868b79dc-734e-4089-b528-0ae4e6e3377e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-23861-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17312-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ atstovui ArÅ«nui Burinskui,atsakovui V. F.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

F. dėl sprendimo dalies panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „PLAMIKA“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu V. F. (toliau – atsakovas, darbuotojas), praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalį, kuria buvo tenkintas darbuotojo reikalavimas, jo reikalavimus atmetant (t.

I, b. l. 2–6).IeÅ¡kovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija sprendimu iÅ¡ dalies patenkino darbuotojo reikalavimÄ dėl nepriemokos už darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis, su kuo ji nesutinka, mano, kad darbuotojo reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti. PaaiÅ¡kino, kad 2012 m. lapkričio 5 d. su atsakovu sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas į ekstruderio operatoriaus pareigas, darbuotojas anksčiau jau buvo dirbęs tokio pobÅ«džio darbÄ . Teigė, jog įmonės gamyba yra nepertraukiamo pobÅ«džio, darbas organizuojamas visÄ parÄ besikeičiančiomis pamainomis, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų sugadinti gaminiai, todėl darbuotojui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita iki 48 valandų per savaitę, tai yra, su darbuotoju buvo sutarta, kad jis dirbs pamaininį darbÄ Ä¯vairiu paros metu pagal patvirtintus grafikus, jau pirmÄ darbo dienÄ darbuotojas darbÄ pradėjo nuo naktinės pamainos, už visÄ darbÄ savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis buvo skiriamos poilsio dienos, jokių pretenzijų dėl kokių nors nepriemokų visus penkis jo darbo įmonėje metus nereiÅ¡kė, pretenzija atsirado tik jį 2017 m. vasario 13 d. atleidus iÅ¡ darbo jo paties praÅ¡ymu.

Pabrėžė, kad penkis darbo metus atsakovas niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad jam priskaičiuojamas bendras 580 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis galimai neapima priedų už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis, darbo sutartyje įvardintas bendras 580 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis yra nustatytas už visÄ darbuotojo darbÄ , apskaitomÄ sumine darbo laiko apskaita, bendras užmokestis apima ne tik pagrindinį atlyginimÄ , bet ir priedus už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis.

Pažymėjo, jog darbuotojas niekada nenurodė, kad darbo sutarties sÄ lyga dėl apmokėjimo jam yra neaiÅ¡ki, ar kad jis jÄ suprato prieÅ¡ingai, todėl mano, kad darbuotojas siekia pasipelnyti įmonės sÄ skaita.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis apėmė ir apmokėjimÄ už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis, atsakovas to negalėjo nesuprasti ar susitarti kitaip, nes jam buvo žinomas įmonės darbo pobÅ«dis (nestabdoma gamyba), kadangi atsakovas anksčiau jau buvo dirbęs tokio pobÅ«džio įmonėje (uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“), ir darbo sutartyje įtvirtinta darbo pagal suminę darbo laiko apskaitÄ sÄ lyga; darbo įmonėje metu atsakovas kėlė tik darbo užmokesčio didinimo klausimÄ , įmonė pelnÄ premijų forma visada dalinosi su darbuotojais, atsakovas buvo nepatenkintas, kad nedidinamas darbo užmokestis.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.

I, b. l. 188–190).Atsakovas paaiÅ¡kino, kad jis apie tai, jog jo darbo sutartyje nurodytas mėnesinis tarifinis darbo užmokestis apima tik pagrindinį darbo užmokestį, buvo informuotas jo priėmimo į darbÄ metu, nuo įdarbinimo pradžios iki pabaigos su juo nebuvo atsiskaitoma už darbÄ naktį bei Å¡venčių dienomis, ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 193 straipsnio, 194 straipsnio 2 dalies nuostatas, papildomos poilsio dienos jam nebuvo skiriamos, jo darbas vyko pamainomis: 4 darbo dienos, 4 poilsio dienos, jam keliant klausimÄ dėl apmokėjimo už darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis buvo žadama iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ , jis tikėjo darbdave, tačiau taip ir nebuvo atsiskaityta, darbo sutartį nutraukė 2017 m. vasario 13 d. savo noru, suprato, kad daug metų buvo apgaudinėjamas, kad įmonė jį iÅ¡naudojo, ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo padėtimi.Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiÅ¡kino, kad savo darbÄ pas ieÅ¡kovę pradėjo nuo naktinės pamainos, darbo užmokesčio klausimas jį tenkino 1,5–2 metus, po to jis ėmė kelti klausimus dėl darbo užmokesčio už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis.Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. L. parodė, kad dirba pas ieÅ¡kovę pakuotoja nuo 2011 m., prieÅ¡ įsidarbindama pas ieÅ¡kovę dirbo kartu su atsakovu apie du metus uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“, jai įsidarbinus pas ieÅ¡kovę, po metų pas ieÅ¡kovę įsidarbino ir atsakovas, kartu dirbo vienoje pamainoje, abiejose darbovietėse darbo pobÅ«dis buvo tas pats, pas ieÅ¡kovę įsidarbino dėl geresnio darbo užmokesčio, darbas slenkančiu darbo grafiku, naktinės ir dieninės pamainos, visi darbuotojai dirbo vienodomis darbo sÄ lygomis, premijos bÅ«davo mokamos už gerÄ darbÄ , kai įsidarbino pas ieÅ¡kovę jai buvo paaiÅ¡kinta, kad darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis apima visÄ darbo užmokestį, kartu už darbÄ naktimis ir poilsio dienomis, atsakovas jai nesiskundė dėl darbo sÄ lygų, apmokėjimo, vieno susirinkimo metu atsakovas inicijavo kažkokį pokalbį dėl apmokėjimo už darbÄ Å¡venčių dienomis.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Å . parodė, kad dirba pas ieÅ¡kovę meistru, pas ieÅ¡kovę įsidarbino 2011 m. ekstruderio operatoriumi, prieÅ¡ įsidarbindamas pas ieÅ¡kovę dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“, jam įsidarbinus pas ieÅ¡kovę, po metų pas ieÅ¡kovę įsidarbino ir atsakovas, įsidarbinus pas ieÅ¡kovę jam iÅ¡ karto buvo paaiÅ¡kinta, kad į darbo užmokestį įeina apmokėjimas už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis, visiems darbuotojams buvo vienodos darbo sÄ lygos, kurių darbuotojų darbo sÄ lygos netenkindavo jie iÅ¡eidavo iÅ¡ darbo, atsakovas jam nesiskundė dėl apmokėjimo, susirinkimo metu atsakovas kėlė klausimÄ dėl didesnio darbo užmokesčio, įmonės vadovas sakydavo, kai bus didesnis pelnas, su darbuotojais bus pasidalinta.

IeÅ¡kinys tenkinamas.Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 5 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 2012/P-08.5, pagal kuriÄ atsakovas nuo 2012 m. lapkričio 5 d. buvo įdarbintas įmonėje ekstruderio operatoriumi (t. I, b. l. 36), darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2017 m. vasario 13 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl to ginčo byloje nėra), Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė darbuotojo praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavės 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokos už darbÄ naktį bei darbÄ Å¡venčių dienomis pagal grafikÄ už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ dienos (t.

I, b. l. 10–16).Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys.DK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį; 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ .DK 188 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretÅ«s valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sÄ lygos, darbo normos (iÅ¡dirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.DK 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. lapkričio 5 d. dirbo įmonėje ekstruderio operatoriumi, darbo sutarties 3 punktu darbdavė įsipareigojo jam mokėti 2 000 Lt (vėliau – 580 Eur) darbo užmokestį per mėnesį bei papildomÄ darbo užmokestį, priklausantį nuo darbo rezultatų, 5 darbo sutarties punktu Å¡alys susitarė, jog darbuotojui taikoma suminė darbo laiko apskaita iki 48 valandų per savaitę (t.

I, b. l. 36). IeÅ¡kovės teigimu, darbo sutartyje įvardintas bendras 580 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis yra nustatytas už visÄ darbuotojo darbÄ , apskaitomÄ sumine darbo laiko apskaita, kuris apima ne tik pagrindinį atlyginimÄ , bet ir priedus už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis, su kuo atsakovas nesutinka, teigdamas, jog darbo sutartyje nurodytas mėnesinis jo darbo užmokestis apima tik pagrindinį darbo užmokestį, todėl nuo įdarbinimo pradžios iki pabaigos su juo nebuvo atsiskaitoma už darbÄ naktį bei Å¡venčių dienomis.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013); sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2014).

Byloje ginčas nekilo, kad atsakovas pas ieÅ¡kovę dirbo nuo 2012 metų pagal ieÅ¡kovės sudarytÄ grafikÄ â€“ 4 darbo dienos (iÅ¡ kurių 2 darbo dienos – vakarinėje pamainoje, apimančioje ir naktines valandas, ir 2 darbo dienos rytinėje pamainoje), 4 poilsio dienos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbo santykių su ieÅ¡kove metu bÅ«tų kreipęsis į darbdavę ar Darbo ginčų komisijÄ dėl darbo užmokesčio nepriemokos, nors, jo teigimu, daugiau nei ketverius metus (nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. vasario 13 d.) kas mėnesį su juo nebuvo atsiskaitoma už darbÄ naktį bei Å¡venčių dienomis.

PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu atsakovas jau tvirtino, kad pirmuosius jo darbo įmonėje 1,5–2 metus mokamo darbo užmokesčio klausimas jį tenkino. Akivaizdu, kad toks ilgas (beveik 5 metų) pilno darbo užmokesčio nemokėjimo laikotarpis verstų sunerimti kiekvienÄ darbuotojÄ ir dėl susidariusios situacijos kreiptis į darbdavę ar Darbo ginčų komisijÄ , tačiau atsakovas to nedarė – jo teiginius, kad jis dėl darbo užmokesčio nepriemokos nuolat kreipdavosi į darbdavę paneigia jo paties teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai apie tai, kad pirmuosius jo darbo įmonėje 1,5–2 metus mokamo darbo užmokesčio klausimas jį tenkino, bei jo užduoti klausimai liudytojams bei liudytojų parodymai: teismo posėdžio metu liudytojais apklausti įmonės darbuotojai E. L. ir E. Å . parodė, kad visi įmonės darbuotojai dirbo vienodomis darbo sÄ lygomis, visi įmonės darbuotojai žinojo, nes taip buvo paaiÅ¡kinta sudarant darbo sutartį, kad jų darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis apima visÄ darbo užmokestį, kartu už darbÄ naktimis ir poilsio dienomis, patvirtino, kad atsakovas jiems nesiskųsdavo dėl tinkamo darbo užmokesčio nemokėjimo.

Tai, kad darbuotojų darbo sÄ lygos, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka buvo vienodos patvirtina ir į bylÄ pateiktos kitų darbuotojų darbo sutartys (t. I, b. l. 196–199). Liudytoja E. L. taip pat parodė, kad anksčiau kartu su atsakovu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“, pas ieÅ¡kovę perėjo dirbti dėl didesnio atlyginimo dydžio, vadinasi, atsakovas įsidarbindamas pas ieÅ¡kovę suprato darbo sutartyje įtvirtintas darbo apmokėjimo sÄ lygas, pats patvirtino 1,5–2 metus buvęs patenkintas atlyginimo mokėjimo tvarka.

Akivaizdu, kad darbdavei, kuri dėl įmonės gamybinės veiklos specifikos privalo užtikrinti nepertraukiamÄ gamybos procesÄ , susitarimas su kiekvienu gamybos padalinyje dirbusiu darbuotoju dėl to, jog mėnesinis darbo užmokestis yra nustatomas už visÄ jo darbÄ , apskaitomÄ sumine darbo laiko apskaita ir apima ne tik pagrindinį atlyginimÄ , bet ir priedus už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis, turi esminės reikÅ¡mės planuojant visos įmonės veiklÄ bei jos finansinius iÅ¡teklius. Liudytojas E. Å . teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad įmonės susirinkimo metu atsakovas klausimų dėl netinkamo atsiskaitymo su juo nekėlė, atsakovas kėlė klausimÄ dėl didesnio darbo užmokesčio apskritai, tai patvirtina ir paties atsakovo teismo posėdžio metu užduoti klausimai liudytojams – liudytojų atsakovas prašė patvirtini, ar susirinkimo metu jis darbdavei kėlė klausimus dėl papildomo apmokėjimo už papildomai prijungtÄ Ä¯rangÄ darbuotojui.

Liudytojos E. L. iÅ¡sakytas teiginys, jog vieno susirinkimo metu atsakovas inicijavo kažkokį pokalbį dėl apmokėjimo už darbÄ Å¡venčių dienomis, nepaneigia aukščiau teismo nustatytų aplinkybių, o tik patvirtina faktÄ , kad atsakovas darbo įmonėje metu tiesiog siekė, kaip kad patvirtino ir ieÅ¡kovės atstovas bei liudytojas E. Å ., darbo užmokesčio didinimo. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas teigė iÅ¡ darbo išėjęs todėl, kad ieÅ¡kovė nenorėjo įvykdyti savo pažadų dėl apmokėjimo už darbÄ naktį bei Å¡venčių dienomis, tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl tuomet jis rašė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 1 dalies, o ne 2 dalies pagrindu.

Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovės buhalteriniai dokumentai (t. I, b. l. 43–126), banko iÅ¡raÅ¡ai (t. I, b. l. 127–183) patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis buvo gera, su darbuotoju buvo atsiskaitoma laiku, jam už gerus darbo rezultatus buvo skiriami priedai, už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis darbuotojui kas mėnesį buvo faktiÅ¡kai atlyginta nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kartu teismas sutinka su įmonės atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytu teiginiu, kad atsakovas negalėjo nesuprasti, kad darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis apėmė ir apmokėjimÄ už darbÄ naktimis ir Å¡venčių dienomis, ar susitarti kitaip, nes jam buvo žinomas įmonės darbo pobÅ«dis (nestabdoma gamyba), kadangi atsakovas anksčiau jau buvo dirbęs tokio pobÅ«džio įmonėje (uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plasta“), ir tuo pagrindu darbo sutarties 5 punkte buvo įtvirtinta darbo pagal suminę darbo laiko apskaitÄ sÄ lyga.

Ä®vertinęs visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas žinojo ir suprato, jog darbo sutartyje nurodytas jo darbo užmokestis apima ir apmokėjimÄ už darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis, su tokia darbo užmokesčio sÄ lyga jis sutiko, vadinasi, tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl priemokos už naktinį darbÄ ir darbÄ Å¡venčių dienomis įskaitymo į atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai kas mėnesį apmokėjus atsakovui už darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų pagrindo priteisti atsakovui padidinto darbo užmokesčio nepriemokÄ už darbÄ naktį bei darbÄ Å¡venčių dienomis nėra.

Taigi, pagal aukščiau padarytas iÅ¡vadas teismas konstatuoja, kad Darbo ginčų komisija sprendime nepagrįstai nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ įmonės 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokÄ už darbÄ naktį bei darbÄ Å¡venčių dienomis pagal grafikÄ už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ dienos, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimo skundžiama dalis naikinama, pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, nėra.Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiÅ¡kai – naikinama Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojo naudai iÅ¡ darbdavės 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokos už darbÄ naktį bei darbÄ Å¡venčių dienomis pagal grafikÄ už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo darbuotojo kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ dienos.Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovui klausimÄ nėra.IeÅ¡kovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias ji sumokėjo jÄ atstovavusiam advokatui Juozui Cibulskiui (t.

I, b. l. 8, t. II, b. l. 9, 10), be to, ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio pateikimÄ yra sumokėjusi 103 Eur žyminį mokestį (b. l. 7). Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ atsakovo 1 003 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleistas.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ ieškinį patenkinti visiškai.Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria buvo nuspręsta išieškoti V.

F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „PLAMIKA“ (į. k. 300587344) 3 411,12 Eur (neatskaičius mokesčių) padidinto darbo užmokesčio nepriemokos už darbÄ naktį bei darbÄ Å¡venčių dienomis pagal grafikÄ už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant nuo V. F. kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ dienos.Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „PLAMIKA“ (į. k. 300587344) iÅ¡ atsakovo V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 003 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                   Ieva Stanislovaitienė