatytu terminu ne dėl vilkinimo, o dėl objektyvių priežasčių.

4.5. Migracijos departamentas, nustatęs, jog pareiškėjas, turėdamas papildomą apsaugą (viena iš prieglobsčio formų), vyko į kilmės valstybę (Uzbekistaną), atliko tyrimą, ar pareiškėjui papildoma apsauga suteikta pagrįstai (ar nebuvo apgaulės) ir leidimas nuolat gyventi išduotas pagrįstai (o ne dėl apgaulės). Buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) išvados. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktų duomenų visumą, kilmės valstybės informaciją, 2024 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 24S86577 panaikinti pareiškėjui papildomą apsaugą. Atsižvelgęs į minėto sprendimo priėmimo pagrindus ir nenustatęs aplinkybių, įrodančių pareiškėjo apgaulę išduodant leidimą nuolat gyventi, Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S97884 pakeisti leidimą nuolat gyventi.

4.6. Sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo priėmimas užtruko ne dėl vilkinimo, o dėl būtinų atlikti veiksmų, siekiant pagrįsto tikslo – užtikrinti, kad užsieniečiai nepiktnaudžiautų migracijos ir prieglobsčio procedūromis.

4.7. Pareiškėjas su skundu nepateikė įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo. Prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimo metu pareiškėjas nors ir neturėjo galiojančio leidimo nuolat gyventi, tačiau Įstatymo 54 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs, t. y. užsienietis nepraranda savo ilgalaikio gyventojo statuso pasibaigus leidimui ir gydymo įstaigos, bankai ar kitos institucijos turi vadovautis šiuo teisės aktu ir suteikti pareiškėjui reikalingas paslaugas. Jeigu pareiškėjui kilo nepatogumų dėl to, kad jo leidimas nuolat gyventi buvo pasibaigęs ir jam nebuvo suteiktos paslaugos, jis turėtų kreiptis į tas institucijas ir įstaigas dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl Migracijos departamento veiksmų ar neveikimo jam nėra suteikiamos paslaugos, kurias jis turi teisę gauti. Neturėdamas galiojančio leidimo nuolat gyventi pareiškėjas negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau pareiškėjas ne tik deklaratyviai turi nurodyti minėtas aplinkybes, bet pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus.

4.8. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė apie jo neva patirtus nepatogumus nepatvirtina tariamų Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nesant šios būtinosios neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, neturtinė žala negali būti priteisiama. Pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinosios neturtinės žalos atlyginimo sąlygos, t. y. žalos. Pareiškėjas nedetalizavo, nei kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, nenurodė priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, pateikė tik savo vertinimą, kad neturtinė žala turi būti skaičiuojama 40 Eur už vieną ribojimo dieną, tačiau nepateikė savo apskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų.

4.9. Vien nurodymas, kad pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dydį vertina 40 Eur už vieną ribojimo dieną, nepateikiant argumentų tokiems apskaičiavimams pagrįsti, negali būti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai priteisti. Vien pareiškėjo žodžiai, kad jis patyrė nepatogumus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Migracijos departamento ilgesnio, nei nustatyta Įstatyme, Prašymo nagrinėjimo termino, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) skundą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė pripažinti Migracijos departamento neišnagrinėjimo pareiškėjo Prašymo per Įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą pareigos numatytos įstatyme neatlikimu, o Prašymo nagrinėjimo stabdymus neteisėtais veiksmais, priteisti šiais veiksmais pareiškėjui padarytą žalą, t. y. už 103 dienas, kai jis neturėjo leidimo nuolat gyventi, bei už 50 dienų, per kurias Migracijos departamentas neteisėtai neatliko veiksmų ir nepakeitė leidimo gyventi, bet kol galiojo leidimas nuolat gyventi. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nebekelia reikalavimo įpareigoti pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes leidimas nuolat gyventi jau išduotas.

7. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

7.1. 2023 m. spalio 13 d. pareiškėjas pateikė Prašymą.

7.2. Migracijos departamentas 2023 m. spalio 20 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti.

7.3. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Migracijos departamentas pradėjo pareiškėjui prieglobsčio (papildomos apsaugos) panaikinimo procedūrą, nes Migracijos departamento turimais duomenimis, pareiškėjas buvo grįžęs į savo kilmės valstybę. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė per 14 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos Migracijos departamento Prieglobsčio skyriui pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti pareiškėjui prieglobstį (papildomą apsaugą).

7.4. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas, kai tik bus gauta reikiama informacija, bus priimtas sprendimas ir pareiškėjas apie tai bus informuotas.

7.5. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė paaiškinimą Migracijos departamentui ir nurodė aplinkybes, dėl kurių turėjo vykti į Uzbekistaną.

7.6. VSD 2024 m. sausio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 18-367 nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat neturi duomenų apie pareiškėjui kylančias grėsmes kilmės šalyje.

7.7. Migracijos departamento 2024 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 24S86577 nuspręsta panaikinti pareiškėjui suteiktą prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga.

7.8. Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad 2024 m. balandžio 12 d. priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, kurį bus galima atsiimti gavus pranešimą, kad pagamintas leidimas yra paruoštas atsiimti, ir rezervavus vizito dokumentui atsiimti laiką.

8. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK).

9. Apžvelgęs Įstatymo nuostatas (33 str. 2 d., 5 d., 54 str. 4 d.), Aprašo 43 punkto nuostatas, CK nuostatas (6.271 str.), teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo pripažinti atsakovo veiksmus, kai buvo stabdomas jo Prašymo nagrinėjimas ir šis Prašymas nebuvo išnagrinėtas per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį, neteisėtais bei neveikimu, priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtą neturtinę žalą.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėją apie prašymo nagrinėjimo stabdymą informavo 2023 m. spalio 20 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimais, be to, atsakovas 2023 m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo pareiškėją apie pradėtą jam suteikto prieglobsčio (papildomos apsaugos) panaikinimo procedūrą. Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. gavo pareiškėjo paaiškinimą (nuomonę) dėl jam suteikto prieglobsčio panaikinimo. Atsakovas, išnagrinėjęs turimus duomenis, gautą informaciją, pareiškėjo paaiškinimą, 2023 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui suteiktą prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo žinoma apie atliekamą tyrimą, nes jis pateikė paaiškinimą, todėl žinojo, kad jo Prašymo pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimas gali užsitęsti. Priėmus sprendimą dėl pareiškėjui suteikto prieglobsčio panaikinimo, pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo terminas, sustabdytas 2023 m. spalio 20 d. pranešimu, atsinaujino ir 2024 m. balandžio 12 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, nepraleidžiant Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

11. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį, o atsakovo veiksmai, kai buvo stabdomas pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas, nebuvo neteisėti bei nelaikytini neveikimu.

12. Teismas, konstatavęs, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (neteisėtų veiksmų / neveikimo), nurodė, kad negali kilti valstybės civilinė atsakomybė.

III. 13. Pareiškėjas Uzbekistano Respublikos pilietis F. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos narė (teisėja Violeta Balčytienė) rodė išankstinį palankumą atsakovui ir priešiškumą pareiškėjui pasiruošimo nagrinėti bylą etape. Teisėja kėlė perteklinius reikalavimus pareiškėjui ir leido pažeisti proceso teisės normų reikalavimus atsakovui, nereagavo į atsakovo pažeidimus, juos toleravo, net priiminėjo procesinius sprendimus atsakovo naudai, pastarajam tokių veiksmų atlikti net neprašant, t. y. atvirai veikė atsakovo naudai. Teisėjos veiksmai rodo, kad ji atsakovui leido nesilaikyti proceso teisės normų reikalavimų, pažeidinėti terminus, rodė kitokį palankumą ir turėjo išankstines nuostatas dėl bylos baigties atsakovo naudai, t. y. buvo šališka. Šališkumą taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo motyvai, kurie paremti tik atsakovo teiginiais, kurių dalis akivaizdžiai prieštarauja materialiosios teisės normoms.

14.2. Pirmosios instancijos teismas taikė Aprašo 43 punkto nuostatas, kurios reglamentuoja prašymo išduoti leidimą nagrinėjimą, o pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentu su Prašymu, todėl turėjo būti taikomos Aprašo VIII skyriaus nuostatos.

14.3. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 33 straipsnio 5 dalies nuostata, nors šios nuostatos taikymo ilgalaikio gyventojo leidimo pakeitimo atveju nenumato Aprašas. Pagal Įstatymo 55 straipsnio 3 dalį prašyti informacijos iš kitų institucijų negalima, nes to nenumato Aprašo VIII skyrius.

14.4. Pirmosios instancijos teismas formaliai pateisina procedūros stabdymo galimybę, tačiau nepatikrina, ar nurodomas aplinkybes patvirtina įrodymai, ir nereikalauja atsakovo pagrįsti savo nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, pripažįsta veiksmą teisėtu, nepatikrinęs pagrindo buvimo ar nebuvimo. Tai taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą.

14.5. Pareiškėjas papildoma apsauga nesinaudoja jau beveik 6 metus, todėl neaišku, kodėl Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti papildomą apsaugą.

14.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas priimtas nepraleidžiant vieno mėnesio termino, patvirtina šio teismo šališkumą, nes, pareiškėjui prašymą pateikus 2023 m. spalio 13 d., o Migracijos departamentui Sprendimą priėmus 2024 m. birželio 12 d., net ir įskaičiuojant 2 mėnesių terminą sustabdyti Prašymo nagrinėjimą pagal Įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, akivaizdu, kad vieno mėnesio terminas, nustatytas Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, yra praleistas.

14.7. Kiekviena administracinė procedūra yra aiškiai reglamentuota, taip pat ir ilgalaikio gyventojo leidimo pakeitimo procedūra. Administracinę procedūrą atliekanti institucija negali atlikti nenumatytų veiksmų, o ypač jei tai sukelia neigiamas pasekmes administracinės procedūros užsakovui. Pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė skunde nurodytų aplinkybių, nevertino atsakovo veiksmų teisėtumo, nepatikrino atsakovo veiksmų nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o išimtinai rėmėsi atsakovo paaiškinimais, kurių didžioji dalis akivaizdžiai prieštaravo teisės aktų nuostatose įtvirtintam reglamentavimui, ir priėmė šališką sprendimą.

15. Atsakovas Migracijos departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) skundo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo (pareiškėjo) 2023 m. spalio 13 d. prašymą Nr. 2310-LNGK-0015 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 20 d. padavė patikslintą skundą, kuriame nurodė šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad Migracijos departamentas, neišnagrinėjęs Prašymo per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, neteisėtai neatliko valstybės institucijai nustatytos pareigos, o Prašymo nagrinėjimo stabdymus – neteisėtais veiksmais; 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl Prašymo; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų ir neveikimo patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Šis patikslintas skundas priimtas nagrinėti.

18. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad byloje nebuvo nagrinėjami pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai: pripažinti atsakovo Migracijos departamento veiksmus, kai stabdomas pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas, ir šio Prašymo neišnagrinėjimas per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, neteisėtais bei neveikimu; įpareigoti atsakovą nedelsiant atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą dėl jo (pareiškėjo) prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

19. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, jog palaiko 2024 m. kovo 20 d. patikslinto skundo reikalavimus, išskyrus reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą priimti sprendimą dėl Prašymo, nes pareiškėjui jau yra išduotas leidimas nuolat gyventi (2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 25 min. iki 26 min.). Taip pat pareiškėjo atstovas 2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje (2024 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 47 min. iki 50 min.) patikslino reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo – pareiškėjo atstovas prašė priteisti po 40 Eur už kiekvieną apribojimų dieną (103 dienos, kai pareiškėjas neturėjo jokio leidimo nuolat gyventi, ir 50 dienų, kol galiojo pareiškėjo leidimas nuolat gyventi).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, jame suformuluotus reikalavimus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad Migracijos departamentas, neišnagrinėjęs Prašymo per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, neteisėtai neatliko valstybės institucijai nustatytos pareigos, o Prašymo nagrinėjimo stabdymus – neteisėtais veiksmais, nelaikytinas savarankišku reikalavimu, o tik yra pagrindas, kuriuo pareiškėjas grindžia reikalavimą priteisti jam (pareiškėjui) neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį. Kaip minėta, pareiškėjo atstovas atsisakė skundo reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą atlikti veiksmus.

21. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

22. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

23. Tai reiškia, kad šios bylos dalykas yra neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento, pagal CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju, nors Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodyta, kad atsakovas yra Migracijos departamentas, tačiau, atsižvelgiant į Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo motyvus (taikytas CK 6.271 str.; nurodoma, kad nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų)), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teisme atsakovu pripažinta ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Migracijos departamento.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nes nustatė, kad Migracijos departamentas Prašymą išnagrinėjo per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. per vieną mėnesį, o atsakovo veiksmai, kai buvo stabdomas pareiškėjo Prašymo nagrinėjimas, nebuvo neteisėti bei nelaikytini neveikimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepagrindžia atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nėra vienos iš CK 6.271 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, kad Migracijos departamentas neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. Prašymą išnagrinėjo per Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju turėjo būti taikomos Aprašo nuostatos, kurios nenustato teisės Migracijos departamentui kreiptis į kitas institucijas su prašymu pateikti informaciją, kai yra nagrinėjamas prašymas pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis dėl neteisėtų Migracijos departamento veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta, priteisiant po 40 Eur už kiekvieną apribojimų dieną (103 dienos, kai pareiškėjas neturėjo jokio leidimo nuolat gyventi, ir 50 dienų, kol galiojo pareiškėjo leidimas nuolat gyventi).

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

27. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o tai reiškia, jog laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

28. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia teisėjos Violetos Balčytienės atliktais procesiniais veiksmais, kurie, pareiškėjo teigimu, buvo išimtinai atlikti atsakovo naudai ir parodė išankstinį palankumą atsakovui, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nors nebuvo pagrindo to daryti, o atsakovui buvo leista pateikti atsiliepimą į skundą, praleidus terminą šiam procesiniam dokumentui paduoti, be to, buvo priimta nutartis (Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis), kuria nutarta pasiruošimą bylai nagrinėti baigti, nors dar nebuvo gautas atsakovo atsiliepimas į skundą ir bylos medžiaga.

29. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo (teisėjų) šališkumo, akcentuotina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodyti argumentai apie vienos iš teisėjų kolegijos narės (teisėjos) priimtus procesinius sprendimus, teisėjų kolegijos priimtą sprendimą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nepatvirtina bylą nagrinėjusio teismo ir jo nurodomos teisėjos suinteresuotumo bylos baigtimi, tendencingumo, išankstinio nusistatymo prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, t. y. nėra faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir kad dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

30. Kadangi nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas laiku ir tinkamai išnagrinėjo Prašymą, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. su Prašymu kreipėsi į atsakovą. Prašyme pareiškėjas prašė pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi, nes 2024 m. sausio 1 d. pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas. Atsakovas 2023 m. spalio 20 d. pranešimu pranešė pareiškėjui, kad Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas vadovaujantis Įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi (byloje taikoma redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.), nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas priimti sprendimą dėl leidimo gyventi. Atsakovas 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į VSD, Policijos departamentą ir VSAT su prašymu įvertinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę. Atsakovas 2023 m. gruodžio 1 d. pranešimu pranešė pareiškėjui, kad Prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas ir kai tik bus gauta reikiama informacija, bus priimtas sprendimas ir pareiškėjas apie tai bus informuotas. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovui paaiškinimus dėl išvykimo į Uzbekistaną. VSD 2024 m. sausio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 18-367 nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kylančias grėsmes kilmės šalyje. Atsakovas 2024 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino pareiškėjui suteiktą prieglobstį (papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus, pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, o 2024 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad 2024 m. balandžio 12 d. priimtas sprendimas pakeisti jam (pareiškėjui) leidimą nuolat gyventi.

32. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

33. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 5 dalį, jeigu nėra gauti prašymą pateikusio užsieniečio šeimos narių ar kitų asmenų paaiškinimai arba Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, užsienio valstybės institucijos atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, Migracijos departamentas sustabdo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminą iki prašomos informacijos (paaiškinimų) gavimo dienos, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Apie prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo termino sustabdymą užsienietis informuojamas raštu ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo termino sustabdymo dienos.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas nenustato galimybės pratęsti prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo nagrinėjimo terminą ilgiau, nei tai nustatyta Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 5 dalyse.

35. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Aprašas nenustato galimybės Migracijos departamentui kreiptis į kitas institucijas su prašymu gauti informaciją, kai yra nagrinėjamas prašymas pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi, teisėjų kolegija visų pirmą pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šiame straipsnyje įtvirtinti bendri pagrindai, kurie taikomi tiek leidimams laikinai gyventi, tiek leidimams nuolat gyventi. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

36. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD ir policija arba VSAT negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors nurodytoje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra nurodyta Migracijos departamento pareiga gauti Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, kai yra pateikiamas prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau, sistemiškai šią nuostatą vertinant kartu su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, matyti, kad Migracijos departamentas turi kreiptis į minėtas institucijas.

38. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas, gavęs Prašymą, turėjo surinkti duomenis iš kompetentingų institucijų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 55 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, jog tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras, nepaneigia Įstatyme įtvirtintos Migracijos departamento pareigos atlikti užsieniečio patikrinimą, siekiant nustatyti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi.

39. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Prašymą, turėjo kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėją.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nesilaikė Įstatymo 33 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų terminų, pažymi, jog pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Kaip minėta, pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

41. Iš Migracijos departamento pateiktos veiksmų eigos MIGRIS sistemoje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Policijos departamentą, VSD ir VSAT su prašymu įvertinti, ar pareiškėjas kelia grėsmę. Byloje pateiktas VSD atsakymas, atsakymų iš Policijos departamento ir VSAT byloje nėra pateikta.

42. Pagal bylos medžiagą, Migracijos departamentas, sustabdęs Prašymo nagrinėjimą, daugiau nei mėnesį (nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d.) nesikreipė į kompetentingas institucijas (VSD, Policijos departamentą ir VSAT), gavęs informaciją iš VSD 2024 m. sausio 11 d., Migracijos departamentas sprendimą pagal Prašymą priėmė 2024 m. balandžio 12 d., t. y. po 3 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) neatitinka operatyvumo principo, t. y. Migracijos departamentas akivaizdžiai praleido Įstatyme numatytą vieno mėnesio Prašymo nagrinėjimo terminą (įskaičiuojant ir Įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje numatytą 2 mėnesių Prašymo nagrinėjimo sustabdymo terminą), todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas nepraleido termino išnagrinėti Prašymą. Be to, pats atsakovas neginčija, kad praleido Įstatyme nustatytą terminą, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių (labai didelio darbo krūvio). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog priežastys, kaip ekstremalioji situacija dėl užsieniečių antplūdžio bei dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos padidėjęs besikreipiančių Ukrainos piliečių skaičius, nėra laikytinos svarbiomis ir pagrįstomis, kurios pateisintų terminų, nustatytų priimti atitinkamus sprendimus, praleidimą (žr. 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-1188/2023). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai nustatyti neteisėtus Migracijos departamento veiksmus (neveikimą).

43. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

44. Akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

45. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012; kt.).

46. Teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010; kt.) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.).

48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais (po 40 Eur už kiekvieną apribojimų dieną, iš viso už 153 dienas), grindė tuo, kad jis, neturėdamas galiojančio leidimo nuolat gyventi, negalėjo keliauti, vykti į darbo komandiruotes, gauti medicinos paslaugas, gauti paskolą banke, sudaryti sandorius, dėl ko jis patyrė labai daug nepatogumų ir buvo sutrikdytas jo kasdienis gyvenimas.

49. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia konstatuotina, jog, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas neprarado teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas pasibaigė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad dėl Migracijos departamento vilkinimo atlikti veiksmus jis negalėjo kreiptis į medicinos paslaugas teikiančias įstaigas ir sudaryti sandorius, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjas byloje neteikė jokių įrodymų, kad jam buvo atsisakyta suteikti jo nurodytas paslaugas.

50. Vertinant kitus pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus (negalėjo keliauti ir vykti į komandiruotes), akcentuotina, kad pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, susijusių su darbu ir šio darbo pobūdžiu, t. y. kad jis turėjo vykti į komandiruotes, jog svarbiais reikalais turėjo išvykti iš Lietuvos ir pan. Tokio pobūdžio argumentai pripažinti deklaratyviais ir nepagrįstais bylos įrodymais.

51. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmiau aptarti atsakovo veiksmai, kuriais laiku nebuvo išnagrinėtas Prašymas, galėjo pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus, pergyvenimus, netikrumą, įtampą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurie leistų daryti išvadą, jog jis patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju fakto, kad Migracijos departamentas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo terminą, konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus pareiškėjo teisių gynimo būdas ir šiuo požiūriu yra teisingas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įvertinus Migracijos departamento neveikimą, užsieniečiui neįrodžius neturtinės žalos patyrimo fakto dėl konkrečių nepatogumų, taip pat pripažįstama, jog pažeidimo pripažinimas (satisfakcija) yra adekvatus šio asmens teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-1047/2023).

53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, jog pareiškėjo teisė, kad teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl Prašymo, buvo pažeista, kita apeliacinio skundo dalis (reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais) atmetama.

54. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

55. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė atlyginti 772,50 Eur bylinėjimosi išlaidų – 750 Eur (2024 m. balandžio 8 d. sąskaita Nr. VR0189) ir 22,50 Eur žyminio mokesčio. Iš byloje pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad jis advokatui už suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme) 2023 m. balandžio 9 d. sumokėjo 750 Eur, taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

56. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį (pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies), vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia 500 Eur atstovavimo išlaidų.

58. Pasisakydama dėl pareiškėjo sumokėto žyminio mokesčio, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl Migracijos departamento vilkinimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o tokie skundai pagal ABTĮ nuostatas (36 str. 1 d. 1 ir 10 p.) neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjui grąžinamas už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Tuo pačiu pagrindu pareiškėjui grąžinamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (ABTĮ 137 str.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog Uzbekistano Respublikos piliečio F. A. (F. A.) teisė, kad teisės aktų nustatytais terminais būtų priimtas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jo pateikto prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo pažeista.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui Uzbekistano Respublikos piliečiui F. A. (F. A.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti pareiškėjui Uzbekistano Respublikos piliečiui F. A. (F. A.) jo sumokėtą žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą – 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir 75 centus).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė