86867fa4-11ae-4c3e-919a-e8af4219c5be · Lietuvos apeliacinis teismas

? LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo I. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „C.“ ieÅ¡kinį atsakovui I.

Z. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba bendrovė) „C.“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. K., pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo I. Z. 2 574,65 Eur atlyginimÄ Å¾alos, patirtos laiku nesikreipus dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi ieÅ¡kovei BUAB „C.“ iÅ¡kelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 2 678,65 Eur.

3. Paskutinis BUAB „C.“ vadovas nuo 2017 m. vasario 24 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo I. Z.. Bendrovės bankroto administratoriaus teigimu, vadovas nėra jam perdavęs bendrovės dokumentų, todėl bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti BUAB „C.“ sudarytų sandorių, nustatyti tikrųjų jos bankroto priežasčių.

4. IeÅ¡kovės bankroto administratorius aiÅ¡kino, kad siekdamas nustatyti, kada atsirado ir kaip kito bendrovės įsiskolinimai kreditoriams, jis raÅ¡tu kreipėsi į kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ (toliau – VSDFV) ir Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Remiantis kreditorių pateiktais duomenimis nustatyta, kad BUAB „C.“ 104 Eur skola VMI atsirado nuo 2016 m. spalio 17 d. ir vėliau didėjo. BUAB „C.“ 232,88 Eur įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atsirado nuo 2017 m. birželio 16 d. ir vėliau didėjo. Å ių duomenų pagrindu bankroto administratorius teigė, kad įmonė jau 2016 m. spalio 17 d. buvo nemoki.

5. IeÅ¡kovės bankroto administratoriaus teigimu, praÅ¡omÄ atlyginti 2 574,65 Eur dydžio žalÄ bendrovės kreditoriams sukėlė neteisėtas atsakovo neveikimas – nevykdymas pareigos laiku kreiptis į teismÄ inicijuojant bankroto bylÄ jo vadovaujamai bendrovei, Å¡iai tapus nemokia. Žala skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (2 678,65 Eur) ir bendrovės pradelstų įsipareigojimų sumos, kuri buvo bendrovės nemokumo atsiradimo metu (104 Eur) ir yra lygi 2 574,65 Eur (2 678,65 Eur – 104 Eur).

6. Atsakovas I. Z. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei BUAB „C.“ iÅ¡ atsakovo I. Z. 2 574,65 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

8. Pagal nagrinėjamos bylos bei BUAB „C.“ bankroto bylos duomenis teismas nustatė, kad atsakovo paskyrimo bendrovės vadovu momentu (2017 m. vasario 24 d.) UAB „C.“ iÅ¡ esmės atitiko nemokios bendrovės bÅ«senÄ . Bendrovė neturėjo savo vardu registruoto turto, jos skola VMI, atsiradusi 2016 m. spalio 17 d., nebuvo apmokėta ir vėliau tik didėjo. Teismo vertinimu, UAB „C.“ jau 2016 m. spalio 17 d. buvo nemoki, todėl atsakovas, susipažinęs su bendrovės dokumentais bei įvertinęs jos finansinę padėtį, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

9. Teismas taip pat nustatė, kad bendrovės kreditorių reikalavimai (2 574,65 Eur) susidarė atsakovo I. Z. vadovavimo nemokiai bendrovei metu. Byloje nėra duomenų, jog bent dalis kreditorių reikalavimų buvo padengta. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovas, eidamas nemokios bendrovės vadovo pareigas, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir tokiu neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalies normas, todėl turi atlyginti žalÄ . Teismas patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus konstatavęs, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atsakovas I. Z. apeliaciniame skunde skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, pažeidė atsakovo procesines teises, nesudarė galimybės jam dalyvauti teismo posėdyje ir bÅ«ti iÅ¡klausytam. 11.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepaaiÅ¡kino, kodėl spręsdamas byloje keliamus klausimus, vienus įrodymus priėmė ir jais vadovavosi, o kitus – atmetė. 11.3. PrieÅ¡ingai nei nurodyta teismo sprendime, atsakovas ilgÄ laikÄ nevadovavo UAB „C.“ ir nežinojo apie esamÄ jos skolÄ .

12. IeÅ¡kovė BUAB „C.“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. K., atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Nors apeliantas teigia, kad jis nevadovavo UAB „C.“, tačiau tokius apelianto teiginius paneigia į bylÄ pateikti įrodymai. 13.2. Atsakovui buvo tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdį, tačiau į posėdį jis neatvyko ir nenurodė neatvykimo priežasčių. 13.3. Teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir teisingai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl apeliacijos ribų 15. Byloje keliami atsakovo, kuris buvo ieškovės vadovas, civilinės atsakomybės taikymo ir neteisėtu neveikimu sukeltos žalos atlyginimo klausimai.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės skolos kreditorei VMI susidarymo aplinkybes, konstatavo, kad UAB „C.“ 2016 m. spalio 17 d. jau buvo nemoki. Å ios aplinkybės pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovas, jo paskyrimo bendrovės vadovu momentu (2017 m. vasario 24 d.), susipažinęs su bendrovės dokumentais bei įvertinęs jos finansinę padėtį, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „C.“ iÅ¡kėlimo. Nustatęs, kad atsakovas neatliko įstatyme nustatytos pareigos, teismas konstatavo, jog byloje įrodytos visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, jis turi pareigÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡augę kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovei.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatyto bendrovės nemokumo atsiradimo momento, bendrovės patirtos žalos fakto bei dydžio. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad jam kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, t. y. kvestionuoja teismo išvadas dėl jo veiksmų pripažinimo neteisėtais. Skunde taip pat keliamos abejonės dėl galimo teismo šališkumo ir to nulemto proceso teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Dėl įmonės vadovo atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo 18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).

19. Siekiant taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė delsimu inicijuoti nemokiai bendrovei bankroto bylÄ .

21. Bylai aktualiu laikotarpiu Ä®BÄ® normos (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad įmonės vadovas turi pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis).

22. Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ atsakomybė pirmiausiai kyla vadovui. Pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 22 punktas).

23. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, nustatė, kad UAB „C.“ vadovu nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. t. y. iki nutarties, kuria bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla įsiteisėjimo, buvo atsakovas I. Z., iÅ¡ kurio teismas priteisė bendrovei žalos atlyginimÄ . Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jis nevadovavo bendrovei skolos kreditoriams susidarymo laikotarpiu, jam nebuvo žinoma apie esamÄ bendrovės skolÄ .

24. Teisėjų kolegija nurodytus atsakovo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Visų pirma, atsakovo teiginiai, kad jis nevadovavo įmonei, prieštarauja byloje esantiems ir nenuginčytiems įrodymams – ieškovės pateiktas išplėstinis išrašas iš Juridinių asmenų registro vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „C.“ vadovu nuo 2017 m. vasario 20 d. buvo būtent atsakovas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jis nevadovavo įmonei, nenurodo, kas buvo faktiniu įmonės vadovu.

25. Antra, faktas, kad skola kreditoriams susidarė ne apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu, t. y. iki 2017 m. vasario 20 d., nepaneigia vadovui nustatytos įstatyminės pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokia. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovui nuo jo paskyrimo UAB „C.“ vadovu buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma) apie bendrovės skolas, dėl kurių buvimo kilo įstatyminė pareiga inicijuoti bankroto bylos nemokiai bendrovei iÅ¡kėlimÄ .

26. Atmestini kaip neapgrįsti atsakovo teiginiai, kad jis nesinaudojo bendrovės sÄ skaita ir nebuvo informuotas apie jos skolas. Bendrovės vadovas turi plačius įgaliojimus jos veikloje, jis ne tik atstovauja bendrovei, atsako už tinkamÄ jos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet ir organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis). Å ių teisių įgyvendinimui bendrovės vadovas naudojasi visa informacija apie bendrovės vykdomÄ veiklÄ , sÄ skaitas, buhalterinę apskaitÄ ir pan., todėl tai, kad atsakovas nesinaudojo įstatymu jam suteiktomis teisėmis ir nesidomėjo bendrovės finansiniais reikalais (įsipareigojimais), nesudaro pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės taikymo.

27. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 34 punktas). Viena iÅ¡ sričių, kurioje taikomų imperatyvių nuostatų įmonės vadovas turi laikytis, yra įmonės, kaip mokesčių mokėtojos, pareigų tinkamas atlikimas.

Å iuo atveju nustatyta, kad atsakovo paskyrimo UAB „C.“ vadovu metu bendrovė turėjo įsiskolinimÄ valstybės biudžetui, kuris (įsiskolinimas) atsakovo vadovavimo laikotarpiu augo. Akivaizdu, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama pareiga laiku ir tinkamai mokėti mokesčius (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis), todėl atsakovo skundo argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie bendrovės skolas, nelaikytini pagrįstais ir nesukuria nuostatos nesutikti su pirmosios instancijos teismo atlikto atsakovo veiksmų teisinio vertinimo iÅ¡vadomis.

28. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl jo neteisėtų veiksmų nebuvimo, kadangi pirmiau nurodytas įstatyminis reguliavimas ir byloje esantys įrodymai leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai pripažinti, kad įstatyme nustatyta pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo kilo bÅ«tent atsakovui, o Å¡ios pareigos laiku neįvykdžius atsakovo veiksmai (Å¡iuo atveju – neveikimas) laikytini neteisėtais. Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo ir įrodymų vertinimo 29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo galimo Å¡aliÅ¡kumo.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad neÅ¡aliÅ¡kumas paprastai reiÅ¡kia iÅ¡ankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimÄ ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali bÅ«ti nagrinėjamas dviem aspektais.

Teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, Å¡ia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 14396/88, Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ (GC), peticijos Nr. 17056/06).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020, 33 punktas ir jame nurodyta praktika).

32. Analizuojamu atveju atsakovui kilo abejonių dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo subjektyviuoju aspektu. Atsakovas galimÄ teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu bei jo procesinių teisių pažeidimu (atsakovo teigimu, teismas ignoravo jo praÅ¡ymus, nesudarė galimybės dalyvauti teismo posėdyje).

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų apelianto argumentų, iÅ¡aiÅ¡kina, kad sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas, peticijos Nr. 21257/93, Nr. 21258/93, Nr. 21259/93). LemiamÄ reikÅ¡mę turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peticijos Nr. 33958/96). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai Å¡alių, o teismo iÅ¡vados Å¡alies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiÅ¡kos ar spėjamojo pobÅ«džio, tai nereiÅ¡kia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Å¡ios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eiga, nustatė, kad BUAB „C.“ ieÅ¡kinį priėmus nagrinėti (ieÅ¡kinys priimtas 2020 m. balandžio 10 d. teisėjo rezoliucija), atsakovui buvo nustatytas 30 d. terminas atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui teisme buvo įteikti asmeniÅ¡kai 2020 m. birželio 2 d. Atsakovo praÅ¡ymu terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti buvo pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. (2020 m. liepos 7 d. teisėjo rezoliucija). 2020 m. rugpjūčio 5 d. teisme buvo gautas pakartotinis atsakovo praÅ¡ymas pratęsti terminÄ atsiliepimui pateikti. 2020 m. rugpjūčio 5 d. teisėjo rezoliucija praÅ¡ymas buvo tenkintas ir terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Atsakovo atsiliepimas teisme buvo gautas 2020 m. rugsėjo 7 d. 35. 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinė byla buvo skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. spalio 6 d. Teismo Å¡aukimas 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo įteiktas atsakovo sugyventinei. 36. 2020 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas patikslintas ieÅ¡kinys, atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 6 d. paskirto teismo posėdžio pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį. 37. 2020 m. spalio 2 d. teisme buvo gautas atsakovo I.

Z. praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl taikomos priverstinės saviizoliacijos, siekiant suvaldyti Covid-19 ligos plitimÄ . IeÅ¡kovė BUAB „C.“ 2020 m. spalio 5 d. taip pat pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl galimybės taikiai susitarti su atsakovu. PraÅ¡ymai buvo patenkinti, kitÄ parengiamÄ jį teismo posėdį nutarta paskirti 2020 m. lapkričio 4 d. 38. 2020 m. lapkričio 3 d. teisme buvo gautas atsakovo praÅ¡ymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimÄ dėl patirtos kojos traumos (tokiÄ aplinkybę patvirtinantys įrodymai kartu su praÅ¡ymu nebuvo pateikti). 2020 m. lapkričio 4 d. teisme gautas ieÅ¡kovės BUAB „C.“ bankroto administratoriaus praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovės atstovams nedalyvaujant ir priimti sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų patenkinti.

39. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys pateikė procesinius dokumentus, kuriuose iÅ¡dėstė reikalavimus ir atsikirtimus į juos, bei pateikė jų pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, nusprendė, kad civilinė byla parengta nagrinėti teisme ir bylÄ pagal ieÅ¡kovės BUAB „C.“ ieÅ¡kinį atsakovui I. Z. paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 17 d.

40. Ä® Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. lapkričio 17 d. vykusį civilinės bylos nagrinėjimÄ Å¡alys neatvyko. IeÅ¡kovė prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovas atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, neatvykimo priežasčių nepaaiÅ¡kino, todėl civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta ir procesinis sprendimas paskelbtas 2020 m. lapkričio 19 d.

41. Aptartos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama laikantis civilinio proceso įstatymo normų, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimÄ , teismo posėdžių datÄ ir laikÄ , buvo tenkinami jo praÅ¡ymai atnaujinti terminÄ atsiliepimui pateikti ir atidėti bylos nagrinėjimÄ , todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo įžvelgti ne tik proceso teisės normų pažeidimo bet ir tariamo teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių.

42. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad subjektyvi atsakovo nuomonė nepaneigia preziumuojamo teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . CPK normose įtvirtintas teismo ar teisėjo nuÅ¡alinimo institutas, tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu CPK 64–66 straipsniuose numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų nenurodė ir bylÄ nagrinėjančiam teismui nuÅ¡alinimo nereiÅ¡kė, kas sudaro pagrindÄ teigti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neįžvelgė galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo.

43. Ä®statymas proceso dalyviams nustato ne tik teises, bet ir pareigas, kurių viena – rÅ«pintis greitu ir ekonomiÅ¡ku bylos procesu (CPK 7 straipsnis), o tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis, teikdama procesinius dokumentus, turi nurodyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateikti, jos vertinimu, bylos nagrinėjimui svarbius įrodymus. Nustatyta, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, jis naudojosi įstatymu jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, kurių pažeidimo nenustatyta, todėl tik aplinkybė, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta atsakovo neiÅ¡klausius teismo posėdyje, nesudaro pagrindo naikinti sprendimo. Atsakovas visas su byloje nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes turėjo galimybę nurodyti (ir nurodė) atsiliepime į ieÅ¡kinį.

44. Apeliaciniame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, apeliantas taip pat teigia, kad iÅ¡vadų ydingumÄ lėmė netinkamai atliktas įrodymų vertinimas. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodė tokį teiginį pagrindžiančių teisinių argumentų bei nepateikė teismo atliktÄ vertinimÄ paneigiančių įrodymų.

Skunde nurodoma, kad teismas nemotyvuotai ignoravo tam tikrus įrodymus, tačiau atsakovas jų neįvardina. Be to, pažymėtina, kad atsakovas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių su nagrinėjamu ginču susijusių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 183, 185 straipsniai).

45. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs apie visų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ nevykdymo egzistavimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

46. Å alys neprašė atlyginti iÅ¡laidų, jų patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus