868a0c4c-fdca-4133-89cd-c28d2a8f2177 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas PPranešėjas P.Frolovas                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A – 653/2011Teisėja J. Einikienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00337-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3.2.; 3.12. (S)                                                                                                         VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2011 m. birželio 13 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Arūno Kisieliaus, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,gynėjai Anai Grinevič,nuteistajam R.

S.,nukentėjusiajai L. S.,jos atstovui advokatui Stanislovui Nalivaikai,vertėjai Jelenai Terechovai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios L. S. ir civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistÄ jį iki 2011-12-31 atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ arba susitarti su nukentėjusiÄ ja dėl žalos atlyginimo dalimis; iki 2011-06-01 pradėti dirbti arba toliau registruotis darbo biržoje visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo.

Vadovaujantis BK 67 str. 1, 3 d., 68 str. R. S. uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę.Taip pat nuosprendžiu priteista solidariai iÅ¡ R. S. ir UAB „Vladlor“ nukentėjusiajai L. S. 2700 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems E. S. ir N. S. po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pavedant mažamečiams priteistas sumas administruoti jų atstovei pagal įstatymÄ L. S..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

R. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t.y. jis, 2009-05-19, apie 12.58 val., Vilniuje, Ateities Sodų 4-oji g. 2, UAB „Vladlor“ autoserviso garaže, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas sunkvežimį „GAZ 53“, v.n. (duomenys neskelbtini) užvažiuodamas ant garažo apžiÅ«ros duobės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, priekiniais ratais įvažiavo į apžiÅ«ros duobę ir sunkvežimio priekine dalimi prie apžiÅ«ros duobės sienos prispaudė ir mirtinai sužalojo UAB „VIadlor“ autoserviso darbuotojÄ D.

S., a. k (duomenys neskelbtini) gyv. Kernavės g. 66-1, Vilniuje, kuris dėl krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo suspaudimo žuvo įvykio vietoje. Savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. S. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendį, padidinti jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, priteisiant iÅ¡ R.

S. 4000 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigia, jog turtinę žalÄ ji įrodė pridėtais čekiais bei kvitais 3 400 Lt sumai ir tai tik pačios laidotuvės, be transporto iÅ¡laidų, gėlių, paminklo pastatymo. Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, reikalavo tik 4 000 Lt turtinės žalos, nors akivaizdžiai matosi, kad reikalaujama suma ir iÅ¡laidos žymiai skiriasi savo dydžiu. Be to, civilinis kodeksas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra akivaizdžios.

Nukentėjusioji mano, kad jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra taip pat per maža. Nurodo, jog liko viena su mažamečiais vaikais, kurių iÅ¡silavinimui bei ugdymui bus reikalingos nemažos lėšos. Jos preliminariai turėtų bÅ«ti po 800 Lt per mėnesį, nes pagal LAT 2004-04-26 nutartį c/b Nr. 3K-259/2004, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 800 Lt, o tėvo ir motinos pareigos iÅ¡laikant vaikÄ yra vienodos, tad nustatyta, kad vaiko iÅ¡laikymui (vieno vaiko) skirtina 400 Lt suma.

Nukentėjusiosios teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jos dukrai yra 4 metai, o sūnui 2 metai, skyrybų atveju per metus ji turėtų gauti alimentus 9 600 Lt (12 mėn. x 800 Lt). Kadangi vaikai pasieks pilnametystę vidutiniškai po 15 metų, ji turėtų teisę reikalauti 144 000 Lt sumos. Tačiau, skyrybų atveju vyras bendrautų su vaikais, dalyvautų jų auklėjime, ugdyme, palaikytų juos ir po pilnametystės tiek morališkai, tiek materialiai, tačiau šių aplinkybių neįmanoma įvertinti pinigais.

Nukentėjusiosios teigimu, jos 80 000 Lt reikalavimas buvo pareikÅ¡tas vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB „Vladlor” praÅ¡o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendį pakeisti ir UAB „Vladlor“ atžvilgiu civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog nors apylinkės teismas nuosprendyje vadovavosi Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimis Nr. 3K-3-1237/2000, 3K-3-325/2008, tačiau Å¡iose nutartyse kalbama apie visiÅ¡kai kitokiÄ situacijÄ nei buvo Å¡io nelaimingo atsitikimo metu.

Å iose nutartyse kalbama apie tokiÄ situacijÄ , kai didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ar savininkas leido naudotis juo kitam asmeniui pažeisdamas teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ . Tuo tarpu Å¡ioje byloje savininkas nebuvo leidęs R. S. naudotis transporto priemone. Maža to, tuometinis atsakovo atstovas V. F. neleido ir žuvusiÄ jam D. S. užvedinėti transporto priemonės ar važiuoti, tuo labiau ant autoservise esančios duobės. Buvo praÅ¡oma tik apžiÅ«rėti transporto priemonę jos stovėjimo vietoje, jos nejudinant.

Ä®vykio kaltininku pripažintas R. S., kuriam nebuvo suteikta teisė naudotis transporto priemone ir kuria jis naudojosi be jos savininko sutikimo, todėl transporto priemonės savininkui negali atsirasti neigiamų pasekmių, nors transporto priemonė ir nebuvo drausta, nes leidimo ja naudotis R. S. nebuvo suteikta. Å ioje situacijoje teismas turėjo vadovautis ir taikyti LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimo Nr.27, 6 p. – asmuo neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus Å¡altinį atsako už padarytÄ Å¾alÄ ir čia negali bÅ«ti jokios solidarios atsakomybės kartu su didesnio pavojaus Å¡altinio savininku.Nagrinėjamuoju atveju tai, kad transporto priemonė buvo be techninės apžiÅ«ros ar neapdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu, visiÅ¡kai neturi jokio priežastinio ryÅ¡io ir galimybės UAB „Vladlor“ atžvilgiu taikyti solidariÄ civilinę atsakomybę, nes transporto priemonę valdė įvykio metu asmuo, kuriam tokios teisės savininkas nesuteikė, jis veikė neturėdamas tokios teisės, o be to jam tokios teisės savininkas ir nebÅ«tų suteikęs, nes buvo žinoma, kad R.

S. nesuteikta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, R. S. įvykio metu įmonėje nedirbo, jam jokių nurodymų duoti V. F. negalėjo ir nedavė. Tai gi, Å¡io asmens negalima sieti darbiniais santykiais su UAB „Vladlor“. Skunde teigiama, jog UAB „Vladlor‘ iki Å¡iol nėra minimos byloje kaip transporto priemonės savininkė, nes už transporto priemonę buvo sumokėtas tik užstatas ir buvo nutarta jÄ pirkti tik tokiu atveju, jeigu bus pakankamai techniÅ¡kai tvarkinga ir po jos bÅ«klės patikrinimo.

Tai gi, spręsti apie UAB „Vladlor“ galimybę apdrausti minimÄ transporto priemonę ar atlikti techninę apžiÅ«rÄ neesant de jure transporto priemonės savininku, matomai negalima. Teismas byloje netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino, kas yra transporto priemonės savininkas. Apeliantas taip pat nurodo, kad minima transporto priemonė stovėjo ne autoserviso teritorijoje, kai buvo nurodyta jÄ apžiÅ«rėti nejudinant jos iÅ¡ stovėjimo vietos ir neužvedant. Remiantis LAT Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimo Nr.27, 12 p. stovinti transporto priemonė, kuri nedalyvauja eisme, nėra didesnio pavojaus Å¡altinis.

Tai gi, jeigu žuvusysis laikytųsi visų V. F. nurodymų, t.y. transporto priemonę apžiÅ«rinėtų kaip jam buvo nurodyta – jos stovėjimo vietoje be savavaliÅ¡ko nusprendimo jÄ apžiÅ«rinėti ant autoserviso duobės – tai iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti kalbos apie padidinto pavojaus Å¡altinį. Be to teismas pažymėjo, kad žuvusysis buvo instruktuotas dėl darbuotojų saugos. Tai gi kaip saugiai dirbti autoservise jis žinojo. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apelianto nuomone, UAB „Vladlor“ nėra civilinis atsakovas Å¡ioje byloje ir solidarioji atsakomybė bendrovės atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji L. S. ir jos atstovas prašė jos skundÄ patenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėja bei prokuroras prašė skundus atmesti.Nukentėjusiosios L. S. ir civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nukentėjusiosios L. S. apeliacinio skundo Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai iÅ¡sprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. S. klausimÄ .Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžio, teismas patenkino L.

S. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos žuvusiojo D. S. laidotuvėms, kurių dalį patvirtina L. S. pridėti raÅ¡ytiniai dokumentai. Kitoje dalyje teismas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos patenkino remiantis tuo, kad nukentėjusiosios nurodytos iÅ¡laidos yra akivaizdžiai priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir yra realios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino L. S. ieÅ¡kinį pilnai, tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios reikalaujamos 4000 Lt sumos atėmė 1300 Lt, kuriuos L.

S. gavo iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Vlador“. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusioji nepateikė jokių papildomų duomenų, dėl ko jai priteistos turtinės žalos suma turėtų bÅ«ti padidinta. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje iÅ¡aiÅ¡kino nukentėjusiajai, jog patyrusi dėl nusikaltimo papildomų iÅ¡laidų, ji gali kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.Apylinkės teismas taip pat pagrįstai priteisė nukentėjusiajai L. S. ir dviems jos mažamečiams vaikams po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nustatant neturtinės žalos dydį remiamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiama į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, įvertino nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, jo turtinė padėtis yra sunki. Nukentėjusioji L. S. dėl vyro žūties patyrė didelį stresÄ ir emocinį sukrėtimÄ , viena augina du mažamečius vaikus, kurių vienas gimė jau po vyro žūties.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, apylinkės teismas nustatė tinkamÄ sumÄ nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimui. Apeliaciniame skunde praÅ¡ydama padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji L. S. motyvuoja tuo, kad po vyro žūties jos mažamečiai vaikai neteko tėvo iÅ¡laikymo. Kolegija pažymi, kad pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtine žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Tuo tarpu nukentėjusiosios skunde nurodytas vaikų iÅ¡laikymo netekimas yra turtinė žala, kuriÄ nukentėjusioji ir jos mažamečiai vaikai patiria po vyro žūties. LR CK 6.284 str. 2 d. numato, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Taigi, mažamečiai žuvusiojo D. S. vaikai turi teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nukentėjusioji bei mažamečių Eduardo ir N. S. įstatyminė atstovė L.

S. savo civiliniame ieÅ¡kinyje nepateikė reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ netekus maitintojo. Kaip minėta, vaikų netektas iÅ¡laikymas, nėra neturtinė žala, todėl dėl jo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nukentėjusiajai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jai neužkertamas kelias kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo netekus maitintojo. Dėl civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliacinio skundo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-03-30 nuosprendyje pagrįstai UAB „Vladlor“ pripažino civiliniu atsakovu ir priteisė bendrovei solidariai su kaltininku R.

S. atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, jog R. S. buvo neteisėtai užvaldęs transporto priemonę – sunkvežimį „GAZ 53“, v.n. (duomenys neskelbtini) Kolegija pažymi, jog neteisėtas didesnio pavojaus Å¡altinio užvaldymas yra jo valdymas be savininko (valdytojo) sutikimo, leidimo ar žinios.Liudytojas V. F. tik apylinkės teisme parodė, kad buvo davęs nurodymÄ R. S. neužvedinėti automobilio. Tokia liudytojo pozicija laikytina gynybine ir atmestina, kadangi to nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Pats R. S. apylinkės teisme Å¡ių aplinkybių nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju V. F. (įvykio metu buvęs UAB „Vladlor“ direktoriumi), parodė, kad 2009-05-19 apie 9 val. jis pasakė R. S., kurį vėliau norėjo įdarbinti UAB „Vladlor“, kad Å¡is patikrintų sunkvežimį „GAZ SAZ 5707“, kurį jis prieÅ¡ dienÄ buvo įsigijęs pas Č. L.. R. S. jis liepė patikrinti, kodėl sunkiai sukasi vairas. Taip pat pasakė, kad jei kils problemų jam padės autoserviso darbuotojas D.

S.. Po to V. F. iÅ¡važiavo. R. S. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes.Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nei V. F., nei R. S. neparodė, kad V. F. bÅ«tų draudęs R. S. sunkvežimiu įvažiuoti į garaÅ¾Ä . PrieÅ¡ingai, V. F. nurodė, kad R. S. padėti gali D. S., kuris dirbo garaže. Nors V. F. neliepė R. S. užvesti sunkvežimio ir įvažiuoti į garaÅ¾Ä , tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jis liepė R. S. iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl sunkiai sukasi vairas, tačiau nepasakė kaip tÄ padaryti, pasitikėdamas tiek paties R.

S., tiek žuvusiojo D. S. kompetencija. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. buvo nurodyta kaip ir kurioje vietoje patikrinti sunkvežimį ir kad buvo uždrausta jį judinti iÅ¡ stovėjimo vietos. Nebuvus aiÅ¡kių nurodymų, kaip atlikti patikrÄ , negalima teigti, jog R, Seržantovič neteisėtai užvaldė didesnio pavojaus Å¡altinį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000-08-08 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-13 nurodyta, jog neteisėtu užvaldymu gali bÅ«ti pripažintas tik tas atvejis, kai nustatomi aiÅ¡kiai teisei ir valdytojo valiai prieÅ¡ingi trečiojo asmens veiksmai užvaldant transporto priemonę.

Jeigu ji perleidžiama ar naudojama su didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo valia, bet pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ (neįforminus dokumentų, neįregistruojant jų nustatyta tvarka, kai tai bÅ«tina, ir pan.), tai neturi bÅ«ti laikoma neteisėtu transporto priemonės užvaldymu. Nors R. S. ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nedirbo UAB „Vladlor“, tačiau sunkvežimis buvo jam perleistas paties V. F., todėl R. S. veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtu transporto priemonės užvaldymu.Tokiu bÅ«du, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje remdamasis LAT senato 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 5 p. nurodė, jog valdytojas, kuris leido naudotis didesnio pavojaus Å¡altiniu kitam asmeniui, pažeisdamas teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , ir asmuo, naudojęs transporto priemonę su valdytojo sutikimu, tačiau pažeisdamas teisės aktų nustatytÄ jų perdavimo tvarkÄ , atsako solidariai.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama UAB „Vladlor“ apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai bendrovę įvardino kaip transporto priemonės GAZ 53 savininkę. Liudytojas V. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog sunkvežimį dienÄ prieÅ¡ įvykį įsigijo iÅ¡ Č. L.. TÄ patvirtino ir liudytojas Č. L.. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad įvykio metu faktinė sunkvežimio savininkė buvo UAB „Vladlor“.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : atmesti nukentėjusiosios L. S. ir civilinio atsakovo UAB „Vladlor“ apeliacinius skundus. Kolegijos pirmininkas                                                    Pavelas Frolovas Teisėjai                                                                 Arūnas Kisielius                                                                  Artūras Pažarskis